Iškėlė drausmės bylą

Dar rugpjūčio pabaigoje Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vadovui Andriui Balsiui iškėlė drausmės bylą.

Priekaištų policininkas sulaukė dėl to, kad kelis mėnesius nereagavo į gautą informaciją apie Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos skyriaus vadovo Arlando Lavrentjevo galbūt įvykdytus korupcinio pobūdžio nusikaltimus.

Minėtas pareigūnas buvo jau kuris laikas atleistas iš pareigų ir bylinėjosi dėl sugrąžinimo į darbą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas pasisakė, kad daugybė priekaištų šiam pareigūnui buvo nepagrįsti.

Teismo posėdžio metu Imuniteto skyriaus vadovas A.Balsys, pats atstovavęs Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, norėjo parodyti, kad A.Lavrentjevas nėra vertas būti pareigūnu, ir pareiškė, kad jis yra įvykdęs ir blogesnių nei atleidimo argumentuose nurodyta dalykų.

Nors tuo metu A.Lavrentjevo atžvilgiu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, A.Balsys kalbėjo apie jo iš nusikaltėlio esą imamus kyšius.

Laukia Konstitucinio Teismo

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėjęs, ar pareigūnas teisėtai atleistas iš pareigų, pripažino tik vieną faktą, kad A.Lavrentjevas tikrino duomenų bazėje, kam priklausė du automobiliai, nors tai nebuvo susiję su jo atliekamais tyrimais.

Už tokį nusižengimą, teismo įsitikinimu, pareigūno atleisti nebuvo pagrindo.

Konstatuota, jog tinkama nuobauda – papeikimas, nurodyta pareigūną grąžinti į tarnybą, paliekant jį dirbti skyriaus viršininku.

Šį sprendimą apskundė abi pusės. Byla pasiekė Vyriausiąjį administracinį teismą, o šis kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas išaiškinimo.

Ne vien A.Lavrentjevui, bet ir buvusiam Palangos policijos komisariato viršininkui Alvydui Katkauskui, o gal ir dar daugiau buvusių policininkų aktualu sužinoti, ar galima slapta sekti pareigūnus, kuriuos norima atleisti iš darbo.

Operatyvinis sekimas, pasak įstatymo, galimas tik tiriant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.

Konstitucinis Teismas turėtų pasisakyti, ar tokie slapto sekimo duomenys gali būti naudojami nagrinėjant drausmines bylas.

Šio sprendimo vis dar laukiama.

Jeigu Aukščiausias administracinis teismas paliks pirmąjį sprendimą A.Lavrentjevo atžvilgiu, jam turės būti sumokėta nemaža pinigų suma – negautas atlyginimas nuo pat atleidimo 2016 m. vasario 1 d.

Apie nusikaltimą pamiršo?

Dabar galima tik svarstyti, kodėl tik po Klaipėdos administracinio teismo sprendimo grąžinti pareigūną į darbą jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pagrindu tam tapo vieno mašinų vagies sugyventinės liudijimas.

Nutverta vagiliaujanti, tyrėjams ji prasitarė, kad jos draugas turi savą policininką, kuriam moka pinigus už informaciją ir taip sužino, kokių veiksmų jo atžvilgiu gali iš policijos laukti.

Iš daugelio merginos papasakotų detalių nustatyta, esą kalbėta apie A.Lavrentjevą.

Dokumentai su šiuo liudijimu kažkodėl kelis mėnesius gulėjo Imuniteto skyriaus darbuotojų stalčiuose.

Tai sužinojęs Klaipėdos apygardos teismo vyriausiasis prokuroras pradėjo Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus viršininko A.Balsio bei vienos tyrėjos atžvilgiu drausmines bylas.

Prokuroras nurodė visą virtinę proceso bei kitokių pažeidimų ir konstatavo, kad Imuniteto pareigūnai, kuriems taikomi išskirtiniai reikalavimai, taip elgtis neturėtų.

A.Balsys apskundė prokuroro nutarimą.

Rugsėjo viduryje gauta žinia, kad šių pareigūnų veiksmus tirs Generalinė prokuratūra, kuri šį nutarimą panaikino, bet S.Minkevičiaus konstatuoti pažeidimai paimti domėn.

Klaipėdos AVPK viršininkas Alfonsas Motuzas teigė, kad tarnybinį patikrinimą dėl A.Balsio veiksmų pavesta atlikti Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos ir vidaus tyrimų skyriui.

Paaiškinimą apie kiekvieną atleistą iš pareigų policijos komisariato vadovą teko rašyti ir A.Motuzui. Kol kas išvadų nepateikta.

Beje, ketvirtadienį antrą kartą ištyrus A.Lavrentjevo reikalą, prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą konstatavus, kad nesurinkta pakankamai jo kaltės įrodymų.

Kada, kiek, kur ir už kokius konkrečius darbus pareigūnui esą galėjo būti mokami pinigai, nustatyti nepavyko.

Įtaria siekį atsikratyti

32 metus policijoje tarnavęs A.Katkauskas atsikratė nepelnytų įtarimų korupciniais veiksmais tik tada, kai Šiaulių pareigūnai nutraukė ikiteisminį tyrimą.

Klaipėdos apygardos prokuratūra nuo šio tyrimo nusišalino, kad vietos prokurorai nebūtų įtarti šališkumu.

Buvęs Palangos policijos viršininkas A.Katkauskas, nors ir nebuvo teisiamas, tačiau atleistas iš pareigų dėl pareigūno vardo pažeminimo.

Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad atleidimas nepagrįstas. Po skundo šį klausimą turi svarstyti Vyriausiasis administracinis teismas.

"Man akivaizdu, kad norima pašalinti visus senuosius pareigūnus, kurie turi savo nuomonę ir nėra palankūs kiekvienam naujam vajui. Daug patogiau dirbti su jaunais, kurie neturi tvirto stuburo ir vykdys kiekvieną nurodymą nemąstydami. Man baisu dėl mūsų policijos. Teisingumas turėtų būti aukščiau visko, tačiau stengiamasi pūsti bylas seniesiems darbuotojams iš niekų. Tikslas yra vienas – metus kaltinimus nelikti kvailio vietoje, nes skandalas jau sukeltas, mano vardas jau sumaišytas su žeme, be to, labai svarbu išsisukti nuo didelių išmokų mokėjimo. Taip elgiamasi ne tik Klaipėdos AVPK, visoje Lietuvoje taip yra. Tokia dabar politika ir jos vykdymo taktika. Yra daugybė pareigūnų, komisariatų vadovų, kurie buvo ištarnavę daugiau nei 25 metus ir panašiu būdu pašalinti iš tarnybos", – žodžių į vatą nevyniojo A.Katkauskas.

Nidiškiui sumokėjo tūkstančius

Tyliai ir be didesnių skandalų 2016 m. pradžioje pasikeitė vadovas ir Neringos policijos komisariate.

Šiame poste neilgai tepabuvusį viršininką taip pat bandyta sukompromituoti ikiteisminiu tyrimu.

Pretekstu tapo vieno šio kurorto vadovų sūnaus šūvis oriniu šautuvu į paukštį.

Pradėta administracinė teisena vaikino atžvilgiu nugulė Neringos policijos Viešosios tvarkos poskyrio viršininko Rimo Milkinto stalčiuje.

Kai apie tai tapo žinoma Imuniteto skyriui, abu komisariato vadovai pakibo ant plauko.

Komisariato vadovas išėjo iš policijos savo noru ir greitai laimėjo konkursą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Dabar jis dirba Vilniuje, gauna pareigūno pensiją ir kur kas didesnę algą nei tarnaudamas policijoje.

Jo pavaldiniui R.Milkintui ši istorija suėdė gerokai daugiau nervų.

Klaipėdos apskrities policijos viršininkas A.Motuzas prisiminė, kad šio pareigūno stalčiuose tikrintojai rado ne vieną užvilkintą administracinę bylą.

Pareigūnas buvo du kartus nušalintas nuo pareigų, bylinėjosi ir galiausiai grįžo į tarnybą, bet jau į kur kas žemesnes pareigas. O netrukus jis išėjo į pensiją.

R.Milkintui Klaipėdos AVPK už kelis nedirbtus mėnesius sumokėjo bemaž 3 tūkst. eurų.

