Jis teigia, kad Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus prašymo dalį direkcijos mokamų dividendų skirti miestui negalima vertinti, nes jis prieštarauja įstatymui. 

„Negaliu vertinti to, kas yra prieš įstatymą – šiandien įstatymai sako, kad dividendus gali gauti savininkas. Klaipėdos uosto direkcijos savininkė 100 procentų yra valstybė, tai norint, kad tam tikra suma pinigų nueitų kažkam, kas nėra savininkas, matyt, reikėtų keisti įstatymus“, – antradienį žurnalistams Klaipėdoje sakė A. Latakas.

Sausio pradžioje pranešta, jog A. Vaitkus Susisiekimo ministerijos prašo imtis iniciatyvos, kad būtų pakeisti teisės aktai ir numatytos galimybės dalį uosto dividendų pervesti į miesto biudžetą.

A. Latakas teigė, kad į šį prašymą jau buvo atsakyta – pasiūlymą turi vertinti ne tik Susisiekimo, bet ir Finansų ministerija.

„Aš žinau tik tiek, kad yra kreiptasi, kad yra šios ministerijos gavusios tokį klausimą, per kažkokį laiką turėtų būti atsakymas. Yra Susisiekimo ministerijos atsakymas savivaldybei, nežinau, kodėl būtent dabar buvo iškomunikuota dėl tų dividendų, bet atsakymas jau prieš porą mėnesių gautas, kad tai turi spręsti eilė ministerijų“, – kalbėjo A. Latakas.

Uosto vadovo manymu, ministerijos turėtų įvertinti sprendimo pasekmes, nes leidus savivaldybėms skirti dalį valstybės valdomų įmonių pelno, jų prašytų ir kiti miestai.

„Čia ne mūsų sprendimas, (...) o toliau kas būtų – tai čia Finansų, Susisiekimo ir kitų ministerijų sprendimas, bet manau, kad jos labai rimtai svarsto, kokios būtų pasekmės. Toliau, matyt, būtų kažkoks sniego gniūžtės principas, turbūt Vilniaus savivaldybė pareikalautų dividendų iš „Lietuvos geležinkelių“, kaip pavyzdį sakau“, – sakė A. Latakas.

Susisiekimo ministerija savivaldybę anksčiau informavo, kad vertinant prašymą dėl dalies uosto dividendų bus tariamasi su Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerija.

Direkcija antradienį pranešė, kad pernai uždirbtas grynasis pelnas bus panašus, kaip ir 2022 metais – tuomet 24,5 mln. eurų uždirbęs uostas valstybei pernai sumokėjo 7,7 mln. eurų dividendų, o 2021 metais – 21,7 mln. eurų.

Uostas iki tol septynerius metus nemokėjo dividendų valstybei ir uždirbtas lėšas skyrė investicijoms į plėtrą.

Uosto direkcija nuo praėjusių metų tapo akcine bendrove, kurios visos akcijos priklauso valstybei.

Rodikliai – be pasididžiavimo

Europos statistikos tarnybos („Eurostat“) paskelbtais duomenimis, Klaipėdos uostas pernai buvo pats prasčiausias uostas Šiaurės Europos dalyje ir antras nuo galo visoje Europoje.

Dešimties šių metų mėnesių statistika bylojo dar prastesnius rezultatus, tačiau gali susidaryti įspūdis, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai labiau rūpi įvaizdžio ir prabangos reikalai.

Direkcija skelbė, kad 2022 metais Klaipėdos uostas krovė 36,12 mln. tonų krovinių, kai 2021 m. buvo perkrauta 45,62 mln. tonų.

Praėjusių metų spalio duomenimis, uoste buvo perkrauta vos 27,09 mln. tonų krovinių.

O visų dvylikos mėnesių statistika byloja, kad Klaipėdos uostui nepavyko pakilti iš Europos uostų reitingų lentelės apačios.

2023 metais uoste krauta beveik 33 mln. tonų, tai yra 9 proc. mažiau nei 2022-aisiais.

Pati direkcija pernai gyrėsi tik augančiais konteinerių krovos rezultatais –  buvo perkrauta 1,027 mln. konteinerių.

Visi kiti rodikliai, skaičiuojant tris praėjusių metų ketvirčius, rodė visišką Klaipėdos uosto pasiekimų dugną.

Uosto direkcija, pateikdama veiklos rezultatus už tris praėjusių metų ketvirčius, pripažino, kad krova mažėjo visose krovinių grupėse.

Uoste apsilankė mažiau laivų nei 2022 m., bet direkcija džiūgauja, kad dešimčia procentų atvyko daugiau keleivių nei užpernai, o štai kruiziniais laivais atplaukė net 58 keleiviais daugiau.

Skaičiai bylojo ir apie smukusias pajamas – 2023 m. per tris ketvirčius pajamos smuko 3,8 proc. ir sudarė 43,8 mln. eurų. Uosto pajamos, lyginant trejų metų tuos pačius laikotarpius, stabiliai smunka.

2023 m. per tris ketvirčius uosto direkcijos pelnas prieš apmokestinimą sudarė 21,6 mln. eurų, t. y. 1,1 mln. eurų mažiau nei užpernai.

Uosto direkcija skelbė, kad pernai investicijos siekė 100 mln. eurų, įgyvendinti reikšmingi uosto gilinimo, krantinių rekonstrukcijos projektai.

Atlyginimas vis didėjo

Uosto direkcijos generaliniam direktoriui Algiui Latakui 2022 metais mokama 6 511 eurų pastovioji atlyginimo dalis ir priedas už pasiektus rezultatus – dar 3 255 eurai. Tai yra 9 766 eurai kiekvieną mėnesį.

Uosto rodikliai vis prastėjo, bet A. Latako alga tik kilo.

Direkcija skelbė, kad 2023 metais antrąjį ketvirtį jau buvo mokama 10 141 eurų alga (pastovioji dalis – 7 556 ir priedas už pasiektus rezultatus – 2 585 eurai).

Tačiau ir tiek buvo mažoka. Tad nuo praėjusių metų trečiojo ketvirčio generaliniam direktoriui mokama 10,5 tūkst. eurų alga.

A. Latakas dar gali tikėtis sulaukti ir metinės premijos.

Iš „Klaipėdai“ siųsto A. Latako atsakymo į klausimus galima spėti, kad uosto direkcijos vadovas jaučiasi vertas prezidentinės algos.

