„Vyriausybės kanclerio paskutinė darbo diena yra lapkričio 12 diena“, – BNS antradienį informavo Vyriausybės kanceliarija.

A. Mačiuliui perimti kanclerio funkcijas pavesta pirmadienį premjero Sauliaus Skvernelio pasirašytu potvarkiu.

„Vyriausybės kanclerio pavaduotojui pavesta atlikti Vyriausybės kanclerio funkcijas. Jis jas vykdys iki bus paskirtas naujasis Vyriausybės kancleris“, – teigia kanceliarija.

A. Stončaitis spalį išrinktas į Seimą pagal „valstiečių“ sąrašą daugiamandatėje apygardoje.

Penktadienį rengiamas pirmas naujo Seimo posėdis.

Vyriausybės kanceliarijai A. Stončaitis vadovavo nuo 2018 metų sausio vidurio po to, kai atsistatydino Milda Dargužaitė.

Ji pasitraukė iš pareigų 2017 metų lapkritį, tuo metu iki paskiriant A. Stončaitį kanceliarijai laikinai taip pat vadovavo A. Mačiulis.

Jis Vyriausybės kanclerio pareigas ėjo ir Algirdo Butkevičiaus vadovaujamoje Vyriausybėje.

Jau rašyta, kad geriausią kainą "Amber Grid" skelbtame konkurse pateikė Kauno bendrovė KRS kartu su Baltarusijos "Beltruboprovodst roj" – apie 91 mln. eurų. Tačiau šis duetas buvo eliminuotas, paskelbus, kad sutartis su juo negalima dėl nacionalinio saugumo interesų.

Eliminavus geriausią kainą siūliusius rangovus, "Amber Grid" jau ruošė sutartį dažnai bendrovės skelbiamus konkursus laiminčiai "Alvorai" ir jos partnerei "Šiaulių dujotiekio statybai".

Tačiau įsikišo Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), įpareigojusi "Amber Grid" atlikti pakartotinį siūlymų vertinimą. Konkursu susidomėjo ir teismas, kuriam skundą dėl galimai neskaidraus konkurso pateikė kitas konkurso dalyvis – "MT Group".

VPT ir teismo sprendimo dar teks palaukti, tačiau ir be jų verdiktų "Amber Grid" ir "Alvoros" sąsajos yra akivaizdžios.

Rinkoje – pokyčiai

Šalyje esančių dujotiekių remonto, renovacijos, naujų vamzdynų statybos darbų pagrindiniais tiekėjais būdavo dvi bendrovės "Šiaulių dujotiekio statyba" ir "Kauno dujotiekio statyba". Su šiauliečiais tuometė AB "Lietuvos dujos", VPT duomenimis, nuo 2005 m. buvo pasirašiusi net 62 sutartis, su kauniečiais – vos 8.

Kur "Alvorai" pavyko pagauti paukštę, nešančią auksinius kiaušinius?

Situacija pasikeitė, kai pagal ES reikalavimus buvo restruktūrizuota AB "Lietuvos dujos". Pastaroji 2013 m. birželio 11 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu įkūrė AB "Amber Grid", taip atskiriant gamtinių dujų perdavimo veiklą. Bendrovės valdomą perdavimo sistemą sudaro magistraliniai dujotiekiai, dujų kompresorių stotys, dujų apskaitos ir skirstymo stotys, dujotiekių apsaugos nuo korozijos įrenginiai, duomenų perdavimo ir ryšio sistemos.

"Amber Grid" skelbiamus darbų konkursus šiauliečiai yra laimėję aštuonis kartus, kauniečiai – tik tris. O štai "Alvora" viena arba drauge su kitomis bendrovėmis pagavo aukso paukštę – "Amber Grid" su vilniečiais yra pasirašiusi net aštuoniolika sutarčių.

"Amber Grid", įsigydama paslaugas ir prekes, visais atvejais organizuoja pirkimų konkursus ir griežtai laikosi juos apibrėžiančių įstatymų. Sutartys su jūsų minima rangos įmone "Alvora" taip pat buvo pasirašytos tik tada, kai įmonė laimėjo "Amber Grid" skelbtus pirkimus. Nuo 2015 m. pradžios su "Alvora" buvome sudarę sutarčių už maždaug 11,7 mln. eurų. Šiuo metu įmonė su "Alvora" yra sudariusi vieną sutartį dėl magistralinių dujotiekių galimų nedidelės apimties remonto ir avarinių darbų, kurios maksimali vertė yra 1,8 mln. eurų", – redakcijai teigė "Amber Grid" atstovė Laura Šebekienė.

Vis dėlto L.Šebekienės atsakymas netikslus. Dar 2014 m. "Alvora" su kitomis dviem bendrovėmis triūsė ties Klaipėdos magistraliniu dujotiekiu – bendra darbų vertė buvo 1,7 mln. eurų. Tais pačiais metais, tik keliais mėnesiais vėliau, "Alvora" kartu su "Kauno dujotiekio tiesimu" ir "Šiaulių dujotiekio tiesimu" laimi 45,5 mln. vertės konkursą darbams magistraliniame dujotiekyje Klaipėda–Kuršėnai. Bendrovė yra tiesusi dujotiekius Tauragė–Klaipėda, Pabradė–Visaginas, Panevėžys–Klaipėda, Šakiai–Jurbarkas, Kaunas–Šakiai, Šakiai–Kaliningradas, taip pat dalyvavo tiesiant dujotiekį į Klaipėdos SGD terminalą.

