„Užslopinta problema gali sugrįžti kitais kanalais, pavyzdžiui, ligos simptomais, kurių kilmė labai sunkiai pastebima“, – pasakoja specialistas. Taip G. Kaubrys komentuoja Kembridžo universiteto neurologo Michaelio Andersono ir kitų jo kolegų atliktą tyrimą. Kaip teigiama „Scientific American“ žurnale, M. Andersonas savo atliktu tyrimu įrodė, jog žmogaus smegenys gali pačios valdyti įsiminimo procesą. Tokiu būdu galime išmokti valingai pamiršti tam tikrus dalykus.
Tyrimas išspausdintas moksliniame žurnale „Nature Communications“.
Galime pamiršti daugiau nei norime
Bandydami instinktyviai sučiupti nuo viryklės krintančią karštą keptuvę, galime paskutinę sekundę patraukti ranką ir išvengti nudegimo. Taip gali nutikti dėl priekinės smegenų žievės kontrolės, kuri sustabdys mus nuo gaudymo reflekso. M. Andersono tyrimo metu įrodyta, kad panašiai gali nutikti ir su nemaloniais prisiminimais – smegenys gali pačios sulaikyti mus nuo spontaniško jų atsiminimo.
Smegenų priekinė kaktinės skilties žievė gali slopinti tam tikrus dalykus ar nemalonius prisiminimus hipokampe – smegenų struktūroje, kurioje vyksta įsiminimo procesai, ir taip mus apsaugoti nuo streso. Norėdamas apie šią savybę sužinoti daugiau, M. Andersonas su kolegomis atliko tyrimą, kurio metu liepė 381 studentui išmokti tarpusavyje nesusijusių žodžių poras. Vėliau studentams buvo rodomas vienas žodis ir prašoma pasakyti jo porininką arba daryti atvirkščią dalyką – valingai stengtis neįsiminti žodžio-porininko. Kartais tarp šių žodžių buvo rodomi visiškai nesusiję paveikslėliai, tokie kaip kalakutai, stovintys mašinų stovėjimo aikštelėje.
Kaip teigiama „Scientific American“ straipsnyje, tyrėjai aptiko, jog savanoriai studentai blogiau prisiminė nuotrauką su kalakutais stovėjimo aikštelėje ar kitus paveikslėlius, jei prieš pamatydami ar pamatę iliustraciją bandė valingai pamiršti vieną iš poros žodžių. Tokiais atvejais su žodžiais nesusiję paveikslėliai buvo prisimenami 40 proc. blogiau nei tuomet, kai žodžio valingai pamiršti neprašyta.
Tokį fenomeną tyrėjai vadina „amnezijos šešėliu“, kai bandymas pamiršti tam tikrą dalyką neigiamai paveikia ir likusią atmintį – blokuojami ir prisiminimai, kurie tuo metu vyksta aplink bandomą pamiršti dalyką. Tai paaiškina, kodėl žmonės, kurie bando pamiršti trauminius prisiminimus, turi prastą atmintį dėl kasdienių dalykų, teigia su tyrimu nesusiję ekspertai.
Nepaisant šios trumpalaikės amnezijos, smegenų sugebėjimas valingai užmiršti gali būti labai naudingas, mano M. Andersonas. Šiuo metu jis su kolege Ana Catarino studijuoja, ar įmanoma išmokyti žmones šio smegenų slopinimo meno: jie atlieka eksperimentą, kuriame stebi žmogaus smegenų veiklą realiu laiku ir pateikia tiriamiesiems žodinius pranešimus apie tai, kiek smegenų hipokampas yra slopinamas tuo metu. Jų manymu, šis būdas gali padėti žmonėms pamiršti praeitį, ypač sumažinti potrauminio streso keliamus nemalonius jausmus.
Reikalingi detalesni įrodymai
Pasak profesoriaus G. Kaubrio, tyrimo sėkmę, kad studentams visgi pavyko pamiršti kai kurias žodžių poras, lėmė tai, jog buvo naudojamos tarpusavyje nesusijusių žodžių poros.
„Paprastai psichologiniuose asociacijų testuose naudojami skirtingi, tačiau tarpusavyje kažkuo susiję žodžiai. Pavyzdžiui, stalas-kėdė, obuolys-kriaušė ir t. t. Tokiu būdu dviejų žodžių tarpusavio asociacija padeda juos geriau prisiminti, kai sufleruojamas tik vienas iš jų ir prašoma įvardinti antrąjį. O šiame tyrime buvo naudojami tolimesni, ryšio neturintys žodžiai, tad jau vien šis faktas padeda lengviau pamiršti“, – tikina neurologas.
Nors kaip teorinis atradimas šis tyrimas yra labai įdomus ir vertingas, praktikoje kol kas nėra išnagrinėta, kokią įtaką žmogaus atminčiai tai gali turėti, mano Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro vadovas.
„Iš tyrimo rezultatų nėra aišku, ar iš tikrųjų įvyksta visiškas užmiršimas, ar tik laikinai blokuojamas nemalonių įvykių prisiminimas. Nežinoma, ar užslopinti nemalonūs išgyvenimai negrįš po kelių savaičių, mėnesių ar metų. Reikalingi detalesni ir ilgalaikiai medicininiai tyrimai, kurie patikrintų šio metodo veiksmingumą ir saugumą“, – dėsto G. Kaubrys.
Tikėtina, kad tai, ką bandome užslopinti, nėra užmirštama visam laikui, tas įvykis iš mūsų smegenų niekur nedingo, sako neurologas. Anot jo, kol kas sunku spręsti, kokios būtų šio atrasto būdo galimybės, ar tikrai pavyktų suvaldyti šį gebėjimą ir nepažeisti kitų atsiminimų bei sugebėjimo sėkmingai mokytis.
„Yra dvi pusės – įsiminimas ir užmiršimas, šios dvi savybės yra stipriai tarpusavyje susijusios. Minėtas eksperimentas rodo, kad mokymasis valingai pamiršti tik kai kuriuos dalykus gali turėti įtakos ir daug platesnėms atminties sritims, nežinoma, ar vėliau nebus sunku įsiminti ir kitus naujus dalykus“, – taria specialistas.
Kol šios galimos pasekmės nėra itin gerai ištirtos, tikrai nereikėtų skubėti mokytis užmiršimo technikos bandant išsigelbėti nuo streso ar taikyti šį būdą kaip klinikinį gydymą kasdienybėje, aiškina G. Kaubrys.
