3,5 m aukščio bronzinė jauno Aleksandro ant žirgo statula iškilo Atėnų centre priešais lordo Byrono (Bairono) statulą.

Kaip sakoma miesto pranešime, paminklas Aleksandrui Makedoniečiui buvo užbaigtas 1972 metais, o valstybė jį įsigijo 1992-aisiais, kai tvyrojo stiprios nacionalistinės nuotaikos dėl pikto ginčo su nepriklausomybę ką tik gavusia buvusios Jugoslavijos respublika Makedonija.

Atėnų meras Giorgas Kaminis (Giorgos Kaminis) penktadienį tvirtino, kad tai neturi „nieko bendra“ su šiuo ginču dėl Makedonijos pavadinimo.

„Sprendimas pastatyti statulą buvo priimtas 2015-aisiais. Tai graikų biurokratijos vilkinimo ženklas“, – naujienų agentūrai AFP sakė G. Kaminis.

IV amžiuje pr. m. e. gyvenusį karalių ir karvedį, kuris gimė dabartinės Graikijos šiaurėje esančiame Makedonijos regione, graikai laiko savo didvyriu. Dešimtmečius Atėnai kaltino Skopję bandymu uzurpuoti senovės graikų paveldą.

Iki šiol Atėnuose taip pat nebuvo sutariama, kur statyti paminklą.

Prieš dešimtmetį nacionalistų vyriausybė Skopjėje ėmėsi iniciatyvos pastatyti savo paminklus Aleksandrui ir jo tėvui Pilypui II.

Vasario mėnesį ši buvusi Jugoslavijos respublika oficialiai pakeitė pavadinimą ir tapo Šiaurės Makedonija. Tai buvo padaryta užbaigus tris dešimtmečius trukusį ginčą – pasiekus svarbų susitarimą su kairiųjų vyriausybe Graikijoje.

Anksčiau šį mėnesį Šiaurės Makedonija pervardijo savo pagrindinį futbolo stadioną, anksčiau vadintą Pilypo II arena.

Pastaraisiais mėnesiais Skopjė taip pat atsisakė Aleksandro Makedoniečio vardo vieno oro uosto ir vieno greitkelio pavadinimuose.