VPT duomenimis, 2013–2018 m. su "Alvora" ir jos partneriais, subrangovais "Amber Grid" yra pasirašiusi sutarčių už maždaug 58,4 mln. eurų. Tai yra didelė dalis visų "Amber Grid" skelbtų konkursų. "Alvoros" grupės (kartu su antrinėmis bendrovėmis Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje) konsoliduotos pajamos pernai augo 32,5 proc., iki 46,3 mln. eurų, grynasis pelnas – 2,1 karto, iki 1,291 mln. eurų. Vien pagrindinės įmonės "Alvora" pajamos padidėjo 18,9 proc., iki 35,445 mln. eurų, grynasis pelnas sumenko 12,6 proc. iki 660,5 tūkst. eurų. Planuojama, kad bendra grupės apyvarta šiemet sieks 36,41 mln. eurų, ikimokestinis pelnas – 2,81 mln. eurų.

Korupcijos neįžvelgia

Tad kur "Alvorai" pavyko pagauti paukštę, nešančią auksinius kiaušinius? Dienraščiui pavyko atsekti gana keistų sutapimų.

2015 m. sausio pabaigoje, kai "Alvora" jau turėjo dvi sutartis su "Amber Grid", iš AB "Lietuvos dujos" Dujų tinklo tarnybos direktoriaus ir valdybos nario pareigų atsistatydino Tomas Šidlauskas.

"Beveik 20 metų bendrovėje dirbęs p. Šidlauskas reikšmingai prisidėjo prie daugelio valstybei svarbių infrastruktūrinių projektų įgyvendinimo, dujų skirstymo sistemos išplėtojimo. Tiek bendrovės vadovai, tiek darbuotojai p. Šidlauskui dėkoja už puikų bendradarbiavimą, profesionalų ir rezultatyvų darbą kuriant kuo didesnę vertę klientams bei visai šalies ekonomikai", – oficialiame pranešime tada teigė Liudas Liutkevičius, "Lietuvos dujų" tuometis valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.

2015 m. sausį atsistatydinęs T.Šidlauskas naują darbą suranda ne kokioje nors valstybės institucijoje, o "Alvoroje". Čia jis užima departamento direktoriaus kėdę, o šių metų rugsėjo pradžioje tampa "Alvoros" generaliniu direktoriumi – savo kėdę jam užleidžia vienas iš trijų bendrovės akcininkų Nikolajus Kolesnikas.

Dienraštis ketino T.Šidlausko paklausti, kur slypį paslaptis "Alvorai" laimint "Amber Grid" skelbiamus konkursus. Susisiekus su bendrove telefonu, jos sekretorė pranešė, kad T.Šidlauskas su žurnalistu kalbėti nenori.

Dienraščio redakcija raštu kreipėsi ir į "Amber Grid", prašydama pakomentuoti situaciją, kai T.Šidlauskui pradėjus dirbti "Alvoroje", jai ėmė sektis viešųjų pirkimų konkursuose. L.Šebekienė į tai nieko neatsakė. Į analogišką paklausimą neatsakė ir Energetikos ministerija, ir Vyriausybė.

Atrodo, kad problemos nemato ir STT agentai. Užklausus, ar dienraščio pateiktoje schemoje nebūtų galima įžvelgti galimos korupcijos požymių, Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė teigė, kad jos vadovaujamas skyrius neteikia konkrečios situacijos vertinimo.

Įsikišo Vyriausybė

T.Šidlauskas – ne vienintelis aukštas pareigas valstybės tarnyboje ėjęs asmuo, nutūpęs į "Alvoros" lizdą. Bendrovės plėtrai vadovauja ne ką mažiau spalvinga asmenybė – Tomas Karpavičius, ilgametis Susisiekimo ministerijos kancleris. Iš šių pareigų jis atsistatydino 2016 m. gruodį. Beje, T.Karpavičiaus žmona ilgus metus buvo dešinioji skandalingojo bankininko, šiuo metu Rusijoje besislapstančio nuo Temidės Vladimiro Romanovo artima ranka Ūkio banke, o pats tuometis Susisiekimo ministerijos valdininkas buvo esminė figūra, kurios sprendimas nulemdavo šalies kelių infrastruktūros likimus.

T.Karpavičiui buvo pavaldus ir dabartinis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos pirmininkas, Vyriausybės vicekancleris Alminas Mačiulis, vadovavęs ministerijai pavaldžiai Transporto investicijų direkcijai.

Vyriausybės vicekanclerio A.Mačiulio vadovaujama komisija priėmė palankų sprendimą "Alvorai", kurioje vadovaujamąsias pareigas užima T.Karpavičius.

Būtent A.Mačiulio vadovaujama komisija nusprendė, kad iš šio "Amber Grid" konkurso reikia eliminuoti geriausią kainą pasiūliusią "Beltruboprovodstroj". Baltarusiai iš konkurso pašalinti kaip neatitinkantys nacionalinio saugumo interesų, nes įmonė turi keliančių grėsmę šalies saugumui ryšių su Rusijos valstybės institucijomis ar jų fiziniais ir juridiniais asmenimis. Jeigu būtų su ja pasirašyta sutartis, jai būtų suteikta prieiga prie strateginės infrastruktūros – vamzdyno, čiaupų, Jauniūnų dujų kompresorių stoties ir tarpvalstybinės Santakos dujų apskaitos stoties įrangos, taip pat prie magistralinių dujotiekių nuotolinio valdymo informacinės sistemos ("Skada"). Baltarusiai Vyriausybei yra pateikę 10 mln. eurų vertės pretenziją – tokia suma įmonė įvertina sąnaudas ir prarastą naudą.

A.Mačiulio vadovaujamai komisijai "Alvora" neužkliuvo, nors turi antrinę bendrovę ne tik Baltarusijoje, bet ir Kaliningrade. Baltarusijoje veikianti "Alvora Bel" yra tiesusi naftotiekį Novopolockas–Fanipolis (Minsko priemiestis), ji turi leidimą tiesti ne tik naftotiekius, bet ir dujotekius. Įgyvendino ne vieną Baltarusijai ir Rusijai svarbų projektą.

