„Yra panašu, kad Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje augimas buvo spartesnis, negu likusioje Lietuvoje. Panašu, kad augimas didmiesčiuose buvo spartesnis, bet čia pabrėžčiau Vyriausybės vaidmenį“, – antradienį SEB banko rengtoje vaizdo konferencijoje „Karo Ukrainoje įtaka Lietuvos ekonomikai ir finansų rinkoms“ teigė T. Povilauskas.

Jis pabrėžė, kad Vyriausybės vaidmuo yra svarbus, siekiant didinti pajamas žmonėms, gyvenantiems regionuose. Pasak T. Povilausko, Vyriausybės veiksmai yra svarbiausi pensininkams, mažiausias pajamas bei socialines išmokas gaunantiems asmenims.

„Neapmokestinamų pajamų dydžio didinimas labiausiai padės mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, kurių yra daugiau regionuose“, –  sakė ekonomistas.

Dar vienas aspektas, dėl kurio regionuose algos auga lėčiau, negu didmiesčiuose, pasak jo, yra tai, kad valstybės sektoriuje darbo užmokestis šiemet auga daug lėčiau negu privačiame sektoriuje.

„Ypač mažesniuose rajonuose, savivaldybėse yra didesnė valstybės sektoriaus darbuotojų įtaka visam darbo užmokesčio fondui, nes ten yra mažiau verslo (įmonių – ELTA), o daugiau dirbama mokyklose, sveikatos priežiūros institucijose ir pan.“, – tvirtino T. Povilauskas.

SEB bankas prognozuoja, kad vidutinis nedarbo lygis šiais metais sumažės nuo 7,1 iki 6,8 proc., bet 2023 metais padidės iki 6,9 procento. Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius didės 9 proc., o 2023 metais augs 6,5 procento. Darbo užmokestis po mokesčių augs sparčiau dėl jau padidėjusio ir dar nuo liepos 1 dienos didėsiančio neapmokestinamųjų pajamų dydžio.

„Iš atrinktų VMI stebėsenai mokesčių mokėtojų darbo užmokestį padidino net 72 proc.: jis kilo odontologams, burnos higienistams, odontologų padėjėjams, – sako Šiaulių AVMI viršininkė Auksė Tutkutė, vertindama vien stebėsenos metu fiksuotus pokyčius. – Atlyginimas kilo 44 proc. darbuotojų. Gaunantiems mėnesinį atlyginimą jis didėjo vidutiniškai 193 eurais, o gaunantiems valandinį atlyginimą – 3,62 euro.“

Grynųjų pinigų likučiai virto dividendais

VMI specialistai operatyvių patikrinimų metu taip pat vertino 37 odontologijos įmonių turimų grynųjų pinigų likučius. Nustatyta, kad 18 iš jų savo reikmėms ir be jokių mokesčių išleido daugiau nei 1,1 mln. eurų. Juos įmonės patikrinimų metu suskubo pripažinti šiemet išmokėtais dividendais, išmokomis iš apmokestinto pelno ir nuo šios sumos papildomai apskaičiavo beveik 156 tūkst. eurų mokesčių. Likusios įmonės sumokės dar beveik 90 tūkst. eurų kitų mokesčių.

„Teikdamos Registrų centrui finansines atskaitomybes įmonės nurodo turimų piniginių lėšų likutį metų pabaigoje. Nesvarbu, jis būtų įmonės kasoje, banko sąskaitoje ar pas atskaitingus asmenis, atliekant kontrolės veiksmus dažnai paaiškėja, kad lėšų nėra. Minimu atveju taip nutiko su 18 odontologijos įmonių. Daugiau nei milijonas eurų išleistas asmeninėms reikmėms, o nuo jo privalomi mokesčiai nei apskaičiuoti, nei sumokėti“, – pastebi Auksė Tutkutė primindama čia paplitusią praktiką, kai už paslaugas atsiskaitoma grynaisiais pinigais.

Tikrinant vieną Panevėžio odontologijos įmonę, kurioje pagal kasos knygą turėjo būti beveik 160 tūkst. eurų, rasta nepilnai 20 tūkst. eurų. Direktorius pripažino, kad 140 tūkst. eurų trūkumas susidarė dėl išmokėtų dividendų, kurių nedeklaravo, kasos išlaidų orderių neišrašė. Teko Panevėžio įmonei deklaruoti faktiškai išmokėtų dividendų sumą ir papildomą beveik 21 tūkst. gyventojų pajamų mokesčio.

