Šie apribojimai eksperimento tvarka buvo įvesti spalio 1-ąją sostinėje Minske bei kai kuriuose šalies regionuose.

„Prezidentas, susipažinęs su jam pateikta informacija, nusprendė, kad šie neapgalvoti sprendimai turi būti atšaukti per vieną parą“, - Baltarusijos prezidentūros atstovą cituoja valstybinė naujienų agentūra „Belta“.

Jo žodžiais, priimdamas tokį sprendimą A. Lukašenka pabrėžė, jog kovoti su girtavimu ir alkoholizmu reikia ne tokiais „kreivais“ sprendimais, kurie ne tik nepateisina lūkesčių, bet ir išprovokuoja priešingas pasekmės - šešėlinės rinkos augimą, nusikalstamumo didėjimą.

Anksčiau A. Lukašenka, save pavadinęs „ne šalininku visokių draudimų“, sakė, jog prekyba alkoholiniais gėrimais šalyje jau pakankamai apribota - liko tik „sausą įstatymą“ įvesti, tačiau jo Baltarusijoje nebus.

„Mes greitojoje pokyčių nejaučiame, Vilniuje gal mažiau, bet mes aptarnaujam ir rajoną. Skambina – „vežk mane į ligoninę, aš gėriau savaitę, dvi, mėnesį, man bloga“. Anksčiau taip nebuvo. Dabar tiesiog baisu. Pasidarėm taksi. Pašalpas pradeda mokėti, prasideda gėrimai ir tada vežiojimas į ligonines“,– BNS sakė Vilniaus greitosios pagalbos stoties gydytoja, nenorėjusi, kad viešai būtų skelbiama jos pavardė.

Jos manymu, alkoholikai pasidarė privilegijuota tautos dalimi, reikalaujančia ypatingo dėmesio ir privilegijų, nors yra kitų asmenų, sergančių sunkiomis ligomis, jiems skubiai reikalinga medikų pagalba.

„Tie patys ir tie patys skambina“, – pastebėjo medikė.

Jeigu pacientas sako, kad apsinuodijo alkoholiu, medikai privalo jam padėti.

„Vemia, jam bloga ir ką daryti – veži. Nežinau, kaip baigsis ši politika, bet kol kas jokių pliusų“, – BNS sakė greitojoje pagalboje dirbanti moteris.

Medikė sako, kad alkoholizmo problemą padėtų išspręstų griežtesnė pašalpų skyrimo tvarka – tarnyboms namuose radus girtą pašalpų gavėją, pašalpos mokėjimas turi būti nutrauktas.

Panevėžio apskrities policijos atstovė Rasa Meištė BNS sakė, jog nepastebėjusi, kad sumažėjo su alkoholio vartojimu susijusių nusikaltimų.

„Savaitgalį, ką matau rašydama suvestines, tai jų (nusikaltimų- BNS) tikrai nemažėja, tų, dėl kurių ikiteisminiai tyrimai pradedami“, – BNS sakė Rasa Meištė.

Tuo metu Vilniuje dirbantis toksikologas Robertas Badaras LNK sakė, kad mažėja apsinuodijusių alkoholiu pacientų.

„Mažėjimas yra“, – pastebėjo R. Badaras.

Į Vilniaus respublikinę psichiatrijos ligoninę patenka alkoholinės psichozės ištikti asmenys. Jos atstovai LNK sakė, kad šiemet vasarį pacientų buvo apie 30-čia mažiau nei pernai tuo metu. Tačiau kovą šioje ligoninėje gydėsi apie 170 „baltosios karštinės“ ištiktų asmenų – tiek pat, kiek kovo mėnesį pernai.

Eduardas: manęs tai nepakeis

71 metų kiemsargiui Eduardui nepatinka, kad jis turi laukti iki 10 valandos, jog galėtų įsigyti alkoholio – dviem valandomis ilgiau nei anksčiau.

„Jei sekmadienį, per išeigines pageriame su draugais, pirmadienį man reikia į parduotuvę nuo aštuonių. Toks darbas mano, kad niekas nekontroliuoja, išgėręs, ar ne“, – sakė vyras.

Jis teigia, kad „valstiečių“ įvesti draudimai jo įpročių nebepakeis.