Nepatvirtintais duomenimis, "Amber Grid" glaudžių sąsajų turi ir su kitomis jos konkursus laiminčiomis bendrovėmis. Juos sieja ne tik profesiniai reikalai, bet ir laisvalaikis, pavyzdžiui, žvejyba.

Šią savaitę, nesulaukęs kadencijos pabaigos, "Amber Grid" generalinio direktoriaus postą netikėtai paliko Saulius Bilys, bendrovei vadovavęs nuo 2013 m. iki. Iki tol jis vadovavo "Lietuvos dujų" Strateginio vystymo skyriui. "Esu dėkingas visiems kolegoms, su kuriais kartu dirbome, tačiau atėjo pokyčių metas tiek man, tiek ir bendrovei", – bendrovės pranešime cituojamas S.Bilys. Jis teigia, kad tokį sprendimą priėmė dėl asmeninių priežasčių, o konkrečius sprendimus dėl ateities planų ketina priimti vėliau.

Jeigu komitetas trečiadienį nesutiks kreiptis į Seimą, Stasys Jakeliūnas žada to siekti asmeniškai ir Seimo nutarimo projektą šią savaitę teiks kaip parlamentaras.

Komisijai siūloma atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas galėjo daryti įtaką komisijos pirmininko Almino Mačiulio nuomonei apie „Revolut“.

„Tai galėjo lemti palankų „Revolut“ vertinimą 2018 metų rugsėjo mėnesį vykusio komisijos posėdžio metu bei iš esmės prisidėti prie licencijos jam suteikimo“, – rašoma nutarimo projekte, dėl kurio siūloma balsuoti komiteto nariams.

S. Jakeliūno teigimu, A. Mačiulis jį pats informavo apie Lietuvos banko vadovo skambutį.

Jis taip pat žada siūlyti premjerui Sauliui Skverneliui keisti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos vadovą.

„Siūlysiu premjerui pakeisti komisijos pirmininką, nes jis jau yra paveiktas, pažeistas ir niekaip nebegali objektyviai vertinti „Revolut“, – BNS pareiškė komiteto vadovas.

Jo įsitikinimu, „Revolut“ rizikos valdymas jau šiuo metu reikalauja ir ateityje reikalaus neproporcingų Lietuvos institucijų išteklių, lyginant su galimu rizikos ir naudos balansu.

Pasak S. Jakeliūno, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba vertina „Revolut“ veiklą kaip rizikingą, tačiau tarnybos nuomonė komisijoje nebuvo tinkamai pristatyta ir aptarta.

Premjeras neabejoja, kad A. Mačiulis gerai vadovauja komisijai

S. Jakeliūnui suabejojus, ar komisijos pirmininkui nebuvo daryta įtaka priimant sprendimus, premjeras Saulius Skvernelis teigia neturintis abejonių dėl A. Mačiulio tinkamo vadovavimo.

„Neturiu abejonių dėl tinkamumo. Komisija vertina, sprendimus priima pagal tuos duomenis, kuriuos tuo metu turi, tai tie sprendimai buvo priimti pagal tuos duomenis, kuriais disponavo komisija“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė S. Skvernelis.

„Jei komisija disponuos kitais duomenimis, ką ponas Jakeliūnas dabar teigia, svarstymas buvo ir mūsų specialiojoje komisijoje, nacionalinio saugumo komisijoje, tada bus pagrindas grįžti į komisiją ir persvarstyti šitą klausimą, jei bus naujos aplinkybės, nauji faktai, pagrįsti įrodymais“, – pridūrė jis.

„Revolut Bank“ specializuoto banko veiklą ketina pradėti pirmoje šių metų pusėje. „Revolut“ nurodo šiuo metu turintis 4 mln. klientų, o jo operacijų vertė siekia 4,6 mlrd. JAV dolerių per mėnesį.

Tai BNS patvirtino komisijos pirmininkas Alminas Mačiulis. Anot jo, komisija, gavusi įvairių institucijų išvadas, vienbalsiai nutarė nepradėti planuojamo sandorio patikros. 

„Mes nutarėme nepradėti sandorio patikros, nes tokia linija neegzistavo (konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąraše – BNS), ji nebuvo įtraukta nei į magistralinių linijų, nei į pasienio linijų sąrašą. Be to, pasienio linijos – tos, kurios ateina iš trečiųjų šalių“, – BNS sakė A. Mačiulis. 

Anot jo, komisijos sprendimas nesusijęs su Vyriausybės trečiadienio sprendimu, nes esą jis dar nepriimtas – klausimas buvo svarstytas Vyriausybės pasitarime, ir tuo nutarimu bus tik patikslinta, kad strategiškai svarbūs pasienio geležinkelio ruožai yra tik su trečiosiomis šalimis. 

A. Mačiulis tikino, kad komisija nedelsė priimti sprendimo – ji kreipėsi į įvairias tarnybas, jos pateikė savo išvadas, kad pažeidimų nenustatyta, ir jomis remdamasi komisija priėmė sprendimą. 

„Dabar „Lietuvos geležinkeliai“ patys spręs, ką toliau daryti“, – BNS sakė A. Mačiulis. 

„Lietuvos geležinkeliai“ sutartį turėtų pasirašyti su konkursą laimėjusia Estijos geležinkelių paslaugų grupės „Skinest Rail“ valdoma geležinkelių tiesimo ir remonto įmone „Vitras-S“ – ji darbus pasiūlė atlikti už 9,35 mln. eurų (be PVM).  

„Pradėsime sutarties pasirašymo procedūras, kai tik gausime oficialų atsakymą iš komisijos“, – BNS sakė geležinkelių atstovas Mantas Dubauskas. 

„Vitras-S“ direktorius Michailas Lipkinas anksčiau BNS sakė, kad kovo mėnesį pasirašius sutartį, įmonė  tikrai spės atlikti darbus iki šių metų pabaigos: „Mes suprantame, kad tai prestižinis objektas. Mes turime pajėgumų, inžinerinių resursų, technikos, viską, kad padarytume tuos darbus“. 