Finansų ministerijos paskaičiavimais, jis turėtų augti keliais procentais daugiau, nei prognozuoja bankai.

„Swedbank“ šių metų Lietuvos BVP prognozę padidino iki 3,7 proc., tačiau 2020 metais mato gerokai kuklesnį – 2 proc. sieksiantį augimą. Pasak „Luminor“ ekonomistų, šiemet realusis BVP augimas turėtų siekti 3,6 proc., tačiau kitais metais numato kiek didesnį, nei „Swedbank“ prognozuojamą, ekonomikos augimą – 2,6 proc.

SEB banko ekonomistai taip pat mano, kad šiemet Lietuvos BVP padidės 3,6 proc., tačiau augimas gali būti ir keliais procentiniais punktais didesnis, jeigu grūdų ir rapsų derlius šiemet šalyje bus gausesnis, negu prognozavo oficialios institucijos. SEB bankas prognozuoja, kad kitais metais BVP padidės 2,4 procento.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad vidutinio darbo užmokesčio augimas 2020 ir 2021 m. sulėtės iki 5 proc. „Luminor“ pažymi, kad atlyginimai kitais metais turėtų augti 5,5 proc. Tuo metu, pasak SEB ekonomistų, kitąmet vidutinis darbo užmokestis augs 6,5 proc., o 2021 metais augimas sulėtės iki 5,8 proc.

„Swedbank“ prognozėmis, infliacija artimiausiu metu išliks kukli ir sieks 2,5 proc. SEB banko ekonomistai prognozuoja, kad šiemet vidutinė metinė infliacija bus 2,4 proc., kitąmet – mažės iki 2,3 proc. „Luminor“ šiemet Lietuvoje prognozuoja 2,6 proc. metinę infliaciją.

Tuo metu Finansų ministerija, panašiai kaip ir bankai, prognozuoja 3,7 proc. Lietuvos ekonomikos augimą. BVP pokytis 2020 m. galėtų sudaryti 2,4 proc., o 2021-2022 m. – stabilizuotis ties 2,3 proc.

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis šalyje šiemet turėtų sudaryti 8,3 proc., o 2020 m. – 7,4 proc. – tai apie 2 proc. daugiau, nei prognozuoja bankai.

Vidutinė metinė infliacija, pasak ministerijos, šalyje 2019 m. sieks 2,4 proc., 2020 m. – 2,3 proc., panašiai prognozuoja ir didieji šalyje esantys bankai.

„Kalbėti labai apie konkrečias sumas, manau, būsime pasiruošę tuomet, kai turėsime pirminį biudžeto projektą kitiems metams. Tai taip pat priklausys nuo to, kaip vystysis mūsų ekonomika ir kaip vystysis ekonomika visoje Europos Sąjungoje bei pasaulyje“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V. Šapoka.

„Kuomet bus parengtas biudžeto projektas, tuomet tos visos sumos bus žymiai aiškesnės, kaip jos pasiskirstys, bus galima detaliai pakomentuoti, kam auga 10 (proc. – BNS), kam 15, ar 7 ar kitokiu dydžiu“, – pridūrė ministras.

Strategijoje numatyta didinti atlyginimus atskirų sektorių darbuotojams ir per kelerius metus į ikikrizinį lygį grąžinti bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamos didžiosios dalies biudžetininkų algos.

„Tokios strategijos reikėjo, nes matome, kad per ilgus dešimtmečius tos sistemos išsikraipė, atsirado dideli netolygumai, skirtumai tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių darbuotojų, skirtumai tarp sektorių“, – aiškino V. Šapoka.

Pasak Vyriausybės vicekanclerio Deivido Matulionio, pritarus strategijai vien kitąmet viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams papildomai reikės skirti beveik 400 mln. eurų.

Plane siūloma bazinį darbo užmokesčio dydį, pagal kurį skaičiuojamos visų biudžetininkų algos, į ikikrizinį lygį grąžinti per dvejus metus, o vėliau kasmet didinti mažiausiai po 2 procentus.