Jautėsi kaip savo ūkyje

Pačiame 2015 m. gale Lietuvos apeliacinis teismas pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi buvusį Rietavo policijos komisariato viršininką Aloyzą Vaičiulį.

30 metų policijoje tarnavusiam pareigūnui skirta 4 518 eurų bauda.

Tų pačių metų balandį Klaipėdos apygardos teismas A.Vaičiulį buvo išteisinęs.

Komisariato viršininko darbeliai išlindo kaip yla iš maišo, kai vienas rietaviškis pasigedo savo motorolerio, kuris beveik metus buvo saugojamas policijos garaže.

Viršininkas įtikino žmogų, kad jis atsisakytų daikto, nes jam būtų reikėję mokėti nemenką sumą už motorolerio saugojimą. Šį motorolerį A.Vaičiulis parsigabeno namo.

Panašiai atsitiko su girtos vairuotojos sulaikytu "Opel Omega". Moteris taip pat buvo įkalbėta atsisakyti transporto priemonės, nors dokumentuose fiksuota, kad ji buvo grąžinta savininkei.

Iš tiesų mašina laikyta komisariato teritorijoje.

Klaipėdos apygardos teismo teisėjai buvo įsitikinę, kad tokie policijos viršininko veiksmai nėra nusikaltimas, tai drausminiai nusižengimai.

Aukštesnės instancijos teismui pasirodė kitaip. Aukščiausiasis Teismas buvusio policijos viršininko skundą atmetė.

Vis dar bylinėjasi

Vis dar neaišku, kuo baigsis buvusio Skuodo rajono policijos viršininko Vidmanto Antanavičiaus byla.

Klaipėdos apygardos teismas jį nuteisė už kyšininkavimą ir piktnaudžiavimą tarnyba.

Buvusiam pareigūnui buvo skirta 3 766 bauda ir dvejiems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.

Nepripažinęs savo kaltės V.Antanavičius apskundė nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui ir prašė jį visiškai išteisinti.

Sprendimas šioje byloje vis dar nepaskelbtas.

V.Antanavičius policijoje dirbo nuo 1991 m., o komisariato viršininku tapo 2010-aisiais.

Skuodo policijos viršininkui inkriminuotas 200 litų kyšis, kurį jis esą paėmęs už tai, kad policininkai žiūrėjo tvarkos sporto varžybų metu.

Kiti pareigūno darbai taip pat teisėjų pavadinti piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.

Skundėsi persekiojimu

Klaipėdos AVPK nuo pareigų nušalinti arba savo noru spėjo išeiti pusė visų komisariatų vadovų.

A.Motuzas patvirtino, kad Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos ir vidaus tyrimų skyrių pasiekė skundas, kuriame teigiama, jog pareigūnai palieka tarnybą prispausti Imuniteto tarnybos.

"Man taip neatrodo, faktai byloja, kad dūmų be ugnies nebūna. Esama korupcijos apraiškų, teismuose nagrinėjamos bylos. Manau, kad buvusieji sukūrė sąmokslo teorijas. Imuniteto padaliniai sukurti ne šiaip sau. Natūralu, kad jų policininkai bijo. Kitaip ir negali būti, juk jie turi visus sekimo įrankius, kriminalinės žvalgybos galimybes. Bet jeigu norime gyventi skaidriai, kito kelio nėra. Galbūt dėl to nebėra policinio draugiškumo, solidarumo. Aš pats moku baudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jei kam nors darysime nuolaidas, grįšime į tą laiką, koks buvo prieš šešerius metus. Būk sąžiningas, doras, nedaryk, ko nereikia, ir bus ramu", – tvirtino A.Motuzas.

Piktina neteisėtumas

Pats A.Balsys nenorėjo komentuoti su jo pavarde siejamų tyrimų bei pareigūnų priekaištų.

Tiesioginio viršininko jis vertinamas kaip labai principingas ir stropus darbuotojas.

Panašiai apie A.Balsį atsiliepė ir buvęs prokuroras, dabar advokato praktika besiverčiantis Marius Navickas. Jis net prisiminė, kad pats rekomendavo šį pareigūną aukštesnėms pareigoms užimti.

M.Navickas gynė A.Lavrentjevą ir A.Katkauską.

"Čia ne vieno pareigūno reikalas. Visoje Lietuvoje vyksta senosios kartos policininkų valymas. Imuniteto veikla nukreipta į vadovus. Žmonės nenori kovos, teismų, todėl daug vadovaujančius postus užimančių pareigūnų išeina savo noru. Imuniteto skyrių vadovai dalyvauja tvirtinant pareigūnus aukštesnėms pareigoms, jų balsas yra labai svarbus, o tai reiškia, kad jie turi begalinę valdžią. Jeigu metus bet kurį žmogų seks, klausysis, kas vyksta darbo kabinete, paties ir šeimos narių telefono pokalbių, ir iš labai nekaltų dalykų galima padaryti nusikaltimą, – piktinosi advokatas. – A.Lavrentjevo ir A.Katkausko atveju buvo elgiamasi taip pat. Viešai pasakyta, kad jie yra kyšininkai, prirašoma tarnybinių pranešimų, pradėta jų visapusiškai klausytis, sekti. Ikiteisminiai tyrimai nepradėti arba nutraukti, bet vis tiek viešai sakoma, kad jie yra blogiukai ir atleisti iš tarnybos. Įstatymas neleidžia taip elgtis. Mano akimis, labai negarbinga policininkams elgtis neteisėtai."

„Savo veiksmais lemdamas teisės vairuoti transporto priemones anksčiau termino grąžinimą, akivaizdžiai žemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga“, – antradienį paskelbė LVAT.

Šis sprendimas neskundžiamas.

Šiemet sausio 16 dieną A.Katkauskas buvo atleistas iš pareigų po atlikto tarnybinio patikrinimo. Jis kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Šis teismas tarnybinę nuobaudą sušvelnino – skyrė griežtą papeikimą ir grąžino į Palangos policijos vadovo pareigas, priteisė jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos. Taip pat iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos priteisė 700 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Su apeliaciniais skundais į LVAT kreipėsi ir A.Katkauskas, ir Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

A.Katkauskas prašė panaikinti griežtą papeikimą ir pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, priteisiant sumą, proporcingą teismo atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai, taip pat priteisti 800 eurų už apeliacinio skundo surašymą.

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas savo skunde rašė, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys įrodo, kad S.L., S.P. paprašytas, kreipėsi į A.Katkauską ne kaip į komisariato darbuotoją, atsakingą už informacijos apie vairuotojo pažymėjimo grąžinimo tvarką suteikimą, bet kaip į asmeniškai pažįstamą policijos pareigūną.

Asmenys žinojo, kad A.Katkauskas turi pažįstamų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyboje. Jie manė, kad policininkas gali padėti tarpininkauti grąžinant anksčiau nustatyto laiko vairuotojo pažymėjimą. Jis buvo atimtas už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. A.Katkauskas anksčiau yra vadovavęs Klaipėdos kelių policijai.

Taip pat nustatyta, kad A.Katkauskas darė asmeninę paslaugą pažįstamiems asmenims ir tie asmenys informaciją gavo neteisėtai.

Policijos pareigūnas M.D. apklausos metu patvirtino iš pokalbio su A.Katkausku supratęs, kad S.P. reikia grąžinti vairuotojo pažymėjimą anksčiau bei tai nurodęs R.D. padaryti informuodamas jį nuo ko ateis šis žmogus.

„Pokalbiai dėl susitikimo buvo maskuojami naudojant medžioklės tematiką. S.L. už šią paslaugą iš S.P. gavo 60 eurų atlygį, tokiu būdu sudarydamas įspūdį, kad už pinigus asmeniškai pažįstant policijos pareigūną (pareiškėją) gali gauti palankų sprendimą“, – teigia Klaipėdos policija.

„Girdi, tas žmogelis gali eiti pirmadienį į tą medžioklę?“ , – sako S.L.

„Pirmadienį tegu palaukia, antradienį bus geriau, nes tenai ne tas medžiotojas gali būti“, – pataria A.Katkauskas. Šie pokalbiai užfiksuoti slapto pasiklausymo metu.