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis trečiadienį sakė, kad ruožas turėtų būti atstatytas iki šių metų pabaigos, kaip ir įsipareigota Europos Komisijai. 

„Kol kas indikacijų, kad nespėsime, neturime, bet jeigu taip netyčia įvyktų, manau mūsų partneriai suprastų, nes delsimo specialaus nebuvo, tiesiog valstybė pradeda dirbti su nauju įstatymu dėl nacionalinio saugumo ir jo taikymas, visi tyrimai šiek tiek užima laiko. Interesas mūsų valstybės ir toliau išlieka Rengę atstatyti kuo greičiau, ir kad santykiai su kaimyninėmis šalimis dėl to tiktai gerėtų“, – žurnalistams sakė R. Masiulis. 

Beveik 28 mln. eurų vertės Europos Komisijos baudą už Rengės ruožo išardymą 2017-ųjų pabaigoje gavę „Lietuvos geležinkeliai“ ruožą pažadėjo atstatyti iki šių metų pabaigos. Toks įsipareigojimas įrašytas EK 2018-aisiais pateiktame pažeidimo ištaisymo plane. 

Prieš dešimtmetį išardytu keliu į Rengę produkciją į Latviją gabendavo Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Mažeikių naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“.

„Nėra planuose svarstyti konkrečiai tai, ką jau komisija du kartus svarstė“, – trečiadienį po uždaro komiteto posėdžio Seime sakė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos pirmininkas Alminas Mačiulis.

Anot jo, komisija kol kas neturi naujos informacijos, kad „Revolut“ veikla gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Kažkokių naujų (duomenų apie „Revolut“ keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui – BNS) negirdėjau, bet jeigu jų atsiras, įstatymas numato ir pakartotinį  svarstymą“, – pridūrė jis.

A. Mačiulis pabrėžė, kad BFK posėdyje naujų aplinkybių nepaaiškėjo, o jeigu Seimas kreipsis į komisiją, ji trečią kartą apsvarstys „Revolut“ klausimą.

BFK vadovas „valstiečių“ deleguotas Stasys Jakeliūnas sakė, jog svarstys galimybę dėl to kreiptis į Seimą, dėl to jis ketina konsultuotis su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu.

„(...) Kad nuomones apjungtume ir tuomet galbūt galėtų būti dviejų komitetų vardu kreipimasis į Seimą, kad Seimas svarstytų. Siūlysime priimti galbūt nutarimą, kad dar kartą būtų įvertintos rizikos, aplinkybės ir tai, kas įvyko, jau Lietuvos bankui išdavus licenciją, nes tas („Revolut“ – BNS) komunikavimas galimai neskaidrus, vengimas atsakyti į klausimus (...), sąsajos su kripto turtu“, – žurnalistams teigė S. Jakeliūnas.

Jis, be kita ko, suabejojo ir vyriausybinės komisijos kompetencija. 

„Ten nėra politikų, tai klausimas, ar ta komisija galėjo tinkamai įvertinti politines ir reputacijos rizikas“,– teigė S. Jakeliūnas.

Pasak jo, komisija turėtų įvertinti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje vykstančias diskusijas dėl „Revolut“ –  pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, jo žodžiais, skepsio dėl „Revolut“ yra „ne ką mažiau negu pas kai kuriuos čia, Lietuvoje“. 

„Rizikos sąsajos, kurios paaiškėjo ir kurios buvo neigtos, yra šios komisijos diskrecijos ribose“, – teigė jis.

S. Jakeliūno teigimu, „Revolut“ komunikavimą reikia vertinti papildomai, nes tai svarbu.  

„Ateityje, nesakau, kad per metus dvejus tas bankas kels kokių sisteminių-finansinių rizikų, bet reputacijos rizikos akivaizdu, kad egzistuota, politinė rizika, taip – dėl sąsajų su Rusijos asmenimis ir struktūromis tam tikromis  ir klausimas, ar į tai neverta pažvelgti prieš tai, kol tas bankas taps finansiškai įtakingu ir reikšmingu“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.

Jis teigė nesieksiantis, kad „Revolut“ papildomai vertintų dar ir Lietuvos bankas.

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas priminė, kad licenciją „Revolut“ išdavė, kai įvertinio ne tik finansines rizikas, bet ir iššūkius nacionaliniam saugumui, politines ir geopolitines rizikas.

Seimo BFK trečiadienį pirmą kartą aiškinosi būsimo specializuoto banko „Revolut“ veiklos Lietuvoje planus, metodus ir galimas rizikas šalies finansų sistemai bei vartotojams.

Lietuva pirmoji Europoje gruodį „Revolut“ suteikė specializuoto banko licenciją. Lietuvos bankas teigia, kad įmonė prieš suteikiant licenciją buvo kruopščiai patikrinta.

Kaip BNS nurodė Vyriausybės spaudos tarnyba, Valstybės tarnybos departamentas atstatė A.Mačiuliui karjeros tarnautojo statusą ir turėjo pasiūlyti pareigas. Vyriausybės kanclerio pavaduotojo pareigos buvo laisvos jau keletą mėnesių, pasitraukus Olegui Romančikui. Vyriausybės kanceliarija konkurso į šias laisvas pareigas nebuvo paskelbusi.

A.Mačiulis BNS sako, kad vasarą konkursas į atsilaisvinusias pareigas neskelbtas siekiant sutaupyti lėšų.

„Praeitam vicekancleriui pasibaigė tarnyba dėl amžiaus, tiesa, buvo pratęsta vieną kartą, ir pareigybė buvo laisva tris ar keturis mėnesius. Tiesiog taupėme lėšas, nes skaičiavome kanceliarijos biudžetą, nes metų pabaigoje reikės asmeninio politinio pasitikėjimo darbuotojams išmokėti išmokas už nepanaudotas atostogas, jeigu neįsidarbina valstybės tarnyboje. Tiesiog pareigas persiskirstėme kiti ir apsiėjome“, – teigė jis.

