Patys vežėjai ginasi, kad jie mėgina spėti pagal numatytą važiavimo tvarkaraštį. Kas geriau – vežti keleivius saugiai, bet vėluoti, ar atvykti laiku ir pažeisti Kelių eismo taisykles (KET)?

Kelių eismo dalyviai pastebi, kad viešojo transporto vairuotojai kartais važiuoja pagal savo sukurtas taisykles. O ir patys troleibusų bei autobusų vairuotojai pripažįsta, kad jie su kolegomis priversti įžūliai ar net pavojingai manevruoti, kad spėtų maršrutą nuvažiuoti per itin griežtai nustatytą laiką.

Laikinai bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus pareigas einantis Rimantas Markauskas sako, kad maršrutinėms keleivinėms transporto priemonėms galioja tos pačios KET, tad jei jų stipriai nepažeidžia, vairuotojai turi teisę manevruoti.

„Troleibusas ir autobusas, kaip ir bet kuri transporto priemonė, manevruoti gali iš juostos į juostą, jei dangos žymėjimas ir kelio ženklai tai leidžia. Aišku, mes netoleruojame tokių atvejų, kai yra pažeidžiamos KET.

Vairuotojai gauna priemoką už keleivių aptarnavimo kultūrą ir saugų eismą, kuri yra apie 200 eurų mėnesiui. Ta priemoka, jei atvejis rimtesnis, gali būti mažinama arba vairuotojas įspėjamas“, – sako R. Markauskas.

Savo ruožtu Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas Alvaras Bacevičius sako, kad reikia analizuoti konkrečią situaciją.

„Reikia žiūrėti, ar trukdo eismo dalyviams, ar sukelia pavojų keleiviams. Reikia vertinti individualiai, bet vairuotojas turi suprasti, kad jis ne vienas kelyje, kad visi stovi spūstyje ir, jei nėra papildomos juostos autobusui ar troleibusui, atitinkamai visi kiti reikalavimai yra bendri“, – paaiškino A. Bacevičius. Visgi pareigūnai vairuotojus ragina būti supratingesnius viešajam transportui.

Kad viešojo transporto vairuotojų sąlygos pagerėtų ir vėluoti ar manevruoti spūstyse tektų rečiau, reikalingi ir infrastruktūros pokyčiai. Sostinės savivaldybės atstovai sako, kad daugiausia diskusijų kelia miesto žiedinės sankryžos, bet jau esą numatyta pakeitimų.

„Jei viešojo transporto įvažose yra sustojusių automobilių ir jie kliudo viešojo transporto eismui, pagal KET policijos pareigūnai turėtų drausminti tokius vairuotojus taikydami jiems nuobaudas. Mes visų pirma kalbėsime su policijos atstovais, kad pareigūnai užsiimtų eismo dalyvių drausminimu“, – kalbėjo Tomas Kamaitis, Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vedėjas.

LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ pasakoja jaunos moters istoriją – mergina jau vienuolika metų bando atsitiesti po eismo įvykio, nutikusio pėsčiųjų perėjoje.

Eismo nelaimių pėsčiųjų perėjose šiemet, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, fiksuojama daugiau. Diegiamos inžinerinės priemonės, pavyzdžiui, atitvarai pėstiesiems neleidžia kirsti gatvių draudžiamose vietose, todėl natūralu, kad srautai pėsčiųjų perėjose tapo didesni. Pareigūnai ir vairuotojams, ir pėstiesiems pataria būti atidesniems ir nešvaistyti dėmesio nereikalingoms tarpusavio kovoms. Nelaimės, įvykusios pėsčiųjų perėjose, dažnai būna itin skaudžios.

Alvaras Bacevičius, Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas, sako, kad pėstieji ne visuomet pagalvoja, jog ir menkas kontaktas su automobiliu gali baigtis liūdnai. „Per darbo praktiką teko matyti eismo įvykių, kai minimalus sužalojimas pasibaigė mirtimi“, – sako pareigūnas.

