"Nepažįstame alfa kartos vaikų, tačiau privalome pasigilinti, nes tie patys metodai ir priemonės, kurios tiko praeityje, alfa kartai tikrai netiks," – teigė Seimo narė, švietimo ekspertė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė.

Nuo 2010 m. gimę vaikai vadinami alfa karta. Jos gyvenimas vyksta virtualiojoje erdvėje, tai reiklesni ir laisvesni vaikai, nepripažįstantys taisyklių. "Jie kitaip priima informaciją. Vaikai dažnai nemoka analizuoti, nemato visumos, nejungia teksto su kontekstu, priima informaciją fragmentuotai, dažnai nekritiškai, turime jiems padėti tokius dalykus išsiaiškinti", – kalbėjo profesorė.

Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas atkreipė dėmesį, kad nors vaikams pakaunėje sukuriama tinkama mokymosi aplinka, daug investuojama į švietimo sistemos gerinimą, bet mokinių rezultatai negerėja. Kaip kokybiško ugdymo garantijų trikdžius meras įvardijo nepakankamą mokinių pažangos stebėjimą ir vertinimą, tai, kad ugdymo procesas dažnai orientuotas į akademinį lygmenį, pokyčius socialinėje aplinkoje (pandemija, nuotolinis mokymas ir panašiai) bei kita.

Kalbėdamas apie šiuolaikinę mokyklą, meras pabrėžė kelis aspektus: "Pirmiausia, tai turi būti maloni vieta mokiniams ir jų tėvams. Mokykla privalo mokyti mokinius mąstyti, siekti aukštesnių rezultatų, skatinti saviraišką ir kūrybiškumą, suderinti laisvę ir atsakomybę visuose lygiuose."

Pedagogams reikia naujų kompetencijų. Turime ugdyti vaikų asmeninę atsakomybę ir jais pasitikėti kuriant tarpusavio santykius.

"Šis laikmetis akivaizdžiai rodo, kad pedagogams reikia naujų kompetencijų. Turime ugdyti vaikų asmeninę atsakomybę ir jais pasitikėti kuriant tarpusavio santykius", – pritarė VDU Švietimo akademijos doc. dr. Sigita Burvytė. Pranešėja pabrėžė, kad elgesio įpročiai formuojasi vaikystėje, todėl jiems daugiausia įtakos turi vaiką supantys žmonės ir santykis su jais.

Siekiant geresnių mokymosi rezultatų, svarbu vaikams pasiūlyti įdomių veiklų, leisti jiems laisvai ieškoti sprendimų probleminiais klausimais. "Greitas atsakymų sufleravimas iš vaikų atima galimybę ugdytis tvarioms žinioms, kai vaikas pats gali atrasti ugdymosi kelią", – pabrėžė docentė.

Kitokių ugdymo ir priežiūros sprendimų ieškoma ir Kauno rajono ikimokyklinio amžiaus vaikams. Įkurti lauko ir šeimos darželiai – įdomi alternatyva tradiciniams darželiams. Kačerginės mokyklos-daugiafunkcio centro direktorės Aurikos Laurinaitienės teigimu, norinčiųjų patekti į Kačerginės lauko darželį – labai daug. "Lauko darželius lankantys vaikai turi daugiau laisvės. Čia jie užsiima savo mėgstama veikla, didelis dėmesys skiriamas vaikų fiziniam aktyvumui, kūrybiškumui, aplinkai pažinti", – pasakojo direktorė.

Daug vilčių siejama su Talentingų mokinių akademija, kurią Kauno rajono savivaldybė įsteigė kartu su Vytauto Didžiojo universitetu. Kartu su VDU bus mėginama gerinti mokinių ugdymą ir Akademijos VDU Ugnės Karvelis gimnazijoje. Kauno rajono savivaldybė ketina gerinti ir Raudondvario, Neveronių, Vandžiogalos, kitų ugdymo įstaigų materialinę bazę, kelti pedagogų kvalifikaciją, tobulinti programas. Iki 2022 m. bus rekonstruotos Kačerginės ir Zapyškio mokyklos, baigta modernizuoti Šlienavos pagrindinė mokykla.