Jis neigė, kad šią poziciją laikė sau.

„Ką reiškia sau? Kas galėjo vasaros pabaigoje prognozuoti rinkimų rezultatus ir panašiai? Čia jau galbūt interpretacijos. Niekas sau nelaikė tos vietos“, – sakė A.Mačiulis.

Kanclerio patirtis ir kompetencija būnant vicekancleriu šiame laikotarpyje bus vertinga. Nes atėjus į Vyriausybės kanceliariją darbas Vyriausybės nutrūkti negali. Tai tos žinios, kurios buvo, aš manau, mes jas išnaudosime.

Laikinasis premjeras Algirdas Butkevičius sako neturėjęs jokios įtakos A.Mačiulio paskyrimui, nes vicekanclerio pareigos yra ne politinio pasitikėjimo, o jį patį įvardijo kaip profesionalą,

„A.Mačiulis nėra partijos narys, jis dirba labai atsakingai nepriklausomai, kas Vyriausybei vadovauja. Jis dirbo gana sėkmingai ir prie pono Andriaus Kubiliaus vadovaudamas svarbioms agentūroms, jis dirbo ir prie pono Eligijaus Masiulio, kada jis buvo susisiekimo ministru, Susisiekimo ministerijoje. Tai yra žmogus - profesionalas, žmogus, kuris jaučia didžiulę atsakomybę įgyvendinant Vyriausybės programą nepriklausomai, kas ją yra parengę“, - BNS teigė A.Butkevičius.

Priekaištų dėl A.Mačiulio paskyrimo neturėjo ir paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis, tvirtinęs, kad tai padaryta teisėtai, o A.Mačiulį apibūdino kaip „labai profesionalų žmogų“, kurio patirtis pravers jo naujojoje komandoje Vyriausybėje.

„Kanclerio patirtis ir kompetencija būnant vicekancleriu šiame laikotarpyje bus vertinga. Nes atėjus į Vyriausybės kanceliariją darbas Vyriausybės nutrūkti negali. Tai tos žinios, kurios buvo, aš manau, mes jas išnaudosime“, - BNS sakė S.Skvernelis.

Jis užsiminė, kad ketina inicijuoti ir kanceliarijos pertvarką, po kurios ir paaiškės, kurie žmonės liks dirbti.

„Aš nežinau, ar laikinai - gal viskas tvarkoje su juo bus“, - pridūrė būsimasis Vyriausybės vadovas, paklaustas, ar tai reiškia, jog ir A.Mačiulis dirbs tik laikinai.

Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas apie situaciją sako, kad „procedūra galbūt kelia neaiškumo ar neskaidrumo jausmą, bet bent šiuo atveju gerai, kad kompetencijos kupinas žmogus“.

„Aš asmeniškai A.Mačiulį pažįstu ir vertinu jį kaip labai aukštos prabos valstybės tarnautoją, aš manau, kad ir naujoji valdžia būtų radusi galimybę jam dirbti toje pozicijoje, kur jis perėjo“, – BNS sakė E.Gentvilas.

Valstybės tarnybos įstatymas numato asmenims teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą ir grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

A.Mačiulis sakė, kad prieš paskyrimą į naujas pareigas Vyriausybėje jam teko išlaikyti anglų kalbos testą bei atsakyti į komisijos klausimus. Pastarajai vadovavo buvęs jo pavaldinys Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus, dabar laikinai atliekantis Vyriausybės kanclerio funkcijas.

„Atstatant karjeros valstybės tarnybos statusą, nėra taip, kad priimama iš karto, kviečiasi įstaiga pokalbio (...). Aš negalėčiau komentuoti, ar pokalbis objektyvus, ar ne, gavau klausimus, buvo daromas įrašas, tikiu, kad atsakiau gerai į klausimus“, – sakė jis.

Prieš 2012 metais tapdamas kancleriu A.Mačiulis vadovavo Transporto investicijų direkcijai, kurios steigėjo funkcijas atlieka Susisiekimo ministerija.

A.Mačiulis apie pasitraukimą iš politinio pasitikėjimo kanclerio pareigų pranešė praėjusią savaitę. Jei nebūtų atsistatydinęs, jo įgaliojimai būtų tęsęsi tol, kol pareigas eis socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė.

A.Butkevičių premjero poste turėtų pakeisti Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguojamas Saulius Skvernelis.

Naują Vyriausybę formuoja valdančiąją koaliciją po Seimo rinkimų sudarę „valstiečiai“ ir socialdemokratai.

Ankstesnio premjero konservatoriaus Andriaus Kubiliaus komandoje kancleriu dirbęs Deividas Matulionis keičiantis Vyriausybėms buvo paskirtas į ambasadoriaus Vokietijoje pareigas.

„Šiandien Vyriausybė kaip tik priduoda įgaliojimus, tai aš tą patį padariau, galima sakyti“, – BNS sakė kancleris.

Pasak jo, kiti politinio pasitikėjimo pareigūnai dar galės likti dirbti, kol Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė eis pareigas.

Kancleris teigė sieksiąs atkurti savo kaip karjeros tarnautojo statusą.

„Aš visą gyvenimą darbavausi valstybės tarnautojo statusu, tiesiog įstatymiškai turiu galimybę atsistatyti karjeros tarnautojo statusą. Kreipsiuosi į Valstybės tarnybos departamentą ir žiūrėsiu, gal gausiu kokį pasiūlymą. Šiandien paskutinė darbo diena, tai jokių pasiūlymų neturiu“, – sakė A.Mačiulis.