„Aš buvau pas Ramūną Karbauskį nuvažiavęs, į Naisius, su teatru. Jis gyrėsi, kad pas jį niekas negeria, o ten – dvi parduotuvės, lūžta nuo gėrimų. Aš pasigėriau, girtas grįžau. Bet dabar jau reikės sustoti – koją skauda, nes kai geri – negyja“, – pasakojo Eduardas.

Futbolininkė: nepažįstu bendraamžių alkoholikų

Liepą pilnametystės sulaukusi Lietuvos moterų futbolo rinktinės vidurio saugė Anika Kyžaitė alkoholio galėjo įsigyti tik pusmetį – dabar tą teisę vėl turės tik po pusantrų metų. Mergina sako, kad jai ir jos draugams įvesti draudimai neturės reikšmingos įtakos renkantis gyvenimo būdą, o kai kuriems gali tik paskatinti susidomėjimą „uždraustu vaisiu“.

„Sulaukus 18 metų tapau visaverte Lietuvos piliete, įgijau teisę ne tik tuoktis, balsuoti, vairuoti, tarnauti Lietuvai, bet ir legaliai įsigyti alkoholinių gėrimų. Tačiau tai truko neilgai. Nuo sausio mėnesio įsigalioję draudimai tapo jauno žmogaus teisių ir pareigų naikinimu, bet ne kova su alkoholio vartojimu“, – teigė sportininkė.

Nuo sausio mėnesio įsigalioję draudimai tapo jauno žmogaus teisių ir pareigų naikinimu, bet ne kova su alkoholio vartojimu.

Jos nuomone, formuoti jauno žmogaus asmenybę reikėtų ne draudimais, o švietimu apie alkoholio poveikį, saikingą vartojimą, galimas pasekmes ir kaip priimti teisingus sprendimus tam tikrose situacijose.

„Man dar neteko girdėti, kad 18-metis kentėtų nuo alkoholio priklausomybės. Galbūt ne veltui Biblijoje rašoma, kad „uždraustas vaisius visada saldesnis“, todėl norintys įsigyti alkoholinių gėrimų ir toliau ras būdų kaip tai padaryti, o valdininkai ir toliau suks galvas, ką dar čia mums uždraudus“, – sakė A. Kyžaitė.

Jolita: apribojimus reikėtų griežtinti

Dvi pilnametystės ką tik sulaukusias dukteris turinti 44-ejų vilnietė Jolita naujomis taisyklėmis džiaugiasi. Ji sako ne kartą mačiusi, kai alkoholis parduodamas akivaizdžiai nepilnamečiams net nepaprašius jų dokumentų.

Prie vieno iš prekybos centrų sutikta gide dirbanti moteris dovanų nešasi užsienyje pirktą šampano butelį, tačiau ji sveikina sprendimus pritaikyti Lietuvai skandinaviškas alkoholio ribojimo taisykles.

„Aš pritariu naujai tvarkai, draudimams. Mano dukros yra tokio amžiaus, ir jos visiškai neišgyvena, kad dar metus ar dvejus negalės įsigyti, nors jau galėjo pagal senus įstatymus. Jokių problemų nematome, tam tikrais atvejais galėtų būti ribojama ir griežčiau, manau, kad kai kuriais atvejais tai dar yra per paprasta. Nematau jokių problemų: kultūringas žmogus gali nusipirkti bet kada ir nemanau, kad tas apribojimas jam yra skirtas“, – sakė Jolita.

Moteris siūlytų valdžiai neapsiriboti tik pardavimo laiko trumpinimu, bet riboti ir vietų, kur galima įsigyti alkoholio, skaičių.

Skandinavų parduotuvėse 18-mečiams – tik silpnas alus

Alkoholio draudimų autoriai pabrėžia imantys pavyzdį iš Šiaurės šalių, kuriose veikia valstybinis alkoholio prekybos monopolis. Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Islandijoje visas stipresnis alkoholis parduodamas valstybinėse parduotuvėse ir tik sulaukusiems 20-ies. Tiesa, eiliniuose prekybos centruose 18-mečiai, priešingai nei Lietuvoje, gali įsigyti alaus ir sidro.

