„Paradas“ susideda iš keturių skirtingų, tačiau viena kitą atliepiančių ekspozicijų, besidriekiančių per visas KKKC Parodų rūmų erdves bei besitęsiančių Baroti galerijoje.

Kūrinių rinkinys, eksponuojamas Parodų rūmų antrojo aukšto didžiojoje salėje, pasakoja apie savotišką Lietuvos meno kalbos metamorfozę nuo XX a. vidurio iki šiandienos. Nepaisant gana plataus laiko spektro, eksponuojami kūriniai – modernūs savo prigimtimi ir, išlaikydami skirtingas egzistencines įtampas, „kalbasi“ tarpusavyje.

Kitoje Parodų rūmų antrojo aukšto salėje įkurdintas Dainiaus Liškevičiaus „Labyrinthus“, pirmą kartą pristatytas 2014-ųjų žiemą Šiuolaikinio meno centre. Tai kompleksiškas projektas, kuriame susijungia architektūros, skulptūros ir instaliacijos formos, asmeninės kolekcijos ir retrospektyvos žanrai.

Pirmajame aukšte eksponuojama penkių jaunosios kartos šiuolaikinio meno kūrėjų paroda. Ši ekspozicija skiriasi ne tik kūrybos formomis, tokiomis kaip videokūriniai, instaliacija ar performansas, bet ir savotišku atstumu nuo vyresnių autorių mėgstamų egzistencinių temų. Jaunųjų kūrėjų ekspozicijoje į meno kūrinį žvelgiama kaip į stebėjimo įrankį, leidžiantį pamatyti plika akimi sunkiai pastebimus tiek kūniškos percepcijos, tiek visuomenės ar gamtos mokslų reiškinius.

„Parado“ atidarymo dieną vyks Austėjos Vilkaitytės performansas, kurio metu, keliaudama per įvairius šokio istorijos žanrus bei kurdama naują amplua, menininkė atliks specialiai KKKC Parodų rūmuose eksponuojamiems kūriniams sukurtą choreografiją. Performansas ta pačia arba visai kita forma bus iš naujo atliktas ir šeštadienį 15 val.

O Baroti galerijoje eksponuojamoje parodoje bus galima pamatyti tapybos darbų ir objektų, dažniausiai cirkuliuojančių tarp dailės salonų bei kolekcininkų. Tai itin eklektiškas kūrinių rinkinys, atspindintis ne tik šiuolaikinės Lietuvos meno rinkos aktualijas, bet ir pačios Baroti galerijos užkulisius: ekspozicija sudaryta daugiausia iš kūrinių, dienas leidžiančių šios galerijos saugykloje. Žiūrovai kviečiami ne tik apžvelgti dalį surinktos kolekcijos, bet ir patyrinėti į ekspoziciją nepatekusių darbų archyvą.

Visos keturios „Parado“ parodos veiks iki rugpjūčio 13 d.

Balsavo tūkstančiai žmonių

Paskutinės balsavimo dienos konkurse bylojo, kad laimėtojos nuspėti neįmanoma.

Visos septynios moterys, patekusios į finalinį Metų klaipėdietės rinkimų etapą, šiemet sulaukė tikrai didelio miestiečių palaikymo.

Už vienas daugiau balsuota kerpant iš dienraščio "Klaipėda" balsavimo lapelius. Kitas labiau palaikė naujųjų technologijų mėgėjai, jie siuntė trumpąsias žinutes ir už savo išrinktąsias klaipėdietes spaudė kompiuterių klavišus.

Tačiau atotrūkis tarp laimėtojos ir finalininkių šiais metais paaiškėjo paskutinę dieną.

Suskaičiavus visus balsus tapo aišku, kad už G.Kučinskienę atiduota beveik 4 tūkst. balsų daugiau nei už kitas moteris.

G.Kučinskienė 2015 m. jau buvo išrinkta į Metų klaipėdietės konkurso finalą.

Tąkart klaipėdiečiai aktyviau balsavo už Janiną Tulabienę, moterį, kuri visą savo gyvenimą pašventė rūpesčiui neįgaliais žmonėmis.

G.Kučinskienė visada akcentavo nesiveržianti į viešumą ir nesiekianti laimėtojos titulų. Moteris atviravo, kad jai trūksta laiko būtiniausiems darbams, o pagalvoti apie pramogas ji tiesiog nespėja.

Šiemet konkurso rezultatai parodė, kad klaipėdiečiai tikrai yra jautrūs žmonės ir vertina ne tik pagalbą žmonėms, bet ir gyvūnams.