Išgyvenusiųjų karta

Kartų teorija neretai susilaukia kritikos, kad tai tėra pseudomokslas. Skeptikai abejoja: nejaugi laikotarpis, kuriuo gimėme, tikrai gali turėti didelę įtaką mūsų asmenybės vystymuisi? Pasak psichologės, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanės Aurelijos Stelmokienės, mokslinių įrodymų apie įvairius kartų skirtumus yra tikrai nemažai.

"Karta apibūdinama kaip tam tikra žmonių grupė, kuri gimė panašiu metu ir savo vystymosi laikotarpiu patyrė tuos pačius socialinius, kultūrinius, ekonominius, technologinius ir politinius įvykius. Šie įvykiai tam tikru būdu atsispindi ir žmonių elgesio pokyčiuose, įsitikinimuose bei vertybėse. O tai labai domina įvairių krypčių mokslininkus – sociologus, psichologus, edukologus, rinkodaros specialistus, – sako psichologė. – Mokslininkų Williamo Strausso ir Neilo Howe kartų teorija gali būti įvardijama kaip viena populiariausių. Šie tyrėjai vieną kartą priskiria daugmaž 18–20 metų laikotarpiui."

A.Stelmokienės teigimu, remiantis šia teorija, X kartos atstovai gimė 1960–1980 m., Y, arba tūkstantmečio, karta – 1980–2000 m., o Z karta pasaulį išvydo pirmajame XXI a. dešimtmetyje.

X kartos atstovai gimė 1960–1980 m., Y, arba tūkstantmečio, karta – 1980–2000 m., Z karta pasaulį išvydo pirmajame XXI a. dešimtmetyje. 2010 m. ir vėliau gimę vaikai vadinami alfa karta.

Vis dėlto, anot pašnekovės, analizuojant kartas, būtina atsižvelgti ir į konkrečios šalies kontekstą bei svarbius nacionalinius įvykius. Lietuvoje reikšmingą vaidmenį vaidino sovietmetis ir nepriklausomybės atgavimas, todėl čia kartos gali būti datuojamos šiek tiek vėliau nei, tarkime, JAV. Valstijose jaunoji Z karta laikoma gimusia nuo 1995-ųjų. Mūsų šalį didesni pokyčiai, susiję su šia karta, palietė vėliau. Tad lietuviškoji Z karta pasaulį išvydo tik 2000–2010 m. Savo asmeninėmis savybėmis šios kartos atstovai smarkiai skiriasi nuo ankstesnių.

"Vyresnioji X karta neretai vadinama išgyvenusių žmonių karta. Juk jos atstovams teko išgyventi ne vieną politinį ir ekonominį lūžį. Jie laikomi maištininkais, nes istoriniai įvykiai privertė juos tapti savarankiškus, drąsius ir praktiškus. Kalbant apie darbinę aplinką, X kartai būdinga ištikimybė savo profesijai, bet ne tai pačiai darbovietei, kaip kad jų tėvams. Pastebėta, kad X kartos darbuotojai jaučia pagarbą savo pareigoms, yra pavyzdingi darbuotojai. Tačiau jiems labai svarbu pusiausvyra tarp darbo ir šeimos", – apibūdina psichologė.

Entuziastingi, bet egoistiški

Pasak A.Stelmokienės, tūkstantmečių sandūroje gimusios Y kartos atstovai laikomi projektų žmonėmis. Jiems būdingas savęs ieškojimas, laisvės ir malonumų troškimas, išorinės motyvacijos poreikis.

Galimybės: A.Stelmokienė teigia, kad šiandieniniai tyrėjai analizuoja būdus, kaip skirtingų kartų atstovams būtų galima efektyviau susikalbėti ir kuo produktyviau kartu dirbti.

"Šiai kartai atsivėrė daugiau socialinių, ekonominių ir technologinių galimybių, kurių neturėjo jų tėvai ir seneliai. Tūkstantmečio vaikai pripažįstami kaip entuziastingi, technologiškai išprusę ir labai antrepreneriški. Kitaip sakant, šie žmonės gana verslūs, organizuoti, gebantys veikti kintančioje aplinkoje, – atkreipė dėmesį ji. – Tiesa, pastebima, kad Y kartos atstovai yra mažiau produktyvūs darbuotojai, nes jie labiau linkę siekti savų tikslų, būti kiek egoistiški."