Klaipėdos apskrities policija sako, kad telefoniniai pokalbiai patvirtina, jog A.Katkauskas taip pat siekė, kad teisės pažeidimai būtų neįforminti, teiginys „pasakyk, kad šitą jie išsiaiškins ir tegu paleidžia“ Palangos policijos budėtojui turi būti vertinamas kaip pavaldžiam asmeniui perduotas nurodymas nefiksuoti nustatyto pažeidimo.

LVAT konstatavo, kad A.Katkauskui atleidimas iš pareigų yra tinkama nuobauda, todėl jo skundas atmetamas, jo veikla akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

A.Katkauskui dėl piktnaudžiavimo buvo pareikštas įtarimas, tačiau tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Nuspręsta, kad buvusio pareigūno veiksmų negalima vertinti kaip nusikaltimo.

Prokuroro teigimu, A.Katkausko veiksmai nepadarė tokios žalos, dėl kurios jie galėtų būti vertinami kaip nusikalstamos veikos. Todėl ikiteisminis tyrimas šio asmens atžvilgiu buvo nutrauktas.

Tačiau už prekybą poveikiu Klaipėdoje dabar teisiami du vyrai. Vienas jų – taksi vairuotojas.  

„Tyrimas buvo pradėtas ir orientuotas į asmenis, kurie daro poveikį teisėsaugos pareigūnams – tai yra tarpininkai, kurie atstovauja suinteresuotiems asmenis ir siekia padėti išvengti atsakomybės ar išspręsti kitaip bėdas ar problemas. Tyrimo metu buvo užfiksuotas Palangos komisariato vadovas, kuris piktnaudžiaudamas tarnyba, ir kaip įtariama, gavęs asmeninės naudos, padėjo tarpininkui ir suinteresuotam asmeniui anksčiau laiko išspręsti problemą – susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą“, – yra sakęs Policijos departamento Imuniteto skyriaus vadovas Elanas Jablonskas.

55 metų A.Katkauskas Palangos policijai vadovavo nuo 2011 metų balandžio. Prieš tai jis vadovavo Klaipėdos kelių policijos biurui.

Dabar Palangos policijai vadovauja Algirdas Budginas.

Klausėsi pokalbių

Skandalas dėl įtariamų A.Katkausko neteisėtų veiksmų kilo pernai rudenį. A.Katkauską ilgą laiką stebėjo Policijos departamento Imuniteto valdyba.

Pareigūnai klausėsi šio komisariato vadovo telefoninių pokalbių, o kaltinimų imtasi po vieno A.Katkausko skambučio buvusiam kolegai – Klaipėdos kelių policijos tarnybos viršininkui Mindaugui Džermeikai.

A.Katkauskas ilgą laiką pats vadovavo uostamiesčio Kelių policijos pareigūnams, Palangos komisariato vadovu jis tapo 2011 m.

A.Katkauskas kolegos M.Džermeikos prašė paslaugos – priimti vairuotojo pažymėjimą praradusio taksi vairuotojo Sergejaus Pavlovo prašymą pirma laiko atgauti teisę vairuoti.

Vyras už Kelių eismo taisyklių pažeidimą buvo baustas 144 eurų bauda ir neteko teisės vairuoti taksi automobilį dviem mėnesiams.

"Tokią teisę turime kiekvienas. Tai juk nėra valstybės paslaptis. Gal tik vieni žino, kiti ne, kaip ja pasinaudoti. Nepažinojau aš to žmogaus. Į mane kreipėsi kitas menkai pažįstamas pilietis. Paklausė patarimo, kaip padėti vienam taksistui. Taksistai – geri žmonės. Žmogus buvo rusakalbis, gal nelabai žinojo, kur kreiptis", – bylos dėl prekybos poveikio procese liudijo A.Katkauskas.

Žmogus "nuo A.Katkausko"

Šioje byloje teisiamųjų suole nei A.Katkausko, nei M.Džermeikos nėra.

Už prekybą poveikiu teisiami du pagyvenę vyrai. Vienas jų – taksi vairuotojas S.Pavlovas, savo pažįstamam Stasiui Lubiui už tarpininkavimą sprendžiant jo bėdą davęs 70 eurų.

Visa ši istorija iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti menkavertė, jei ne tam tikros detalės, kurias teisme atskleidė pernai rugsėjį mirusio žinomo filosofo Leonido Donskio brolio Roberto Donskio liudijimas.

Du dešimtmečius Klaipėdos policijoje dirbęs R.Donskis prisipažino, kad Imuniteto valdybos pareigūnų pradėtas tyrimas jam kainavo sveikatos sutrikimus ir galų gale jis buvo priverstas palikti tarnybą.

"Buvo toks spaudimas iš visų pusių, kad baisu. Jei man tarnybinę nuobaudą skyrė tuomet, kai aš jau pusantro mėnesio buvau pensijoje, įsivaizduojate, kas čia dėjosi", – prasitarė R.Donskis.

Vyras tikino, kad policijoje dirbo Administracinės veiklos skyriaus specialistu ir niekuomet nebuvo sulaukęs priekaištų ar įtarimų dėl jo priimtų sprendimų.

"Tai aš ir spręsdavau: grąžinti žmogui vairuotojo pažymėjimą pirma laiko ar ne. Ypač nemėgau tų, kurie įkliūdavo už chuliganišką vairavimą. Tokiems negrąžindavau pažymėjimo", – kalbėjo vyras.

Tiesa, teisme R.Donskis paliudijo, jog tenkindavo iki 30 proc. prašymų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis buvo liudijęs, kad pažymėjimus grąžindavo vos dešimčiai procentų to prašančiųjų.

R.Donskis prisiminė, kai jį į savo kabinetą išsikvietė Klaipėdos kelių policijos tarnybos viršininkas M.Džermeika ir liepė palydėti vieną interesantą.

"Jis buvo parašęs prašymą atgauti teises. Viršininkas man pašnibždėjo, kad nuo A.Katkausko žmogus atėjo. Paėmiau dokumentus, surašiau sprendimą per dieną", – pasakojo R.Donskis.

Paklaustas, per kiek laiko paprastai priimdavo tokius sprendimus, buvęs pareigūnas patikino, kad dažniausiai per savaitę.

Vis dėlto R.Donskis pripažino, kad jei ne viršininko pašnibždėti žodžiai, galbūt jis būtų kitaip pasielgęs.

Reikaliukus tvarkė "ūsorius"

R.Donskio liudijime yra ir daugiau įdomių faktų.

Vyras prisiminė, kad A.Katkausko užtarimo ir tarpininkavimo prašiusį S.Lubį jis anksčiau ne kartą yra matęs senajame Klaipėdos kelių policijos pastate Šermukšnių gatvėje.

"Tai jis padėdavo kažkam dokumentus pildyti, tai atlydėdavo kažką. Iš pradžių galvojau, kad tas "ūsorius" transporto kompanijoje dirba. Tik vėliau sužinojau, kad jis lyg džinsais prekiauja. Kažkas sakė, jog nešvarus žmogus, vis reikalus svetimus tvarko. Jis net kelis kartus buvo atėjęs į mano kabinetą prašyti, kad grąžinčiau teises kitam piliečiui, kuriam tai jau buvo atsakyta. Bet aš jį išvariau", – byloje liudijo R.Donskis.

Tai, kad komisariato vestibiulyje nuolat trinasi reikaliukus tvarkantis pilietis, pasirodo, žinojo ir kiti policijos pareigūnai.

Tačiau liudijančių apie įtartinus komisariato vadovų ryšius neatsirado.

Prekybos poveikiu byloje, be A.Katkausko ir R.Donskio, parodymus dar turėtų duoti ir M.Džermeika.

Vakar Klaipėdos kelių policijos tarnybos viršininkas teisme nepasirodė, nors telefonu buvo informuotas apie teismo posėdį.

Neteisėtai atleido?

Šioje byloje teisiamiems S.Lubiui ir S.Pavlovui gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

O štai A.Katkausko padarytų nusižengimų byloje Administracinis teismas jau priėmė pirmąją nutartį, kurioje konstatuota, kad atleidimas iš pareigų buvo per griežta bausmė.

Teismo manymu, nuobauda švelninta iki griežto papeikimo.

Tiesa, šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.

Jei ir aukštesni teismai pasisakytų A.Katkausko naudai, palangiškis galėtų bylinėtis su valstybe dėl neišmokėto atlyginimo už visą laikotarpį, kiek truks teismo procesai.