Strategijoje numatytas konkretus algų didinimas pagal sektorius, o vėlesniam algų kėlimui numatytos tendencijos.

Vis dėlto ir skirtumas tarp uždirbančių sostinėje bei kituose Lietuvos miestuose dar padidėjo. 

Valdžia giriasi, kad ir vėl įpūs gyvybės regionams. Tačiau ekspertai pripažįsta, kad tai padaryti bus labai sunku, o pagelbėti galėtų ir mokesčių lengvatos, ir laisvųjų ekonominių zonų steigimas.

Atlyginimų statistika

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. ketvirtuoju ketvirčiu, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (atskaičiavus mokesčius) per metus šalies ūkyje padidėjo 8,4 proc.: privačiame – 8,9 proc., o viešajame – 7,5 proc.

Nepaisant to, kad viešojo (valstybės) sektoriaus atlyginimų augimo atsilikimas nuo privataus sektoriaus augimo stebimas jau daugiau nei penkerius metus, vidutinis viešojo sektoriaus atlyginimas išlieka kur kas didesnis. 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį jis siekė 705,5 euro, atskaičiavus mokesčius, – 22,4 euro daugiau nei privataus sektoriaus.

2017 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. trečiuoju ketvirčiu, atlyginimai labiausiai (24 proc.) padidėjo kasybos ir karjerų eksploatavimo, švietimo (9,1 proc.) ir meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje (6,8 proc.). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sumažėjo finansinėje ir draudimo (1,3 proc.), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (1,2 proc.) veikloje.

Kas dirbs ateityje?

Banko "Luminor" vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė sakė, kad šiuo metu Lietuvoje stebima darbo rinkos situacija yra itin įtempta. Esą tai lemia besitęsianti emigracija ir įsisenėjusi struktūrinio užimtumo problema, kai trūksta tam tikros kvalifikuotos darbo jėgos. To pasekmė – sparčiai augantis darbo užmokestis bei kiti rinkos dėsniai, kurie paveikia savo srities specialistus privačiame sektoriuje, bet ne viešajame.

"Postūmiai viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų sistemoje priklauso ne nuo rinkos, o nuo politinių sprendimų. Čia rinkos dėsniai neveikia – pakeisti darbdavį ar daryti įtaką savo asmeniniu įdirbiu finansinio įvertinimo kartelei yra ypač sunku. Todėl jau penkerius metus iš eilės stebime, kad atlyginimai privačiame sektoriuje vidutiniškai auga beveik 2 proc. sparčiau nei valstybiniame. Ši tendencija nėra tvari, nes atotrūkis tarp viešojo ir privataus sektoriaus atlyginimų didėja ir viešasis sektorius, kaip darbdavys, praranda patrauklumą ne tik dabartinėmis darbo rinkos realijomis, bet ir atgraso ateities kartas nuo pasirinkimo dirbti viešajame sektoriuje", – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.

Analitikės nuomone, ateityje dėl to galime sulaukti pragaištingų padarinių: devalvuosis mokytojų, gydytojų, policininkų, ugniagesių ir kitos profesijos, kurios yra kertiniai akmenys stabilios ir tvarios valstybės pamatuose. Ypač jautrios yra švietimo ir sveikatos apsaugos sritys, nes jų specialistai dažniausiai šviesūs, užsienio kalbų mokantys žmonės, nesunkiai randa alternatyvas jei ne Lietuvos privačiame sektoriuje, tai emigruodami. I.Genytė-Pikčienė įsitikinusi, kad kai vyresnė viešojo sektoriaus darbuotojų karta pasitrauks į pensiją, turėsime rimtą šios srities specialistų trūkumą.

Remiantis statistikos departamento duomenimis, 2017 m. iš Lietuvos emigravo beveik 48 tūkst. 2016 m. išvyko kiek daugiau nei 50 tūkst. piliečių, iš jų beveik pusė (daugiau nei 23 tūkst.) pasirinko Didžiąją Britaniją.

O štai Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas nemato su lėtesniu viešojo sektoriaus darbo užmokesčio augimu susijusių problemų.