„Nepaisant to, kad dėl geopolitinės situacijos uosto krova mažėjo, išlaikytas aukštas Uosto direkcijos pelningumas. Taip pat, lyginant su konkuruojančiais Baltijos šalių uostais, Klaipėdos uosto krovos kritimas yra mažesnis (palyginimui – 2023 metais Rygos uosto krova mažėja apie 20 proc., Talino – 30 proc.). 2023 m. įgyvendinti Uosto direkcijos projektai įrodo, kad įmonė ir toliau geba vykdyti suplanuotas investicijas bei kitas įstatymo pavestas funkcijas, neprašydama subsidijų iš valstybės biudžeto“, – atsakyme teigė A. Latakas.

Sumos: 2022 metų finansinėje ataskaitoje direkcija skelbė, kad uosto vadovybės algoms išmokėta 627 tūkst. eurų. Kyla klausimas – kokios sumos šiemet reikės vadovų algų priedams? Vytauto Liaudanskio nuotr.

Lūkesčius atitiko?

Direkcijoje dirba trys direktoriai, kuriems nuo 2023 m. trečiojo ketvirčio mokamas 9 450 eurų atlyginimas. Iki tol buvo mokami 8 788 eurai (5 859 eurų pastovioji algos dalis ir 2 929 eurų priedas už pasiektus rezultatus).

Kodėl buvo mokami priedai, jei bendrovės veiklos rezultatai prastėjo? A. Latakas paaiškino, kad direktoriams mokėta tokių pareigų verta alga.

„Vadovaujantis Klaipėdos uosto direkcijos įstatais, sprendimą dėl bendrovės direktorių darbo užmokesčio priima stebėtojų taryba, remdamasi Vyriausybės patvirtintais principais ir atlygio rėžiais. Nustatant darbo užmokestį atsižvelgiama į pareigybei keliamus reikalavimus, atsakomybę bei lygiavertėms pareigybėms Lietuvoje mokamą darbo užmokestį. Sprendimai dėl atlygio dydžio ir priedų mokėjimo priimami atsižvelgiant į bendrovei ir direktoriams keliamus tikslus ir vertinant, ar veiklos rezultatai atitinka akcininko lūkesčius. Formuojant tikslus atsižvelgiama ne tik į uosto krovos rezultatus, bet ir kitus Uosto direkcijos veiklos rodiklius, numatytus Uosto direkcijos strateginiame plane“, – paaiškino A. Latakas.

Rezultatai – antroje vietoje?

Buvęs Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas, paklaustas, kiek gaudavo algos 2009 m. pradėjęs vadovauti direkcijai per buvusią pasaulinės ekonomikos krizę, nustebino skaičiais.

„Skaičiuojant eurais, mano alga buvo apie 2,5 tūkst. į rankas. Didžiausia, su visais priedais alga, kurią esu gavęs šiose pareigose, siekė 2,7 tūkst. eurų“, – prisiminė E. Gentvilas.

Tačiau 2009 metais, vis smunkant uosto rodikliams, alga generaliniam direktoriui nebuvo didinama.

„O priedą, kuris mokamas už gerus rezultatus, gavau tik dalį metų, kol ėjau šias pareigas“, – patikino E. Gentvilas.

Išgirdęs, kiek algos gauna dabartinis Uosto direkcijos vadovas, E. Gentvilas nusistebėjo.

„Taip, didesnė nei prezidento. Bet man nerūpi. Aš atėjau dirbti per pačią krizę ir reikėjo daug pastangų, kad uosto rodikliai pakiltų“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Paklaustas apie valstybės valdomas įmones, kurios dabar tapo akcinėmis bendrovėmis, E. Gentvilas turėjo savų pastabų tokiam virsmui.

„Valstybės valdomos įmonės šiuo požiūriu pradeda nukonkuruoti privatų sektorių. Nes kriterijai, kuriais apmokami ten sėdintys vadovai, jau seniai sukonstruoti taip, kad tik jie ten uždirbtų. Uždirbti tai uždirba, bet ar visada sėkmingai dirba? Aš turėčiau didelio skepticizmo“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Kuriant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akcinę bendrovę, buvo akcentuota, kad tokio sprendimo esminis tikslas – bendrovė turi nešti valstybei pelną.

„Maksimalų pelną. Bet vykstant tokiems pokyčiams, dažniausiai pasinaudojama tuo, kad būtų didinami atlyginimai. Kriterijai sukonstruojami taip, kad būtų labai gera darbo vieta, gerai apmokama, o rezultatai štai jau yra antroje vietoje“, – pastebėjo E. Gentvilas.

Eugenijus Gentvilas. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Per krizę krovė daugiau

Seimo narys E. Gentvilas pastebėjo, kad valstybinių įmonių virsmas akcinėmis bendrovėmis kol kas stulbinamų rodiklių neparodė.

„Kuo didesnės algos „Lietuvos geležinkelių“ vadovams, tuo dažniau traukiniai genda. Kuo didesnės algos valstybinėse energetikos įmonėse, tuo dažniau energetikai turi konfliktų su gyventojais, nes aptarnavimo kokybė prastėja ir prastėja. Galėčiau daugybę tokių pavyzdžių išvardinti“, – patikino E. Gentvilas.

2009 m., kai Uosto direkcijai vadovavo E. Gentvilas, krova uoste buvo smarkiai kritusi.

Per krizę krovėme daugiau krovinių nei dabar. Tačiau mano atlyginimas buvo 2,5 tūkst. eurų. Tai viską pasako.

„Bet 2010 m. perkopėme 30 mln. tonų krovinių ribą. 2011 m. krovėme 36,6 mln. tonų krovinių. 2023 metais uosto krova gal ir bus 33 mln. tonų. Sprendžiu iš dešimties mėnesių uosto pateiktos statistikos. Per krizę krovėme daugiau krovinių nei dabar. Tačiau mano atlyginimas buvo 2,5 tūkst. eurų. Tai viską pasako“, – dar praėjusių metų pabaigoje prognozavo E. Gentvilas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tinklalapyje galima rasti tikslesnius uosto krovos duomenis tuo laikotarpiu, apie kurį kalbėjo E. Gentvilas.