G.Kučinskienė savo veikla įrodė, jog beglobiai gyvūnai turi teisę gyventi, jų išgelbėta jau ne vienas tūkstantis.

Moters įkurta gyvūnų prieglauda tapo tokiais vilties namais daugybei šunų, kačių ir kitų gyvių.

G.Kučinskienė siekia ne tik išsaugoti gyvybes, bet ir ieško bei sėkmingai randa globotiniams naujus namus.

Dėkoja už galimybę gyventi

Balsuodami už gydytojas Aistą Plieskienę, Jurgitą Juotkienę, pedagoges Reginą Kontautienę ir Loretą Vitkevičienę, aktorę Virginiją Kochanskytę ir menų puoselėtoją Andželiką Baroti, klaipėdiečiai reiškė išskirtinę pagarbą ir šioms nusipelniusioms moterims.

A.Plieskienė mokslus krimto Kauno medicinos universitete ir Vokietijoje, Kylio universitete. Dalį podiplominių studijų medikė praleido užsienyje, baigė tris rezidentūros studijas, vėliau apgynė mokslų daktaro laipsnį.

Pagrindinė moters misija – kasdienis siekis padėti sunkiomis onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams ir pažaboti vėžį, tęsti pradėtus mokslo darbus, ugdyti studentus.

Pacientai pažymi ne tik aukštą medikės profesionalumą, bet ir gebėjimą savo nuoširdumu, vidine šviesa įkvėpti tikėjimo net ir sunkiausiose situacijose.

O Klaipėdos universitetinės ligoninės oftalmologinės pagalbos vadovė J.Juotkienė jau rezidentūros metu buvo pakviesta dirbti į Klaipėdą.

"Grąžinti žmogui regėjimą, kai jis to yra netekęs, atperka ir vargą, ir nugaros skausmą, ir skaudantį skrandį per devintą operaciją. Tikrai jaučiuosi savose rogėse, šią sritį pasirinkau teisingai, nenorėčiau būti niekuo kitu", – atviravo didelės minios pacientų padėkų sulaukusi gydytoja.

Darbais garsina Klaipėdą

Baroti galerijai jau ketvirtį amžiaus vadovaujanti A.Baroti kuria spalvingą ne tik savo pačios, savo šeimos, bet ir visos Klaipėdos kultūrinį gyvenimą.

Darbas meno sferoje nėra paprastas, nes šioje srityje dirba labai įvairūs ir išskirtiniai žmonės. Juos reikia išmokti suprasti, "atrakinti".

Ne ką mažiau sudėtinga ir išgyventi iš menininkės veiklos. Moteris jau seniai yra tapusi uostamiesčio kultūrinio elito dalimi.

Didžiausiai nevalstybinei mokyklai Klaipėdos apskrityje – Klaipėdos licėjui vadovaujanti doc. dr. R.Kontautienė gali pelnytai didžiuotis savo mokinių pasiekimais.

Moteris įkūrė ir vadovauja prestižine tapusiai mokyklai, kurioje mokytis nori daugybė klaipėdiečių vaikų.

Mokykla yra mažesnė už tipinę, todėl čia mokytojams lengviau pažinti moksleivius ir padėti jiems atsiskleisti.

Vaikų mokymosi ir kūrybos rezultatai byloja, kad R.Kontautienės sprendimas buvo teisingas, licėjuje būna daugiausia šimtukais per egzaminus įvertintų mokinių.

L.Vitkevičienė – laisvalaikio klubo "Aerobikos uostas" direktorė ir trenerė svajojo įkurti tokį klubą labai seniai. Ji pati moko šokių bei aerobikos įvairaus amžiaus mergaites.

Moteris organizuoja nemokamus renginius vaikams: Mero šaškių turnyrą, estafetes ant ledo, kalėdines ir velykines gerumo akcijas, kurių metu vaikai parduoda savo sukurtus darbelius, o surinktais pinigais paremiami senelių bei kūdikių namai, gyvūnų prieglaudos.

Žinoma aktorė ir viena geriausių Lietuvos skaitovių V.Kochanskytė yra apdovanota I.Simonaitytės literatūrine premija už programą, skirtą šiai rašytojai.

Menininkė yra parengusi panašias programas apie Mykolą Kleopą Oginskį, M.K.Čiurlionį, V.Kudirką, Maironį, B.Brazdžionį, S.Gedą, grafus Tiškevičius, karalienę Luizę.