Pirmadienį į pirmąjį posėdį susirinko naujos kadencijos Seimas.

Tą dieną, kai naujasis Seimas susirenka į pirmąjį posėdį, Vyriausybė grąžina įgaliojimus prezidentui, o prezidentas paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.

Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, prezidentas ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti premjero kandidatūrą. Ministrą pirmininką skiria prezidentas Seimo pritarimu.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas prašė premjero Algirdo Butkevičiaus svarstyti Vyriausybės nutarimą dėl kurortinių zonų panaikinimo. Tai sako Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis paneigdamas paties ministro „tvarkiečio“ Kęstučio Trečioko tvirtinimus, jog skubų nutarimo svarstymą Vyriausybės posėdyje pernai rudenį inicijavo Vyriausybės kanceliarijos vadovas.

„Vyriausybės darbo reglamentas numato ir motyvuotu ministro prašymu įtraukti papildomus klausimus į darbotvarkę. Tai pasinaudojant šituo punktu kaip tik ir buvo įtrauktas tas klausimas“, - BNS sakė A.Mačiulis.

„(...) Ministras prašė premjero, o premjeras pritarė“, - pridūrė jis.

Aplinkos ministras K.Trečiokas pateikia kitokią versiją: „Aš kiekvieną projektą, kuris yra parengtas ir suderintas atiduodu į sekretoriatą, o toliau jau ne mano darbas. Vyriausybės posėdžio medžiagą organizuoja kancleris ir jis sprendžia, kurį klausimą įtraukti į darbotvarkę, ko neįtraukti ir ką atidėti“, - BNS teigė aplinkos ministras.

A.Mačiulis paneigė, kad turėjo įtakos skubiai priimant Vyriausybės nutarimą, ir nurodė, jog K.Trečiokas savo prašymą įtraukti papildomą klausimą į darbotvarkę motyvavo tuo, jog kurortinių zonų panaikinimas buvo visiškai suderintas svarstant platesnės apimties Vyriausybės nutarimo „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo projektą.

Iš pernykščio rugsėjo 23 dienos Vyriausybės posėdžio vaizdo įrašo taip pat matyti, kad K.Trečiokas prieš Vyriausybės posėdį prašė premjero įtraukti papildomą klausimą dėl kurortinių zonų panaikinimo.

„Gerbiamas premjere, noriu paprašyti įtraukti papildomą klausimą dėl 1992 metų gegužės 12 dienos Vyriausybės nutarimo numeris 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“, - Vyriausybės posėdyje tuomet sakė aplinkos ministras.

Premjerui paklausus, ar nutarimo projektas suderintas, ministras atsakė teigiamai. Klausimas buvo įtrauktas į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę ir priimtas.

Tuo metu aplinkos ministras BNS sakė, kad Vyriausybės kancleris to posėdžio metu „pats organizavo darbotvarkę ir viskas“.

„Yra atiduota tarnyboms, yra Konstituciniam teismui, visi yra patikrinę, visi klausimai yra atsakyti“, - pridūrė jis.

Anksčiau K.Trečiokas kalbėjo nepadaręs nieko, kad Vyriausybės nutarimas dėl kurortinių zonų panaikinimo būtų priimtas, tik pateikė jį Vyriausybei.

„Esmė yra ne pokalbiuose, o kokių veiksmų aš ėmiausi. Aš veiksmų jokių nesiėmiau, tad šioje vietoje mane kaltinti irgi yra visiškas nulis“, - kovo pradžioje teigė ministras.

Konstitucinis Teismas penktadienį priėmė nagrinėti prezidentės Dalios Grybauskaitės prašymą ištirti, ar priimant Vyriausybės nutarimą dėl kurortinių zonų panaikinimo nebuvo pažeista Konstitucija. Prezidentūrai abejonių dėl atitikimo Konstitucijai kelia šio Vyriausybės nutarimo priėmimo procedūra, nes dokumentas galėjo būti nesuderintas su suinteresuotomis institucijomis.

„Ginčijamo nutarimo projektas Vyriausybei buvo pateiktas, posėdyje apsvarstytas ir priimtas tą pačią dieną – 2015 m. rugsėjo 23 dieną, vos per kelias valandas. Pažeidžiant procedūrinius teisėkūros reikalavimus, šis teisės aktas buvo priimtas jo nesuderinus nei su jokiomis kitomis kompetentingomis valstybės institucijomis – Ūkio ir Teisingumo ministerijomis, nei su visuomene, jam nebuvo pateikta Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento išvada. Taip pat nebuvo atliktas antikorupcinis teisės akto projekto vertinimas, nors tai yra privaloma pagal Korupcijos prevencijos įstatymą. Abejones šio nutarimo priėmimo skaidrumu dar labiau sustiprina paviešinti telefoniniai pokalbiai, atskleidę, kaip buvo inicijuotas ypač skubus nutarimo parengimas ir jo priėmimas“, - nurodė Prezidentūra.

Savo ruožtu aplinkos ministras teigia, kad kurortinių zonų panaikinimas buvo suderintas su visomis 42-omis suinteresuotomis institucijomis, tačiau tai buvo padaryta kurortinių zonų panaikinimą svarstant platesnės apimties Vyriausybės nutarimo „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo projektą.

Po to, kai Konstitucinis Teismas apsiėmė nagrinėti prezidentės kreipimąsi, Vyriausybės nutarimas dėl kurortinių zonų panaikinimo nustojo galioti.

Ministras pirmininkas yra pavedęs Aplinkos ministerijai parengti nutarimo panaikinimo projektą. Ministerijai taip pat pavesta parengti įstatymus dėl žemės ir miško naudojimo sąlygų, į kurias anksčiau įėjo kurortinių zonų reglamentavimas.