„Pagal krovinių apyvartą Baltijos šalių uostuose, Klaipėdos uostas 2011 m. vėl susigrąžino lyderio pozicijas ir susumavus metinius rezultatus aplenkė Rygos, Ventspilio bei jungtinį Talino uostą (Mūga (Muuga), Paldiskis, „Old City“, Sarema (Saaremaa), Paljasare (Paljassaare). Klaipėdos uosto atotrūkis nuo Jungtinio Talino uosto 2011 m. sausio–gruodžio mėn. siekė 123,7 tūkst. t. Bendra Klaipėdos uosto ir Būtingės terminalo krova 2011 metų sausio–gruodžio mėn. sudarė 45,5 mln. t ir viršijo jungtinio Talino uosto krovą net 8,8 mln. t.“, – skelbė Uosto direkcijos statistika.

Atlygis – už tikslus

Po iškalbingų E. Gentvilo pateiktų skaičių, kyla klausimas, kas atsitiko valstybėje, kad už prastesnius rezultatus nusipelnoma triskart didesnės algos?

Dienraštis „Klaipėda“ A. Latako klausė – kodėl 2023 metais buvo mokami priedai, jei rezultatai šiais metais akivaizdžiai prastėjo?

„Uosto direkcijos finansiniai rezultatai yra labai svarbūs, tačiau nė kiek ne mažiau svarbios yra Uosto direkcijai pavestos funkcijos, kurios išvardintos Uosto įstatymo 11 straipsnyje. Vertinant įmonės veiklos sėkmingumą, visų pirma atsižvelgiama į įstatymo numatytų funkcijų įgyvendinimą, taip pat veiklos ir rezultatų atitiktį akcininko lūkesčiams ir iškeltų tikslų pasiekimą. Priimant sprendimą dėl kintamos algos dalies išmokėjimo yra vertinama, kaip sekėsi pasiekti iškeltus tikslus. Kintama atlygio dalis, kuri buvo nustatyta metų pradžioje, buvo mokama, nes iškelti tikslai buvo pasiekti“, – taip į klausimą atsakė A. Latakas.

Laukia premijų

Uosto direkcijos vadovas A. Latakas paaiškino, kad sprendimai dėl metinių premijų mokėjimo direktoriams ir generaliniam direktoriui bus priimti 2024 metų gegužės mėnesį.

„Kai bus aiškūs galutiniai Uosto direkcijos veiklos rezultatai ir įvertintas rezultatų atitikimas iškeltiems metiniams tikslams“, – tikino direkcijos vadovas.

2022 metų finansinėje ataskaitoje direkcija skelbė, kad uosto vadovybės algoms išmokėta 627 tūkst. eurų.

Kokios sumos reikės už visus 2023 metus?

„Faktiškai išmokėtas darbo užmokestis bus fiksuotas pasibaigus metams. Reikšmingų pokyčių, lyginant su 2022 m., nebus, nes darbo užmokestis vadovybei nuo 2023 m. II ketv. padidėjo nedaug“, – teigė Uosto direkcija.

Kylant uosto vadovų darbo užmokesčiui, kilo klausimas, ar didinamos ir kitų darbuotojų algos?

„Pagal įmonėje galiojančią kolektyvinę sutartį, visiems darbuotojams darbo užmokestis yra peržiūrimas vieną kartą per metus. Uosto direkcijos darbo apmokėjimo sistema paremta gerąja tarptautine praktika – siekiant pritraukti ir išlaikyti Uosto direkcijos veiklai reikalingus specialistus, kiekvienos pareigybės darbuotojui mokamas atlygis yra lyginamas su rinkos duomenimis“, – atsakė A. Latakas.

Paaiškėjo, kad 2023 metais direkcijos darbuotojams darbo užmokestis didėjo vidutiniškai 15 proc.

„Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į ženkliai pasikeitusį rinkos atlygių vidurkį, spartų vidutinio atlyginimo augimą Lietuvoje pastaraisiais metais“, – aiškino A. Latakas.

Vadovas teigė, kad direkcija savo darbuotojams moka rinkoje mokamą darbo užmokestį, kaip ir už savo veiklai reikalingas medžiagas, prekes bei paslaugas moka rinkos kainą.

Pasiteiravus, kokia dalimi darbo užmokesčio didinimas ir išmokų bei premijų skyrimas sumažins akcinės bendrovės pelną ir dividendus valstybei, A. Latakas atsakė, kad subsidijų iš valstybės įmonė neprašė.

„Sąnaudos mažina bet kurios įmonės pelną, tačiau be įmonės veiklai reikalingų darbuotojų, prekių ir paslaugų nebūtų galimybės uždirbti pajamų ir pelno. Nepaisant dėl geopolitinių aplinkybių sumažėjusios krovos ir pajamų, įmonės veikla išlieka pelninga, buvo mokami ir 2024 metais planuojami mokėti dividendai, įmonei nereikalingos subsidijos iš valstybės biudžeto veiklai tęsti. Akcininkas, formuodamas lūkesčius, įvertina reikšmingas aplinkybes, lemiančias įmonės veiklos rezultatus“, – tikino direkcijos vadovas.

Kalėdoms – 30 tūkstančių

Kalėdiniam vakarėliui Uosto direkcija ir šiais metais numatė solidžią sumą, nors įmonės rezultatai ir pernai, ir šiemet vis prastesni dėl krentančių krovos rodiklių.

Dienraštis „Klaipėda“ Uosto direkcijos vadovo Algio Latako teiravosi, kiek direkcija iš viso numačiusi skirti lėšų kalėdiniams renginiams ir dovanoms darbuotojams?

Klausta, kur vyks šventė, kokia jos sąmata? Kas bus šventės rengėjai?

Tačiau A. Latakas neatskleidė, kur už valstybinės įmonės linksminsis direkcijos darbuotojai.

Įspūdinga: už šį naują Klaipėdos uosto „prekės ženklą“ ir jo koncepciją su priklausiniais direkcija sumokėjo penkiaženklę sumą. KVJUD pranešimo spaudai nuotr.

Įvardinta tik bendrovės lėšų suma, kurią numatyta prapuotauti.

„Uosto direkcija kasmet organizuoja renginius darbuotojams. Šiemet Kalėdinio renginio organizavimu rūpinosi įmonės darbuotojas, pasitelkęs įvairius tiekėjus šventės turiniui išpildyti. Šventės biudžetas – 23,9 tūkst. eurų“, – patikino A. Latakas.

Panašu, kad iš šventės direkcijos darbuotojai tuščiomis negrįš.

Kiekvienas šventės dalyvis turėtų sulaukti ir 30 eurų vertės dovanų rinkinio.

