Svarbios nuostatos

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) parengtame projekte yra kelios aktualios nuostatos, šiek tiek keičiančios prekybos alkoholiniais gėrimais sąlygas ir prekybos ribojimus.

Šiuo metu galioja reguliavimas, pagal kurį masiniuose renginiuose galima prekiauti tik natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais iki 7,5 proc. Įstatymo projektu siūloma tikslinti šią nuostatą, kad prekiauti būtų galima visais alkoholiniais gėrimais, turinčiais iki 15 proc. alkoholio.

Pakeitimams pritariantieji pabrėžia, kad tokie pakeitimai atitiktų Europos praktiką, nes – atkreipiamas dėmesys – Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kur prekyba alkoholiu ribojama ne tik laipsnių kiekiu, bet ir gamybos būdu. Dėl to masiniuose renginiuose iš esmės galima prekiauti tik alumi ir sidru.

Tiesmukas barjeras

Įstatymo pataisų pagrindime tvirtinama, kad pakeitus dabartinį reguliavimą atsirastų galimybė prekiauti vynu, midumi ar kitais alkoholiniais gėrimais iki 15 proc. stiprumo, o pardavimo vietose gėrimai galėtų būti pilstomi iš gamyklinės pakuotės.

EIMIN šį pasiūlymą grindžia konkurencijos sąžiningumą akcentuojančiais argumentais. Pabrėžiama, kad dabar galiojančiame Alkoholio kontrolės įstatyme yra nuostatų, kurios iškreipia konkurenciją, kai tam tikrose vietose ar renginiuose galima prekiauti išskirtinai tik tam tikrais alkoholiniais gėrimais. Todėl – atkreipiamas dėmesys – yra susidariusi diskriminacinė situacija, kai sudaromas barjeras  per renginius prekiauti vynu ar alkoholiniais kokteiliais. Pagal dabar galiojantį reguliavimą masinių renginių metu galima prekiauti tik fermentuotais, tačiau ne stipresniais kaip 7,5 proc. alkoholiniais gėrimais (tik alumi ir sidru).

Nuomonė: S. Skvernelio teigimu, klausimas dėl pakeitimų Alkoholio kontrolės įstatyme yra svarstytinas. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Iškreipia konkurenciją

Reziumuojama, kad tokiu reguliavimu sudaroma galimybė išimtinai prekiauti tik alumi ir sidru (natūralios fermentacijos), neleidžiant prekiauti kitais, nors ir tiek pat laipsnių turinčiais alkoholinių gėrimų produktais ar jų mišiniais.

Daroma išvada, kad skirtingas reglamentavimas, kuris apriboja arba uždraudžia alkoholinių gėrimų prekybą įvairių viešųjų renginių metu (mugėse ir masiniuose renginiuose galima prekiauti natūralios fermentacijos ne stipresniais kaip 7,5 proc. alkoholiniais gėrimais, parodose – 13 proc. alkoholiniais gėrimais), privilegijuoja vieną gamybos būdą prieš kitą, suponuoja iškreiptas konkurencijos sąlygas ir apriboja kitos rūšies ir (ar) stipresnius nei 7,5 proc. alkoholinius gėrimus gaminančių ir (ar) parduodančių ūkio subjektų galimybes dalyvauti viešuosiuose renginiuose, sudaromos kliūtys jiems pristatyti ir didinti savo produkcijos žinomumą, kas ypač aktualu mažiesiems gamintojams (mažiesiems regionų vyndariams ir t. t.).

Organizuodamas klasikinės muzikos koncertą arba džiazo festivalį, labai aiškiai jauti ir iš patirties žinai, kad ta auditorija nėra alaus mėgėjai.

Absurdiškas paradoksas

Preliminariai numatyta, kad svarstymas Seimo plenariniame posėdyje turėtų vykti balandžio 25 d.

Įstatymo pakeitimus palaikantieji, pabrėžia, kad siūlomiems Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimais pritaria didieji renginių organizatoriai, mažieji gamintojai regionuose.

