Šią neturtinę žalą nuteistajam, kuris jau atliko bausmę, trečiadienį priteisė Vilniaus apygardos administracinis teismas.

A. Ošurkovas Lukiškėse praleido 748 paras – jis laikytas nuo 2014 metų vasario iki 2016 metų balandžio. Tuo metu jam taikytas kardomasis kalinimas, nes teismas nusprendė, kad nusikaltimais Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai kaltinamas asmuo nuosprendžio turi laukti už grotų.

Teismui jis skundėsi, kad buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko ploto normų asmeniui, higienos normų reikalavimų, buvo netinkama ventiliacija. Vyras skundėsi, kad nelaisvėje buvo drėgna, šalta, tamsu, kamerose buvo pelėsis ir parazitai, o kalėjimo administracija nedavė valymo priemonių. Be to, nebuvo tinkamai pasirūpinta patalyne, rankšluosčiais.

Bylą teismas išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant. A. Ošurkovas prašė jam priteisti 7 tūkst. 500 eurų.

Teismas konstatavo, kad Lukiškių kalėjime pareiškėjui teko mažas plotas, kamerų plotą papildomai mažino jose esantys baldai. Nors buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vieną valandą gryname ore, tačiau likusį paros laiką – iš viso 152 paras – jis turėdavo praleisti perpildytose kamerose.

Pasak teismo, naudojantis sanitariniais įrenginiais pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas, vienoje kameroje jis laikytas sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų, nustatytų dirbtiniam dieniniam apšvietimui, kitose kamerose sienų, lubų būklė nebuvo tinkama, jos neremontuotos, nebuvo išduotos valymo priemonės, buvo nešvarus unitazas.

Be to, teismo vertinimu, buvo pažeista pareiškėjo teisė per 10 dienų po nuosprendžio įsiteisėjimo būti perkeltam į Vilniaus pataisos namus, todėl jis laikytas Lukiškių kalėjime 21 diena ilgiau.

Buvusiam Lietuvos kariuomenės paramedikui A. Ošurkovui nuosprendį Vilniaus apygardos teismas paskelbė 2016 metų kovo 4 dieną. Nei nuteistasis, nei prokuratūra jo neskundė.

Rinko karinę informaciją

Anot teismo, tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje vyras rinko informaciją, susijusią su Lietuvos karine technika, karių rengimo programomis, kariuomenės objektais, karių lojalumu savo valstybei.

Šią informaciją kaltinamasis perduodavo Baltarusijos žvalgybos agentui, su kuriuo bendraudamas naudojosi priedangos patalpomis, keitė telefonų tinklus.

Teismas skyrė minimalią bausmę, atsižvelgęs, kad jis anksčiau nebuvo teistas, prisipažino padaręs nusikaltimą ir padėjo jį išaiškinti. Už šnipinėjimą Lietuvoje gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki 15 metų.

A. Oršukovas buvo sekamas nuo 2012 metų rugpjūčio iki 2014 metų sausio, kai buvo sulaikytas.

Uždaruose posėdžiuose bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad 2006 metais A. Ošurkovas, dirbdamas ir gyvendamas Baltarusijoje, Minske, susitarė su Baltarusijos žvalgybos organizacijos vadovu Sergejumi Kurulenka, kad grįžęs į Lietuvą ir pradėjęs privalomąją karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje už piniginį atlygį perduos jam Baltarusijos žvalgybos organizaciją dominančią informaciją apie Lietuvos kariuomenę.

Sugrįžęs į Lietuvą ir atlikdamas privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, A. Ošurkovas vykdė S. Kurulenkos pavestą užduotį: rinko ir perduodavo tarnybos paslaptį sudarančią informaciją. Kaltinamasis šią informaciją fotografavo, užrašinėjo, braižė projektų schemas ar planus, stebėjo juos ir įsiminė, betarpiškai bendravo su tarnybą atliekančiais kariais, klausėsi jų pokalbių, persirašė karių duomenis iš dokumentų, kuriais galėjo pasinaudoti tarnybos metu.