Žinoma, technologijų išmanymas ir gyvenimas skaitmeninėje erdvėje labiausiai būdingas jaunajai Z kartai. Sakoma, kad šiems žmonėms trūksta tarpasmeninio bendravimo įgūdžių, ypač kai bendraujama akis į akį. Juk jaunuoliai labiausiai pripratę bendrauti naudodamiesi technologijomis. Vis dėlto, A.Stelmokienės teigimu, Z karta iš tikrųjų labai laukia grįžtamojo ryšio, iš kurio mokosi. Jie linkę ir patys suteikti grįžtamąjį ryšį apie tai, ką tinkamo ar netinkamo pamatė kitų žmonių elgesyje ir požiūryje.

"Z karta yra labai mobili ir nebijanti keisti savo pasirinkimų: darbo vietos, studijų krypties. Šie žmonės nemėgsta rutinos, trokšta asmeninės laisvės, siekia karjeros, asmeninio tobulėjimo ir pasižymi stipria orientacija į save, – atskleidžia A.Stelmokienė. – Darbe šios kartos atstovams labai svarbu jausti pasitenkinimą atliekama veikla. Jie nori laisvės spręsti visus su jų darbinėmis užduotimis susijusius klausimus, jausti nepriklausomybę darbo vietoje. Todėl Z kartos atstovai dažnai renkasi alternatyvius darbo būdus – dirba laisvai samdomą darbą, kuria savo verslą."

Z karta labai aktyviai domisi socialiniais klausimais, aplinkosauga. Jai yra svarbi lygybė, įvairovė ir kiti jautrūs socialiniai, ekologiniai klausimai. Vis dėlto Z kartos atstovai dar labai jauni. Tad ateityje laukia daugiau išsamesnių tyrimų apie šių žmonių ypatybes.

Skirtumai – tai galimybė?

Pašnekovė pastebi, kad šiandienėje darbo rinkoje susiduria net kelios kartos, o tai sukelia nemažai iššūkių. Tad skirtingų kartų atstovų elgesys darbinėje aplinkoje pastaruoju metu yra itin dažna tyrimų tema. Tyrėjai analizuoja būdus, kaip kartų atstovams būtų galima efektyviau susikalbėti ir kuo produktyviau kartu dirbti.

Neseniai tyrimus atliko ir A.Stelmokienės vadovaujama bakalauro studijų studentė Agnė Nasickaitė ir magistrantė Kamilė Gramauskaitė. Pirmasis tyrimas analizavo skirtingų kartų darbuotojų elgesį organizacijose, antrasis – vadovavimo būdus.

"Lyginant X ir Z kartų darbuotojus, pastebėta, kad vyresnioji karta pasižymi didesniu įsitraukimu, aktyvumu darbo vietoje ir kritiniu mąstymu.  Z kartos atstovai yra vidutiniškai aktyvūs darbuotojai. Kol kas jų savarankiškas, kritinis mąstymas taip pat nėra stipriai išreikštas. Kita vertus, Z karta turi kuklesnę darbo patirtį. Tad gali būti, kad su laiku šis aspektas pakis, – sako psichologė. – Kalbant apie skirtingų kartų vadovus, tyrimo metu pastebėta, kad X kartos vadovai daugiausia dėmesio skiria santykiams su savo pavaldiniais. Jie taip pat domisi užduotimi, jos formulavimu, vertinimu, bet mažiau koncentruojasi į pokyčius.  Y kartos vadovai išsiskiria savo stipriai išreikšta orientacija į pokyčius. Tačiau negalima sakyti, kad jie ignoruoja santykių su pavaldiniais ir dėmesio užduočiai svarbą. Na, o kalbėti apie Z kartos vadovus dar šiek tiek anksti, nes jų nedaug."

Pasak pašnekovės, sprendžiant iššūkius, kylančius skirtingų kartų darbuotojams atsidūrus po vienu stogu, svarbų vaidmenį vaidina žmogiškųjų išteklių specialistai ir organizaciniai psichologai.

