Tačiau kino juostos kūrėjams kyla natūralus klausimas – tuoktis ir pradėti santuokinį gyvenimą nepilnamečiams nedraudžiama, o štai pažiūrėti filmą – jau tabu?
„Apmaudu, kad cenzūros virusas persimetė į kultūros sritį. Ne kartą pastebėjome, kad užsienio kino filmai vertinami gerokai liberaliau, tačiau jeigu tai lietuviška kino juosta, į ją žiūrima tarsi pro didinamąjį stiklą, nesigilinant į kontekstą. Šis filmas – persmelktas patriotizmo, skiepijantis meilę savo šaliai, demonstruojantis, kiek mūsų tėvai ir seneliai paaukojo už laisvę, kaip brangiai už ją mokėjo. Tai filmas, kupinas vertybių, kurių kartais šiandien jau pasigendame. Ne laikas jų ieškoti būtų tada, jei šaliai grėstų pavojus. Vertybės, ypač kalbant apie požiūrį į savo šalį, formuojamos tikrai ne nuo šešiolikos metų, o gerokai anksčiau“, – komisijos sprendimu stebisi vienas iš „Pelėdų kalno“ prodiuserių Norbertas Pranckus.
Kaip rašoma pranešime spaudai, N. Pranckus sutinka, kad aštresnių ar erotinių scenų filme yra, tačiau ar kas kontroliuoja jaunus žmones, žiūrinčius televiziją, įvairius realybės šou, naršančius internete? Juk ten daug daugiau erotikos nei viena kita filme rodoma scena. Prodiuseris tikina, kad tai ne dokumentinis filmas, ši kino juosta – istorinė, joje per meninę prizmę pateikti tikri to meto įvykiai neturėtų stebinti ar šokiruoti, juk nekvestionuojame ir nešvelniname to laikotarpio istorijų autentiškumo.
Vaizduojamas Lietuvos istorinis laikotarpis nebuvo kupinas drugelių – jų išvis nebuvo, nes vyravo terorizmas, represijos, trėmimai, kovos dėl laisvės. Kuriant istorinį filmą neįmanoma, o ir nereikia vengti to parodyti.
„Pelėdų kalne“ vaizduojamas Lietuvos istorinis laikotarpis nebuvo kupinas drugelių – jų išvis nebuvo, nes vyravo terorizmas, represijos, trėmimai, kovos dėl laisvės. Kuriant istorinį filmą neįmanoma, o ir nereikia vengti to parodyti. Kuriant šį filmą vienas iš tikslų buvo jaunimui parodyti, padėti suprasti, kiek kainavo šiandien turima laisvė, tad net neabejoju, kad tai turėtų būti papildoma medžiaga vadovėlinėms istorijos pamokoms, atskleidžianti to meto emocijas, žmonių likimus ir kovą už savo šalį. Juk neiškreipsime istorijos, tad argumentas dėl gąsdinančių ar erotinių scenų, mano manymu, skamba gana keistai“, – sako prodiuseris.
Pasak jo, šis filmas nuo pat pradžių kūrėjų komandos buvo skirtas visiems Lietuvos žmonėms, minintiems garbų valstybės atkūrimo šimtmetį ir besididžiuojantiems savo tauta, tad amžiaus cenzas neturėtų būti riba.
A. Juzėno istorinė kino juosta nukelia į 1947–1953 metų Lietuvą. Tai pasakojimas apie karo chaosą ištvėrusią jaunąją kartą, kuri turėjo rinktis tarp emigracijos, traukimosi į mišką ir prisitaikymo. Režisierius visapusiškai atskleidžia pokario kartos veidą, išgyventas emocijas, kovos už laisvę ar būtį ir baimės atmosferą – baimės, taip ir nenumalšinusios nenumaldomo laisvės šauksmo.
Vieni „Pelėdų kalno“ herojai pasiaukojo partizaniniam žygiui į Vakarus, kad nuneštų žinią laisvam pasauliui ir JAV Kongresui apie Baltijos kraštų nepriklausomybės siekį bei Kremliaus nusikaltimus, kiti maištavo tyliai, be ginklo, vildamiesi laimės, mylimojo ar mylimosios, oraus gyvenimo, treti savo sudaužytų likimų fone pasidavė. Tačiau laisvės troškimo nenumalšino niekas: „Laisvė – čia širdyje. Ji - ne iliuzija. Galima ją sunaikinti tik išplėšus širdį“, – skamba partizanų vado žodžiai filme, tačiau net ir išplėšus širdį – laisvės troškimas niekur nedingsta.
Filme vaidina: Arnas Danusas, Aidas Jurgaitis, Paulina Taujanskaitė, Skomantas Duoplys, Adomas Jasiukėnas, Rūta Šmergelytė, Mantas Zemleckas, Anastasija Marčenkaitė, Monika Bičiūnaitė, Darius Meškauskas, Aleksas Kazanavičius, Aleksandr Špilevoj, Aleksandra Metalnikova, Dainius Svobonas ir kt. Režisierius: Audrius Juzėnas, scenarijaus autorius – Pranas Morkus, prodiuseriai: Norbertas Pranckus ir Justina Ragauskaitė.
„Pelėdų kalnas“, remiamas Lietuvos kino centro, šalies kino teatruose bus rodomas nuo vasario 16 d. Premjeros data parinkta neatsitiktinai – filmo kūrėjai kino juostą dedikuoja atkurtos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiantiems žmonėms.