S. Ošurkovas jau yra laisvėje – šiemet sausį jis baigė atlikti bausmę ir buvo paleistas iš pataisos namų.

Tokį sprendimą priėmė Vilniaus miesto apylinkės teismas.

2014 metų balandį karys buvo atleistas iš tarnybos Lietuvos kariuomenėje, su juo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis dėl kario neteisėtos veikos. Tuo metu kariui buvo pareikšti įtarimai dėl šnipinėjimo.

A.Ošurkovas buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono Laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo karys.

Teismas nustatė, kad pagal įstatymus, karys, nutraukdamas Profesinę karo tarnybos sutartį prieš terminą, privalo atlyginti jam išduotos karinės aprangos likutinę vertę, išskyrus atvejus, kai jis išleidžiamas į atsargą paliekant jam teisę nešioti uniformą. A.Ošurkovui nebuvo palikta teisė nešioti uniformą.

Kaip yra nustatęs Vilniaus apygardos teismas, tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje vyras rinko informaciją, susijusią su Lietuvos karine technika, karių ruošimo programomis, kariuomenės objektais, karių lojalumu savo valstybei.

Šią informaciją kaltinamasis perduodavo Baltarusijos žvalgybos agentui.

Teismas A.Oširkovui skyrė minimalią trejų metų laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgęs, kad jis anksčiau nebuvo teistas, prisipažino padaręs nusikaltimą ir padėjo jį išaiškinti. Už šnipinėjimą Lietuvoje gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki 15 metų.

Generalinė prokuratūra neskundė nuosprendžio trejų metų laisvės atėmimo bausme už šnipinėjimą Baltarusijai nuteistam buvusiam kariuomenės paramedikui Andrejui Ošurkovui.

„Bausmės dydis yra neesminis dalykas. Teismo motyvai argumentuoti, nuosprendis tenkina. Bausmės tikslai gali būti pasiekti ir minimalia bausme “, – BNS sakė valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikęs Generalinės prokuratūros prokuroras Redas Savickas. Anksčiau jis prašė kaltinamajam skirti šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Jis sakė, kad neskųsti nuosprendžio nuspręsta atsižvelgus ir į tai, kad nuteistasis prisipažino ir buvo pripažintas kaltu dėl visų epizodų, jis nuoširdžiai gailėjosi.

Nuosprendžio neskundžia ir nuteistasis. Jo advokatas Viktoras Ošurkovas BNS sakė, kad klientas nepageidavo, kad gynėjas žiniasklaidai komentuotų jo bylą, tačiau patvirtino, kad nuosprendis nebuvo apskųstas.

Buvusiam Lietuvos kariuomenės paramedikui A.Ošurkovui nuosprendį Vilniaus apygardos teismas paskelbė kovo 4 dieną. Šalys apeliacinius skundus galėjo paduoti per 20 dienų. Nepadavus skundų, nuosprendis įsiteisėjo.

Anot teismo, tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje vyras rinko informaciją, susijusią su Lietuvos karine technika, karių ruošimo programomis, kariuomenės objektais, karių lojalumu savo valstybei.

Šią informaciją kaltinamasis perduodavo Baltarusijos žvalgybos agentui, su kuriuo bendraudamas naudojosi priedangos patalpomis, keitė telefonų tinklus.

Teismas skyrė minimalią bausmę, atsižvelgęs, kad jis anksčiau nebuvo teistas, prisipažino padaręs nusikaltimą ir padėjo jį išaiškinti. Už šnipinėjimą Lietuvoje gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki 15 metų.

A.Oršukovas buvo sekamas nuo 2012 metų rugpjūčio iki 2014 metų sausio, kai buvo sulaikytas.

Uždaruose posėdžiuose bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad 2006 metais A. Ošurkovas, dirbdamas ir gyvendamas Baltarusijoje, Minske, susitarė su Baltarusijos žvalgybos organizacijos vadovu Sergejumi Kurulenka, kad grįžęs į Lietuvą ir pradėjęs privalomąją karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje už piniginį atlygį perduos jam Baltarusijos žvalgybos organizaciją dominančią informaciją apie Lietuvos kariuomenę.

