Pusantros valandos trukusiame koncerte susirinkusieji išgirdo ne tik naujojo albumo, bet ir prieš tai buvusių dviejų geriausias dainas ir savo ausimis galėjo įsitikinti: muzika Ievos gyvenime niekada nesibaigia, kad ir kaip ji bevadintų naujus albumus. Ketvirtadienį naujas albumas bus pristatytas sostinės Kongresų rūmuose, o spalio 24 d. – Ievos muzika skambės Kaune, VDU didžiojoje salėje.

„Kaip jaučiuosi prieš koncertą? Kaip eidama prie altoriaus – iš pradžių labai nori, bet paskutinę akimirką, kai jau reikia žengti lemtingą žingsnį, pasidaro labai baisu. Bet tai trunka akimirką, žengi žingsnį ir ta baimė išgaruoja. O paskui tikrai nebesigaili“, – juokiasi ji.

Iš naujojo I. Narkutės albumo „Kai muzika baigias“ gerbėjai jau žino titulinę dainą, taip pat kūrinį  „Sakyk, kur tu“, kuriam nufilmuotas vaizdo klipas ir trečią –  „Siaubas, kaip gražu“.  Visi jie skambėjo ir gyvai koncerte. „Paskutinės dainos neįmanoma negroti, nes siaubas, kokia ji graži“, – juokėsi dainininkė ir prisipažino, kad tai mylimiausia jos naujojo albumo daina.

Ji visada garsėjo ne tik kaip talentinga dainų kūrėja ir atlikėja, bet ir kaip viena iš nedaugelio dainininkių, kurios koncertuose puikiai bendrauja su publika ir priverčia susirinkusius juoktis. „Galiu išduoti paslaptį: jei aš tarp dainų mažai kalbu arba nekalbu visai – vadinasi labai jaudinuosi. Kai atsipalaiduoju ir pajuntu, kad koncertas vyksta puikiai, tada jau manęs neužčiaupsi“, – sako Ieva.

Viena mėgstamiausių jos temų ne tik dainose, bet ir aptariama koncertuose – žmonių santykiai. Muzikos kritikai net yra ją pavadinę „skyrybų dainų atlikėja“.  Ieva ir nesikrato šios etiketės – juk iš tiesų dauguma jos kūrinių yra apie meilę, kuri baigėsi, praėjo arba buvo nutraukta.  Ji neneigia, kad geriausius savo kūrinius, galima sakyti visą buvusį albumą „Švelnesnis žvėris“ parašė įkvėpta nesėkmingai susiklosčiusių asmeninių santykių.

Tačiau nelaiminga  meilė jau praeitis – Ieva sėkmingai ištekėjusi ir augina dukrą. Jos vyras neliko nepaminėtas ir albumo pristatymo koncerte. „Buvau sau pažadėjus, kad  niekada neskirsiu dainos vyrui, bet va per pirmąjį koncertą jau ir nuskambėjo dedikacija“, – juokėsi ji.

„Nežinia, kuo gali baigtis vienas paprastas kvietimas kavos. Man tas kavos puodelis baigėsi tuo, kad turėjau padaryti dainavimo pertrauką ir dabar turiu dukrą. Jūs irgi nežinote, kuo jums gali baigtis šis vakaras ir paprastas pažįstamo kvietimas nueiti į Ievos Narkutės koncertą“, – sakė ji.

Koncerte bus naujų dainų, kurios tikrai užkariaus jūsų širdis, senų dainų, kurios jau seniai ten turi savo vietą, kalbų ir juokų, prasmingų ir šiaip palinksminančių, ir, žinoma, daug daug muzikos, kuri, skirtingai nei albumo pavadinimas, Ievos gyvenime niekada nesibaigia.

I. Narkutė  – unikalus atvejis Lietuvos  scenoje. Trapi, tačiau turinti daug vidinės tvirtybės. Kartais – skausmingai atvira, kartais  - taikliai šmaikšti. Itin lengvai valdanti žodžius ir iš jų dėliojanti dainas, kurios išlieka.  Išgarsėjusi  hitu „Raudoni vakarai“, ji išleido du labai sėkmingus ir kritikų išgirtus originalius albumus ir vieną koncertinį diską su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru.

Nors garsiausia jos daina yra apie meilę tėvynei, vis dėlto dažniau ji dainuodavo apie dviejų žmonių meilę. Tiksliau nelabai sėkmingą jos baigtį. Prieš kelis metus I. Narkutė sėkmingai ištekėjo ir susilaukė dukros. Kritikai suskubo paskelbti, kad pasibaigus nelaimingos meilės peripetijoms, baigėsi ir jos kūrybinis įkvėpimas.

Ar reikia sakyti, kad jie buvo neteisūs? Naujas albumas „Kai muzika baigias“  - puikus įrodymas, kad laiminga meilė talento neįveiks. Ir žodžių nusakyti savo kūrybai jai taip pat niekada nepritrūks.

I. Narkutė: „Mes visi vieni kitiems esam kaip muzika, kaip dainos. Galbūt vienas – kaip monotoniškas posmas, vis nesėkmingai bandantis privesti prie priedainio.  Arba kitas – atvirkščiai:  įspūdingas, įsimenantis, nepaleidžiantis priedainis. O dar dainose būna „bridžai“ – tokios dalys, kurios nei priedainis, nei posmas. Tai va, galbūt kažkas kažkam – tiesiog vienkartinis „bridžas“, nukreipiantis dėmesį nuo kasdienybės. O dar būna žmogus žmogui „ant repeat’o“: vis sukasi ir sukasi.  O būna išjungiam neišklausę iki galo, kaip junginėjam radijo stotis, stovėdami grūstyje. Galbūt aš – tavo nepabaigta daina, o tu – mano neišsenkantis temų šaltinis vis naujam dainų albumui.

Visą gyvenimą galima sudėti į du svarbius taškus: pradžios ir pabaigos. Šiuos taškus turi absoliučiai visi mus ištinkantys dalykai: jausmai, įvykiai, istorijos, santykiai. Trečias mano studijinis albumas ir  yra apie tą pabaigos momentą. Titulinėj dainoj baigiasi muzika, pagal kurią buvo šokta. Visi gi žinom, ką reiškia šokti su žmogumi, nuo kurio žvilgsnio retėja pulsas ir darosi karšta. Visi žinom, ką reiškia kristi į jausmus stačia galva,  net žinant, kad nieko gero iš to nebus. Tai apie tai. Muzika baigiasi, šokis baigiasi, karštis išblėsta, istorija lieka kažkur atminty...  Truputį galvojau apie savo mokyklinę meilę ir šokius aktų salėje, prisipažinsiu.

Būna, baigiasi vieni gyvenimo etapai, užleisdami vietą kitiems. Kai tapau mama, pačiai buvo įdomu, kiek smarkiai tai paveiks mano kūrybą. Ir prašau, paveikė – albume yra daina, skirta dukrai. Su jos atėjimu mano dalis, kuri dažnai leisdavo sau susireikšminti, paprasčiausiai išnyko. Jos vieton buvo prikrauta švelnumo, kantrybės ir begalinių linkėjimų tam vaikui. Apie visa tai ir daina“.