Renginių organizatoriai savo vertinimuose nuolat išryškina absurdišką paradoksą. Šiuo metu įstatyme yra nuostata, kai leidžiama prekiauti visais alkoholiniais gėrimais iki 15 proc. kurortuose ir kitose savivaldybių tarybų nustatytose poilsio ir turizmo teritorijose (pvz. Palangos ar kt. miestų paplūdimiuose), tačiau kažkodėl masiniuose renginiuose, kuriuose užtikrinama apsauga, kontrolė ir kt., šiuo metu galima prekiauti tik alumi ir sidru.

Trūksta logikos

Renginius organizuojančios bendrovės „Bravo events“ vadovas Vaidas Zdancevičius situaciją Lietuvoje palygino su padėtimi kaimyninėse šalyse.

„Mes dirbame keliose šalyse ir galiu pasakyti, kad nei Lenkijoje, nei Latvijoje, nei Estijoje tokių apribojimų nėra. Visiškai nesuprantama, kodėl yra apribojimas labai nereikšmingu, neesminiu alkoholio koncentracijos laipsniu. Mes, kaip renginių organizatoriai, dėl suvaržymų turime apribotą asortimentą, partnerių kiekį ir konkurenciškai atsiduriame visai kitokiose sąlygose“, – „Kauno dienai“ sakė verslininkas.

Požiūris: K. Starkevičiaus teigimu, pakeitimai panaikintų nelogiškumus ir iškraipymus, viena kitai prieštaraujančias sąlygas. / P. Peleckio / BNS nuotr.

V. Zdancevičius atkreipę dėmesį, kad pagal dabartinį įstatymą galimi gėrimai renginiuose yra alus arba sidras.

„Tačiau organizuodamas klasikinės muzikos koncertą arba džiazo festivalį, labai aiškiai jauti ir iš patirties žinai, kad ta auditorija nėra alaus mėgėjai. Čia reikėtų siūlyti šampano, putojančio vyno, paprasto vyno, bet to daryti negalime, nes juk alkoholio koncentracija keliais laipsniais viršija įstatymo nubrėžtą ribą. Kai organizuoji renginį, pavyzdžiui, Valdovų rūmuose, bare gali tik būti alus. Kodėl?“ – apie logiškumo stokojančius apribojimus svarstė V. Zdancevičius.

Jis pabrėžė, kad esama ir kitų aiškaus pagrįstumo neturinčių sąlygų.

„Renginiuose gali būti prekiaujama stipriu alkoholiu, jeigu renginio vietoje yra kavinė. Kai organizuojame, pavyzdžiui, festivalį „Granatos Live“, toje teritorijoje nėra kavinės, o tai reiškia, kad mes negalime įrengti vyno baro. Kitų festivalių organizatoriai savo šventės teritorijoje turi kavinę, todėl jiems tas draudimas negalioja. Žiūrint iš konkurencijos perspektyvos, tai yra neteisinga, nemotyvuota. Suprantama, aš esu už tai, kad prekybos alkoholiu ribos būtų praplėstos, nes joms dabar trūksta paprasčiausio logiškumo“, – sakė  „Bravo events“ vadovas.

Komentarai

Kazys Starkevičius

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas

Siūlomus pakeitimus Alkoholio kontrolės įstatyme vertinu teigiamai, nes pakeitimai panaikintų nelogiškumus ir iškraipymus, viena kitai prieštaraujančias sąlygas. Priėmus pakeitimus, mugėse būtų galima prekiauti ne tik alumi, bet ir vynu. Tai būtų teisingas suvienodinimas. Juk jei kalėdinėje mugėje būtų galima paragauti kalėdinio šilto vyno, tragedija dėl to neįvyktų.

Jonas Pinskus

Seimo Ekonomikos komiteto narys

Kalbėdamas apie dabar esančius ribojimus dėl alkoholio pardavimo laiko ar alkoholio koncentracijos, manau, suvaržymai davė naudos ir tai matėsi objektyviuose statistikos duomenyse. Aš šioje srityje gal esu konservatyvesnis ir nemanau, kad reikėtų kažką keisti.