Sugrįžęs į Lietuvą ir atlikdamas privalomąją pradinę karinę tarnybą Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, A. Ošurkovas vykdė S. Kurulenkos pavestą užduotį: rinko ir perduodavo tarnybos paslaptį sudarančią informaciją. Kaltinamasis šią informaciją fotografavo, užsirašinėjo, braižė projektų schemas ar planus, stebėjo juos ir įsiminė, betarpiškai bendravo su tarnybą atliekančiais kariais, klausėsi jų pokalbių, persirašė karių duomenis iš dokumentų, kuriais galėjo pasinaudoti tarnybos metu.

Kaltinamasis bandė įtikinti teismą, kad jis nesiekė pakenkti Lietuvos valstybei, o tik norėjo pasipelnyti.

Už šnipinėjimą Baltarusijai yra nuteistas ir buvęs valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojas Romualdas Lipskis. Jam pernai lapkritį skirti treji metai ir trys mėnesiai nelaisvės. Pastarasis savo kaltę neigia. Nuosprendį apskundė ir prokuratūra, ir nuteistasis.

Vilniaus apygardos teismas trejų metų laisvės atėmimo bausme nuteisė buvusį Lietuvos kariuomenės paramediką Andrejų Ošurkovą, kuris buvo kaltintas šnipinėjimu Baltarusijai.

Uždaruose posėdžiuose bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad 2006 m. A. Oršukovas, dirbdamas ir gyvendamas Baltarusijoje, Minske, susitarė su S. K., Baltarusijos Respublikos žvalgybos organizacijos vadovu, kad jis grįžęs į Lietuvą ir pradėjęs privalomąją karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje už piniginį atlygį perduos jam Baltarusijos žvalgybos organizaciją dominančią informaciją apie Lietuvos kariuomenę, joje dirbančių ir tarnaujančių asmenų patriotinį nusiteikimą ir lojalumą Lietuvos Respublikai.

A.Oršukovas, 2007 m. sugrįžęs į Lietuvą, atlikdamas privalomąją pradinę karinę tarnybą Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, vykdė S. K. pavestą užduotį: rinko ir perduodavo tarnybos paslaptį sudarančią informaciją. Kaltinamasis šią informaciją fotografavo, užsirašinėjo, braižė projektų schemas ar planus, stebėjo juos ir įsiminė, betarpiškai bendravo su tarnybą atliekančiais kariais, klausėsi jų pokalbių, persirašė karių duomenis iš dokumentų, kuriais galėjo pasinaudoti tarnybos metu.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad A. Oršukovas neabejotinai vykdė Baltarusijos Respublikos žvalgybos užduotis, rinko ir perduodavo tarnybos paslaptį sudarančią informaciją, dominančią šios užsienio valstybės žvalgybą.

Teismas nustatė, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis buvo užverbuotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos jau 2006 metais. Tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje, dirbdamas karinėse struktūrose rinko informaciją, susijusią su Lietuvos kariuomene, karine technika, karių ruošimo programomis, kariuomenės objektais, karių lojalumu savo valstybei ir galimybėmis juos panaudoti kitos valstybės interesams. Šią informaciją kaltinamasis perduodavo Baltarusijos žvalgybos agentui, su kuriuo bendraudamas naudojosi priedangos patalpomis, keitė telefonų tinklus ir kt.

A. Oršukovas bandė įtikinti teismą, kad jis nesiekė pakenkti Lietuvos valstybei, o tik norėjo pasipelnyti, tačiau  teismas, remdamasis bylos duomenimis ir įvertinęs, kad kaltinamasis yra vidurinio išsilavinimo, pakankamai nuovokus, padarė išvadą, kad jis be jokios abejonės suprato, jog jo veiksmai yra naudingi kitai valstybei, o surinkta informacija gali būti panaudota prieš Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką. Visa tai žinodamas jis vis tiek veikė pagal išankstines užduotis ir užtikrino, kad tokia informacija Baltarusijos žvalgybai būtų perduota. Šios aplinkybės atskleidžia kaltinamojo tiesioginės tyčios turinį, nes jis suprato savo nusikalstamų veiksmų tikslus ir siekė juos realizuoti.

Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, padėjo atskleisti nusikaltimą.

Teismas, skirdamas ir parinkdamas A. Oršukovui bausmę bei jos trukmę, atsižvelgė į tai, kad padarytas nusikaltimas yra labai sunkus, tęsėsi pakankamai ilgai, tačiau kaltinamasis praeityje neteistas, charakterizuojamas teigiamai, priklausomybės ligų centre neužregistruotas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, ilgą laiką buvo suimtas kalėjimo sąlygomis.

Be to, parenkant bausmės trukmę, buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuo 2012 m. rugpjūčio naudojant technines priemones, kurių pagalba A. Oršukovas buvo sekamas (fiksuojami kaltinamojo susitikimai su Baltarusijos valstybės žvalgybos agentu, perduodama informacija), specialiosios tarnybos beveik metus laiko šnipinėjimo nenutraukė ir sudarė sąlygas Lietuvos kariuomenei bei Lietuvos saugumui svarbiai informacijai patekti Baltarusijos valstybės žvalgybai.

Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. Oršukovas paskyrus baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą realią trejų metų laisvės atėmimo bausmę.            

Šis sprendimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniams teismui.

Generalinė prokuratūra prašė kaltinamajam skirti šešerių metų laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras Redas Savickas sakė nežinąs, ar skųs nuosprendį. Nuteistojo advokatas su žurnalistais atsisakė bendrauti. 

A.Ošurkovas buvo sulaikytas 2014 metų sausį.

Už šnipinėjimą Baltarusijai yra nuteistas ir buvęs valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojas Romualdas Lipskis. Jam pernai lapkritį skirti treji metai ir trys mėnesiai nelaisvės.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį baigė nagrinėti buvusio kariuomenės paramediko Andrejaus Ošurkovo bylą, kurioje jis kaltinamas šnipinėjimu Baltarusijai.

Nuosprendį teisėjų kolegija skelbs kitą savaitę, kovo 4 dieną.

Ketvirtadienį kaltinamajam buvo suteikta paskutiniojo žodžio teisė. Teismo posėdis vyko už uždarų durų.

Generalinė prokuratūra prašo kaltinamajam skirti šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

A.Ošurkovas, kuris tarnavo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione, buvo sulaikytas 2014 metų sausį.

Valstybės saugumo departamentas 2014 metų gruodį pranešė nustatęs, kad A.Ošurkovą Baltarusijos gynybos ministerijos Generalinio štabo Vyriausios žvalgybos valdyba (GRU) užverbavo Baltarusijoje ir tikslingai infiltravo į Lietuvos kariuomenę atlikti specialioms užduotims.

Įtariama, kad duomenys Baltarusijai buvo perduodami penkerius metus, už perduotą informaciją kaltinamasis gaudavo pinigų.

Kaip skelbė VSD, Baltarusijos GRU karininkas Sergejus Kurulenko Lietuvoje buvo užverbavęs du agentus. VSD grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje pernai teigta, kad informaciją šiam agentui teikė buvęs valstybinės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojas Romualdas Lipskis ir Lietuvos kariuomenės paramedikas A.Ošurkovas.

R.Lipskiui buvo skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, šis nuosprendis buvo apskųstas.

Teigiama, kad GRU domėjosi Lietuvos kariuomenės padalinių turima karine technika, ginkluote, pastatų paskirtimi, dalyvavimu tarptautinėse NATO operacijose (misijose), standartinių operacijų planais, įvairiais kariniais mokymais, informacija apie konkrečiuose padaliniuose ar tarnybose tarnaujančių asmenų skaičių, norėjo sužinoti jų vardus, asmenines charakteristikas bei moralines psichologines nuostatas, dienotvarkę, t. y. apie viską, kas susiję su Lietuvos kariuomene, turima karine technika, karių ruošimo programomis, pratybomis, Lietuvos kariuomenės objektais ir jų paskirtimi.