Pernai rudenį Vyriausybė iš savo nutarimo išbraukė visą skyrių, kuris reglamentavo kurortų apsaugos zonas. Paaiškėjo, kad šio skirsnio panaikinimo siekė Druskininkų meras socialdemokratas Ričardas Malinauskas, jis dėl to ne kartą skambino aplinkos ministrui, Vyriausybės kancleriui ir kitiems pareigūnams.

Tuo metu teisme vyko viešojo intereso gynimo procesas dėl Druskininkų centre ant ežero kranto statomo prabangaus gyvenamojo namo, praminto Vijūnėlės dvaru. Druskininkų savivaldybė šioms statyboms buvo davusi reikiamus leidimus, o prokuratūra siekė jas pripažinti neteisėtomis. To ji siekia ir dabar apeliacine tvarka.

Druskininkų meras yra pripažinęs, kad Vyriausybės nutarimo dalies dėl kurortų apsaugos zonų panaikinimo bus naudingas teismo procese.

BNS skelbia teisėsaugos įrašytų pokalbių išklotines, kurios buvo pateiktos Seimo Antikorupcijos komisijai.

Žemiau pateikiami Druskininkų mero Ričardo Malinausko pokalbiai su Vyriausybės kancleriu Alminu Mačiuliu, vykę 2015 metų rugsėjo mėnesį.

Rugsėjo 1 diena:

R.Malinausko žinutė A.Mačiuliui: 1992-02-12 LRV Nr.343 Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo. Ričardas. Druskininkai.

...

R.M. - Alio.

A.M. - Gerbiamas mere. Mačiulis.

R.M. - Taip. Taip, kancleri.

A.M. - Tai aš bandžiau pasiaiškinti. Nėra pas mus dar atėję. Gal jisai „tapyje“ (Teisės aktų projektų informacinėje sistemoje - BNS) kažkur pakabintas derinimui, tai jie man išgaudys tą nutarimą kolegos ir pasakys man, bet kol kas mes neturime jo.

R.M. - Jis buvo pateiktas per tą programą teisingumo prieš dvi, tris savaites ir iš jų grįžo.

A.M. - Tai, ko gero, kad gal įdėjo, žinot, ten tas biurokratinis visas procesas. Reiškia „tapyje“ dar yra. Nu, žodžiu, aš paskubinsiu, paprašysiu.

R.M. - Būkit malonus, gal ten paprašyt galima pas aplinkos kanclerį ar kažkaip tai, kad.

A.M. - Gerai, gerai.

R.M. - Ačiū jums labai.

A.M. - Aš pamatysiu Klovą tuoj pat. Pakalbėsim. Būtinai. Sutariam.

R.M. - Ačiū jums labai. Ačiū.

Rugsėjo 14 diena:

A.M. - Alio.

R.M. - Laba diena, gerbiamas kancleri.

A.M. - Sveiki.

R.M. - Druskininkai vėl jums ramybės neduoda.

A.M. - Taip, taip, mere.

R.M. - Jau išsiaiškinom per Aplinkos ministeriją, per viską, kad tas Vyriausybės nutarimas 343 yra pateiktas Vyriausybei, gal galima prašyt jį, kad šią savaitę būt įtraukta ir apsvarstyta?

A.M. - Aš pasistengsiu. Jis ten labai didelės apimties, tai mano teisininkai ten vartė.

R.M. - Daug vaikščiojęs, šiaip turėtų būt viskas kaip ir normaliai.

A.M. - Jo, suprantama, taip, bet teisininkai, nu, jie ir nori pasižiūrėt. Tai yra, galų gale, pagal Vyriausybės darbo reglamentą, kai yra didelės apimties, jie ten prašosi ilgesnio termino. Pabandysim, kaip, tai nežinau, nu šią savaitę.

R.M. - Kancleri, labai reikia, labai reikia.

A.M. - Šią savaitę nepažadu, kitą tikrai. Suprantu. Gerai. Nu negaliu šimtu procentų pasakyti, kiek jie ten pasistūmėjo, tiesą pasakius, dabar neklausiau, bet žinau, kad praeitą savaitę atėjo tas nutarimo projektas ir galbūt rytoj.

R.M. - Nu gal kaip nors išeitų. Mums labai svarbu yra, kada nors prie progos pasakysiu.

A.M. - Gerai, gerai. Tai aš.

R.M. - Ačiū.

A.M. - Sakau, dar bandysiu šnekėt, šnekint, nu ką reiškia bandysiu, nu paskatinsim, pagreitinsim kaip nors.

R.M. - Būkit malonus, kancleri, nu labai, labai reikia.

A.M. - Supratau, mere.

R.M. - Ačiū jums labai. Ačiū.

Rugsėjo 21 diena:

R.Malinausko žinutė A.Mačiuliui: Laba diena. Atsiprašau. Ar pavyks svarstyti nutarimą 343 šią savaitę?

...

R.M. - Taip, klausau.

A.M. - Gerbiamas mere, sveiki gyvi. Mačiulis.

R.M. - Laba, laba. Taip. Malonu.

A.M. - Gavau jūsų žinutę, kaip nu įdėta rytoj į atstovų pasitarimą, tas visas nutarimas yra įdėtas, bet ten nu su krūva pastabų, kaip ir minėjau. Dabar, kur jūsų yra atsiųstas, tas reiškia, nu visiškai panaikinti tą skyrių.

R.M. - Taip.

A.M. - Kuris reglamentavo kurortines zonas.

R.M. - Tai tas yra ir numatyta. Visiems tinka. Niekam nėra užkliuvęs.

A.M. - Matot, ten dabar tam naujam variante iš viso nauja redakcija dėstoma. Ten dabar.

R.M. - Devintas skyrius visiškai naikinamas. Šitas skyrius ir naikinamas naujam variante. Ir jis visiem tinkamas.

A.M. - Aš paprašiau teisininkų pažiūrėt, bet pasižiūrėkit, visiškai reiškia, tai ką, nebebus jokio reglamentavimo kurortinių zonų? Aš iškart sakau, neįsigilinęs kalbu.

