Pats kreipėsi į merą D.Jasaitį
Tyrimas pradėtas dėl to, kad esą A.Vyšniauskas pats spalio pradžioje raštu kreipėsi į Neringos merą Darių Jasaitį teikti savivaldybės tarybos komitetų svarstymui projektą, kuriuo keičiamas socialinio būsto sąrašas.
Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įstatymas numato trijų mėnesių terminą.
Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo.
Bus aiškinamasi, ar jis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimą vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.
Eilėje – dešimtys neringiškių
Tačiau tai ne vienintelė valstybės institucija, kuri turės narplioti, kas ir kodėl gyvena nemokamuose butuose Neringoje.
Seimo narys Naglis Puteikis raštu kreipėsi į Vyriausybės atstovę Klaipėdos apskrityje, į STT ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.
Politikui kilo klausimų, dėl kokių priežasčių socialinio būsto stokojanti Neringos savivaldybė lengva ranka keičia socialinio būsto statusą į savivaldybės?
"Pagal pateiktą Neringos savivaldybės tarybos sprendimą dėl socialinio būsto nuomos sąlygų pakeitimo nurodoma, kad sutartis dėl gyvenamųjų patalpų (socialinio būsto) nuomos pasirašoma Neringos savivaldybės administracijos vadovo Algimanto Vyšniausko, kuris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, galbūt darantis įtaką ir piktnaudžiaujantis suteiktais jam įgaliojimais", – prašydamas STT pradėti tyrimą rašo N.Puteikis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašoma išsiaiškinti, kodėl Neringos savivaldybėje, kurioje socialinio būsto eilėje laukia 30 asmenų, tačiau kai kam suteikiama galimybė keisti tokio būsto statusą, ateityje įgyjant galimybę jį privatizuoti.
"Prašyčiau atsakyti, ar toks būsto paskirties keitimas yra racionalus, kai socialinio būsto poreikis yra didesnis, nei galimybės jį suteikti. Taip pat prašau atsakyti, ar minimus socialinius būstus nuomojantys asmenys atitinka tokio būsto suteikimo kriterijus?" – klausė politikas.
Keitė tik sąrašą
Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus A.Vyšniausko dukra yra įsikūrusi viename Purvynės gatvėje esančių namų.
Spalį vykusio Neringos tarybos posėdžio metu kurorto politikai balsavo už sprendimą, kuriuo nauja redakcija išdėstomas socialinio būsto sąrašas.
Esminis dokumentas, suteikiantis didesnių privilegijų A.Vyšniausko dukrai, buvo priimtas pernai rugpjūčio 24 d.
Neringos savivaldybė, užklausta, kokiu būdu administracijos direktoriaus šeimos nariams buvo pakeistos gyvenamojo būsto sąlygos, ėmė gudrauti ir iš esmės nepaaiškino, kodėl A.Vyšniausko dukra gavo tam tikrų privilegijų.
"Spalio 9-ąją Neringos savivaldybės administracija Neringos savivaldybės tarybos komitetų svarstymui pateikė sprendimo projektą, kuriuo nauja redakcija išdėstomas socialinio būsto sąrašas, atsižvelgiant į anksčiau priimtą Neringos savivaldybės tarybos sprendimą. Šiame sąraše nėra būsto, kuris būtų nuomojamas asmenims, artimais giminystės ryšiais susijusiems su Neringos savivaldybės administracijos direktoriumi. Neringos savivaldybės tarybos posėdis vyko spalio 25-ąją. Atkreipiame dėmesį į tai, kad minėtu sprendimu būsto statusas nekeičiamas", – rašoma redakcijai atsiųstame Neringos savivaldybės atsakyme į užklausą.
A.Vyšniauskas šį klausimą net pats pristatė Kurorto, turizmo plėtros ir verslo komitete.
Tarybos posėdžio metu opozicijos atstovas Andrius Bagdonas mėgino grįžti prie šio klausimo, kai buvo pradėtas socialinių būstų sąrašo svarstymas.