Anot prokurorų, A. Ošurkovas informaciją rinko betarpiškai bendraudamas su tarnybą atliekančiais kariais, stebėdamas, įsimindamas bei pagal galimybes fotografuodamas ar kitaip fiksuodamas, pavyzdžiui, perbraižydamas objektų schemas bei planus, persirašydamas tarnybą atliekančių karių duomenis iš tarnybinių dokumentų (registracijos knygų ar žurnalų).

VSD teigimu, Baltarusijos GRU taip pat buvo pateikusi užduotį A.Ošurkovui ieškoti Lietuvos kariuomenėje nepatriotiškai nusiteikusių asmenų bei rinkti apie juos informaciją, ieškoti kitų verbuoti tinkamų kandidatų.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį dar trims mėnesiams pratęsė suėmimo terminą šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamam buvusiam kariuomenės paramedikui Andrejui Ošurkovui.

Teismas mano, kad suėmimo pagrindai nėra išnykę, kaltinamasis gali bėgti ir slėptis nuo teismo.

A.Ošurkovo byla teisme jau baigiama nagrinėti, joje liko tik kaltinamojo paskutinio žodžio teisė. Procesas, kuris vyksta už uždarų durų, bus tęsiamas vasario pabaigoje.

Generalinė prokuratūra prašo buvusį kariuomenės paramediką pripažinti kaltu dėl šnipinėjimo Baltarusijai ir skirti šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

A.Ošurkovas, kuris tarnavo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione, buvo sulaikytas 2014 metų sausį.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) 2014 metų gruodį pranešė nustatęs, kad A.Ošurkovą Baltarusijos gynybos ministerijos Generalinio štabo Vyriausios žvalgybos valdyba (GRU) užverbavo Baltarusijoje ir tikslingai infiltravo į Lietuvos kariuomenę atlikti specialioms užduotims.

Įtariama, kad duomenys Baltarusijai buvo perduodami penkerius metus, už perduotą informaciją kaltinamasis gaudavo pinigų.

Kaip skelbė VSD, Baltarusijos GRU karininkas Sergejus Kurulenko Lietuvoje buvo užverbavęs du agentus. VSD grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje pernai teigta, kad informaciją šiam agentui teikė buvęs valstybinės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojas Romualdas Lipskis ir Lietuvos kariuomenės paramedikas A.Ošurkovas.

R.Lipskio byloje nuosprendis yra paskelbtas, tačiau jis neįsiteisėjęs, nes buvo apskųstas.

GRU domėjosi Lietuvos kariuomenės padalinių turima karine technika, ginkluote, pastatų paskirtimi, dalyvavimu tarptautinėse NATO operacijose (misijose), standartinių operacijų planais, įvairiais kariniais mokymais, informacija apie konkrečiuose padaliniuose ar tarnybose tarnaujančių asmenų skaičių, norėjo sužinoti jų vardus, asmenines charakteristikas bei moralines psichologines nuostatas, dienotvarkę, t. y. apie viską, kas susiję su Lietuvos kariuomene, turima karine technika, karių ruošimo programomis, pratybomis, Lietuvos kariuomenės objektais ir jų paskirtimi.

Anot prokurorų, A.Ošurkovas informaciją rinko betarpiškai bendraudamas su tarnybą atliekančiais kariais, stebėdamas, įsimindamas bei pagal galimybes fotografuodamas ar kitaip fiksuodamas, pavyzdžiui, perbraižydamas objektų schemas bei planus, persirašydamas tarnybą atliekančių karių duomenis iš tarnybinių dokumentų (registracijos knygų ar žurnalų).

VSD teigimu, Baltarusijos GRU taip pat buvo pateikusi užduotį A.Ošurkovui ieškoti Lietuvos kariuomenėje nepatriotiškai nusiteikusių asmenų bei rinkti apie juos informaciją, ieškoti kitų verbuoti tinkamų kandidatų.

Generalinė prokuratūra prašo buvusį kariuomenės paramediką Andrejų Ošurkovą pripažinti kaltu dėl šnipinėjimo Baltarusijai.

Vilniaus apygardos teismo posėdyje penktadienį prokuroras Redas Savickas paprašė kaltinamajam skirti šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Ne viešame teismo posėdyje savo kalbą taip pat pasakė A.Ošurkovo advokatas. Kitame teismo posėdyje kaltinamajam bus suteikta paskutiniojo žodžio teisė. Jis pripažįsta savo kaltę.