R.M. - Ne, ne, ne, kancleri, jų 25 metai niekas niekur nereglamentavo. Tai yra perteklinis įrašymas ir visi tam pritaria, nes reglamentuoja visi kitokie dalykai, ir pakrančių zonos, ir saugomos teritorijos, ir visi kiti dalykai, ir čia kaip tik ir gaunasi, kad 25-is metus ta nuostata buvo, o nė vienam iš keturių kurortų niekur nėra nustatyta nei bendruose planuose, nei kažkur tai tos zonos. Iš iškyla klausimas, kad žmonėm į detaliuosius planus įrašo biurokratinę eilutę „kurortinė zona“, o kokia ta kurortinė zona, kur jinai?

A.M. - O žiūrėkit, jūs dabar nekalbinot šiaip jau Ūkio ministerijos, turbūt yra svarbiausias dalykas su Aplinkos ministerija tą skyrių panaikinti atskirai?

R.M. - Tai visi pritaria. Tiktai niekas, tiktai niekas.

A.M. - Visi pritaria, bet nei aš, nei, reiškia, mano žmonės kanceliarijoj negali patys daryti teikimo, tai jei jie visi pritaria, tai kodėl jie nepateikia to 16-o atskirai panaikinimo?

R.M. - Todėl, kad jie teikia visą komplektą tam ir, ir.

A.M. - Oi, mere, žiūrėkit, tai čia jau buvo ne vienas precedentas, dėl tų specialiųjų miško sąlygų. Visiškai neseniai Susisiekimo ministerija pateikė dėl „aerodromų zonų“ pakoregavimo, prieš tai buvo, reiškia, pateiktas, dabar galvoju, ar tiktai ne aplinkos dėl tų kiaulynų „Sazo“, tai nu čia lygiai taip pat turėtų būti, aš čia, dovanokit, kad kalbu kaip biurokratas, bet mes negalim paimti, reiškia, be jokio derinimo išimti tą šešioliktą skyrių be jokio teikimo. Tai aš rytoj „mape“ (Ministerijų atstovų pasitarime - BNS) paprašysiu, mes įrašysim ir protokolinį pavedimą, tarkim, čia turbūt Ūkio ministerijos.

R.M. - Aplinkos.

A.M. - Aplinkos yra bendras teikėjas, bet, pagal savo sritį, nu Aplinkos aš paprašiau, kad ten pažiūrėtų detaliau. Tą pavedimą mes duosim rytoj oficialų, reiškia teikti atskirai, kadangi šitas dar nežinau, kiek laiko bus diskutuojama, ten labai daug susikerta visokių.

R.M. - Tai man su aplinkos ministru dar pakalbėt?

A.M. - Tai jūs, aišku, galit pakalbėt, tai aš rytoj tą pavedimą suformuluoju, bet jie per vieną dieną nepateiks ir nesuderins. Aš galvojau, kad jau yra kažkoks tai atskiras teikimas. Pasirodo, nieko.

R.M. - Ne, jie kaip tik tai.

A.M. - Jūsų žmogus mums atsiuntė tokį laiškelį, kad reikėtų šešioliktą skyrių, berods, naikint.

R.M. - Nes taip projekte numatyta. Taip yra ir numatyta, ir laukiam, kada praeis visom kryptim.

A.M. - Ne, projekte visai kita numeracija jau ten.

R.M. - Ir jis dingsta. Ir jisai yra naikinamas.

A.M. - Tai, tai nežinau, jūs sakėt, kad jums labai aktualu tai dvidešimt penktai, bet tai.

R.M. - Taip.

A.M. - Čia tiesiog sugaišta laiko buvo tikintis, kad šitas praeis, bet jisai tikrai nepraeis. Aš negaliu tikėtis, kad ten bus rytoj sutarta, kad tų pastabų, ten nu žiauriai daug, aš mačiau pats ten tą (neaiški frazė) pažyma, tai jau galima pabandyt gal.

R.M. - Pusę metų.

A.M. - Pakalbėkit su Trečioku, gerai? Aš irgi būtinai pasikalbėsiu, pasitarimas bus pirmą valandą. Aš savo ruožtu pakalbėsiu, nu ką aš žinau, jei taip staigiai padarytų tą teikimą, stebuklų būna, gal ir trečiadienį atsineštų Trečiokas.

R.M. - Gerai. Pabandysiu.

A.M. - Jeigu mes „matoje“ jau sutartume tokį dalyką. Nes pati kanceliarija nu negali to teikimo daryt, čia yra Trečioko valdymo sritis, o šiuo atveju Gustas turėtų pritarti kaip kurortinių miestų kuratorius, tarkim taip. Pabandysim tada. Aš Trečioką irgi pakalbinsiu, gerai?

R.M. - Gerai, gerai.

A.M. - O jūs prieš tai nebuvot kalbėję su Trečioku?

R.M. - Jau mes dešimt kartų su visais kalbėję.

A.M. - Nu tai va.

R.M. - Ir visi eina kaip su visu nutarimo projektu, ir visi, viskas pritaria, bet paprastai, kaip pereina pas teisininkus, tai iškyla dar visur šimtas variantų.

A.M. - Čia ne tik tai teisininkai mūsų, yra kitų ministerijų daug pastabų labai, tai va čia yra problema, teisininkai čia būtų galima dar kaip nors susiderinti. Žodžiu, bandom, tada per vieną dieną padaryt, nu.

R.M. - Gerai, gerai. Ačiū.

A.M. - Tvarkoj.

Rugsėjo 23 diena:

R.Malinausko žinutė A.Mačiuliui: TAI LRV SVARSTYS IR TIKIUOSI PRIIMS.

R.Malinausko žinutė A.Mačiuliui: AČIŪ LABAI.