"Dabar daug kalbama apie įvairias mentoriavimo praktikas, kai vyresni ir jaunesni organizacijos darbuotojai vienas kitą moko svarbių įgūdžių. Pavyzdžiui, jaunoji karta gali mokyti įvairių technologinių sprendimų. O vyresnioji – dalytis įgyta darbine ir organizacijos kultūros patirtimi, – atskleidė ji. – Svarbios ir socializacijos, mokymų, komandos formavimo veiklos. Iš tiesų, kiekviena karta turi savo vertybes, darbines nuostatas ir dominuojantį elgesio būdą, kurį suformavo tam tikros patirtys. Todėl skirtingų kartų bendravimas gali būti komplikuotas. Kita vertus, tai galima paversti ir galimybe. Pastebėta, kad amžiaus, lyties, tautų ir kitokia darbuotojų įvairovė organizacijai gali būti labai naudinga, sukurti jai pridėtinę vertę. Visa tai gali pasitarnauti generuojant originalius ir kūrybiškus sprendimus. Tačiau šią įvairovę reikia mokėti suvaldyti ir tinkamai panaudoti, išryškinant kiekvieno darbuotojo stipriąsias savybes."

Ateities iššūkiai

2010 m. ir vėliau gimę vaikai vadinami alfa karta. Bręsdama sudėtingame nūdienos pasaulyje, ji užaugs dar kitokia nei ankstesnės kartos. Tad įvairių sričių mokslininkai jau ruošiasi pradėti tirti alfa vaikų asmenines savybes, požiūrį ir vertybes. Pirmiausia alfa kartos elgesys bus analizuojamas mokykloje, o po gerų dešimties metų – ir darbo rinkoje. Tačiau kol kas galima tik spėlioti, kokiais darbuotojais taps alfa karta.

Alfa kartai reikės ugdyti savo lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti prie greitų pasaulio pokyčių.

"Vis dėlto jau dabar matome, kad šiai kartai teks nemažai iššūkių. Ji susidurs su labai greitai besikeičiančia aplinka, didžiule informacijos gausa, aplinkos stimulų įvairove – "triukšmu", tikrumo ir pastovumo trūkumu. Todėl manoma, kad šiai kartai reikės ieškoti būdų, kaip iš gausos atsirinkti teisingą informaciją, mokytis koncentruoti savo dėmesį ir surasti autoritetus, kuriais galima pasitikėti ir užmegzti bendradarbiavimu pagrįstus santykius, – svarsto A.Stelmokienė. – Pripažįstama, kad alfa kartai reikės ugdyti savo lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti prie greitų pasaulio pokyčių. Kol kas apie šiuos jaunuolius tiksliai ką nors pasakyti yra sunku. Tačiau matydami, su kokiais iššūkiais susiduriame dabar, galime nuspėti, kas laukia ateityje."

Nors šiandien daugiausia šnekama apie X, Y ir Z kartų atstovus, nereikėtų pamiršti ir kūdikių bumo kartos. Tai žmonių grupė, kurios jauniausiems nariams dabar yra daugiau nei 60 metų. Kai kurie šios kartos atstovai vis dar aktyviai veikia darbo rinkoje, tad tam tikrose organizacijose šiuo metu dirba net keturios kartos. Pasak A.Stelmokienės, kūdikių bumo karta išties skiriasi nuo savo vaikų ir vaikaičių.

"Mūsų senelių kartai, arba kitaip kūdikių bumui, būdingas prisirišimas prie tos pačios darbovietės. Tad šie žmonės išsiskiria savo ištikimybe vienam darbdaviui. Anksčiau vyravo tradicija, įsidarbinus po mokslų baigimo, toje pačioje darbovietėje ir dirbti visą gyvenimą. Vėlesnė X karta jau buvo ištikima tik savo profesijai, bet ne darbdaviui. Pasirinkę tam tikrą kelią, jie stengėsi juo eiti, bet keisti organizacijos nebebijojo – pastebi pašnekovė. – Y ir Z kartos jau laisvai keičia ne tik darbovietes, bet ir savo darbo specifiką. Jiems yra būdingas persikvalifikavimas, naujų įgūdžių mokymasis ir kompetencijų įgijimas. Kitaip sakant, šie žmonės ieško savo kelio, jo nesusiedami su viena profesija."