Beveik trejus metus Švedijos sostinėje Stokholme gyvenantis ir mokslinių tyrimų laboratorijoje dirbantis biomedicinos daktaras Rapolas Spalinskas sako, kad švedams valstybinis alkoholio monopolis su vos 400 alkoholio parduotuvių yra visiškai įprastas ir nepatogumų nekeliantis dalykas. Specializuotos valstybės įmonės „Systembolaget“ parduotuvės skirtos tik stipresniems nei 3,5 proc. alk. tūrio gėrimams, jose yra itin platus alkoholinių gėrimų asortimentas, o juos tik čia privalo pirkti ir visi šalies barai, kavinės, restoranai, viešbučiai, taip pat asmenys, sulaukę 20 metų. Tuo metu lengvo, nuo 2,25 iki 3,5 proc. stiprumo, alaus, vietinių vadinamo „folkol“ (liet. „tautos alaus“) galima įsigyti daugumoje prekybos centrų ir nuo 18 metų. Aštuoniolikmečiams tiek alus, tiek kiti gėrimai parduodami ir šalies baruose.

Įprastai specializuotos parduotuvės dirba nuo 10 iki 18 val., šeštadieniais – nuo 10 iki 13 val., o sekmadieniais nedirba visai. Anot R. Spalinsko, didesnis pirkėjų antplūdis būna penktadienį ir šeštadienį, prieš parduotuvių uždarymą. Didžiausi akcizai taikomi stipriajam alkoholiui, todėl jis čia brangiausias, kiek pigesnis yra vynas, tuo metu sidrui ir alui taikomi mažiausi mokesčiai, tad alus ir vynas, anot pašnekovo, yra perkamiausi.

„Jei kas nori pasisėdėti namie ir nespėjo nusipirkti alkoholio valstybinėje parduotuvėje, jie paprasčiausiai nusiperka „folkol“, nors jis yra palyginus brangus, nes jo kainas kontroliuoja prekybos centrai. O prie „Systembolaget“ įėjimo visada stovi apsauga, kilus įtarimui ji paprašo tapatybės kortelės ir neįleidžia jaunesnių nei 20 metų. Gerti ir pirkti silpną alų arba pirkti alkoholį baruose galima nuo 18 metų. Bet jei ateina išgėręs senolis ar vyresnis žmogus, jie vistiek tikrina tapatybę ir pasilieka teisę neparduoti gėrimų – lietuviui tai yra gana egzotiška situacija“, – pasakojo R. Spalinskas.

Daktaras teigiamai vertina Lietuvoje trumpinamą alkoholio pardavimo laiką, tačiau nepritaria reklamos ribojimui – Švedijoje ji nėra visiškai uždrausta internete, televizijose leidžiama tik vėlai vakare.

„Dėl amžiaus cenzo nepritariu, nes tikiu, jog 18 metų žmogus jau turi kritinį mąstymą pats priimti tokius sprendimus. Dėl pardavimo laiko ribojimo tai pritariu labai. Kad ir kaip žiauriai skambėtų, aš nebūčiau linkęs pasitikėti žmonių gera valia, ypač Lietuvos provincijoje“, – sakė jis.

Dėl pardavimo laiko ribojimo tai pritariu labai. Kad ir kaip žiauriai skambėtų, aš nebūčiau linkęs pasitikėti žmonių gera valia, ypač Lietuvos provincijoje.

Ekspertė: reikia mažinti prekyviečių

Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto sociologė, kriminologė bei Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė teigia, jog naujos taisyklės atitinka mokslininkų ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, bet ne mažiau svarbu būtų apriboti alkoholio parduotuvių skaičių ir imtis programų švietimo srityje.

„Jokia viena priemonė atskirai nebus efektyvi, reikalingas visas priemonių kompleksas: jei padidinome amžių, nuo kurio galima įsigyti, bet geografine prasme alkoholio prieinamumą palikome ramybėje, visiškai pamirštame darbą su bendruomene, šeima, tai nepadės jokios priemonės, išimtos iš konteksto. Jei neaktyvinsime bendruomenės, tų rezultatų irgi nepasieksime – gali būti alkoholis pradėtas pardavinėti nelegaliai“, – sakė ji.

A. Širvinskienės nuomone, numatoma administracinė atsakomybė, piniginės baudos alkoholį vartojantiems jaunuoliams ar alkoholį jiems parduodantiems bei perkantiems asmenims neturėtų keisti jų elgsenos, o veiksmingesnės būtų kitos priemonės, pavyzdžiui, įteisinta galimybė laikinai sustabdyti vairuotojo pažymėjimo galiojimą, jei asmuo tokį turi.

„Kriminologai turėtų paieškoti daugiau poveikio priemonių“, – svarstė ji.