"Esu padarytas nusikaltėliu "ant visos Lietuvos". Jie juk manęs klausėsi gal pusantrų metų. O nieko neįrodė. Pradžioje juk buvo kaltinimų dėl greičio matuoklio perkėlimo, dėl kitų dalykų. Viso to nebeliko. Kaltė pripažinta tik dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dėl to nelemto skambučio. Bet vertinta tai tik pagal etikos supratimą, dėl visuomenės požiūrio į policiją", – dienraščiui aiškino A.Katkauskas.

Jo atsakomybės klausimą nagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūra.

Prokurorų teigimu, visos šios tyrimo aplinkybės pripažintos kaip pažeidimai, tačiau įtariamojo A.Katkausko veiksmai nepadarė tokios žalos, dėl kurios jie galėtų būti vertinami kaip nusikalstamos veikos.

Vežė 200 kg margarino

Skandalo pradžioje buvo aiškinta, esą Palangos policijos komisaras gavo asmeninės naudos, neva atsidėkota grūdais, margarinu, tačiau kratų metu tokių dalykų neaptikta.

"Nežinau, ten vienas kaltinamųjų apklausų metu kalbėjo, kad po 2014 m. kiaulių maro esą liko grūdų. Esą aš medžiotojas, man vežė. Bet aš nieko nežinau, tai aš, kaip medžiotojas, sušelpti galėjau. Matydavau varganą padėtį ir duodavau", – kaltinimus neigė A.Katkauskas.

Vis dėlto byloje S.Lubys paliudijo, kad jis A.Katkauskui už suteiktą paslaugą pinigais ar kitaip neatsiskaitė, tačiau jam, kaip medžiotojui, nuveždavo pasibaigusio galiojimo termino margarino – po šimtą, du šimtus kilogramų.

Be to, yra vežęs grūdų atliekų 20 maišų po 30 kilogramų.

Šiomis gėrybėmis A.Katkauskas šerdavo žvėris. O S.Lubiui už tai atsidėkodavo žvėriena.

Du konkursai žlugo

Prekybos poveikiu byloje valstybės kaltinimą palaikantis Klaipėdos apygardos prokuroras Aivaras Velutis išaiškino, kodėl šioje byloje nėra teisiamas nė vienas pareigūnas.

"Valstybei nėra padaryta žala. Kalbant apie A.Katkauską, jam skirta drausminė nuobauda, o tai reiškia, kad teismas įvertino jo veiksmus teisiniu požiūriu, ir tai nereiškia, kad jie buvo nebaustini. Ir papeikimas yra griežta nuobauda", – kalbėjo prokuroras.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Alfonsas Motuzas pripažino, kad Palangos komisariatas kol kas yra be nuolatinio vadovo, o du vykę konkursai praėjo be rezultatų.

"Neradome tinkamo. Skelbsime trečią konkursą. Tai, kad A.Katkauskas laimėjo pirmąją instanciją, dar nieko nereiškia. Mes vis tiek eisime iki galo ir atstovausime savo pozicijai Vyriausiajame demonstraciniame teisme. Na, jei jau taip atsitiks, teismo sprendimą turėsime vykdyti. Konkursą laimėjusiam žmogui turėsime siūlyti analogiškas pareigas", – aiškino A.Motuzas.

Pasak komisariato vadovo, M.Džermeika taip pat sulaukė nuobaudos.

"Jam skirtas papeikimas. Jis neturėjo vykdyti A.Katkausko prašymų, o apie tokį skambutį turėjo pranešti Imuniteto skyriui ir deklaruoti tai", – patikino A.Motuzas.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas praėjusių metų gegužę, du klaipėdiečius įtarus prekyba poveikiu.

Kaip pranešė prokuratūra, tyrimo metu su šiais asmenimis susietam ir vėliau nuo pareigų nušalintam Palangos policijos viršininkui buvo pateikti įtarimai piktnaudžiavus tarnybine padėtimi. Tyrimo pradžioje manyta, kad A.Katkauskas, pasinaudodamas savo policijos įstaigos vadovo pareigomis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kai kreipėsi į bendradarbį dėl asmens, kuriam laikinai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę.

Taip pat per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad A.Katkauskas jam pavaldiems darbuotojams davė neteisėtus ir nepagrįstus nurodymus: liepė patraukti transporto priemonių greitį fiksuojančią priemonę iš oficialiai numatyto maršruto, ignoruoti vairuotojų padarytus administracinės teisės pažeidimus.

Prokuroro teigimu, visos šios tyrimo aplinkybės pripažintos kaip pažeidimai, tačiau įtariamojo A.Katkausko veiksmai nepadarė tokios žalos, dėl kurios jie galėtų būti vertinami kaip nusikalstamos veikos. Todėl ikiteisminis tyrimas šio asmens atžvilgiu buvo nutrauktas.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu dėl savo poelgiu žeminančios pareigūno vardą veiklos ir atsižvelgiant tarnybinio patikrinimo išvadą A.Katkauskas atleistas iš vidaus tarnybos.

Ikiteisminiame tyrime dar tiriama dviejų klaipėdiečių galima prekyba poveikiu. Ikiteisminį tyrimą atlieka Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus pareigūnai.

„Tyrimas buvo pradėtas ir orientuotas į asmenis, kurie daro poveikį teisėsaugos pareigūnams – tai yra tarpininkai, kurie atstovauja suinteresuotiems asmenis ir siekia padėti išvengti atsakomybės ar išspręsti kitaip bėdas ar problemas. Tyrimo metu buvo užfiksuotas Palangos komisariato vadovas, kuris piktnaudžiaudamas tarnyba, ir kaip įtariama, gavęs asmeninės naudos, padėjo tarpininkui ir suinteresuotam asmeniui anksčiau laiko išspręsti problemą – susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą“, – pernai spalį sakė Policijos departamento Imuniteto skyriaus vadovas Elanas Jablonskas.

55 metų A.Katkauskas Palangos policijai vadovavo nuo 2011 metų balandžio. Prieš tai jis vadovavo Klaipėdos kelių policijos biurui.

Aiškinsis dėl greičio matuoklio

Žinia apie pradėtą ikiteisminį tyrimą patį A.Katkauską pasiekė išėjusį atostogų.

Vėliau pareigūnas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybei pranešė, kad serga ir turi nedarbingumo pažymėjimą.

Vakar Klaipėdos apygardos teismas tenkino prokuratūros prašymą ir A.Katkauską nuo pareigų nušalino pusmečiui.

Pats A.Katkauskas kaltinimus neigia ir tikina, kad nesijaučia kaltas.

"Tik po šio teismo posėdžio sužinojau, kad man inkriminuojamos ir kitos veikos. Be to, kas jau buvo paviešinta, dabar jau teigiama, kad aš, vadovaudamas komisariatui, Palangoje vykusių lenktynių metu esą patraukiau greitį matuojantį policijos automobilį "Caddy" į kitą vietą. Tuo momentu keitėsi situacija, ir buvo priimtas sprendimas mašiną perkelti į kitą vietą. O dabar tai traktuojama, kad aš piktnaudžiaudamas tarnyba ir savavaliaudamas tai dariau. Bet, mano manymu, situacija buvo kitokia", – vakar apie mestus kaltinimus pasakojo A.Katkauskas.

Klausytasi pokalbių?

Dar viena situacija, dėl kurios mesti kaltinimai A.Katkauskui, buvo sukėlusi tikrą audrą.

Miesto valdžia ir verslininkai buvo itin pasipiktinę, kai policijos pareigūnai buvo nubaudę keletą vairuotojų tų automobilių, kurie aptarnauja prekybos taškus, išsidėsčiusius Meilės alėjoje.

"Ten yra ženklai. Eismas draudžiamas. Tačiau žmonės atsivežė ledų, gaiviųjų gėrimų, ir mes esą fiksavome pažeidimus, bet neva ne visus. Vyko kažkoks telefoninis pokalbis, kurio buvo klausomasi. Štai ir argumentai", – pasakojo A.Katkauskas.

Po šių nuobaudų nepasitenkinimo kilo iš vietos verslininkų ir miesto valdžios pusės. Diskusijos dalyviai piktinosi perdėtu uolumu ir reikalavo policijos nežlugdyti vietos verslininkų.