Žvelgiant į ateitį, A.Stelmokienė mano, kad dabartiniams vaikams reikės ugdyti gebėjimą prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos. Nuolatiniai pokyčiai palies ir vyresnes kartas. Tad specializacijos keitimas ir nenutrūkstantis tobulėjimas greičiausiai taps savaime suprantamu dalyku.

"Pradėję vieną veiklą, mes galbūt po kurio laiko jau turėsime pereiti prie kito projekto, kuriame naudosime visai kitas kompetencijas. Jau ir dabar matome, kad šiandieniai studentai renkasi įvairias studijų programas, jas drąsiai keičia, kartu įsitraukia į gretutines studijų programas, užsienio kalbų mokymąsi, papildomas veiklas, pavyzdžiui, savanorystę. Pradėję dirbti, jie vėl gali kardinaliai pakeisti savo sritį, jei tai juos patraukia, sudomina", – vardija jaunosios kartos ypatumus pašnekovė.

Stiklinių ekranų įkaitai

Į dabartinę darbo rinką įžengiantys ir dažnai aptariami Z kartos vaikai, gimę tarp 1995 ir 2010 m., užaugo dabar naudojamiems socialiniams tinklams dar besikuriant, todėl jiems skaitmeninės technologijos tėra įrankis. Alfa kartos vaikams, gimusiems po 2010 m. ir dar vadinamiems stiklo karta, išmanieji įrenginiai ir skaitmeninė erdvė yra jų gyvenimo būdas ir pagrindinės komunikacijos priemonės.

Kadangi ši prie stiklinių ekranų pripratusi karta dar labai jauna, jos ateitis apsvarstoma labiau teoriškai, tačiau matant šiuos vaikus augant vis kyla diskusijų, ar su šia karta gyvas bendravimas ilgainiui nenutrūks ir taisyklinga lietuviška gramatika neišnyks.

Technologinė pažanga turėjo labai daug įtakos apibrėžiant Y ir Z kartas, todėl natūralu, kad tai turės dar daugiau įtakos tolesnių kartų bendriesiems bruožams, gebėjimui sutelkti dėmesį, bendrauti  kalbėti, reikšti mintis.

Komunikuos kitaip

Jungtinės Karalystės vyriausybės agentūros "Ofcom" 2016 m. atliktas tyrimas parodė, kad 55 proc. pradinukų reguliariai naudojasi planšetėmis, o 16 proc. turi savo planšetę. Taip pat apskaičiuota, kad vaikai nuo 5 iki 15 m. kiekvieną savaitę praleidžia mažiausiai 15 valandų naudodamiesi internetu. 73 proc. alfa kartos atstovų pirmenybę neretai teikia "Youtube" platformai, vadinasi, šiame socialiniame tinkle juos pasiekia didelė vaizdo tinklaraštininkų įtaka.

Virtualus bendravimas, technologijos ir greitas gyvenimo būdas formuoja alfa kartos rašymo ir kalbėjimo įpročius, todėl šie vaikai įpratę rašyti ir komunikuoti kitaip, nei tai darė ankstesnės kartos.

"Prognozuojama, kad šios kartos technologinės žinios, peržengiančios socialines ir ekonomines ribas, bus pažengusios tiek, kiek šiandien sunku net numatyti. Alfa vaikai paliks savo skaitmeninį pėdsaką to patys dar nesuprasdami, todėl sunku nuspėti, ko jie pasieks užaugę, kiek kitokia bus mūsų visuomenė", – kalba skaitmeninių mokymų mokytojams "Samsung Mokykla ateičiai" projekto vadovė Eglė Tamelytė.

Suaugusieji turės prisitaikyti

Alfa kartos vaikai bus laisvesni ir reiklesni. Mokymosi institucijos ir jų rinkodaros komandos jau pradeda galvoti, kaip sukurti geras sąlygas mokyklose ir atitinkamas studijų programų galimybes baigsiantiems mokyklas 2031 m.

"Samsung Mokykla ateičiai" programos dalyvė, Gargždų "Minijos" progimnazijos mokytoja ekspertė Vanda Majauskienė pritaria, kad alfa kartos vaikai yra kitokie. Mokytojos ekspertės teigimu, išmanieji telefonai jos klasėje taip pat nebestebina, tačiau bendru susitarimu, garsas pamokų metu privalo būti išjungtas. Ji taip pat teigia, kad išmanieji ne kartą buvo panaudoti mokymosi tikslais ir pertraukų metu.

