Stebuklingas įrenginys
Vilniaus apygardos teismui paskelbus apkaltinamąjį nuosprendį A.Augaičiui ir T.Urbonui, į šipulius subyrėjo vyrų sukurta istorija apie tai, kad sėkmingai perprogramavus automobilių signalizacijas į rinką būtų įvestas naujas, nebrangus, konkurencingas produktas, matuojantis skaitmeninį signalą. Sertifikuotas tokio tipo prietaisas esą kainuoja apie 5,7 tūkst. eurų. Vyrų apdainuotas, valdymo blokeliu pavadintas prietaisas į rinką būtų įvestas esą už beveik septynis kartus mažesnę kainą.
"Jei būtų įmanoma kokį nors įrenginį, automobilių apsaugos sistemą ar jos sudedamąją dalį perprogramuoti, perdaryti arba, panaudojant jos sudedamąsias dalis, pagerinti per optinį kabelį perduodamą signalą, tai galėtume pavadinti stebuklu, o tokiam asmeniui reikėtų paskirti Nobelio premiją", – teisme teigė ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas ėjęs liudytojas.
Tai, jo nuomone, niekaip neįmanoma. Joks jam žinomas buityje ar kur kitur naudojamas įrenginys neturi savo sudėtyje jokių detalių, kurios galėtų perduoti ir priimti šviesos signalą, juo labiau perduoti šviesos signalu užkoduotą informaciją.
Vis dėlto A.Augaitis ir T.Urbonas bandė įtikinti teismą, kad Nobelio premijos verti valdymo blokai buvo pagaminti ir realizuoti.
Vis dėlto A.Augaitis ir T.Urbonas bandė įtikinti teismą, kad Nobelio premijos verti valdymo blokai buvo pagaminti ir realizuoti.
Tiesa, valdymo blokų panaudojimo faktų nepavyko aptikti kompanijos "Eltel Networks" atstovams, kurių subrangovu vykdant "Teo LT" užsakymą ir buvo T.Urbono vadovaujama kompanija.
Atlygis už klastojimą
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnai atsekė, kad kauniečių afera ir buvo sukurpta "Skaitmeninei elektronikai", vykdant "Teo LT" optinio tinklo statybos projektą. "Teo LT" patvirtino, kad FNTT pareigūnus dominusiu laikotarpiu vyko optinio tinklo statybos darbai Vilniaus regione.
Dabar jau bankrutavusi kompanija "Aivex", kurios vieninteliu akcininku buvo A.Augaitis, vertėsi automobilių servisų teikiamomis paslaugomis, apsaugos sistemomis patalpose. Kito pagrindinio herojaus T.Urbono kompanija "Skaitmeninė elektronika" pristatoma kaip inžinerinės automatikos, elektros tinklų, apsaugos sistemų ir ryšių statybos bei priežiūros įmonė.
Tyrimo metu apklausti liudytojai patvirtino, kad "Skaitmeninė elektronika" buvo "Aivex" klientė. "Skaitmeninės elektronikos" klientų rate gana žinomų Lietuvos bendrovių vardai: "Eltel Networks", "Lesto", "Teo LT".
Tyrėjai neabejoja, kad realiai jokie valdymo blokai nebuvo nei gaminami, nei juo labiau parduodami. Tariama ūkinė-finansinė veikla vyko falsifikuojant sąskaitas-faktūras, pervedant pinigus ir juos išgryninant.
Nusikalstamos schemos faktą patvirtino liudytojas, atskleidęs nubyrėjusios naudos faktą. Bylos mozaikoje dar vienos įmonės "Sigmena" vardas. Esą į vieną šios įmonės vadovų kreipėsi pažįstamas iš Kauno A.Augaitis ir paprašė išrašyti fiktyvias sąskaitas faktūras už 4 proc. atlygį nuo sąskaitos sumos.
Pažadėjo ir pavedė
Kauniečių aferos mechanizmas užsisuko: sąskaitos buvo išrašomos bendrovės "Aivex" vardu, nurodant paslaugą – valdymo blokelių komplektavimas, nors tokių paslaugų "Sigmena" neatliko. Ir net negalėjo atlikti, nes neturėjo reikiamų darbininkų. Po sąskaitos išrašymo "Aivex" pervesdavo pinigus į bendrovės "Sigmena" banko sąskaitą.
Bylos duomenimis, pervesti pinigai būdavo išgryninami ir vežami į Kauną. Skaičiuojama, kad bendrovei "Aivex" išrašytos 23 sąskaitos už maždaug 200 tūkst. eurų. Du "Sigmenos" darbuotojai uždirbo apie po 3,7 tūkst. eurų.