2022 m. gruodžio 31 d. įmonėje dirbo 226 darbuotojai (neįskaitant išėjusiųjų nėštumo ir gimdymo atostogų).

Vadinasi, dovanoms direkcija išleis dar 6 780 eurų.

Iš viso iš valstybės valdomos įmonės lėšų vien kalėdiniams malonumams bus išleista 30 680 eurų.

Dėl 5 eurų – sutartis

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skelbiamų viešųjų pirkimų skiltyse yra apstu įvairių sutarčių su maitinimo įstaigomis.

Direkcijos priėmimams renkamasi prabangios maitinimo įstaigos – „Skandalas“, viešbučio „Victoria“ ir burlaivio „Meridianas“ restoranas.

Tačiau viešųjų pirkimų suvestinėje išvydus penkių eurų vertės sutartį, kilo klausimų, kas ir ką valgė ar gėrė restorane, kad neišgalėjo susimokėti net menkos penkių eurų sąskaitos?

Direkcijos vadovas paaiškino, kad dėl automatizuotos sąskaitų suvedimo sistemos pasitaiko atvejų, kai sąskaitoje esančios sumos išskaidomos.

Suma: A. Latakas pripažino, kad per pusmetį reprezentacinėms išlaidoms ir kitiems su uosto rinkodara susijusiems reikalams išleido 161 tūkst. eurų. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Taip nutinka dėl to, kad toje pačioje sąskaitoje paslaugos apmokestinamos skirtingais PVM tarifais – vienos sumos – 21, o kitos – 9 proc. PVM tarifu. Abiem atvejais sąskaitos apmokėtos už svečių maitinimą. Bendra restorano „Victoria“ sąskaita – 110, restorano „Skandalas“ – 58,3 euro“, – detalizavo A. Latakas.

Praėjusiais metais kalėdinių renginių metu Uosto direkcija viename Klaipėdos viešbutyje pravalgė 3 270 eurų.

Tiek buvo sumokėta už darbuotojų maitinimą renginio, skirto direkcijos kolektyvui, metu.

Pernai tame pačiame viešbutyje valgyta ir švęsta dvi dienas – gruodžio 9 d. ir 20 d.

Gruodžio 20-ąją vyko antras vakarėlis su maitinimu. Pasimaitinimas buvo skirtas direkcijos buvusių ilgamečių darbuotojų, išėjusių į pensiją, pagerbimui.

Sąskaitos būta taip pat solidžios – išleista 3 270 eurų.

Valgyti – į „Kukūdrą“

Gali net susidaryti įspūdis, kad nevalgę direkcijos darbuotojai negali nieko išmokti, nieko įsiminti ir nieko nudirbti.

Organizuojant direkcijos darbuotojų komercinių veiklų strategijos sesiją, prireikė 534 eurų maitinimo paslaugai.

Patiekalai tą kartą buvo ragauti liaudiškais valgiais garsėjančioje užeigoje „Kukūdra“, kuri yra Kretingalės miestelyje.

Vieno valgydinimo sesijos dalyviams buvo mažai. Kitą dieną tos pačios sesijos atstovams vėl reikėjo pavalgyti už direkcijos lėšas.

Už 408 eurus tąkart išalkusius direkcijos darbuotojus pamaitino Klaipėdoje Burių gatvėje įsikūrusi maitinimo įstaiga „Driopė“.

Tas pats restoranas maitinimo paslaugą pernai teikė dar vienam renginiui.

Direkcijos darbuotojams buvo organizuota šventė ir Klaipėdos botanikos sode.

Su darbu, tiesioginėmis pareigomis valstybės įmonėje ši pramoga botanikos sode veikiausiai niekaip nėra susijusi.

Tad kyla klausimas, kodėl iš valstybei priklausančios bendrovės sąskaitos reikia išleisti 2 820 eurų sumą? Ir vėl pavalgymui.

Sočiu valstybei priklausančios įmonės darbuotojų gyvenimu rūpinamasi nuolat.

Pavyzdžiui, rugsėjo pradžioje organizuojant direkcijos darbuotojams Drevernos dienos stovyklą, dalyvių maitinimui išleista 1 250 eurų. Maitinimo paslaugą teikė trys tiekėjai.

Pernai spalio 5–7 dienomis Kaune vykusių mokymų metu darbuotojų maitinimui išleista dar 2 639 eurai.

Gali net susidaryti įspūdis, kad nevalgę direkcijos darbuotojai negali nieko išmokti, nieko įsiminti ir nieko nudirbti.

Per pusmetį – 161 tūkst. eurų

Žvalgantis po įvairius delegacijų priėmimo, maitinimo, pramogų, reklamos ir ne pirmo būtinumo paslaugų pirkimus, kyla klausimas – kiek direkcija išleidžia pinigų tokio tipo reikalams?

A. Latakas atsakė, kad reprezentaciniams reikalams, šventėms ir reklamai per pusmetį išleista net 161 tūkst. eurų.

„Sumos, skiriamos Klaipėdos uosto rinkodarai, yra skelbiamos Uosto direkcijos finansinėse ataskaitose. Šiuo metu yra paskelbta ir viešai prieinama 2023 m. pirmojo pusmečio ataskaita – per šį laikotarpį rinkodaros sąnaudos sudarė 161 tūkst. eurų. Į šią sumą įeina Klaipėdos uosto atstovavimas parodose užsienyje, renginiuose Lietuvoje, tarptautinių organizacijų, kuriose dalyvauja Uosto direkcija, narystės mokesčiai, reklaminių priemonių sukūrimo ir pagaminimo išlaidos, viešinimo išlaidos, delegacijų priėmimo reprezentacinės išlaidos ir kitos su uosto rinkodara susijusios sąnaudos“, – paaiškino direkcijos vadovas.

Galima suprasti, kad išlaidos pietums „Kukūdroje“ į šį sąrašą veikiausiai neįtraukiamos.

Tačiau A. Latakas patikino, kad su informacija apie visus išleistus tūkstančius eurų galima susipažinti viešai.

„Uosto direkcija visas perkamas prekes ar paslaugas, sutartis, sumas, juridinius ir fizinius asmenis, iš kurių perkama, kaip įpareigoja Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas, viešina centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Ši informacija yra vieša ir laisvai kiekvienam gyventojui prieinama viešųjų pirkimų portale“, – paaiškino A. Latakas.