Gintautas Paluckas

Seimo Ekonomikos komiteto narys

Pataisomis siekiama alkoholį grąžinti į renginius. Tokias iniciatyvas vertinu skeptiškai. Mes šiek tiek jau apsipratome prie naujo režimo. Alkoholio vartojimas nėra jokia gėrybė. Atvirkščiai. Geriau tokio įpročio neturėti ir jo neišsiugdyti. Ir atitinkamai visi renginiai, kur pardavinėjamas mažesnės koncentracijos alkoholis, yra gražesni, švaresni, emocija geresnė ir pan. Aš nebūčiau linkęs lengva ranka atsisakinėti tų ribojimų, nes, mano įsitikinimu, jie yra pasiteisinę. Kas nori ragauti ar atsakingai išgerti alkoholio, progų randa sočiai.

Andrius Vyšniauskas

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Europos reikalų komiteto narys

Alkoholio kontrolės įstatymo projektą parengusi EIMIN supranta problemas, su kuriomis susiduria verslininkai, todėl siekia leisti pardavinėti tą šiek tiek stipresnį alkoholį šventėse, per renginius, Kaziuko mugėje ir pan. Manau, pakeitimai įstatyme nesukurs jokios problemos, nes efektyvus alkoholio problemos reguliavimas yra visiškai kitose srityse.

Rasa Budbergytė

Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoja

Tokios įstatymo pataisos įmonėms sudarytų daugiau galimybių prekiauti alkoholiu, turėti mažiau ribojimų prekyboje. Tai atneštų didesnes pajamas, įplaukas. Tai nauda, kurią būtų galima vertinti kaip teigiamą. Tačiau yra ir kita pusė. Bet kokie atpalaidavimai, susiję su alkoholio naudojimo kontrole, gali sukelti ir tam tikrų neigiamų padarinių. Pataisomis siekiama, kad renginiuose ir tam tikrose viešose vietose būtų galima prekiauti dvigubai didesnę alkoholio koncentraciją turinčiais gėrimais – padidinti alkoholio procentą nuo 7,5 iki 15. Vadinasi, bus daugiau galimybių būti apsvaigusiam viešoje vietoje ir sukelti tam tikrų padarinių, nes stipresnio alkoholio pavartojęs žmogus yra labiau pažeidžiamas, galbūt linkęs į smurtą, į nepakantumą kitai nuomonei ar dar kam nors. Taigi tas projektas yra svarstytinas dviem aspektais. Ko yra siekiama? Siekiama, kad įmonės turėtų daugiau pajamų ir dėl to valstybei sumokėtų daugiau mokesčių. Kitas klausimas – ar mes savo visuomenę saugome nuo žalingo alkoholio poveikio ar nesaugojame? Ar gal jau galvojame, kad visi yra sąmoningi, visi pavartoję alkoholio elgiasi kultūringai ir jokių buitinio smurto apraiškų jau nebėra. Aš galvoju, kad tie draudimai, ir gana dideli draudimai, yra ne veltui, nors ir ne visi jais patenkinti. Žinoma, daug draudimų nėra gerai, tai riboja ūkinę veiklą. Tačiau, manau, su Alkoholio kontrolės įstatymo pataisomis dar reikėtų palūkėti.

Andrius Kupčinskas

Seimo Ekonomikos komiteto narys

Alkoholinių gėrimų pardavinėjimo sąlygų suvienodinime nematyčiau grėsmės ar dar ko nors, kas apibūdinama kaip varžtų atlaisvinimas. Įstatymo pataisomis siekiama sudaryti adekvačias konkurencijos sąlygas. Dabar tenka girdėti įvairių absurdiškų situacijų – pavyzdžiui, kad karštą vyną kalėdinėse mugėse pardavinėjantys jį skiedžia.

Saulius Skvernelis

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys

Dabartiniuose apribojimuose dėl alkoholio yra ir pliusų, ir minusų. Vis dėlto, manau, klausimas dėl pakeitimų Alkoholio kontrolės įstatyme yra svarstytinas. Reikia, kad atsirastų teisinė logika. Nes dabar, kai jos nėra, atsiranda prieštaravimai – skirtingi ribojimai iš esmės tokiuose pačiuose renginiuose.