A.Ošurkovas, kuris tarnavo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione, buvo sulaikytas 2014 metų sausį.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) 2014 metų gruodį pranešė nustatęs, kad A.Ošurkovą Baltarusijos gynybos ministerijos Generalinio štabo Vyriausios žvalgybos valdyba (GRU) užverbavo Baltarusijoje ir tikslingai infiltravo į Lietuvos kariuomenę atlikti specialioms užduotims.

Įtariama, kad duomenys Baltarusijai buvo perduodami penkerius metus, už perduotą informaciją kaltinamasis gaudavo pinigų.

Kaip skelbė VSD, Baltarusijos GRU karininkas Sergejus Kurulenko Lietuvoje buvo užverbavęs du agentus. VSD grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje pernai teigta, kad informaciją šiam agentui teikė buvęs valstybinės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojas Romualdas Lipskis ir Lietuvos kariuomenės paramedikas A.Ošurkovas.

R.Lipskio byloje nuosprendis yra paskelbtas, tačiau jis neįsiteisėjęs, nes buvo apskųstas.

GRU domėjosi Lietuvos kariuomenės padalinių turima karine technika, ginkluote, pastatų paskirtimi, dalyvavimu tarptautinėse NATO operacijose (misijose), standartinių operacijų planais, įvairiais kariniais mokymais, informacija apie konkrečiuose padaliniuose ar tarnybose tarnaujančių asmenų skaičių, norėjo sužinoti jų vardus, asmenines charakteristikas bei moralines psichologines nuostatas, dienotvarkę, t. y. apie viską, kas susiję su Lietuvos kariuomene, turima karine technika, karių ruošimo programomis, pratybomis, Lietuvos kariuomenės objektais ir jų paskirtimi.

Anot prokurorų, A.Ošurkovas informaciją rinko betarpiškai bendraudamas su tarnybą atliekančiais kariais, stebėdamas, įsimindamas bei pagal galimybes fotografuodamas ar kitaip fiksuodamas, pavyzdžiui, perbraižydamas objektų schemas bei planus, persirašydamas tarnybą atliekančių karių duomenis iš tarnybinių dokumentų (registracijos knygų ar žurnalų).

VSD teigimu, Baltarusijos GRU taip pat buvo pateikusi užduotį A.Ošurkovui ieškoti Lietuvos kariuomenėje nepatriotiškai nusiteikusių asmenų bei rinkti apie juos informaciją, ieškoti kitų verbuoti tinkamų kandidatų.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį trims mėnesiams pratęsė suėmimo terminą šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamam buvusiam kariuomenės paramedikui Andrejui Ošurkovui.

Teismas mano, kad kaltinamasis gali bėgti ir slėptis, daryti naujus nusikaltimus. A.Ošurkovas neprieštaravo, kad toliau būtų laikomas suimtas. Jis pripažįsta savo kaltę.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Vilniaus apygardos teismas jau baigia nagrinėti šnipinėjimu kaltinimo buvusio kariuomenės paramediko bylą. Joje liko pasakyti baigiamąsias kalbas ir paskelbti nuosprendį. Kiti bylos posėdžiai dar nėra paskirti.

A.Ošurkovas, kuris tarnavo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione, buvo sulaikytas pernai sausį.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) pernai gruodį pranešė nustatęs, kad A.Ošurkovą Baltarusijos gynybos ministerijos Generalinio štabo Vyriausios žvalgybos valdyba (GRU) užverbavo Baltarusijoje ir tikslingai infiltravo į Lietuvos kariuomenę atlikti specialioms užduotims.

Įtariama, kad duomenys Baltarusijai buvo perduodami penkerius metus, už perduotą informaciją kaltinamasis gaudavo pinigų.

Kaip skelbė VSD, Baltarusijos GRU karininkas Sergejus Kurulenko Lietuvoje buvo užverbavęs du agentus. VSD praėjusių metų grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje teigiama, kad informaciją šiam agentui teikė buvęs valstybinės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojas Romualdas Lipskis ir Lietuvos kariuomenės paramedikas A.Ošurkovas.