Įvaizdį stiprino lenktynėse

Direkcija taip pat patikslino informaciją apie lėšas, skirtas veiklos viešinimui bei sumokėtas viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams.

„Per 2023 m. pirmąjį pusmetį šios išlaidos sudarė 17 375,66 euro. Su detalesne ataskaita galima susipažinti mūsų portalo skiltyje „Lėšos veiklai viešinti“, – nurodė A. Latakas.

Nuostabą kelia 3 630 eurų suma, kurią direkcija nusprendė išleisti Klaipėdos uosto reklamavimo paslaugai automobilių varžybų „Aurum 1006 km“ lenktynių metu, prie kelių į Palangą, Kretingą ir Klaipėdą sankirtos pastatant reklaminius stendus.

Klausiant, kokia uostui nauda iš tokios reklamos kampanijos, A. Latakas atsakė, kad taip buvo siekiama sustiprinti direkcijos įvaizdį.

„Uosto direkcija, siekdama stiprinti Klaipėdos uosto įvaizdį, reklamuoja jį įvairiuose renginiuose Klaipėdos regione ir Lietuvoje, kuriuose dalyvauja ar juos stebi Klaipėdos uosto klientai, partneriai ar kitos tikslinės auditorijos“, – į klausimą atsakė direkcijos vadovas.

Ženklas už įspūdingą sumą

Neseniai Uosto direkcija pristatė ir naują Klaipėdos uosto ženklą – stilizuotą, lakonišką „K“ raidės formos pavidalą.

Žiūrint į jį, net neįtartum, kad toks kūrinys vertas penkiaženklės sumos. Tačiau iš valstybinės įmonės sąskaitos buvo sumokėta 39 627,5 euro.

„Iki šiol Klaipėdos uostą atspindėjęs ženklas buvo sukurtas daugiau nei prieš trisdešimt metų, įkūrus Uosto direkciją. Per tą laiką iš esmės nebuvo keisti jo grafiniai elementai. Sukurti modernų, šiuolaikišką prekės ženklą yra įmonės iniciatyva. Naujo Klaipėdos uosto prekės ženklo pirkimas apėmė prekės ženklo koncepcijos, logotipo, stiliaus knygos sukūrimo, vaizdo klipo ir įvairių reklaminių priemonių sukūrimo paslaugas“, – pirkiniu džiaugėsi A. Latakas.

Uosto generalinis direktorius smulkiau paaiškino, kodėl į užsakymą įtraukta ir stiliaus knygos įsigijimo paslauga.

„Stiliaus knygos įprastai lydi kiekvieną prekės ženklą ir tokia praktika naudojama tiek Lietuvos, tiek užsienio įmonėse. Stiliaus knyga – tai specialiai parengtas prekės ženklo naudojimo aprašymas, padedantis išlaikyti komunikacijos vientisumą, profesionalumą. Stiliaus knygoje aprašomas prekės ženklo pozicionavimas, apibrėžiama, kaip skirtingose priemonėse turi būti pateikiamas Klaipėdos uosto prekės ženklas, kaip turi atrodyti reklaminės priemonės, prezentacijos, leidiniai ir kita atributika“, – tikino bendrovės vadovas.

Kodėl Klaipėdos uostas yra įvardijamas kaip prekė, iki galo nepavyko suvokti.

Anot jo, ši Pietryčių Azijos šalis galėtų prisidėti ir plėtojant uosto infrastruktūros projektus ateityje.

„Lietuvos dvišalio bendradarbiavimo su Singapūru jūrinio transporto srityje tikslas yra didinti esamus krovinių srautus iš ar į Singapūrą, pritraukti naujų krovinių rūšių. Ateities infrastruktūros projektai Klaipėdos uoste taip pat galėtų tapti bendradarbiavimo objektu“, – pranešime teigė A. Latakas.

Šeštadienį jis su Lietuvos ambasadoriumi Singapūre Dariumi Gaidžiu Klaipėdoje aptarė tolimesnį kryptingą dvišalį bendradarbiavimą, iš arti supažindino su uosto veikla.

Pasak pranešimo, A. Latakas taip pat neseniai su vizitu viešėdamas Singapūre susitiko su šalies Transporto ministerijos, jūrų ir uostų administracijos (MPA), uosto direkcijos (PSA) ir logistikos asociacijos vadovais.

Kaip nurodo Klaipėdos uostas, vienas pagrindinių šių susitikimų akcentų buvo teritorinės Klaipėdos uosto plėtros projekto pristatymas. Taip pat aptarti inovacijų, tvarumo, skaitmenizacijos projektai Klaipėdos uoste ir Singapūro jūrų uoste.

Klaipėdos uostas siekia įkurti žaliąjį laivybos koridorių, o Singapūras su Los Andželo uostu jį jau yra įdiegę.

Pasak pranešimo, nuo praėjusių metų Singapūre veikianti Lietuvos ambasada kartu leido su šia šalimi užmegzti glaudesnius ryšius ir Klaipėdos uostui.

„Singapūras išsiskiria savo pažanga, inovacijų diegimu. Vos prieš 58 metus nepriklausomybę gavusi šalis-miestas daugeliui yra pavyzdys kaip per tokį trumpą laiką iš itin mažos šalies tapti lyderiu pasaulyje, rodančiu pavyzdį inovacijų diegimo, tvarumo, mokslo ir verslo sinergijos bei kitose srityse“, – teigia A. Latakas.

2022 metais Singapūro kroviniai Klaipėdos uoste sudarė apie 0,3 mln. tonų. Daugiausia tai buvo naftos ir mineraliniai produktai, chemijos pramonės produkcija, gėrimai, tabakas, maisto produktai, netaurieji metalai, mašinos, mechaniniai įrenginiai, elektros įranga, mediena, tekstilė.

Iš 69 pasaulio valstybių, su kuriomis Klaipėdos uostą sieja prekybiniai ryšiai, Singapūras pagal krovinių kiekį yra 21-oje vietoje.

Šiemet minimas Lietuvos ir Singapūro diplomatinių santykių 30-metis.

Šiauriniame rage ir ant Kruizinių laivų terminalo bei Smiltynės krantines apgulę žiūrovai turėjo progą stebėti kraują stingdantį reginį. Varžybų metu netrūko staigmenų ir siaubo sukeltų šūksnių.