Dėl šio epizodo Vilniaus apygardos teismas pasisakė atskirai ir pripažino, kad visos 23 sąskaitos buvo suklastotos.
Byloje pabrėžta, kad minimą schemą patvirtina bendrovės "Sigmena" banko sąskaitoje atsiradusių pinigų išgryninimas. "Sigmenos" atstovai patvirtino, kad A.Augaitis reikalavo jam atvežti visą pervestą pinigų sumą, esą kalbos apie PVM mokėjimą nebuvo. Tačiau šis epizodas liko nenagrinėtas, nes kaltintojai jo netyrė.
Šį epizodą A.Augaitis dėstė priešingai. Esą "Sigmenos" atstovai, su kuriais neva susipažino parodoje, gyrėsi esantys geri elektronikai, esą jie gali perprogramuoti visą automobilinės signalizacijos procesorių, kuris patikrintų skaitmeninį signalą. A.Augaitis už darbą sumokėjęs apie 200 tūkst. eurų, tačiau valdymo blokų "Sigmena" esą jam nepadariusi.
A. Ufarto / BFL nuotr.
Slėpė neatitikimus
Čia turėtų prasidėti gražioji pasakos dalis, kai atsakingas verslininkas A.Augaitis jau įsipareigojęs T.Urbonui ir jo bendrovei "Skaitmeninė elektronika", idant nepavestų kliento, atsiraito rankoves ir imasi pats, padedamas dar kelių įmonės darbuotojų, kurių vardų, gaila, bet nepamena, perprogramuoti 700 "Aivex" sandėlyje esančių signalizacijų procesorių ir paverčia tai Nobelio premijos vertu įrenginiu, kurį už labai prieinamą kainą parduoda "Skaitmeninei elektronikai".
Įkvepiančią pasaką sugadino "Aivex" buhalterė. Jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme sugriovė kruopščiai kurptą planą: "A.Augaitis per pardavimo "Skaitmeninei elektronikai" organizavimą panaikino "Aivex" sandėlio likučius, kurie susidarė pardavus prekes ir neįtraukus į apskaitą gautų pajamų."
Buhalterė atskleidė, kad pagal "Aivex" buhalterinį balansą ir sandėlio likučių apskaitą buvo susidaręs labai didelis automobilių signalizacijų likutis. Šis likutis susidarydavo todėl, kad signalizacijas įmontavus į klientų automobilius arba pardavus per mažmeninę prekybą (paprasčiau tariant turgų – red. past.) buvo atsiskaitoma grynaisiais, niekur neįtraukiant į apskaitą grynųjų pajamų.
Pagrindinis prekių likutis, kuris buvo nurašomas per valdymo blokų pardavimą, esą buvo iš senesnių laikų, gal net prieš 10 metų. "Aivex" darbuotojai tvirtina nematę nei blokų, nei atlikę kokius nors su valdymo blokais susijusius darbus, tačiau norėdami išsaugoti darbo vietas vykdė akcininko A.Augaičio nurodymus.
Buhalterė išdavė
Bendrovės "Aivex" buhalterė tyrėjams aiškino savitą A.Augaičio darbo organizavimo stilių: sąskaitas už praėjusį mėnesį esą rasdavo ant stalo. Ji neabejoja, kad realiai jokių pirkimų iš kitų įmonių nebuvo. Tokia schema buvo reikalinga, kad parduodant valdymo blokus "Skaitmeninei elektronikai" būtų galima padidinti PVM atskaitą.
Pasak buhalterės, siekta parodyti VMI, kad tariamo valdymo blokų komplektavimo ir pardavimo "Skaitmeninei elektronikai" sandoriai yra susiję, tačiau buhalteriškai to padaryti nepavyko, nes neatitiko datos. Buhalterė neabejoja, kad šie sandoriai buvo fiktyvūs. Pasirašytas sąskaitas faktūras pasiimdavo pats A.Augaitis.
"Aivex" buhalterė patvirtino taip pat vykdžiusi A.Augaičio nurodymus – apskaitoje esamas prekes nurašydavo improvizuodama. Realiai buhalterijos apskaitoje jokių valdymo blokų nebuvo. Tik buhalteriškai buvo atvaizduotas tokių blokų komplektavimas, nurašant prekes. Pagrindinės prekės bendrovėje buvo skirtos automobilių signalizacijoms.