"Mokiniai tikrai neatsisako pasitelkti technologijas pamokose. Akivaizdu, kad alfa kartos vaikai yra išties labai imlūs naujausioms technologijoms, jie tiesiog žaibišku greičiu mokosi jomis naudotis, – teigia V.Majauskienė. – To, kad šių dienų moksleiviai neįsivaizduoja gyvenimo be technologijų, mes nepakeisime, todėl mums, kaip mokytojams, svarbu prisitaikyti prie šios kartos, patiems geriau įvaldyti skaitmeninius įrankius ir pasitelkti juos mokymo procesui gerinti. Mokyklos stengiasi užtikrinti, kad šių įrankių ir išmaniųjų technologijų turėtų pakankamai."

Tačiau tėvams neretai kyla klausimai: tai gerai ar blogai? Skatinti ar slopinti vaikų norą gyventi ir žaisti informacinių technologijų apsuptyje? Kaip auginti ir kaip teisingai ugdyti alfa kartos vaiką?

Greiti, sumanūs ir ieškantys prasmės

Alfa kartai priklausantys vaikai, gimę 2010-aisiais ir vėliau, mokslininkų manymu, išsiskiria tuo, kad nuo mažų dienų geba apdoroti didžiulius informacijos kiekius ir vienu metu daryti kelis darbus. Žmonių skirstymas kartomis laikomas Vakarų fenomenu, nes į besivystančias šalis lėčiau ateina technologinė pažanga, todėl skirtumai tarp kartų gali būti ne tokie ryškūs.

„Vienas esminių alfa kartos vaikų skiriamųjų bruožų – jiems svarbi veiklos prasmė ir jie nori ją žinoti. Tėvai neturėtų nustebti, kad įprastinį mažamečių „Kodėl?“ keičia „O kam to reikia?“, „Kodėl mes tai darome?“ – teigia Kauno miesto lopšelio-darželio „Aviliukas“ direktorės pavaduotoja ugdymui Zina Langaitienė.

Tai, kad mažieji itin anksti kelia konkrečios veiklos prasmės klausimą ne tik turi daug įtakos jų mokymosi kultūrai ir supratimui, bet ir tampa nemenku iššūkiu tėvams ir pedagogams.

„Šiuolaikinis vaikas nesimokys tol, kol neįžvelgs to prasmės. Šios kartos vaikai prieš imdamiesi naujos veiklos siekia išsiaiškinti, kuo ji prasminga, kokią naudą teikia, kokio tiksliai rezultato laukiama“, – sako Lietuvos edukologijos universiteto Edukacinių tyrimų instituto direktorė, Ugdymo pagrindų katedros docentė dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė.

Mokytojos teigimu, stebint mažiausius mokyklinio amžiaus vaikus tampa akivaizdu, kad jie vienu metu daro kelis darbus, o raginimai susikaupti, koncentruotis ties viena veikla dažnai būna neveiksmingi.

„Palyginti su ankstesnių kartų vaikais, alfa vaikų veiklos tempas yra žymiai greitesnis ir nepastovus. Vaikai nevengia keisti veiklos ar vienu metu atlikti kelių darbų. Tai jiems įprasta būsena, nes jie vienu metu gali piešti, stebėti, ką daro draugas, komentuoti, ką mato, dalyvauti pokalbyje su kitu vaiku ir dar pasakoti savo įspūdžius. Taip pat alfa kartos vaikai mėgsta eksperimentuoti ir tyrinėti. Juos sudomina tai, kur jie gali atsiskleisti, kurti kažką patys, atrasti naujus dalykus“, – vardija Z. Langaitienė.

Dar vienas alfa kartos vaikus išskiriantis bruožas – itin aktyvus domėjimasis technologijomis, noras jų apsuptyje ne tik mokytis, bet ir leisti laisvalaikį.

„Itin stipriai išreikštas alfa kartos vaikų noras išbandyti technologijas. Bet kartais nereikia apsigauti, jog vaiką domina pats žaidimas. Neretai jiems kur kas svarbesnis yra pats prietaisas, kaip jis veikia, kas yra jo viduje“,  – vardija Z. Langaitienė.