Iš 19-kos į varžybas atvykusių lenktynininkų startuoti neleista lietuviui Egidijui Dagiliui, tai atsitiko dėl tam tikrų techninių kliūčių.

Todėl sekmadienį startavo 18 sportininkų. Tarp jų buvo tituluočiausi šios sporto šakos dalyviai iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) bei didelių vilčių teikiantys jauni dalyviai.

Lietuvos atstovas, Europos čempionas bei pasaulio F2 lenktynių vicečempionu bei bronzos medalininku skirtingais metais tapęs Edgaras Riabko šeštadienį trečiajame kvalifikacinių varžybų etape nedalyvavo. Todėl šiandienos finale startuoti galėjo tik iš vienuoliktos pozicijos. Finalo starto pozicija pilotams labai svarbi, plaukimas pirmuoju numeriu leidžia pirmam pasiekti geltoną bujų, už kurio prasideda lenkimai, o esančiam priekyje leidžia plaukti lygiu vandeniu, tuo tarpu plaukiantiems už jo – aplenkti lyderį labai sunku. Pirmoje pozicijoje šiandienos finale startavo vakar dienos lyderis Giancomo Sacchi atstovaujantis Monaką.

Dar vakar Edgaras Riabko dalinosi planais šiandieną startuoti susidėjus lengviausią sraigtą, kas leistų pasiekti maksimalų greitį starto metu, tačiau šį kartą pilotui plaukimas nebuvo toks sėkmingas ir E. Riabko šiose varžybose liko 11 vietoje. Deja, E. Riabko nepavyko iškovoti nei vieno įskaitinio taško. Vis tik šiame pasaulio čempionate liko dar trys etapai, tad užkopti ant pakylos Lietuvos atstovas dar turi šansų.

Varžybų favoritai buvo abu JAE lenktynininkai Rashed Al Qemzi ir Mansoor Al Mansoori.

Etapo varžybose po 17-kos įveiktų ratų teko stabdyti lenktynes, kai latvio Nikita Lucs bolidas užkabino bują. Kol ji buvo vėl padėta į vietą, sportininkai negalėjo vienas kito lenkti. Kiek tai lėmė varžybų rezultatą, galės pasakyti tik patys sportininkai.

Netrukus dėl techninių kliūčių lenktynes baigė dar vienas lenktynininkas.

Likus visai nedaug iki varžybų pabaigos staigiame posūkyje apsivertė JAE lenktynininko Mansoor Al Mansoori bolidas. Tai buvo netikėtas ir labai pavojingas momentas, todėl žiūrovai nuščiuvo matydami formulę pusiau panirusią po vandeniu. Tačiau šie greitaeigiai laivai yra aprūpinti visomis apsaugos priemonėmis, todėl bolidas neskęsta, o sportininkui nėra galimybės prigerti. Išniręs į vandens paviršių lenktynininkas iškėlė į viršų nykštį, taip pranešdamas, kad jam viskas gerai.

Kova tarp lenktynininkų tuo metu tęsėsi.

Labai greitai paaiškėjo, kad ant pirmosios nugalėtojų pakylos lips Rashed Al Qemzi, antrasis šį kartą buvo patyręs sportininkas iš Jungtinės Karalystės Colin Jelf, trečiasis buvo šių metų varžybų debiutantas iš Estijos Stefan Arand.

„Tai buvo geras startas iš ketvirtos pozicijos, mano tikslas buvo veržtis į priekį ir išvengti susidūrimų. Prasiveržęs į priekį labai stengiausi išlaikyti savo poziciją ir atidaviau visas jėgas, kad finišuočiau pirmas. Mano tikslas ketvirtą kartą tapti pasaulio čempionu, to ir sieksiu kituose trijuose etapuose. Esu dėkingas savo komandai, kuri stipriai prisideda prie mano pergalių“, – po varžybų kalbėjo pirmos vietos nugalėtojas Rashed Al Qemzi.

Kitas šių lenktynių etapas vyks Italijoje, du paskutiniai – Portugalijoje.

Kalbėdami apie sąlygas varžytis Klaipėdoje sportininkai minėjo laivybos kanalo ypatumus, bandė prisiderinti prie šio vandens telkinio, o sekmadienį jiems iššūkiu tapo iš vakarų pasisukęs vėjas.

Klaipėdiečiai džiaugėsi, galėję pamatyti įspūdingą reginį. Ne kartą miesto mero Arvydo Vaitkaus ir uosto vadovo Algio Latako buvo minėta užuomina, kad vandens formulių pasaulio čempiono „Formulė 2“ etapo lenktynės Klaipėdoje galėtų tapti tradicinėmis. Mūsų miestui tai reikštų, kad turėsime dar vieną įspūdingą vasaros šventę, o Klaipėdos ir Lietuvos vardas dar plačiau skambėtų pasaulyje.

Pirmu prisistatymu klaipėdiečiams ir varžybų organizatoriams tapo bolidų paradas. Jo priekyje plaukė laivas, virš kurio plevėsavo Lietuvos ir Klaipėdos uosto vėliavos. Paradą atidarė juo plaukę mūsų miesto meras Arvydas Vaitkus ir uosto direkcijos vadovas Algis Latakas.

12 greitaeigių laivų porą kartų apiplaukė varžybų trasą, daugelis buvo pasipuošę savo valstybių vėliavomis. Tapo akivaizdu, kad šeštadienį ir sekmadienį Klaipėdoje Kruizinių laivų terminale prie marių bus karšta nuo emocijų. Čia vyks vandens formulių pasaulio Formulė 2 čempionato etapas.

Niekada net nesapnavau, kad Klaipėdoje gali vykt tokio lygio varžybos.

Jame dalyvaus 19 profesionalų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Australijos, Slovakijos, Suomijos, Jungtinių Arabų Emyratų (JAE), Portugalijos, Monako, Norvegijos.

Spalvingi, galingi bolidai suks ratus priešais Kruizinių laivų terminalą, šiaurinį ragą ir Smiltynės krantinę.

Sveikindamas svečius miesto šeimininkas A. Vaitkus teigė, kad ši diena – istorinė Klaipėdai.

„Niekada net nesapnavau, kad Klaipėdoje gali vykt tokio lygio varžybos. Labai tikiuosi, kad šis renginys taps tradiciniu. Reikėjo tiktai noro. Manau, tai, ką šiandien darome, yra tik pirmas ilgos kelionės žingsnis“, – kalbėjo A.Vaitkus ne pirmą kartą minėdamas, kad įsileisti F 2 varžybas uosto direkcijos vadovui reikėjo daug drąsos, mat varžybų metu uoste teks stabdyti laivybą.

Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas pasveikino visus varžybų dalyvius ir organizatorius, taikliai pajuokavo apie ką tik kilusią mintį greta perkamų trijų laivų nupirkti dar vieną – bolidą, tuo sukeldamas Lietuvos komandos lyderiui, žinomiausiam ir tituluočiausiam šios sporto šakos Lietuvoje atstovui Edgarui Riabko ne tik šypseną, bet ir vilčių.

F 2 varžybos yra savotiškas dar vieno šimtmečio paminėjimas, tiek metų sukanka vandens sportui. Linkėdamas lietuviams šiose varžybose sėkmės A.Latakas minėjo, kad didžiausias laimėjimas būtų, jei bent vienas vaikas, gyvai pamatęs šias varžybas, užsidegtų aistra motorlaivių sportui ir pats pradėtų treniruotis.

„Šį savaitgalį aštuonių mazgų greitis bus „padėtas į lentyną“, uoste bus normalu lėkti 200 kilometrų per valandą greičiu. Varžybos pasitarnaus Klaipėdos ir Lietuvos žinomumui pasaulyje. Tikiu, kad klaipėdiečiai sportininkams ir varžybų organizatoriams bus dėkingi už šį renginį“, – viltimis dalijosi uosto vadovas.

E.Riabko atviravo, kad uostai šios sporto rūšies atstovams nėra patys palankiausi, mat nuo betoninių krantinių atsimušančios bangos jiems nepadeda varžytis, bet patyrusiems sportininkams tai nėra kliūtis.

Šį savaitgalį orų prognozės yra palankios varžyboms, todėl tikimasi išvengti gamtinių sunkumų varžantis.

E. Riabko bus ne vienintelis lietuvis dalyvausiantis F 2 pirmojo etapo varžybose su Lietuvos vėliava. Pirmą kartą jose dalyvaus ir Egidijus Dagilis. E.Riabko gyrė komandos draugą sakydamas, kad jis yra labai užsispyręs ir darbštus sportininkas bei linkėjo E.Dagiliui sėkmės.

„Ši trasa bus nelengva, nors mums užtenka ir 300 metrų išvystyti iki 170 kilometrų per valandą greitį. Čia, tikėtina, bolidų greitis sieks ir 200 kilometrų per valandą. Šįkart varžybose turėsime šešis ar septynis naujokus“, – pasakojo E.Riabko, atviraudamas, kad pats varžyboms pasirengė neblogai ir tikisi gero rezultato.

E. Riabko plauks 2018 metais pagamintu, apie 100 tūkst. eurų kainuojančiu bolidu. Su pavydu jis kalbėjo apie JAE sportininką Rashed Al Qemzi, kuris kasmet gauna naują laivą ir yra triskart pasaulio čempionas. Beje, paklaustas apie Lietuvos orą, šis sportininkas atviravo, kad jam čia gerai, nes oras geras – šaltas. Svečias teigė, kad jo sėkmės paslaptis – daugybė atkaklių treniruočių.

Jungtinių Arabų Emyratų ir Australijos sportininkai atvyko iš tolimiausių šalių.

F 2 varžybas bus galima stebėti ir per nacionalinio transliuotojo LRT kanalą.

Jūrinio miesto bendruomenė, vedama Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus, pajudėjo nuo J. Janonio gatvės ir žingsniavo centrinėmis miesto gatvėmis iki pat Kruizinių laivų terminalo.

Eisenos priekyje rikiavo jūrinės bendruomenės atstovai. Eisenos globėjas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas.

Toną džiaugsmingai nuotaikai kūrė Lietuvos karinių jūrų pajėgų orkestras, paskui kurį iškilmingai žengė Karinių jūrų pajėgų kareiviai.

Eisenoje dalyvavo Jūrų kapitonų asociacija, jūrų veteranai, Lietuvos jūrininkų sąjungos atstovai.

Į eiseną įsiliejo JAV karinių jūrų pajėgų grupės Europai ir Afrikai kariškiai.

Nuo amerikiečių neatsiliko ir Lietuvos jūreivystės mokyklos auklėtiniai.

Didžiąją jūros šventės vėliavą šiais metais neš Lietuvos jūreivystes akademijos studentai iš Lietuvos ir Ukrainos, kuriuos nuo 2022 metų balandžio mėn. viena pirmųjų mokymosi įstaigų – Lietuvos jūreivystės akademija, priėmė mokytis pas save, todėl ši svarbi užduotis patikėta būtent jiems.

Šių metų eisenoje – 70 kolektyvų, įmonių, organizacijų.

Jūros šventės eisena šį kartą itin garsi ir triukšminga: 6 orkestrai, 3 muzikinės grupės, 19 važiuojančių muzikinių konstrukcinių platformų.

Eisena pagarbą atiduos 100-metį švenčiančiai Lietuvos jūrininkų sąjungai, o į savo būrį kapitonai priglaus jaunuosius galbūt, būsimus jūrininkus Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazijos moksleivius.

Prie jūrinės eisenos dalies šiais metais jungiasi ir „Baltic Sail” burlaivių įgulos.

Tradiciškai Jūros šventės vėliava keliama Kruizinių laivų terminale, kur jūrinę bendruomenę sveikino Klaipėdos meras A. Vaitkus ir Prezidentas Gitanas Nausėda.

Kaip ir kasmet, čia taip pat pasveikinti jūrinės ir uosto bendruomenės atstovai, įteiktas Liudviko Stulpino medalis, pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

„Pasitikti ateinantį patį jūriškiausią renginį – Jūros šventę – čia prie savo didingais sparnais sklendžiančio „Albatroso“, kur šalia atsiveria uosto vartai, – labai simboliška. Juk pažvelgus į šventės ištakas, vienas svarbiausių tikslų buvo parodyti ir stiprinti Lietuvą kaip jūrinę valstybę. O už to buvo ir yra žmonės – kažkada skyrę savo gyvenimą jūrai, šiandien dirbantys, kad mūsų jūrų valstybė stiprėtų“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Sveikindamas visus, dirbančius jūroje ir jūrai, susisiekimo ministras Marius Skuodis linkėjo ir toliau puoselėti jūrines tradicijas.