Kaip teigiamą pavyzdį kovojant su alkoholio vartojimu moteris pateikė Norvegiją, kurioje yra tik kiek daugiau nei 300 alkoholio pardavimo vietų.

„Vilniuje viename mikrorajone, tikriausiai, tiek surastumėme. Siūlyčiau svarstyti mažinti pardavimo vietų – tos priemonės, kurios priimtos turi būti, bet turėtų būti sumažinta ir alkoholio pardavimo vietų, nes prieinamumas šiandien yra ant kiekvieno kampo. Antras žingsnis – skatinčiau daugiau prevencinių programų tiek mokyklose, tiek daugiau dirbti su šeima taip pat turėtų būti daugiau dirbama bendruomenėse. Švietimo prasme, kažkokias programas būtų galima koordinuoti“, – kalbėjo A. Širvinskienė.

Anot jos, naujausi Europoje atlikti socialiniai tyrimai parodė, kad svarbiausias jaunimo motyvas vartoti alkoholį – nuotaika ir jausmų sužadinimas. Kaip mažiau reikšmingos priežastys nurodomas dorojimasis su problemomis, prisitaikymas prie kitų, įvairūs socialiniai motyvai.

„Kuo mažiau reklama patraukli, tuo labiau ji mažina tuos motyvus. Žmonės, vartydami žurnalus, matydami patrauklias reklamas, gali tikrai galvoti, kad tai padeda išgauti tam tikrą nuotaiką, jausmą, tai asocijuojama su alkoholiu. Reklamos draudimo veiksmingumas yra tikrai tyrimais įrodytas ir tuo nereikėtų manipuliuoti“, – pabrėžė A. Širvinskienė.

Pasak jos, Priklausomybės ligų centre priverstinai teismo sprendimu gydomi apie 5 proc. asmenų, visi kiti gydosi savanoriškai ar dėl kitos išorinės motyvacijos – darbdavių, šeimos spaudimo.

Prekybininkai stebi rinką

Dalis mažųjų prekybininkų ėmė trumpinti darbo laiką pagal alkoholio pardavimo valandas, tačiau tai kol kas netapo masine tendencija.

Kai kurios parduotuvės užsidaro ne 21-ą, o 20 val., kad nekiltų konfliktų su klientais, kurie norėtų pirkti alkoholio po aštuntos vakaro.

Lietuvos kooperatyvų sąjungos, vienijančios daugiau kaip 300 parduotuvių, generalinis direktorius Raimondas Koreiva sakė manantis, kad ilgainiui anksčiau užsidarys dauguma parduotuvių.

„Nėra taip paprasta padaryti dabar, dar sausio mėnesį, nes dabar toks metas, kai nėra realaus vaizdo: praūžusios šventės, išnaudoti pinigai, perkamumas žmonių gerokai mažesnis, judamumas gyventojų mažesnis“, – sakė R. Koreiva.

Anot verslininko, kaimo parduotuvės žiemą paprastai ir dirba trumpiau negu vasarą. Jų vadovai svarstys, ar vasarą apsimokės grįžti prie įprastinio grafiko.

Vilniuje ir regione devynias parduotuves su 27 pardavėjais turinčios įmonės „Budruva“ vienas savininkų Naglis Žukauskas situaciją piešia niūriai – pasak jo, dėl naujų draudimų per šių metų pirmą savaitę, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, apyvarta smuko 25–30 proc., atleista ketvirtadalis darbuotojų.

„Budruvos“ valdomos parduotuvės Vilniuje pardavėja informavo, kad darbo laikas vakare sutrumpintas dviem valandomis, o sekmadienį dar daugiau – parduotuvė atsidarys ne 8 val., o 9 val. ir veiks iki 19 val., o ne 22 valandos.

„Studentai pas mus po paskaitų alų pirkdavo, užkandžius, nes priešais – bendrabutis. Dabar jie eis į netoli esantį „Lidl“, – teigė pardavėja.

Pasak jos, daug žmonių apie naują prekybos alkoholiu tvarką dar nežino – iki 10 val. eina prie kasos su alkoholiu.

Tuo metu Ukmergės rajono Veprių miestelio parduotuvė, pasak pardavėjos, darbo laiko koreguoti neplanuoja.