Tačiau į jo pasisakymus nervingai reagavo Neringos meras D.Jasaitis.
"Dauguma nulemia, kaip turi būti", – rėžtelėjo D.Jasaitis per tarybos posėdį, o politikai nubalsavo už visus šiuos pakeitimus.
Išlygos – tik trims
Neringos savivaldybė komentare dienraščiui pažymėjo, jog 2016–2018 m. Neringos savivaldybės tarybos sprendimais buvo pakeisti trijų gyvenamųjų patalpų statusai iš socialinio būsto į savivaldybės būstą.
"Tokią galimybę ir teisę savivaldybės tarybai suteikia Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Šis įstatymas bei jį lydintys teisės aktai numato, kad asmuo turi teisę kreiptis į savivaldybės tarybą dėl gyvenamųjų patalpų statuso pakeitimo, jei deklaruoto turto vertė ar pajamos daugiau kaip 25 proc. viršija nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, reikalingus socialiniam būstui nuomotis. Savivaldybės taryba gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis, vadovaudamasi nustatyta metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto", – rašoma atsakyme.
Iš viso Neringoje teliko 18 socialinių būstų, kai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Neringoje tokio būsto reikėtų 31 šeimai su 53 šeimų nariais.
Rėmėsi įstatymu
Pats Neringos savivaldybės administracijos direktorius A.Vyšniauskas, paklaustas, kas yra jo dukra ir dėl kokių priežasčių šios gyventojos nuomojamo Neringos savivaldybės socialinio būsto statusas buvo pakeistas į savivaldybės, patikino, jog jo dukrai gyvenimas pagerės, nes įstatymai tai leidžia.
Direktorius raštu pateikė atsakymą, kuris yra beveik identiškas Neringos savivaldybės komentarui.
"Galimybę ir teisę keisti gyvenamųjų patalpų statusus iš socialinio būsto į savivaldybės būstą savivaldybės tarybai suteikia Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymas. Šis įstatymas bei jį lydintys teisės aktai numato, kad asmuo turi teisę kreiptis į savivaldybės tarybą dėl gyvenamųjų patalpų statuso pakeitimo, jei deklaruoto turto vertė ar pajamos daugiau kaip 25 proc. viršija nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, reikalingus socialiniam būstui nuomotis. Savivaldybės taryba gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis, vadovaudamasi nustatyta metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto", – tikino A.Vyšniauskas.
Pasak A.Vyšniausko, geriau gyventi ėmė ir didesnes pajamas pradėjo gauti tik trys neringiškiai, kuriems 2016–2018 m. gyvenamųjų patalpų statusas buvo pakeistas.
VTEK nepagąsdins
Pasiteiravus, kaip vertina VTEK pranešimą apie priimtą sprendimą tirti, ar jo veiksmai atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo normas, A.Vyšniauskas leido suprasti, jog jaučiasi ramus.
"Spalio 25-ąją priimtu Neringos savivaldybės tarybos sprendimu tik atliktas formalumas – socialinio būsto sąrašas tik išdėstytas nauja redakcija. Tai įgyvendinta atsižvelgiant į anksčiau priimtus du Neringos savivaldybės tarybos sprendimus (2017 m. rugpjūčio 24 d. bei 2018 m. birželio 28 d.), kuriais ir buvo pakeistas gyvenamųjų patalpų statusas iš socialinio būsto į savivaldybės būstą. Kaip tai nustato jau minėtas paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymas. Kadangi spalio 25-ąją priimtu sprendimu nebuvo atliekami veiksmai, kuriais galėtų būti gauta asmeninė nauda (man ar artimiems žmonėms), o tik konstatuojami ankstesniais sprendimais priimti faktai, interesų konflikto neįžvelgiau. Siekdamas nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, dėl galimo interesų konflikto nedalyvavau 2017 m. rugpjūčio 24 d. priimto sprendimo rengime, svarstyme ir priėmime, kai buvo keičiamas gyvenamųjų patalpų statusas iš socialinio būsto į savivaldybės būstą jį išnuomojant kaip savivaldybės būstą Gražinai Mustakimovienei", – paaiškino A.Vyšniauskas.