Jūrų kapitono Liudviko Stulpino medaliu už ilgametį ir nepriekaištingą darbą plėtojant Klaipėdos jūrų uostą, jo konkurencingumo didinimą bei Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, vardo garsinimą pasaulyje šiemet apdovanotas bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška.

L. Stulpino apdovanojimas yra skiriamas už ypatingus nuopelnus Lietuvos vandens transportui ir jūrų pramonei.

Medalio steigėja – Susisiekimo ministerija.

Jūrų transporto darbuotojo garbės ženklu už aukštos kvalifikacijos jūrinių specialistų parengimą, pažangios mokymo metodikos taikymą, mokymo vadovėlių rengimą ir išleidimą apdovanota Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos dėstytoja Jelena Belova.

Premjerės Ingridos Šimonytės padėkos raštai įteikti bendrovės „Garant Diving“ direktoriui Vaidui Valančiui, Lietuvos jūrų kapitono asociacijos nariui Bronislovui Bernotui, bendrovės „DFDS Seaways“ mechanikui Evaldui Dulkei.

Jūrinės ir uosto bendruomenės atstovams įteiktos ir susisiekimo ministro M. Skuodžio bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus A. Latako padėkos.

Penktadienį Klaipėdoje prasidės tradicinė Jūros šventė, rengiama nuo 1934 metų.

Tarp turtingiausių vadovų – ir energetikos grupės „Ignitis grupė“ vadovo Dariaus Maikštėno šeima – jos turto vertė pernai siekė 548,7 tūkst. eurų, pasiskolintų lėšų suma – 202,8 tūkst. eurų. Per metus turto vertė sumažėjo 41,5 tūkst. eurų, o skolos – 12 tūkst. eurų.

Energetikos grupės „Epso-G“ vadovas Mindaugas Keizeris ir jo sutuoktinė deklaravo turto už 497,8 tūkst. eurų, taip pat 162 tūkst. eurų skolų. Turto vertė per metus išaugo 66,8 tūkst. eurų, o skolos sumažėjo 7 tūkst. eurų.

Valstybinių miškų urėdijos vadovo Valdo Kaubrės šeima deklaravo turto už 449,2 tūkst. eurų (2021 metais – 363,3 tūkst. eurų). Skolų nei pernai, nei užpernai ji neturėjo.

„Oro navigacijos“ vadovas Saulius Batavičius ir jo sutuoktinė turėjo 456,5 tūkst. eurų vertės turto, ji per metus išaugo 15 tūkst. eurų. Tuo metu skolos sumenko 5 tūkst. iki 163 tūkst. eurų.

„Klaipėdos naftos“ vadovo Dariaus Šilenskio šeimos turtas pernai siekė 380,6 tūkst. eurų, skolos – 42,5 tūkst. eurų. Jis taip pat deklaravo paskolinęs 468 tūkst. eurų. Per metus turto vertė sumažėjo 45,2 tūkst. eurų, skolos – 3,4 tūkst. eurų, o paskolintų lėšų suma išaugo 105 tūkst. eurų.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Egidijus Lazauskas su sutuoktine deklaravo turto už 227 tūkst. eurų bei 67,4 tūkst. eurų skolų.

„Kelių priežiūros“ vadovo Rolando Rutėno šeimos turto vertė pernai siekė 167,4 tūkst. eurų, skolos – 102,9 tūkst. eurų. Per metus turtas išaugo 6 tūkst. eurų, o skolos sumažėjo 9,9 tūkst. eurų.

Lietuvos pašto vadovo Rolando Zuko, kuris pernai nedirbo jokioje valstybės įmonėje, šeimos turto deklaracija neviešinama. 2021 metais ji deklaravo turto už 423,1 tūkst. eurų bei 20,3 tūkst. eurų skolų.

„Važiuojame, skrendame, deramės ir dalyvaujame visur, kur tik galime pristatyti Klaipėdos uostą ir į jį pritraukti laivų, krovinių, galbūt net ir investicijų. Klaipėdos uosto galimybių ir plėtros pristatymas šioje neeilinėje pasaulinio masto parodoje – ne išimtis. Šiandien kiekvienas naujas laivas Klaipėdos uoste yra laimėjimas, kuris metų pabaigoje virsta suma, leidžiančia kompensuoti, o galbūt per keletą metų ir panaikinti praradimus, susijusius su sankcijomis ir kitais įvykiais“, – sako delegacijai vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Jungtinėje Klaipėdos uosto ekspozicijoje, kurios ekspozicijos plotas – 64 m2, šiemet dalyvauja septynios įmonės: AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos uosto krovos kompanijos: AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) ir UAB Klaipėdos konteinerių terminalas, bei įvairias su laivybos verslu susijusias paslaugas teikiančios „Limarko“ įmonių grupė, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „TLSC“ ir UAB „BPA“.

Pasaulyje pirmaujanti specializuota logistikos, mobilumo, IT ir visos transporto grandinės valdymo paroda paprastai būdavo rengiama kas dvejus metus, tačiau dėl pandemijos pastaraisiais metais buvo nuspręsta jos neorganizuoti. Šiemet po 4 metų pertraukos paroda grįžta su trenksmu ir žada niekuo nenusileisti anksčiau vykusioms. Remiantis parodos organizatorių pateiktais duomenimis, šiemet parodoje dalyvauja per 2 300 bendrovių–parodos dalyvių iš 67 pasaulio valstybių, reprezentuojančių ne tik Europos, bet ir pasaulinio transporto paslaugų spektrą. 2019 metais 125 tūkstančių kvadratinių metrų ploto erdvėje prisistatė 2 374 parodos dalyviai iš 63 pasaulio valstybių. Paroda sutraukė apie 64 tūkstančius lankytojų iš 125 valstybių.

Keturias dienas Miunchene vyksiančiame grandioziniame transporto ir logistikos reginyje taip pat numatyta daugiau kaip 50 pranešimų ir diskusijų, kuriose dalyvaus per 250 savo srities ekspertų, suteiksiančių žinių apie logistikos, IT, transporto grandinės naujoves, tendencijas. Ši paroda taip pat laikoma pagrindine tarptautinių ryšių užmezgimo platforma logistikos pramonėje, joje siūlomi naujausi produktai, sistemos ir technologijos, taip pat krovinių vežimo kelių, geležinkelių, vandens ir oro transportu įranga, gausu ekspertinių žinių.

Klaipėdos uostas šioje parodoje dalyvauja nuo 2004-ųjų.