"Toks lėtesnis viešojo sektoriaus atlyginimų augimas kol kas tikrai nekelia jokios grėsmės. Paprasčiausiai ekonomikos pakilimo metu privataus sektoriaus atlyginimai būna labiau priklausomi nuo ekonomikos. Esant ekonomikos pakilimui, privataus sektoriaus atlyginimai auga greičiau, o kai būna ekonomikos nuosmukis, privataus sektoriaus atlyginimai taip pat krenta smarkiau nei viešojo. Privatus sektorius tiesiog taikosi prie ekonomikos tendencijų, o viešasis sektorius yra valdiškai reguliuojamas, todėl santykinai nejautrus", – teigė Ž.Šilėnas.

Reformų trūkumas

LLRI prezidentas įsitikinęs, kad viešojo sektoriaus esminis klausimas yra ne lėtesnis atlyginimų augimas, o pats sektoriaus neefektyvumas: ar ten dirba tiek žmonių, kiek iš tikrųjų reikia, ar blogiems darbuotojams nėra mokama per daug, o geriems – per mažai.

Remiantis Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvoje 2016 m. veikė 4,3 tūkst. viešojo sektoriaus organizacijų, jose dirbo vidutiniškai 380 tūkst. darbuotojų, iš kurių 47 tūkst. (13 proc.) – valstybės tarnautojai. Viešasis sektorius įdarbina net 28 proc. visų šalyje dirbančių asmenų, jų 2016 m. buvo kiek daugiau nei 1,3 mln.

Banko "Luminor" vyriausioji analitikė I.Genytė-Pikčienė mano, kad nors viešojo sektoriaus efektyvumo klausimas dažnai ir patenka į politikų programas, tačiau paprastai ten ir užstringa, o vietos tobulinti jo stuktūrą – per akis.

Reikia daugiau politinės valios ir drąsos griauti įsišaknijusią tvarką bei įveikti pasipriešinimą.

"Biurokratinis aparatas turi įgimtą ydą – plėstis ir kerotis. Čia nėra savireguliacijos motyvo, kurį, pavyzdžiui, versle lemia vienas pagrindinių tikslų – pelno siekimas. Taigi, funkcijų ir etatų didėjimas tarytum užprogramuotas ir dėl to mes turime neefektyvų biurokratinį aparatą ir daug nemotyvuotų pusėtinos kvalifikacijos specialistų. Vietoj to galėtume turėti mažiau vertikalią struktūrą su gerai apmokamais savo srities specialistais ir aiškiomis atsakomybėmis, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė. – Viešųjų paslaugų efektyvinimui erdvės taip pat yra nemažai. Estijai pavyko sumažinus reikšmingą administracinio personalo gydymo įstaigose dalį ir atsisakius tam tikrų funkcijų reikšmingai kilstelėti algas gydytojams ir slaugos specialistams, manau, kad erdvės panašioms iniciatyvoms yra ir pas mus. Reikia daugiau politinės valios ir drąsos griauti įsišaknijusią tvarką bei įveikti pasipriešinimą. Tik turėdami efektyvų viešąjį sektorių su optimaliais švietimo, sveikatos apsaugos tinklais, civiline sauga ir gerai apmokamais šių sričių specialistais, turėsime pagrindą tvariai valstybės raidai."

Ž.Šilėno nuomone, didžiausia viešojo sektoriaus problema yra ta, kad jis dažnai yra valdomas politiškai ir nėra jautrus ekonomikos pokyčiams, dėl to atsilieka nuo privataus sektoriaus.

"Pagrindinė viešojo sektoriaus egzistencinė problema yra nuspręsti, kokio dydžio viešojo sektoriaus reikia, kai mažėja gyventojų ir tobulėja informacinės technologijos, t.y. ar vienoje ar kitoje srityje dirba tiek žmonių, kiek ten iš tikrųjų reikia. Problema taip pat, kad viešąjį sektorių išlaiko mokesčių mokėtojai. Jei viešojo sektoriaus nereformuosi, neefektyvinsi, tai dėl visuomenės senėjimo, demografijos, vis mažesniam mokesčių mokėtojų skaičiui reikės nešti didesnę naštą, skirti daugiau savo pinigų viešajam sektoriui", – teigė ekspertas.