Kaip pranešė Vilniaus muziejus, stenduose pristatomos dar niekur nematytos iš Vilniaus geto išsigelbėjusio esperantininko, bibliofilo ir filatelisto Akivos Geršaterio nuotraukos, kuriose įamžintas žydų kelias į egzekucijos vietą.

A. Geršateris, kaip manoma, 1944 metais įsteigto Žydų muziejaus prašymu, nuėjo dešimties kilometrų kelią į Panerius – nuo Baltųjų stulpų, stovėjusių tuometinės Savanorių alėjos pradžioje, iki Aukštųjų Panerių, kaskart stabteldamas ir jį fotografuodamas.

Informaciniai stendai, žymintys kelią nuo Vilniaus geto ir Lukiškių kalėjimo iki Panerių, įrengti tose vietose, kuriuose A. Geršateris eidamas stabtelėdavo nufotografuoti priešais atsiveriantį vaizdą. Šios nuotraukos yra saugomos Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje.

Šį kelią – nuo Baltųjų stulpų iki Panerių – pėsčiomis nors kartą turėtų nueiti kiekvienas vilnietis ar Vilniaus istorija besidomintis žmogus.

„Manau, kad šį kelią – nuo Baltųjų stulpų iki Panerių – pėsčiomis nors kartą turėtų nueiti kiekvienas vilnietis ar Vilniaus istorija besidomintis žmogus“, – sako idėjos sumanytojas istorikas Zigmas Vitkus.

Informaciniai stendai įrengti Žydų kultūros ir informacijos centro, Vilniaus miesto savivaldybės bei Vilniaus muziejaus iniciatyva, nurodoma pranešime.

Šis atminties kelias pirmą kartą bus aktualizuotas ketvirtadienį vyksiančio minėjimo metu ir taps Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti švietimo programos dalimi. Dalimi Panerių kelio eis moksleiviai su mokytojais iš Vilniaus „Pažinimo medžio“ gimnazijos, Kėdainių „Ryto“ progimnazijos ir Kėdainių profesinio rengimo centro.

Vilniaus senamiestyje 1941 metų rugsėjo 6 dieną buvo įkurtas žydų getas. Tais laikais Vilniuje gyveno apie 57 tūkstančiai žydų, per visą geto gyvavimo laikotarpį jame buvo uždaryta apie 50 tūkstančių žmonių. Getas likviduotas 1943 metais.

Iš 57 tūkst. Vilniaus žydų, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, gyvi liko apie du tūkstančiai.