Grūdus vežė į mišką?

A.Katkauskas taip pat yra kaltinamas mainais už atlygį pagelbėjęs vienam rusakalbiui pažįstamam atgauti prarastą vairuotojo pažymėjimą.

Matyt, tapau kepėju. Ieškojo grūdų ir margarino, bet niekur nerado.

"Aš kaltinamas tuo, kad mainais už kažkokius grūdus, kuriuos esą vežiau vėliau į mišką sušerti žvėrims ir margariną, piktnaudžiavau tarnyba. Matyt, tapau kepėju. Ieškojo grūdų ir margarino, bet niekur nerado", – prisipažino A.Katkauskas.

Du dešimtmečius Vidaus reikalų sistemoje dirbantis A.Katkauskas tikino, kad jam skaudu dėl tokių kaltinimų.

Paaiškėjo, kad į A.Katkauską per tarpininką kreipėsi menkai pažįstamas vyras, kuris paprašė patarimo, kaip jam atgauti vairuotojo pažymėjimą.

Pažymėjimą grąžina ir anksčiau

Tokius sprendimus gali priimti tik teismas, jei jis ir nusprendė laikinai atimti pažymėjimą, arba policijos įstaiga, kuri taip pat turi tokią sprendimų teisę.

"Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą prarastą vairuotojo pažymėjimą galima prašyti grąžinti tik suėjus pusei paskirtos nuobaudos termino. Antras momentas, kuris yra labai svarbus, – asmuo per tą laiką neturi būti padaręs kito pažeidimo. Ir dar vienas argumentas, į kurį net ir policijos pareigūnai negali neatsižvelgti, tai yra to žmogaus motyvas dėl būtinybės turėti pažymėjimą. Sakykime, jis susijęs su jo darbu ir, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, žmogus nebeturi pragyvenimo šaltinio", – tvarką aiškino Klaipėdos Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika.

Paklausus, kada pareigūnas gali būti įtartas piktnaudžiaujantis tarnyba, jei įstatymas numato galimybę net ir nusižengėliams pirma laiko atgauti pažymėjimą, M.Džermeika išdėstė reikalavimus.

"Jei pareigūnas, priimdamas sprendimą sugrąžinti pažymėjimą, nutylės, kad žmogus per tą laiką vėl yra padaręs KET pažeidimą. Tačiau tokiu atveju jau būtų ir dokumentų klastojimas. Juk jis turi pildyti dokumentų formas. O jas gali patikrinti tiesioginis viršininkas", – aiškino M.Džermeika.

Skambino kolegai į Klaipėdą

Pasak A.Katkausko, net ne jis pats ėmėsi dokumentų grąžinimo žingsnių.

"Ne aš baudžiau, ne aš grąžinu. Žmogus pasakė, kad nežino tvarkos ir kur kreiptis. Aš paskambinau Kelių policijos tarnybos viršininkui ir paprašiau priimti šį žmogų", – savo versiją išdėstė A.Katkauskas.

Esą A.Katkauskas paskambino M.Džermeikai ir pasiuntė žmogų į Klaipėdos kelių tarnybą.

"Jam trūko informacijos, jis nerado kelių ir jam nebuvo aišku, kur kreiptis naujoje Kelių policijos tarnyboje. Aš net nežinojau, grąžino pažymėjimą ar ne. Šis atvejis buvo net ne Palangos komisariato. Į mane kreiptasi tik dėl to, kad esu senas pareigūnas. O paviešinta buvo taip, lyg aš pats pirma laiko grąžinau teises ir dar kažką padariau", – aiškino A.Katkauskas.

Margarino nevalgo

A.Katkauskas aiškina, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas jam išėjus atostogų taip pat kelia įtarimų.

"Aš buvau šiltuose kraštuose. Grįžęs persišaldžiau, o dabar ir daugiau krenta visokių ligų. Man ligos atveju buvo įteiktas įtarimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba grąžinant vairuotojo pažymėjimą. Tačiau tai neteisybė. Aš net nebuvau apklaustas", – įtikinėjo A.Katkauskas.

Grįžęs iš atostogų Palangos komisariato viršininkas sulaukė tyrėjų kratos savo namuose.

"Ieškojo grūdų ir kiaušinių, atsiprašant. Dar ir margarino. Jie rėmėsi vieno piliečio parodymais. Išeitų, kad aš, remdamasis kašpirovskiniais sugebėjimais, dariau įtaką pareigūnams, kad jie anksčiau atiduotų vairuotojo pažymėjimą. O tai, kad pagal visas taisykles galima anksčiau grąžinti, niekam neįdomu. A.Katkauskas vis tiek – "žulikas"?" – utriravo Palangos policijos vadas.

Pasak A.Katkausko, kriminalistai jokių grūdų ir margarino nerado jo namuose.

"Nieko man nevežė. Juokas ima, bet nereikia man grūdų, margarino mes net nevalgome. Nerado nei grūdų, nei pinigų, nei brendžio", – įtikinėjo A.Katkauskas.

Tyrimas stumiasi į priekį

Ikiteisminį tyrimą pradėjusio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyrius vadovas Andrius Balsys aiškino, kad tyrimas stumiasi į priekį tyrėjams palankia kryptimi.

"Kodėl teismas pirmą kartą netenkino prašymo nušalinti nuo pareigų, negaliu atsakyti. Tyrimas tęsiasi, tik įsibėgėjo. Įtariamųjų skaičius nesikeitė. Taip, tarp apklaustų asmenų yra policijos pareigūnų, tačiau jie nėra įtariamieji. Yra asmenų, kurie apklausti dėl savo veikiausiai padarytų nusikalstamų veikų, bet nėra pakankamai įrodymų, kad jiems galėtume pareikšti įtarimus", – kalbėjo A.Balsys.

Pareigūnas nedetalizavo, kokių įkalčių surinkta prieš Palangos komisarą.

Paklausus, koks policijos padalinys buvo nubaudęs prasižengusį vairuotoją ir kuriame teritoriniame komisariate buvo laikomas vairuotojo pažymėjimas, A.Balsys atsakė, kad pareigūnai visa tai dar aiškinasi.

Klaipėdos kelių policijos tarnybos viršininkas M.Džermeika tikino, kad šiame tyrime jo pavaldiniai nėra minimi.

Specialiaisiais liudytojais byloje apklausti kiti policijos pareigūnai. Ar jie yra iš Palangos policijos komisariato, Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkas Elanas Jablonskas žurnalistams teigė atskleisti negalįs.

Pagal Lietuvos įstatymus, specialiaisiais liudytojais apklausiami asmenys, kai yra duomenų apie jų padarytą nusikaltimą, bet jų nepakanka, kad būtų galima pareikšti įtarimus.

„Tyrimas buvo pradėtas ir orientuotas į asmenis, kurie daro poveikį teisėsaugos pareigūnams – tai yra tarpininkai, kurie atstovauja suinteresuotiems asmenis ir siekia padėti išvengti atsakomybės ar išspręsti kitaip bėdas ar problemas. Tyrimo metu buvo užfiksuotas Palangos komisariato vadovas, kuris piktnaudžiaudamas tarnyba, ir kaip įtariama, gavęs asmeninės naudos, padėjo tarpininkui ir suinteresuotam asmeniui anksčiau laiko išspręsti problemą – susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė E.Jablonskas.

Byloje yra ir daugiau įtariamųjų, taip pat asmenų, kurie apklausti specialiais liudytojais. Pinigų sumų, ryšių ir įtariamųjų sąsajų policija neįvardija.

Kaip pranešė Policijos departamentas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba bei prekybos poveikiu.

„Tai šviežia informacija, kol kas nieko daugiau neskelbiame. Mes kreipsimės į teismą dėl jo nušalinimo nuo pareigų. Kiek žinau, jis dabar atostogauja“, – BNS sakė E.Jablonskas.

Pasak jo, dėl nušalinimo nuo pareigų prokuratūra kreipėsi trečiadienį. Įtarimų sulaukusiam A.Katkauskui skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

55 metų A.Katkauskas Palangos policijai vadovauja nuo 2011 metų balandžio. Prieš tai jis vadovavo Klaipėdos kelių policijos biurui.