Lukas Savickas

Seimo Ekonomikos komiteto narys

Įstatymo projektą vertinčiau atsargiai, nes praėjusioje kadencijoje priimti reikšmingi alkoholio ribojimai ir reklamoje, ir prekyboje davė tam tikrų naudų. Visuomenė per kelių metų laikotarpį prie ribojimų priprato. Man, kaip politikui, tą klausimą teko ne kartą aptartį su rinkėjais įvairiose Lietuvos vietose ir neteko girdėti ar susidurti su atvejais, kad kas nors teiktų skundus ar priekaištautų, jog nuostatos dėl alkoholio apribojimo yra blogos, netinkamos.

Algirdas Sysas

Seimo Europos reikalų komiteto, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys

Tokiai iniciatyvai nepritariu, nes daug metų dirbu Priklausomybių komisijoje ir žinau, kokia situacija buvo ir kaip ji pakito sugriežtinus alkoholio pardavimą, prieinamumą. Kaip Seimo priklausomybių prevencijos komisijos narys iš praktikos žinau, kad be alkoholio niekas dar nenumirė, o nuo alkoholio miršta labai daug žmonių. Pardavimo sąlygų liberalizavimas, laiko ilginimas ir visos kitos priemonės gali pakenkti žmonių sveikatai.

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Seimo pirmininko pavaduotoja

Pritariu siūlomiems pataisymams. Kiek žinau, didžioji dalis mūsų frakcijos yra tokios pačios nuomonės. Per muges ir panašiuose renginiuose prie alaus galėtų būti ir šiek tiek stipresnių gėrimų. Nemanau, kad mugėse ir kituose renginiuose šiek tiek padidinus leistiną alkoholio koncentraciją parduodamuose gėrimuose, atsirastų kažkoks pavojus. Padidinimas labai nežymus. Paprastai tokių renginių aplinka būna kultūringa. Ir, aišku, reikia atsakingo vartojimo. Dar yra kolegų liberalų siūlymų dėl prekybos alkoholiu laiko pailginimo. Dėl tokio planuojamo pakeitimo pasisakau prieš, motyvuodama tuo, kad žmonės jau yra įpratę, įprotis yra susiformavęs ir jis gana gerai veikia.

Reguliavimas turi būti tolygus

Diskriminacinę situaciją pastebi ir asociacijos „Metų muzikos apdovanojimai“ vadovas Martynas Tyla. Jis sako matantis barjerą renginių metu prekiauti vynu ar alkoholiniais kokteiliais.

„Renginiuose užtikrinamas dalyvių ir žiūrovų saugumas, taikoma praėjimo kontrolė, kitos griežtos apsaugos priemonės. Nepaisant to, galime prekiauti tik alumi ir sidru.

Žmonėms ribojamas pasirinkimas, o renginių organizatoriams – galimybė rinktis tiekėjus organizuojant renginį. Nesame už alkoholio vartojimo skatinimą, tačiau tikime, kad reguliavimas ir prieinamumas turi būti tolygūs, nediskriminuoti tam tikrų sričių“, – situaciją komentuoja M. Tyla.

Jis pastebi, kad dauguma renginių organizatorių dabar yra ribojami, renkantis tiekėjus.

„Svarbu suprasti, kad alkoholiniai gėrimais galėtų būti išpilstomi tik iš gamyklinės pakuotės. Vadinasi, renginių metu nebūtų galimybės piktnaudžiauti stipriaisiais alkoholiniais gėrimais.

Net ir dabar, jei renginys vyksta teritorijoje, kurioje veikia nuolatinė viešojo maitinimo įstaiga, prekyba įvairiais gėrimais neribojama. Tačiau laikinai prekybai toks apribojimas yra taikomas be aiškaus pagrindimo ir racionalių priežasčių̨“, – teigia M. Tyla