Esą A.Augaitis liepdavo paruošti pinigų pervedimus, kasos pajamų orderius. Moteris tvirtino nemačiusi grynųjų pinigų, kuriuos pagal jai pateiktus dokumentus neva įnešė bendrovė "Skaitmeninė elektronika". Parodymus teisėsaugai davusi buhalterė buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Blokai – testuoti
Teisme A.Augaitis ir T.Urbonas neprisipažino vykdę tyrėjų išaiškintas machinacijas. "Skaitmeninės elektronikos" ir "Aivex" sandoriai esą įvyko realiai, valdymo blokai buvo nupirkti ir vėliau naudoti vykdant darbus pagal sutartį su "Eltel Networks" – įrengti šviesolaidžio kabelius. Pasak T.Urbono, iš "Aivex" pirktus blokus, patobulintus iš automobilių signalizacijų minėtoje bendrovėje, naudojo kabeliams testuoti.
T.Urbonas teisme aiškino, kad su "Aivex" atsiskaitydavo grynaisiais, nes to reikalavo jos vadovas A.Augaitis. Valdymo blokų iš "Aivex" 2010 m. buvo įsigyta už beveik 200 tūkst.eurų., 2011 m. – už maždaug 372 tūkst. eurų. Visi blokai buvo perkomplektuoti vykdant užsakymą su "Eltel Networks".
"Skaitmeninės elektronikos" buhalterė apklausiama papasakojo su bendrovės "Aivex" atstovais tiesiogiai nebendravusi, o kas iš jų perkama galėjo spręsti tik pagal sąskaitas faktūras, ant kurių vadybininkai pieštuku užrašydavo, kad "Aivex" "Skaitmeninei elektronikai" parduoti valdymo blokai yra skirti "Eltel Networks" objektams.
Apie tai, kad valdymo blokai prieš juos panaudojant buvo iškomplektuojami, buhalterė tikina sužinojusi tik tada, kai Kauno mokesčių inspekcija atliko operatyvinį patikrinimą. Buhalterė patvirtino, kad šių blokų pardavimas "Eltel Networks" nebuvo įformintas. Esą jie buvo nurašyti kaip panaudoti "Eltel Networks" objektuose.
Kratėsi įtarimų
Kauniečių inicijuotame nusikalstamame plane minimų dviejų žinomų bendrovių "Eltel Networks" ir "Teo LT" atstovams taip pat teko aiškintis, apie kokius valdymo blokus ir jų panaudojimą pasakoja A.Augaitis ir T.Urbonas. "Eltel Networks" projektų vadovas paaiškino, kad jų užsakytuose darbuose nebuvo jokių elektroninių mazgų, valdymo blokų ar kitų mechanizmų.
Galų gale, jei minimi valdymo blokai kainavo beveik tūkstantį eurų, tikrai būtų matoma sąmatoje. Tačiau "Eltel Networks" ir "Skaitmeninės elektronikos" sąskaitose šito nematė, juolab, kad visos pagrindinės medžiagos, susijusios su šviesolaidinio ryšio įrengimu, turi būti sertifikuotos ir pagal "Teo LT" reikalavimą privalomos įsigyti tik pas jų nurodytus tiekėjus.
Tyrėjai suskaičiavo, kad panaudojant suklastotus dokumentus apie neva atliktas ūkines-finansines operacijas, buvo išvengta T.Urbono bendrovės "Skaitmeninės elektronika" naudai turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą per 100 tūkst. eurų mokėtino PVM.
A.Augaitis tokiu pat būdu išvengė bendrovės "Aivex" naudai turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą beveik 36 tūkst. eurų mokėtino PVM.
Nuosprendis apskųstas
Tačiau Vilniaus apygardos teismo sprendimas netenkino valstybinį kaltinimą palaikiusių prokurorų. "Netenkino, kadangi A.Augaitis ir T.Urbonas buvo išteisinti dėl nusikalstamos veikos, pagal kaltinimus dėl sukčiavimo PVM srityje, taip pat išteisinamasis nuosprendis buvo priimtas ir kitų asmenų atžvilgiu", – prokuratūros poziciją išdėstė Vilniaus apygardos prokuroras Marius Švanas.
Prokuroro nuomone, teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
A.Augaitis ir T.Urbonas teismo sprendimu kaltais pripažinti dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo. T.Urbonas kaltu pripažintas ir dėl turto iššvaistymo. A.Augaičiui teismas skyrė 11 298 eurų dydžio baudą. T.Urbonui lygtinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę ir turto už beveik 485 tūkst. eurų konfiskavimą.
Nuosprendį apskundė ir A.Augaitis bei T.Urbonas. Pastarasis įsitikinęs, kad jam pareikšti kaltinimai laužti iš piršto. "Teismas pripažino, kad valstybei žala nepadaryta. Teisėja turėjo matyti visišką šitos situacijos absurdą", – nuo išsamesnio komentaro, kol nuosprendis dar apeliaciniame teisme, T.Urbonas susilaikė. A.Augaitis savo motyvų taip pat nenorėjo aiškinti, kol byla neišnagrinėta apeliacine tvarka.