Palangos policijos vadovu A.Katkauskas tapo, kai iš šių pareigų buvo atleistas tuometis vadovas Jurgis Kažys. Pastarasis neblaivus ir su uniforma pasirodė viešumoje, konstatuota, kad tokiu poelgiu pažemino pareigūno vardą, trukdė patruliams atlikti pareigas ir nevykdė jų teisėtų reikalavimų.

Kaip tuo metu skelbė žiniasklaida, 2010 metų spalio 14-osios vakarą kelyje Palanga-Klaipėda įvyko avarija, kurios metu J.Kažio vardu registruotas automobilis „Dodge“ trenkėsi į priešais jį važiavusį „Renault Megane“. Netrukus avarijos vietoje pasirodė pats J.Kažys, jis tą vakarą vilkėjo tarnybinę uniformą ir buvo neblaivus - ligoninėje jam nustatytas 2,03 promilės girtumas.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, kad jis trukdė atlikti tiesiogines pareigas į avarijos vietą atvykusiems patruliams.

Iš pradžių manyta, kad avariją sukėlė pats J.Kažys, tačiau vėliau pasitvirtino jo iškelta versija, kad pareigūno automobilį vairavo jo sugyventinė, kuri iš įvykio vietos pasišalino ir už tai buvo nubausta bauda bei keliems metams pradaro vairuotojo pažymėjimą.

Konfliktas – dėl šampano

"Man pikta ir skaudu, kad visiškai be reikalo netekau akies. Per muštynes trūko ausies būgnelis, o kaltinamieji nejaučia jokios sąžinės graužaties. Man pripažintas vos 45 proc. darbingumo lygis. Visą likusį gyvenimą jausiu pasekmes", – pasakojo jaunas vaikinas, studijuojantis informatikos mokslus.

Lemtingi įvykiai palangiškiui nutiko 2014 m. rugpjūčio 14-osios naktį. Vaikinas kartu su kompanija kurorte šventė vieno bičiulio gimtadienį.

"Buvo didelė kompanija, gal 10 žmonių. Kaip vėliau paaiškėjo, kažkas į barą atsinešė butelį šampano. Įvyko konfliktas, tačiau mes iš karto išėjome", – pasakojo Paulius R.

Vaikinas tą vakarą buvo su savo drauge. Jaunuolis teigė, kad vos išgirdę baro direktoriaus pastabą kompanijos dauguma patraukė lauk.

"Tačiau kiti nesusivokė, kas įvyko, vis dar buvo viduje. Aš stovėjau jau prie J.Basanavičiaus gatvės. Pamačiau, kad vienas mano draugų eina lauk, tačiau kažkoks vyriškis jį vejasi iš paskos. Kai draugas lipo laiptais, šis vyriškis spyrė jam į nugarą. Aš pasakiau, kad mano draugų nestumdytų. Tuo metu visa šio vyro agresija išsiliejo ant manęs. Net nesuvokiau, už ką taip reikėjo įpykti", – stebėjosi palangiškis.

Pasipylė smūgių kruša

Vaikinas pripažino, kad konfliktas tęsėsi net ne barui priklausančioje teritorijoje, o viešoje vietoje – J.Basanavičiaus gatvės prieigose.

"Negalėjau patikėti, kad viskas kilo dėl kažkokio gėrimo", – teigė vaikinas.

Pauliaus teigimu, jis pajuto smūgį iš už nugaros.

"Net nežinau, kas pirmą kartą smogė. Tada smogė baro vadovu prisistatęs vyras. Po 6–7 smūgių aš jau atsidūriau ant žemės. Supratau tik tiek, kad nebematau akimi, o iš jos man ėmė bėgti kraujas. Dengiau galvą rankomis ir tik stengiausi išvengti smūgių. O pats net niekam nesudaviau, rankos nebuvau spėjęs pakelti", – prisiminė jaunuolis.

Vaikinas smūgių krušą patyrė tik į galvą, į kitas kūno vietas jam nebuvo smogta. Dėl kilusio incidento į barą buvo iškviesta policija ir greitoji.

"Tačiau įtariamieji iš įvykio vietos pasišalino. Jiems nebuvo tikrintas blaivumas. O tai vėliau tapo argumentu teisme. Mat aš buvau išgėręs, juk gimtadienį šventėme", – istorijos niuansus pastebėjo vaikinas.

Akies neišgelbėjo

Po incidento sužalotas vaikinas skubiai buvo išvežtas į vieną uostamiesčio ligoninių.

"Jau čia išgirdau liūdnas prognozes. Tačiau išvažiavome į Kauno klinikas. Ten man atliko operaciją, mėgino gelbėti akies obuolį. Buvo bandoma į jį prileisti dujų, tačiau akies obuolys vis tiek subliūško. Visos pastangos buvo veltui, apakau viena akimi. Mane pribloškia tai, kad aš pats niekam jokių smūgių nesudaviau, o buvau sumuštas taip, jog netekau akies", – stebėjosi jaunuolis.

Vaikinas Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakultete studijuoja informacinių technologijų vadybą. Palangiškiui pavyko pagal studentų mainų programą išvykti studijoms į Portugaliją.

"Tačiau aš išgyvenu didelį diskomfortą ir gėdą dėl savo išvaizdos. Stengiuosi nepalūžti, nors akis yra surambėjusi, susitraukusi. Beliko dėti akies implantą. Jis yra nejudrus ir aplinkiniams matyti, kad tai svetimkūnis", – širdgėlą liejo vaikinas.

Priteisė pusę sumos

Palangos miesto teismas baudžiamojoje byloje dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo jau yra priėmęs sprendimą.

Prieš teismą stojo ne tik baro direktorius, 31-erių Paulius V., bet ir tą naktį bare buvęs ir muštynėse dalyvavęs 30-metis jo bičiulis Audrius G.

Baudžiamasis kodeksas už sunkų sveikatos sutrikdymą numato laisvės atėmimą iki 10 metų.

Teismo sprendimu abiem įtariamiesiems buvo skirta 1,6 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.

Vyrams nurodyta neišvykti iš gyvenamosios vietos be probacijos tarnybos žinios. Įvykio kaltininkams priteista atlyginti turtinę žalą.

Vaikinas teismo prašė priteisti ir 35 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimui.

"Vis dėlto sveikata sugadinta. Tačiau teismas keistai įvertino man padarytą žalą. Ieškinys tenkintas tik perpus mažesnis, priteista solidariai atlyginti 15 tūkst. eurų. Teismas motyvavo savo sprendimą tuo, kad netekęs akies nemečiau mokslų. Aš juk taip stengiuosi kabintis į gyvenimą, nors psichologiškai labai sunku yra. Man keista, kad teismas taip įvertino žmogaus pastangas. Tačiau jaučiu didelį diskomfortą ir gėdą dėl išvaizdos. Net su žmonėmis sunku bendrauti", – kalbėjo nukentėjęs jaunuolis.

Spręs Klaipėdos teismas

Vaikinas paaiškino, kad dėl traumos nebesitiki gauti tokio darbo, apie kurį svajojo.

"Prieš įvykį aktyviai dalyvavau Lietuvos startuolių bendruomenėje. Buvau atrinktas į inovacijų kūrimo konkursą. Įveikiau konkurentus ir praėjau ne vieną etapą. Buvau priimtas į inovatyvaus verslo inkubatorių, sulaukiau investicijų ir įkūriau savo technologinę įmonę. Deja, dėl nutikusios nelaimės visą šį reikalą turėjau pristabdyti", – pasakojo jaunuolis.

Palangos teismo nutartį apskundė ne tik nukentėjusysis, bet ir antroji pusė.

Klaipėdos apygardos teismas šią bylą turėtų pradėti nagrinėti kitą savaitę.

Areštavo sklypą

Kaltinamieji Paulius V. ir Audrius G. savo kaltę neigė nuo pat šios istorijos pradžios.

Vyrai net ir policijos apklausų protokoluose pabrėždavo, kad kaltės nepripažįsta.

"Iš pradžių mėginau susitaikyti su pasekmėmis ir pratinausi prie minties, jog gal jie ir nenorėjo manęs taip stipriai sužaloti. Tačiau išgirdęs, kad jie skundžia jiems palankią teismo nutartį ir toliau siekia atsikratyti bet kokios atsakomybės, nusprendžiau nebetylėti", – pastebėjo jaunuolis.