Šiuolaikinis vaikas nesimokys tol, kol neįžvelgs to prasmės. Šios kartos vaikai prieš imdamiesi naujos veiklos siekia išsiaiškinti, kuo ji prasminga, kokią naudą teikia, kokio tiksliai rezultato laukiama.

Kaip tėvams ir mokytojams spėti kartu?

Kol vieni tėvai su džiaugsmu stebi, kaip jų vos kelerių metukų atžalos savarankiškai išmoksta žaisti kompiuterinius žaidimus išmaniuosiuose įrenginiuose, kiti išgyvena, kad taip vaikas pernelyg prisiriša prie virtualaus pasaulio, technologijų. Klausimas, kuri strategija – skatinti ar drausminti ir mėginti sudominti kitomis veiklomis, yra veiksmingesnė, kyla daugeliui tėvų.

Specialistų teigimu,  tėvams ir mokytojams reiktų nesmerkti ir jokiu būdu neignoruoti alfa kartos vaikų poreikių, o pasistengti suprasti vaikus. Dažnai tai tampa iššūkiu ne tik tėvams, bet ir mokytojams, mėginantiems spėti kartu su informacijai itin imliais ir fiziškai guviais vaikais. Praktiškų atsakymų į klausimą, kaip ugdyti šiuolaikinius vaikus bus ieškoma ir parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje parodoje „Mokykla 2016“.

Didžiausias apdovanojimas – dėmesys

Tėvai alfa kartos vaikams – didžiulis autoritetas, todėl jie  trokšta būti pastebėti, paskatinti, įvertinti  už pastangas ir pasiekimus. Neretai šiuolaikiniai vaikai apibūdinami kaip materialistai, paskendę virtualioje realybėje, todėl svarbiausios motyvavimo priemonės – dėmesys, bendras laisvalaikis, tikras bendravimas.

„Svarbu, kad tėvai pasirūpintų būtiniausiais vaiko poreikiais – jis turi ateiti į mokyklą laiku ir geros nuotaikos, išsimiegojęs ir papusryčiavęs. Na, o kai visa tai užtikrinama, būtų puiku kas vakarą bent po pusę valandos kartu su vaiku ir kitais šeimos nariais skaityti bei analizuoti vaiko pasirinktas knygas. Taip verta pasidalyti su vaiku dienos įspūdžiais, pasidomėti, kas ir kaip jam sekėsi mokykloje, ko mokėsi, kas pavyko geriausiai, o ką dar reikėtų išsiaiškinti, kokia tėvų pagalba praverstų. Prasmingų, bendravimą skatinančių vakaro užsiėmimų yra be galo daug: įvairūs stalo žaidimai, dėlionės, žodžių mūšiai ir panašiai. Svarbiausia – malonus laisvalaikis kartu“, – tėvų indėlio galimybes vardija dr. D.Jakavonytė-Staškuvienė.

Specialistai vieningai sutaria, kad alfa karta bus itin išsilavinusi, kritiškai mąstanti ir puikiai valdys technologijas, tačiau juos būtina auginti ir ugdyti tikslingai, žinant atsakymus, kodėl jie turi kažką daryti ar elgtis.

Lapkričio 25–26 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ jau šeštą kartą vyks respublikinė švietimo inovacijų paroda „Mokykla 2016“. Šiemet svarbiausio Lietuvos švietimo bendruomenės metų renginio, kurį organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centro ir „Litexpo“, pagrindinė tema – gera mokykla.

Parodoje dalyvaus per 100 įmonių ir švietimo įstaigų, kurios pristatys įvairias ugdymo priemones, įrangą, naujas technologijas, formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, paslaugas tiek mokykloms, mokytojams, tiek ir mokiniams.

Parodos programoje taip pat numatyta daugiau nei 180 renginių ir užsiėmimų mokytojams, mokiniams ir jų tėvams: forumas „Gera mokykla“, konferencijos, Lietuvos ir užsienio lektorių pranešimai, diskusijos, debatai, susitikimai, meistriškumo pamokos ir įvairūs interaktyvūs užsiėmimai.