„Anksčiau 8 val. buvo apgultis, dabar 10 val. ateina visi pijokai ir apsiprekina. Priprato jau. Prieš 20 val. dar pasirodo. Priklausomai nuo to, kaip jie pinigų turi“, – pasakojo moteris.

Trumpinti laiko neplanuoja kol kas nė vienas iš didžiųjų prekybos tinklų.

„Artimiausiu metu – ketvirtadienį (gegužės 25 dieną – BNS) – matysime rezultatą. Manau, jis bus toks, kad toks klausimas tiesiog nebekils“, – trečiadienį po valdančiųjų „valstiečių“ ir socialdemokratų pasitarimo Seime žurnalistams sakė „valstiečių“ frakcijos lyderis Ramūnas Karbauskis, paklaustas dėl koalicijos vieningumo priimant sprendimus dėl alkoholio ribojimų ir naujojo Darbo kodekso pataisų.

Socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, kad „yra skirtingi požiūriai, bet dėl visko sutarta“.

„Vyriausybės ir komiteto siūlymai (dėl alkoholio ribojimų – BNS) Seime turėtų būti priimti, – patikino R.Karbauskis ir pridūrė. – Už juos balsuos dalis konservatorių, didelė dalis socialdemokratų ir „valstiečiai“ bei lenkai, tikiuosi.“

Tuo metu premjerui Sauliui Skverneliui nėra aiški koalicijos partnerių socialdemokratų pozicija dėl pasiūlymų, kuriais norima griežtinti prekybą alkoholiu Lietuvoje.

„Dėl alkoholio galutinai kaip ir nesutarėme. Kiek supratau bent iš to pokalbio. Nes dar socialdemokrati svarstys atskiras priemones, kurioms pritarti ar ne“, – teigė jis.

Premjeras linksmai prognozavo, kad socialdemokratai dar tarpusavyje aiškinsis: „Gal (socialdemokratai – BNS) skelbs balsavimą internetinį partijos nuomonę sužinoti (dėl prekybos alkoholiu ribojimų – BNS). Ko gero gal taip bus. Nežinau. Jie apsispręs.“

Pasak A.Syso, socialdemokratai dėl alkoholio apribojimų dar tarsis frakcijoje: „Ir aiškiai pasakysime, kam pritariame 100 proc., kam – 50 proc., o kam – tik 10 procentų.“ 

Opozicinės Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos siūlymas Seimui laikinai stabdyti nevienareikšmiai visuomenėje vertinamas įstatymo pataisas, skirtas smarkiai mažinti alkoholio prieinamumą, pasak S.Skvernelio, jo nenustebino.

„Nes tai yra partija, kuri dabar reaguoja, kur vėjai pučia. Jeigu papučia nepalankiai, tai matyt, keičia poziciją“, – teigė Vyriausybės vadovas. 

R.Karbauskis konservatoriams, norintiems poros savaičių pertraukos svarstant alkoholio prekybos ribojimus, pasiūlė išsimiegoti.

„Reikia jiems išsimiegoti ramiai, pagalvoti, prisiminti, ką kalbėjo rinkimų metu, po Saviečių (kaimas, kuriame vietos girtuoklis Aurelijus Beras į šulinį įmetė du savo vaikus – BNS), ramiai ateiti į posėdį ir palaikyti Vyriausybės pasiūlymus“, – kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas.

S.Skvernelio teigimu, daugiausia nesutarimų Seime kelia diskusijos dėl alkoholio vartojimo ribojimų masiniuose renginiuose.

Premjeras įsitikinęs, kad dėl Darbo kodekso pataisų valdantieji balsuos taip, kaip buvo sutarta jau anksčiau – bus priimti tie pakeitimai, kuriems pritarė Trišalė taryba, o kitos pataisos bus nukreipiamos Trišalė tarybai apsvarstyti.

R.Karbauskis suabejojo, ar prezidentė vetuotų tokias Darbo kodekso pataisas.

„Aš manau, kad prezidentė suprato, kokį principą mes siūlome – kad Trišalė taryba įgytų tas galimybes, kurios jai yra duotos, – būtent susitarti dėl esminių pokyčių.  Ir mes kas pusę metų svarstysime naujai jų (Trišalė tarybos – BNS) paruoštus pokyčius ir tada du kartus per metus tai, ką sutars Trišalė taryba, priiminėsime. Tai yra tas sprendimas, kuriam nemanau, kad prezidentė turėtų pretenzijų“, – teigė R.Karbauskis.