LRT TELEVIZIJOS laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ kalbinta Raimonda jau vienuolika metų bando atsitiesti po eismo įvykio, nutikusio pėsčiųjų perėjoje. Jauna mergina tuomet buvo trečio kurso studentė, studijavo Edukologijos universitete. Tąsyk skubėjo į dėstytojo konsultaciją prieš egzaminą. Anksčiau visuomet eidavusi požemine pėsčiųjų perėja, lemtingą dieną Raimonda universiteto link pasuko per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją.

„Žinoma, ėjau atsargiai. Jau beveik perėjusi perėją nesitikėjau, kad kas nors nutiks... Tuomet dideliu greičiu atvažiavo BMW“, – prisimena Raimonda.

Pabudusi po komos Raimonda susidūrė su skaudžia realybe: sulaužyti dubens kaulai, trūkęs plautis, daugybinės galvos, stuburo traumos, o visi metai gyvenimo iki avarijos – išvis išsitrynę iš atminties.

Merginai visko teko mokytis iš naujo – savarankiškai valgyti, praustis, atsisėsti, atsistoti, valdyti neįgaliojo vežimėlį.

„Niekada nepykau ant to vairuotojo, nes pagalvojau, kad gal man taip buvo skirta. Galbūt, jei ne ta avarija, kas nors kita būtų nutikę. Žinoma, skaudu, kai pagalvoji, kad dėl jo neapdairumo žlugo visos mano svajonės, visi kurti planai“, – teigia Raimonda.

Spartėjant gyvenimo tempui saugiam eismui įvairios organizacijos kasmet skiria vis daugiau dėmesio. Minint Saugaus eismo dieną visoje šalyje buvo raginama atsakingiau rūpintis vieni kitais kelyje.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, Lietuvoje eismo saugumo situacija kasmet gerėja. Pernai šalies keliuose žuvo 189 eismo dalyviai, t. y.,  53-imis mažiau negu užpernai. Tai geriausias pasiekimas nuo 1952 metų – buvo skelbiama, kad tais metais šalies keliuose žuvo 180 žmonių.

Šį rudenį lyg iš gausybės rago pasipylė avarijos, kuriose automobiliai susidūrė kaktomuša. Ką daryti vairuotojui, pamačius priešais atlekiantį automobilį? Ar įmanoma išvengti smūgio paskutinę sekundės dalį? Situacijas LRT TELEVIZIJOS laidoje „Keliai. Mašinos. Žmonės“ komentuoja ir analizuoja ekspertai.

Policijos pareigūnai teigia, kad tokie susidūrimai kaktomuša nutinka dėl šiurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų: kelio ženklų ir ištisinių linijų nepaisymo, neapgalvoto lenkimo manevro ir sveiku protu nesuvokiamo noro rizikuoti.

Alvaras Bacevičius, Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas, sako, kad kelyje rizika niekada nepasiteisina, nes vairuotojai taip sukelia sumaištį.

„Tirdami įvykius pastebime tokių situacijų, kai išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą, lenkia vieną automobilį, vėliau supranta, kad gali aplenkti dar vieną, tačiau vėliau supranta, kad nebegali grįžti į savo eismo juostą. Taip sukeliamas pavojus daugybei automobilių“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Keliai. Mašinos. Žmonės“ kalbėjo pareigūnas.

Patyręs vairuotojas ir automobilių žinovas Vitoldas Milius sako, kad kaktomuša dažniausiai susiduriama dėl neparengto lenkimo manevro: „Lenkimas apskritai yra pavojingiausias vairavimo manevras, nes vairuotojui reikia įvertinti daugybę dalykų: priekyje važiuojančio automobilio greitį, savo automobilio dinamines galimybes, iš priekio atvažiuojančio automobilio greitį, o tai nustatyti yra ypatingai sunku“.

Profesionalai taip pat pataria įvertinti oro sąlygas, gerai matyti laisvą kelią, įvertinti atstumus, jausti, kaip elgiasi kiti eismo dalyviai, ir tik tuomet ryžtingai lenkti.

Į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį? „Jei važiuoji automobiliu, kuris yra mažesnės galios, neturi turbinos ir jam pagreitėti nuo 70 iki 100 km/h užtrunka nemažai laiko, tai toks vairuotojas tikrai negali lenkimui rinktis atkarpos, kai matyti tik 200 metrų kelio“, – teigia automobilių žinovas Renaldas Gabartas.