R.Lipskis taip pat yra suimtas, jo bylą nagrinėja Vilniaus apygardos teismas. Jis kaltu neprisipažįsta, teismas šioje byloje nuosprendį skelbs kitą savaitę.

GRU domėjosi Lietuvos kariuomenės padalinių turima karine technika, ginkluote, pastatų paskirtimi, dalyvavimu tarptautinėse NATO operacijose (misijose), standartinių operacijų planais, įvairiais kariniais mokymais, informacija apie konkrečiuose padaliniuose ar tarnybose tarnaujančių asmenų skaičių, norėjo sužinoti jų vardus, asmenines charakteristikas bei moralines psichologines nuostatas, dienotvarkę, t. y. apie viską, kas susiję su Lietuvos kariuomene, turima karine technika, karių ruošimo programomis, pratybomis, Lietuvos kariuomenės objektais ir jų paskirtimi.

Anot prokurorų, A.Ošurkovas informaciją rinko betarpiškai bendraudamas su tarnybą atliekančiais kariais, stebėdamas, įsimindamas bei pagal galimybes fotografuodamas ar kitaip fiksuodamas, pavyzdžiui, perbraižydamas objektų schemas bei planus, persirašydamas tarnybą atliekančių karių duomenis iš tarnybinių dokumentų (registracijos knygų ar žurnalų).

VSD teigimu, Baltarusijos GRU taip pat buvo pateikusi užduotį A.Ošurkovui ieškoti Lietuvos kariuomenėje nepatriotiškai nusiteikusių asmenų bei rinkti apie juos informaciją, ieškoti kitų verbuoti tinkamų kandidatų.

Šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamo buvusio kariuomenės paramediko Andrejaus Ošurkovo suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Vilniaus apygardos teismas patenkino prokuratūros prašymą pratęsti suėmimą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo liepos 24 dienos, BNS informavo teismas.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Vilniaus apygardos teismas jau baigia nagrinėti šnipinėjimu kaltinimo buvusio kariuomenės paramediko bylą. Joje liko pasakyti baigiamąsias kalbas ir paskelbti nuosprendį. Kitas posėdis suplanuotas rugsėjo 3 dieną.

Kaltinamasis A.Ošurkovas, kuris tarnavo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione, buvo sulaikytas pernai sausį.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) pernai gruodį pranešė nustatęs, kad A.Ošurkovą Baltarusijos gynybos ministerijos Generalinio štabo Vyriausios žvalgybos valdyba (GRU) užverbavo Baltarusijoje ir tikslingai infiltravo į Lietuvos kariuomenę atlikti specialioms užduotims.

Įtariama, kad duomenys Baltarusijai buvo perduodami penkerius metus, už perduotą informaciją kaltinamasis gaudavo pinigų.

Balandį vykusiame posėdyje A.Ošurkovas pripažino savo kaltę.

Kaip skelbė VSD, Baltarusijos GRU karininkas Sergejus Kurulenko Lietuvoje buvo užverbavęs du agentus. VSD praėjusių metų grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje teigiama, kad informaciją šiam agentui teikė buvęs valstybinės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojas Romualdas Lipskis ir Lietuvos kariuomenės paramedikas A.Ošurkovas.

R.Lipskis taip pat yra suimtas, jo bylą nagrinėja Vilniaus apygardos teismas. Jis kaltu neprisipažįsta.

GRU domėjosi Lietuvos kariuomenės padalinių turima karine technika, ginkluote, pastatų paskirtimi, dalyvavimu tarptautinėse NATO operacijose (misijose), standartinių operacijų planais, įvairiais kariniais mokymais, informacija apie konkrečiuose padaliniuose ar tarnybose tarnaujančių asmenų skaičių, norėjo sužinoti jų vardus, asmenines charakteristikas bei moralines psichologines nuostatas, dienotvarkę, t. y. apie viską, kas susiję su Lietuvos kariuomene, turima karine technika, karių ruošimo programomis, pratybomis, Lietuvos kariuomenės objektais ir jų paskirtimi.