Grupės „Už blaivią“ koordinatorius Juozas Dapšauskas teigė, kad dar 1766 asmenys pasirašė elektroniniu būdu, tačiau, anot jo, ši procedūra tokia sudėtinga, kad retas ryžtasi ją išbandyti.

Pasak iniciatoriaus, iniciatyvą dėl alkoholio ribojimo daugiausia palaikė jauni žmonės. Anot jo, pasirašydavo maždaug 80 proc. užkalbintų žmonių. Aktyviausiai žmonės pasirašinėjo Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Tauragėje, neigiamų reakcijų  sulaukta Kaišiadoryse.

VRK per 15 dienų turi patikrinti atneštus parašus ir įvertinti, ar iniciatyvą palaiko minimalus – 50 tūkst. – piliečių skaičius. Po to projektas bus pateiktas Seimui, tačiau parašai neįpareigoja parlamento pritarti jam.

Visuomenininkai siūlo išvis uždrausti alkoholio reklamą, jį pardavinėti tik specializuotose parduotuvėje, vėlinti amžių, nuo kada leidžiama pirkti alkoholį. Vietoj dabar nustatyto 18 metų cenzo siūloma įvesti 20 metų.

„Mokslinių tyrimų duomenimis, jeigu pakeli amžiaus cenzą ir tas pradinis amžius slenkasi. Pavyzdžiui, dabar pradeda 15 metų vartoti alkoholį, tada jie gal pradėtų nuo 17 metų. Slenkasi amžius, nuo kada pradeda vartoti“, – žurnalistams sakė J.Dapšauskas.

Jis pabrėžė, kad Pasaulio sveikatos organizacija alkoholį yra pripažinusi psichotropine, narkotine medžiaga.

„Specializuotos parduotuvės ypač apsaugotų nepilnamečius, nes ten būtų ir filmuojama, reikėtų pateikti asmens dokumentą ir pan. Didžiausia problema yra alkoholio pramonės siekis pratinti vaikus prie alkoholio“, – tvirtino grupės koordinatorius.

Tam, kad projektai būtų pateikti parlamente, iniciatoriai per du mėnesius turi būti surinkę ne mažiau kaip 50 tūkst. parašų.

Iniciatyvą parašams rinkti paskelbė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Aurelijus Veryga, vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, pasipriešinimo kovų dalyvė Nijolė Sadūnaitė, dainininkas Donatas Montvydas, filosofas Krescencijus Stoškus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva patenka į daugiausiai alkoholio suvartojančių Europos šalių trejetuką. Apie būtinybę riboti jo vartojimą imta garsiau kalbėti po šalį sukrėtusių nusikaltimų, kuriuos įvykdė girtaujantys asmenys.

Seimui alkoholį ribojančių pataisų paketą pateikti siekiantys visuomenininkai sako per kelias savaites jau surinkę tam būtiną parašų skaičių – 50 tūkst., tačiau procesą tęsiantys toliau.

„Mūsų tikslas surinkti žymiai daugiau nei reikalaujama pagal įstatymą. Akivaizdu, kad tiek visuomenė, tiek politinė bendruomenė pribręsta esminėms permainoms alkoholio vartojimo problemai spręsti“, – pranešime spaudai antradienį paskelbė iniciatyvos koordinatorius Juozas Dapšauskas.

Pasak pranešimo, parašai dar bus renkami per visą balandžio mėnesį. Galutinė parašų pateikimo data – gegužės 14-oji.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas sako prašantis, kad iniciatoriai parašų lapus atiduotų anksčiau, tačiau jų planai – vienu metu atnešti kuo didesnį jų skaičių.

„Mūsų prašė, kad dar duotume tų parašų rinkimo lapų, mes iš savo pusės prašėme, kad greičiau atneštų parašų rinkimų lapus, kuriuos yra surinkę, kad medžių pasigailėtume, nekirstume. Tas pagreitintas parašų rinkimas irgi yra akivaizdus, įtikinantis darbo rezultatas, jei pasirodys, kad juos surinko“, – BNS sakė Z.Vaigauskas.

Grupe „Už blaivią“ pasivadinę visuomenininkai siūlo drausti alkoholio reklamą, jį pardavinėti tik specializuotose parduotuvėje, vėlinti amžių, nuo kada leidžia pirkti alkoholį. Norėdami pataisų projektą pateikti Seimui, iniciatoriai per du mėnesius turi surinkti ne mažiau kaip 50 tūkst. parašų.

