„Lenkija – mūsų artimiausia kaimynė ir viena strateginių partnerių. Tik glaudžiai bendradarbiaudami galėsime sėkmingai vystyti svarbiausius infrastruktūros projektus – „Rail Baltica“, „Via Baltica“, „Via Carpatia“, kurie turės didžiulę įtaką ne tik Lietuvai, bet iš esmės pakeis keleivių susisiekimą tarp visų Baltijos valstybių, Lenkijos bei kitų ES šalių, taip pat atvers naujas krovinių gabenimo galimybes – vien todėl Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas yra svarbus ne tik mums, bet ir visai Europai“, – teigė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
R. Masiulis susitikimo metu pabrėžė, kad projekto „Rail Baltica“, ir ypač tokių svarbių jo jungčių kaip Vilnius–Kaunas, finansavimo ES lėšomis užsitikrinimas yra vienas iš Lietuvos prioritetų, todėl ypatingai džiugu, kad su kaimynais turime bendrą požiūrį į šiuos klausimus.
Susitikime buvo detaliau aptartos Lietuvos ir Lenkijos kaip tranzitinių valstybių bendradarbiavimo galimybės, siekiant pritraukti didesnius krovinių srautus, keliaujančius iš Azijos į Europą ir atvirkščiai. R. Masiulis, pristatydamas mūsų šalies krovinių gabenimo galimybes, akcentavo siekį organizuoti Kinijos krovinių pervežimą per Lietuvą, sukuriant reikalingą logistikos, sandėliavimo ir transporto grandinę.
Susitikime ministrai aptarė pasirodžiusį bendrąjį naujos 2021–2027 m. finansinės perspektyvos ES biudžeto pasiūlymą. Ministrai palankiai įvertino pasiūlymą, pagal kurį numatoma finansuoti dvigubos paskirties – karinės ir civilinės – transporto infrastruktūros pritaikymą specifiniams karinio mobilumo reikalavimams. Tai ypač aktualu Suvalkų koridoriaus tarp Lenkijos ir Lietuvos transporto infrastruktūrai, tiek kelių transporto, tiek geležinkelių linijos „Rail Baltica“ atžvilgiu.
Susitikimo metu taip pat aptartos tarpvalstybinio bendradarbiavimo keičiantis duomenimis galimybės. Ministrų nuomone, sąveika ir duomenų apsikeitimas yra reikšmingas žingsnis, siekiant integracijos su panašiomis visos ES sistemomis ir planuojant, kad ateityje, įdiegus išmaniąsias technologijas, visa magistralių „Via Baltica“ ir Via Carpatia trasa turėtų išmanaus („Smart“) kelio statusą.
„Konvencinis transportas šiandien jau netelpa į savo rėmus, „kietoji“ infrastruktūra persipina su informacijos ir duomenų panaudojimo galimybėmis. Lietuvoje jau kurį laiką aktyviai mokomės rinkti ir dalintis informacija. Tačiau to neužtenka. Sieksime integracijos su visa Europa, visų pirma užtikrinant duomenų apsikeitimą su savo kaimyninėmis šalimis, ir ypač – Lenkija. Toks bendradarbiavimas tarp šalių gerokai palengvintų keliones po kitas šalis“, – sakė R. Masiulis.
„Lietuvai ir Lenkijai labai svarbu bendradarbiauti, keistis informacija ir ateityje, kad investicijos į strategiškai abiem valstybėms itin svarbius projektus būtų naudojamos racionaliai ir efektyviai“, – pabrėžė Lenkijos infrastruktūros ministras A. Adamczykas.
Ministrai taip pat akcentavo, kad artėjančioje ES transporto ministrų taryboje svarbu susitarti dėl naujų ES kelių transporto rinkos taisyklių ir sutarė bendromis pastangomis siekti, kad šios taisyklės mažintų vežėjų administracinę naštą bei didintų įmonių veiklos skaidrumą. Be to, ypatingas dėmesys bus skiriamas naujiems vairuotojų komandiravimo reikalavimams ir papildomiems saugikliams, kad jų taikymas neiškreiptų konkurencijos tarp Europos ir trečiųjų šalių vežėjų.
Susisiekimo srityje Lietuvą ir Lenkiją jungia daug bendrų projektų: magistralių „Via Baltica“, „Via Carpatia“ ir europinės vėžės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ infrastruktūros plėtra, abiejų šalių sukurtas Baltijos funkcinis oro erdvės blokas, stiprinamas jūrų uostų bendradarbiavimas. Šalys derina ir laikosi bendros pozicijos svarstant Europos Sąjungos transporto sektoriaus veiklą reglamentuojančius dokumentus dėl tarptautinio automobilių transporto liberalizavimo ir patekimo į kitas rinkas (kabotažo) bei minimalaus atlyginimo reikalavimų taikymo klausimus.
Nauju žingsniu stiprinant šalių bendradarbiavimą tapo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovybės įsteigimas Lenkijoje. Taip pat, siekdama plėsti diplomatinį atstovavimą verslo interesams, Susisiekimo ministerija nuo birželio 1 d. planuoja steigti transporto atašė pareigybę Lietuvos ambasadoje Lenkijoje.