Anot prokurorų, A. Ošurkovas informaciją rinko betarpiškai bendraudamas su tarnybą atliekančiais kariais, stebėdamas, įsimindamas bei pagal galimybes fotografuodamas ar kitaip fiksuodamas, pavyzdžiui, perbraižydamas objektų schemas bei planus, persirašydamas tarnybą atliekančių karių duomenis iš tarnybinių dokumentų (registracijos knygų ar žurnalų).

VSD teigimu, Baltarusijos GRU taip pat buvo pateikusi užduotį A.Ošurkovui ieškoti Lietuvos kariuomenėje nepatriotiškai nusiteikusių asmenų bei rinkti apie juos informaciją, ieškoti kitų verbuoti tinkamų kandidatų.

Vilniaus apygardos teismas penktadienį apklausė dvi liudytojas šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamo buvusio kariuomenės paramediko Andrejaus Ošurkovo byloje.

Liudytojomis teisme apklaustos dvi moterys, viena jų - naktiniame klube šokėja dirbusi Ksenija Lukaševič. Pastaroji liudijo ir kito kaltinamojo šnipinėjimu Baltarusijai, valstybės įmonės „Oro navigacija“ buvusio darbuotojo Romualdo Lipskio byloje.

Daugiau liudytojų teismas nusprendė nebeapklausti. Bylos procesas vyksta už uždarų durų, kad nebūtų paviešinta slaptų dokumentų.

Balandį vykusiame posėdyje 29 metų A.Ošurkovas pripažino savo kaltę, davė parodymus, patvirtino anksčiau per tyrimą duotus paaiškinimus.

Bylos nagrinėjimą teismas tęs birželio 11 dieną.

Kaltinamasis A.Ošurkovas, kuris tarnavo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione, buvo sulaikytas pernai sausį.

Valstybės saugumo departamentas pernai gruodį pranešė nustatęs, kad A.Ošurkovą Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausios žvalgybos valdyba (GRU) užverbavo Baltarusijoje ir tikslingai infiltravo į Lietuvos kariuomenę atlikti specialioms užduotims.

Įtariama, kad duomenys Baltarusijai buvo perduodami penkerius metus, už perduotą informaciją kaltinamasis gaudavo pinigų.

Kaip skelbė Valstybės saugumo departamentas (VSD), Baltarusijos gynybos ministerijos Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) karininkas Sergejus Kurulenko Lietuvoje buvo užverbavęs du agentus. VSD praėjusių metų grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje teigiama, kad informaciją šiam agentui teikė buvęs valstybinės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojas R.Lipskis ir Lietuvos kariuomenės paramedikas A.Ošurkovas.

R.Lipskis taip pat yra suimtas, jo bylą nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.

GRU domėjosi Lietuvos kariuomenės padalinių turima karine technika, ginkluote, pastatų paskirtimi, dalyvavimu tarptautinėse NATO operacijose (misijose), standartinių operacijų planais, įvairiais kariniais mokymais, informacija apie konkrečiuose padaliniuose ar tarnybose tarnaujančių asmenų skaičių, norėjo sužinoti jų vardus, asmenines charakteristikas bei moralines psichologines nuostatas, dienotvarkę, t. y. apie viską, kas susiję su Lietuvos kariuomene, turima karine technika, karių ruošimo programomis, pratybomis, Lietuvos kariuomenės objektais ir jų paskirtimi.

Anot prokurorų, A.Ošurkovas informaciją rinko betarpiškai bendraudamas su tarnybą atliekančiais kariais, stebėdamas, įsimindamas bei pagal galimybes fotografuodamas ar kitaip fiksuodamas, pavyzdžiui, perbraižydamas objektų schemas bei planus, persirašydamas tarnybą atliekančių karių duomenis iš tarnybinių dokumentų (registracijos knygų ar žurnalų).

VSD teigimu, Baltarusijos GRU taip pat buvo pateikusi užduotį A.Ošurkovui ieškoti Lietuvos kariuomenėje nepatriotiškai nusiteikusių asmenų bei rinkti apie juos informaciją, ieškoti kitų verbuoti tinkamų kandidatų.