Iniciatyvinėje grupėje yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Aurelijus Veryga, vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, pasipriešinimo kovų dalyvė Nijolė Sadūnaitė, dainininkas Donatas Montvydas, filosofas Krescencijus Stoškus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva patenka į daugiausia   alkoholio  suvartojančių Europos šalių trejetuką. Apie būtinybę riboti jo vartojimą imta garsiau kalbėti po šalį sukrėtusių nusikaltimų, kuriuos įvykdė girtaujantys asmenys.

Iniciatyvinė grupė antradienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pristatė iniciatyvą rinkti parašus dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, numatančių naujus alkoholinių gėrimų pardavimo ir reklamos ribojimus.

Antradienį VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas priėmė su šios grupės atstovą Juozą Dapšauską, kuris pateikė prašymą registruoti grupę ir išduoti parašų rinkimų lapus.

VRK kitą savaitę spręs, ar registruoti visuomenininkų grupę. Dėl to numatoma apsispręsti VRK posėdyje kovo 8 dieną. Į šį posėdį turės atvykti bent dešimt iniciatyvą palaikančių asmenų.

„Jeigu tokių piliečių yra ne mažiau kaip dešimt, registruojam grupę ir per penkias dienas jiems išduodame parašų rinkimo lapus. Gavus parašų rinkimo lapus, pradedamas skaičiuoti dviejų mėnesių terminas, per kurį yra numatyta surinkti parašus“, - žurnalistams sakė Z.Vaigauskas.

Iniciatyvinė grupė, pasivadinusi „Už blaivią“, siūlo drausti alkoholio reklamą, jį pardavinėti tik specializuotose parduotuvėje, taip pat vėlinti amžių, nuo kada leidžia pirkti alkoholį. Kad projektas būtų pateiktas Seimui, iniciatoriai per du mėnesius turės surinkti ne mažiau kaip 50 tūkst. idėją remiančių piliečių parašų.

„Be abejo, dabar yra priešrinkiminis laikotarpis, tai irgi bus tam tikras indikatorius politikams. Mes, kaip iniciatoriai, rinksime parašus ir Seimo narių, kad pasirašytų po šia iniciatyva. Ar jie pritaria, ar nepritaria - ir tada bus visuomenei pasakyta: tų, kurie nepasirašo po mokslo ekspertų rekomenduojamomis priemonėmis, tikrai į kitos kadencijos Seimą nereikia rinkti“, - sakė Lietuvos sveikuolių sąjungos, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos atstovu prisistatantis J.Dapšauskas.

Jis teigė, kad pats į Seimą nekandidatuos, tačiau neslėpė, kad agituos už siūlomas pataisas palaikančius politikus. Kokius tiksliai politikus palaikys, jis neįvardijo, nors į VRK atėjo ryšėdamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šaliką.

Jo teigimu, dabartinė Vyriausybė alkoholizmo problemą sprendžia netinkamai.

„Galimybė dar dabar yra daryti, kalbu apie Vyriausybės priemones, bet jeigu jie būtent kviečiasi alkoholio pramonės atstovus jiems patarinėti, tai, be abejo, mes pasakysime - už tokius nebalsuokite“, - aiškino J.Dapšauskas.

Iniciatoriai praneša, kad prašymą registruoti iniciatyvinę grupę pasirašė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Aurelijus Veryga, alpinistas Vladas Vitkauskas, dirigentas ir muzikos pedagogas Donatas Katkus, vyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, pasipriešinimo kovų dalyvė Nijolė Sadūnaitė, muzikos autoriai bei atlikėjai – Saulius Urbonavičius (Samas), Rosita Čivilytė, Donatas Montvydas, filosofas Krescencijus Stoškus.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva patenka į daugiausia alkoholio suvartojančių Europos šalių trejetuką. Apie būtinybę riboti jo vartojimą imta garsiau kalbėti po Lietuvą sukrėtusių nusikaltimų, kuriuos įvykdė girtaujantys asmenys.