Lobsta iš biudžeto?
Pradėjus domėtis, kas ir kaip valdo Neringos savivaldybės socialinius ir savivaldybės būstus, paaiškėjo ir kitų skandalingų faktų.
Dienraščio žurnalistams internete patikrinus vos vieną kitą iš 74 savivaldybės būsto statusą turinčių adresų, paaiškėjo, jog daugybė šių būstų nuomininkų užsiima absoliučiai su tokio būsto paskirtimi nesuderinama veikla.
Per kelias minutes internete galima aptikti daugybę skelbimų, kad poilsiautojams nuomojami savivaldybės suteikti butai.
Juos gavo tie, kurie esą nepasiturimai gyvena ir savojo būsto neįgali nusipirkti.
Pavyzdžiui, internete skelbiama, jog Taikos gatvės 9 name, kuriame yra 16 savivaldybės būsto statusą turinčių butų, ne vienas jų vasarą yra nuomojamas poilsiautojams.
Viename skelbimų pažymėta, jog už parą teks mokėti nuo 80 iki 120 eurų.
Kitame skelbime pažymėta, jog nuo birželio iki rugpjūčio galima išsinuomoti butą Preilos g. 57 name.
Skelbime nurodytas adresas yra įtrauktas į savivaldybės būsto fondo sąrašą.
Už nakvynę čia prašoma nuo 60 iki 65 eurų.
Išeitų, jog savivaldybės remiami neringiškiai tiesiog lobsta biudžeto sąskaita, nes, už valdiškų butų nuomą per parą gaudami iki 120 eurų nuompinigių, dauguma jų jau seniai turėjo prarasti remtinų asmenų statusą.
Beje, ši situacija neužkliuvo nė vienai iš Neringos savivaldybės butus skaičiavusių ir nagrinėjusių tarnybų, nors, žurnalistams peržvelgus būsto nuomos tipines sutartis, nė vienoje nėra akcentuota, jog gyventojas negali pelnytis savivaldybės būsto fondo sąskaita.
Sutartyse tik aiškinama, jog privalu mokėti mokesčius, dažyti lubas ir sienas, prižiūrėti turtą.
Taškosi abejotinomis lengvatomis
Paaiškėjo ir dar viena istorija, kaip iš tiesų Neringoje tvarkomasi su socialiniais būstais.
Pavyzdžiui, viename Purvynės gatvės name oficialiai socialiniame bute yra įsikūrusi žavi ponia, kurios gyvenimo draugas toje pačioje gatvėje esančiame kitame pastate valdo net keturis butus.
Pora turi bendrą vaiką, vietiniai net neabejoja, jog pora, nors ir nėra įteisinusi santuokos, veda bendrą ūkį ir yra šeima.
Tačiau Neringos savivaldybės administracijai niekas netrukdo skirti socialinį būstą poniai, kurios vaiko tėvo socialiai remtinu nepavadinsi – keturių butų Neringoje savininką bet kas įvardytų itin turtingu vyru.
Situaciją nagrinėjusi STT Seimo nariui N.Puteikiui tesugebėjo atsiųsti apgailestavimą, jog šalyje tebeegzistuoja partnerystės teisinio vertinimo problematika.
"Atsižvelgiant į tai, kad Partnerystės (bendro gyvenimo neįregistravus santuokos) įstatymas nėra priimtas, Jūsų kreipimesi nurodyti asmenys negalėjo įregistruoti partnerystės, todėl minėtos Civilinio kodekso nuostatos formaliai jiems negalėjo būti taikytinos", – rašo STT direktorius Žydrūnas Bartkus.
Visi šie faktai kažin ar sulauks rimtesnio STT ar kitų tarnybų dėmesio, nes Neringos savivaldybės meras D.Jasaitis socialiniuose tinkluose didžiuojasi STT įteikta padėka už aktyvų dalyvavimą antikorupciniuose renginiuose.