Teismas yra apribojęs Pauliaus V. šeimai priklausančio žemės sklypo nuosavybės teises iki to momento, kol žala nebus atlyginta.

Teisme konstatuota, kad abu verslininkai gauna gerokai aukštesnes nei vidutinės pajamas, vadovauja įmonėms.

Užkliuvo tėvas

Baro, kuriame įvyko incidentas, pavadinimas šiuo metu jau yra pakeistas. Bet įmonės, kuriai jis priklauso bendrasavininkis dienraščiui teigė, kad verslas po incidento nesustojo, kūrėsi nauji verslai kituose miestuose.

Pats Paulius V., žurnalistams pasiteiravus jo apie lemtingos nakties įvykius, pareiškė, kad nenori komentuoti situacijos.

"Visa byla buvo tendencinga, pasidomėkite, kas šio vaikino tėvai. Tai, kad skambina žurnalistai, taip pat rodo tam tikras tendencijas. Mano požiūris visiškai kitoks į to vakaro įvykius", – kalbėjo Paulius V.

Nukentėjusio palangiškio mama yra menininkė, o tėvas dirba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

Verslininkas Paulius V., kalbėdamas apie savą požiūrį, veikiausiai turėjo omenyje tai, ką liudijo policijos pareigūnams.

Apklausų metu baro vadovas aiškino, kad jaunuolių kompanija nederamai elgėsi baro patalpose. Esą kažkas iš jaunuolių tualete gurkšnojo atsineštus gėrimus.

O baro vadovo kantrybė trūko tuomet, kai vienas jaunuolis nuo baro pasiėmė svetimą gėrimą.

Kai buvo mėginama išprašyti išgėrusią kompaniją lauk, aštrių žodžių vienas kitam negailėjo abi konflikto pusės.

Bijojo, kad užmuš?

Nukentėjusio palangiškio draugai nufilmavo įvykio momentą. Jame sunku įžiūrėti, kas tiksliai smūgiuoja Pauliui R. į galvą.

Tačiau aiškiai matyti, kad vaikinas jau yra ant žemės ir tik rankomis dengia galvą.

"Taip pat įraše girdėti, kaip moteris šaukia "Audriau, nemušk, užmuši". Taip šaukė Audriaus G. žmona.

Vėliau teisme ji aiškino, jog taip sielojosi, kad jos Audriaus neužmuštų. Tačiau juk buvo priešingai", – pastebėjo Paulius R.

Tiesa, Audrius G. policijos pareigūnams teigė, kad po įvykio užsuko į ligoninę, nes per muštynes gavo smūgį į nosį.

Tačiau medikai nemanė, kad galėjo lūžti kaulai, nes rentgeno nuotrauka nedaryta.

Jau kitam pramogų verslui vadovaujantis Paulius V. nepanoro išsakyti savo argumentų. Vyras tepasakė, kad jam skaudu prisiminti tos nakties įvykius.

"Tai nemaloniausia istorija mano gyvenime", – prisipažino Paulius V.

Verslininkas pareiškė nenorįs, kad jį visą likusį gyvenimą persekiotų "Google" paieškoje randama dienraščio istorija, siejama su juo.

"Tuo pokalbį ir baigsime", – teatsakė bylos veikėjas, paklaustas, ar nejaučia kaltės dėl jauno vaikino suluošinimo visam likusiam gyvenimui.

Po vakarėlio – koma

Palangos policijos komisariato viršininkas Alvydas Katkauskas prisiminė, kad šioje byloje nelengvai teko rinkti įrodymus.

"Kiek pamenu, sunkiai stūmėsi ši byla. Ir parodymus įtariamieji keitė. Kaltę bandyta neigti. Galima buvo įtarti, kad bus kratomasi atsakomybės", – prisiminė komisariato vadovas.

Kurorto pareigūnams tokio pobūdžio konfliktus tenka aiškintis kone kas antrą vakarą.

Dažnai pasitaiko ir tokių atvejų, kai abi konflikto pusės sunkiai pamena nakties įvykių chronologiją dėl itin sunkaus girtumo.

"Ir viena, ir kita pusė turi ko pasimokyti. Jaunimas labai dažnai baruose elgiasi įžūliai. Geriama nejaučiant saiko", – pastebėjo A.Katkauskas.

Tai ne pirmas atvejis, kai vyrų poilsis kurorte baigiasi tragiškai.

2015 m. Šventojoje žinomame bare "Titanikas" paslaptingai buvo sužalotas atvykėlis vilkiko vairuotojas. Vyras buvo sumuštas iki komos, į smegenis buvo išsiliejęs kraujas.

Palangos medikus nustebinęs krūtis ir vyrišką lyties organą turintis pacientas užminė mįslę ir kurorto policininkams. Pareigūnai bando ne tik sužinoti šio asmens tapatybę, bet ir išsiaiškinti, kokius įstatymus jis gali būti pažeidęs.

Apie tai, kad gegužės 6-osios vakare į Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamentą atėjo skausmais krūtinės plote besiskundžiantis asmuo, policininkams buvo pranešta dar prieš savaitę. Medikai bene pirmą kartą susidūrė su atveju, kai į moterį, sprendžiant iš krūtų, panašus žmogus netrukus buvo identifikuotas kaip vyras, nes turėjo vyrams būdingus lyties organus.

Kadangi pacientas pasisakė esąs moteris ir pateikė ginekologo siuntimą, išrašytą moters vardu, kilo šiokių tokių klausimų. Keistasis žmogus iš gydymo įstaigos pasišalino taip ir nepaaiškinęs, kas yra.

Ligoninėje liko gydytojos siuntimas. Policininkai bando aiškintis, ar šis asmuo pažeidė kokį įstatymą.

Gali būti, kad jis pasisavino 1968 metais gimusios moters asmens duomenis. Tokia moteris egzistuoja, tačiau su Palangoje pas medikus pabuvojusiu asmeniu nėra susijusi.

„Tas žmogus nepateikė jokio dokumento, todėl dabar neaišku, ar galime teigti, kad jis pasisavino svetimus duomenis. Neaišku, kaip vertinti gydytojos siuntimą. Pirmiausiai, siuntimas surašytas sunkiai įskaitoma rašysena. Akivaizdu, kad tokios gydytojos, kaip nurodyta siuntime, Palangoje nėra. Panašu, kad ir skausmais besiskundęs žmogus gyvena ne mūsų mieste, nes čia toks asmuo neliktų nepastebėtas. Todėl pirmiausiai turime išsiaiškinti, ar buvo įvykdytas koks teisės pažeidimas“, – aiškino Palangos policijos viršininkas Alvydas Katkauskas.

Policininkams svarbu sužinoti, ar šiais veiksmais kam nors padaryta žala, ar siuntimas pas gydytoją gali būti laikomas svarbiu dokumentu, už kurio suklastojimą kaltininkas turėtų būti baudžiamas.

Palangos policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumentų suklastojimo.

Pareigūnai spėlioja, ar šis įvykis nebus susijęs su lytį pakeisti norinčio žmogaus ir dėl to vartojančio hormoninius medikamentus problemomis. Galbūt jis nebenori būti vadinamas vyru, nes yra labiau panašus į moterį, tačiau virsmas iš vienos lyties į kitą dar nėra baigtas.

Penktadienį Palangoje pradėti būsimojo policijos komisariato pastato rekonstrukcijos darbai. Kurorto pareigūnai naujajame, miesto centre esančiame pastate įkurtuves planuoja dar šių metų pabaigoje.

Pastato rekonstrukcijos darbų pradžios renginyje dalyvavo policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Benonas Ivanauskas, Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Alvydas Katkauskas, Klaipėdos aps. VPK kapelionas Vilius Viktoravičius, Palangos miesto vadovai - meras Šarūnas Vaitkus, Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė bei pavaduotojas Bronius Martinkus, taip pat - darbų rangovai - bendrovės „Irdaiva" atstovai, svečiai.

Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis teigė, jog būsimojo policijos komisariato pastato rekonstrukcijos pradžia yra neeilinis įvykis dėl keleto priežasčių. Jis atkreipė dėmesį, jog pastatas, kuriame šiuo metu įsikūręs Palangos policijos komisariatas, buvo tik laikinai pritaikytas šiai veiklai. „Tačiau laikinumas užsitęsė", - pripažino policijos generalinis komisaras.