Vyriausybė pirmadienį sutarė iki vasario vidurio patvirtinti planą, kaip šiemet bus sprendžiamos alkoholio vartojimo problemos. Plane bus aptart prevencijos, prieinamumo mažinimo, gydymo nuo priklausomybės klausimai.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė žurnalistams sakė, kad šiemet gali tapti prieinamesnis gydymas nuo alkoholizmo, kalbama apie akcizų didinimą, didesnį prekybos alkoholiu vietų ir laiko ribojimą. Naujų ribojimų alkoholio reklamos srityje kol kas nenumatoma siūlyti - bus laukiama, kol Seimas pasisakys dėl jau pateiktų reklamos ribojimo pataisų, kuriomis siūloma uždrausti alaus, sidro išorinę reklamą.

„Kol kas apie reklamos griežtinimą ar kitus kažkokius klausimus, susijusius su reklama, nediskutavome, Seime iki šiol yra vienintelis projektas, nebaigtas svarstyti (...). Jis jau yra praėjęs Vyriausybę, yra Vyriausybės pritarta, ir aš manau, kad pavasario sesijoje šitas projektas tikrai bus svarstomas“, - sakė ministrė.

Vyriausybei pateiktoje apžvalgoje, kurią rengė Sveikatos apsaugos ministerija ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, siūloma „svarstyti klausimą dėl absoliutaus alkoholio reklamos draudimo“, tačiau po pasitarimo apie šį siūlymą departamento vadovė jau kalbėjo atsargiai, pabrėždama, kad svarbu ribojimus įvesti nuosekliai.

„Dėl reklamos ribojimų pasiūlymai jau yra pateikti Seimui - dėl išorinės reklamos ribojimo. Dabar jie laukia savo eilės, kad būtų priimti. Tai jau pirmieji žingsniai, vertinant visas kitas priemones, negalima dirbti tik po vieną priemonę, mes turime matyti kompleksą priemonių, kurias mes tuime taikyti. Priėmus vieną priemonę, mes turime žiūrėti, koks yra jos efektyvumas, ir matyti, kokių mums dar trūksta priemonių“, - dėstė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Inga Juozapavičienė.

Anot Vyriausybės pranešimo spaudai, Ministrų kabineto nariai pritarė R.Šalaševičiūtės nuomonei, kad visuomenės sveikatos interesą reikia pripažinti prioritetiniu, net jei tai tiesiogiai apsunkintų verslo sąlygas ar tariamai ribotų žmogaus teises.

Kovoje su alkoholio vartojimo problemomis R.Šalaševičiūtė kaip tinkamą kryptį įvardijo lygiavimąsi į Skandinavijos šalis.

„Mes turime pradėti nuo teisinės bazės, nuo prevencijos ir visų kitų pozicijų lygiuojantis į Skandinavijos valstybes, kurios prieš eilę metų turėjo tas pačias problemas tokius pat statistinius rodiklius ir išbrido iš šitos problemos. Aišku, pirmiausia, kaip yra įvardijama - prevencija, užimtumas, sportas ir visuomenės supratimas“, - žurnalistams dėstė ministrė.

Visgi konkrečių pažadų, kad bus pasiūlyti nauji alkoholio pardavimo ribojimai, ji nedavė.

„Buvo išsakyta, kad, sakykime, statybinių medžiagų parduotuvė, kaip pavyzdys, neturėtų prekiauti alkoholiu, tačiau, aišku, atsižvelgiant į kaimiškąsias vietoves, kur yra tik po vieną parduotuvę, tai turbūt bus diskusijos, ar siekti riboti, ar ne. Be abejo, siūlymai buvo, ir man atrodo, yra net įregistruoti jau, kad mažinti darbo laiką - tai yra pavėlinti (alkoholio pardavimą) nuo 10 val. ryto iki 20 val. Buvo akcentuojama, be abejo, tai, kad pirmiausia mums reikia visą teisės aktų paketą parengti“, - aiškino R.Šalaševičiūtė.

Vyriausybės pasitarime ir prieš savaitę jau buvo kalbama apie alkoholio prieinamumo mažinimą ir apie principus, kurių reikėtų laikytis įvedant ribojimus.

Ūkio ministras Evaldas Gustas tuomet pabrėžė, jog būtina laikytis lygybės principo - visiems alkoholiniams gėrimams ir prekybininkams ribojimai turi būti vienodi. Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis teigė, kad būtina investuoti ir į kovą su nelegalia prekyba.

Opoziciniai konservatoriai siūlo ateityje alkoholį pardavinėti tik specializuotose parduotuvėse, valdžia šios iniciatyvos nepalaiko.