Pasak S. Skvernelio, rekonstravus naująjį pastatą bus sudarytos geresnės sąlygos tiek pareigūnams, tiek klientams. „Policija stengiasi būti kuo arčiau žmogaus ir teikti kokybiškas paslaugas. Atitinkamas aptarnavimo sąlygas turi turėti ir tie asmenys, kurie į pareigūnus kreipiasi pagalbos, ir tie, kurie į komisariatą atvyksta ne savo noru. Nekalbu jau apie pačių policijos pareigūnų darbo sąlygas. Tad rekonstruojamų patalpų pritaikymas policijos komisariatui yra tikrai svarbus įvykis, jo naudą pajus ir policijos pareigūnai, ir miesto gyventojai bei svečiai. Juo labiau kad Palanga vasarą reprezentuoja visą valstybę", - sakė S. Skvernelis.

Palangos policijos komisariato vadovas Alvydas Katkauskas taip pat pripažino, jog šiuo metu kurorto policijos pareigūnai dirba ne pačiomis geriausiomis sąlygomis. „Naujajame pastate bus daugiau kabinetų, kiekviename dirbs ne daugiau kaip po du pareigūnus. Bus pagerintos sąlygos ir sulaikytiesiems", - kalbėjo A. Katkauskas. 

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus atkreipė dėmesį į tai, jog policijos komisariatą perkėlus į miesto centrą, pareigūnams bus patogiau užtikrinti operatyvų reagavimą į įvykius, bet to, patogumą pajus ir miesto gyventojai ir svečiai. „Policijos komisariatas dabar yra nepatogioje vietoje - už miesto, tad žmonėms (tiek palangiškiams, tiek kurorto svečiams), norint pasiekti komisariatą, tenka eiti ar važiuoti keletą kilometrų. Tai - nepatogu, ypač pagyvenusiems žmonėms", - pabrėžė Palangos meras.

Būsimojo policijos komisariato rekonstrukciją atliks UAB „Irdaiva", šie darbai kainuos 4,5 mln. litų. Darbai finansuojami iš Policijos departamento prie VRM biudžeto.

Pastato rekonstrukcija bus baigta šių metų gruodį.

Lietuvos didmiesčių jaunimo pamėgtas, o pajūrio kurorto valdininkams bei policininkams nemažai galvos skausmo sukėlęs alternatyviosios muzikos festivalis "Satta Outside" kėlė prieštaringus jausmus.

Šiukšles veš kelias dienas

Vakar pačiame Lietuvos pakraštyje Būtingėje, visai šalia Lietuvos ir Latvijos sienos, virė darbas. Išvakarėse pasibaigusio festivalio "Satta Outside" organizatoriai plušo prižiūrėdami, kaip išmontuojamos scenos.

Palangos komunalininkai rinko šiukšles. Vakar jų surinkta kelios savivartės mašinos. Komunalininkų darbas baigėsi vidurdienį, tačiau vyrai sakė, jog čia triūs iki trečiadienio.
Iš festivalio stovyklavietės namo traukęs vyras rado ir gerų daiktų, kuriuos nešėsi namo. Iš jo darbo švarko kišenės styrojo dešrelė, iš kitos kyšojo dantų pastos tūtelė, o dviračio krepšyje vyras vežėsi artipilnį maišelį visokiausių gėrybių.

Teko sunkiai nešti

"Gyvenu už poros kilometrų. Muziką girdėjome, būtų nieko baisaus, jei ne tas besikartojantis bim bam. Bet tai nieko baisaus, bent aš nesunkiai užmigau", – pasakojo būtingiškis.

Iki naujos savaitės pradžios šiame užkampyje užsilikę jauni žmonės atrodė išvargę. Lėtai ir sunkiai, nešini vos pakeliamomis rankinėmis, jie traukė Palangos–Liepojos plento link.

Ne vienas jų teigė, kad renginys buvo pernelyg toli nuo gyvenvietės, todėl trūko galimybės apsipirkti normalioje parduotuvėje. Jaunuoliai džiaugėsi, kad renginys vyko atokiai nuo civilizacijos, tačiau keiksnojo itin prastą susisiekimą.

Iš festivalio vietos iki bent kiek platesnės gatvės, kuria galėjo privažiuoti automobiliai – apie pustrečio kilometro. Vienintelis keliukas yra toks siauras, kad du lengvieji automobiliai jame vargiai prasilenkia.

Nieko gero neįžvelgė

Vakar festivalio organizatoriaus Andriaus Jonuškio telefonas buvo išjungtas, tad jo nuomonės apie ką tik pasibaigusį renginį išgirsti nepavyko. Užtat paaiškėjo, kad Palangos valdžios atstovų ir pareigūnų požiūris į "Satta Outside" yra priešingas.

"Nežinau, kaip šį festivalį vertinti. Mano asmeninė nuomonė tokia – panašių renginių mums nereikia. Čia jaunimėlis iš visos Lietuvos atvažiuoja parūkyti "žolės". Palanga ir Šventoji yra žmonių poilsio, sveikatos atgavimo vieta. Jei jau kam nors reikia tokio renginio, tai jam reikėtų rasti vietą kur nors kitur, o ne pajūryje, kur žmonės nori poilsiauti, o gamta labai trapi", – teigė Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Alvydas Katkauskas.

"Satta Outside" metu festivalio prieigose visą parą dirbo nemenkos policininkų pajėgos. Siekta užtikrinti viešąją tvarką, gaudyti narkotikų pardavėjai ir vartotojai.

Nuo ketvirtadienio iki sekmadienio vakaro buvo sulaikyta 11 asmenų, pradėti 9 ikiteisminiai tyrimai dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų laikymo, vartojimo bei platinimo. Sulaikytieji turėjo kanapių, amfetamino tablečių bei miltelių.

Kurortas neteko pelno

Tuo metu Palangos vicemeras Saulius Simė apgailestavo, kad festivalis išsikėlė į atokią vietą. Jis pripažino, jog nepavykus su organizatoriais susitarti, kad renginys vyktų po Žolinės, kaip to pageidavo šventojiškiai, kurortas neteko pajamų. Mat pinigai už sklypo nuomą nukeliavo į privatininkų kišenę, o ne į kurorto biudžetą. Dėl tos pačios priežasties savivaldybės leidimo rengti festivalį nereikėjo, jis vyko privačioje žemėje.

Žolinės savaitgalis bus paskutinis pelningas šio kurorto gyventojams, tad jie tikėjosi, kad pavėlinus festivalio datą, pailgėtų jiems pelningas vasaros sezonas.

"Ne kartą esu kalbėjęs su šventojiškiais ir žinau, kad jie norėtų festivalio miestelyje. Kelios triukšmingos dienos nėra baisu, juk žmonės iš panašių renginių uždirba. Šiemet jie "iškados" nepridarė, bet pelno irgi negavome", – tikino Palangos vicemeras.

Kadangi dėl datos susitarti nepavyko, nukentėjo ne tik Šventosios verslininkai, bet ir festivalio lankytojai, nes pasiekti parduotuvę jiems buvo sudėtinga.

Panašu, kad šiemet būtent privatininkai labiausiai pasipelnė iš "Satta Outside". Maistą ir gėrimus festivalio teritorijoje pardavinėję verslininkai prekiavo kur kas aukštesnėmis kainomis nei ankstesniais metais, kai renginys vykdavo miestelyje.

Mokyklos valgyklos laikus prisiminę jauni žmonės už lėkštę panašaus skonio sriubos mokėjo 9 litus, sumuštinis čia kainavo 15 litų.

Pelno turėjo ir taksistai, vežioję norinčiuosius patekti į festivalį iš Šventosios ar net Palangos.

Kopas pavyko apsaugoti

Gamtosaugininkai ne be pagrindo baiminosi, kad apie 10 tūkstančių jaunų žmonių plūstelės prie jūros ir nutremps Būtingės geomorfologinį draustinį.

Dar prieš prasidedant renginiui gamtos saugotojai pareikalavo, kad organizatoriai apsaugotų kopas, todėl keliukas į koncertų zoną buvo atitvertas "Stop" juosta.

Tačiau ne tiek ji, kiek nuolat merkiantis lietus apsaugojo gamtą nuo suniokojimo.

Pirmadienį pajūris buvo švarus ir neišmindytas.