Docentės mokslinį vardą turinti moteris dėsto Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto Baltų filologijos katedroje lietuvių filologiją ir režisūrą, žurnalistiką bei kitus mokslus studijuojantiems studentams, moko juos scenos kalbos bei viešo kalbėjimo.

Daugybės Lietuvos žmonių pamėgta aktorė vaidina Klaipėdos dramos teatre.

V.Kochanskytė yra ir UNICEF geros valios ambasadorė. Kasmet keliauja į misijas, įsijungia ir į projektus, vykdomus Lietuvoje.

Dovana – iš garbės mecenato rankų

Visos septynios moterys vakar buvo pagerbtos šimtų klaipėdiečių, susirinkusių į "Švyturio" areną.

Žiūrovams buvo pristatyti moterų nuopelnai Klaipėdai ir klaipėdiečiams, joms įteiktos dovanos bei gėlių puokštės.

Sveikinimo ir padėkos žodžius kandidatėms tarė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir dienraštį "Klaipėda" valdančios bendrovės direktorius Tadas Širvinskas. 

"Šio konkurso tikslas – ne tik išrinkti labiausiai nusipelniusią, bet ir atskleisti, paviešinti visų kandidačių nuveiktus didelius darbus, apie kuriuose visuomenė ne visada žino", – kalbėjo T. Širvinskas. 

Konkurso nugalėtoją paskelbė dienraštį "Klaipėda" valdančios įmonės akcininkas Mindaugas Mickevičius. 

Metų klaipėdietės konkurso garbės mecenatas Rimantas Cibauskas, remiantis šią iniciatyvą jau visus 15 metų, G.Kučinskienei padovanojo laimėtojos titulo simbolį ir didžiąją dovaną – juvelyro Vido Bizausko sukurtą išskirtinę segę.

Tarptautinėje taikomojo meno bienalėje šis juvelyro kūrinys buvo apdovanotas diplomu.

Vakaro metu pagerbtos ir ankstesniais metais konkurso laimėtojų titulą pelniusios moterys.

Prieš koncertą kviestiniai svečiai mėgavosi grupės "Memelland" džiazu.

Vakaro kulminacijos laukimas neprailgo – susirinkusieji turėjo progą apžiūrėti unikalią dienraščio "Klaipėda" fotografų parodą.

Eksponuotos nuotraukos atskleidė įdomiausias visų iki tol vykusių Metų klaipėdietės konkursų akimirkas.

Linksmybės įsilingavo, kai ant "Švyturio" arenos scenos pasirodė daugelio vakaro svečių pamėgti F.R.David, grupės "Eruption" ir "Opus" bei žavingas vokietis Lou Bega.

Kai kurie jų Klaipėdoje pasirodė pirmą kartą, tad jų gerbėjams tai buvo išskirtinė proga pamatyti pamėgtus atlikėjus ir pasilinksminti jiems grojant.

Dienraštis "Klaipėda" dėkoja "Metų klaipėdietės" konkurso mecenatui "Akropolis/Kaunas", garbės mecenatui "Mūsų laikas", renginio partneriui "Medusa Concert".

Rėmėjams:

"Žiedė-natūrali vaistinėje pagaminta kosmetika"

"Klaipėdos želdiniai"

"Solorina"

"Vadasiga"

"Šilko tekstilė"

Partneriams:

"Danvitė D Smile"

"Herkaus galerija"

"Albertjan'o klinika"

"l'Occitane Klaipėda"

"Lazer klinika"

"Daivos grožio namai"

"Puokštė"

Metų klaipėdietėmis buvo išrinktos

2003 m. – sportinių šokių ansamblio "Žuvėdra" vadovė Skaistutė Idzelevičienė.

2004 m. – Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė.

2005 m. – parolimpinių žaidynių Atėnuose čempionė, "Vyturio" vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoja Aldona Grigaliūnienė.

2006 m. – Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

2007 m. – tuometė Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė.

2008 m. – M.Mažvydo mokyklos pradinių klasių mokytoja Žaneta Norkuvienė – daugiavaikė mama, auginanti tris savus ir tris globojamus vaikus.

2009 m. – Klaipėdos pilies džiazo festivalio vadovė Inga Grubliauskienė.

2010 m. – uostamiesčio verslininkė Nijolė Hansen.

2011 m. – verslininkė, filantropė Loreta Bosienė.

2012 m. – juvelyrė Jurga Karčiauskaitė-Lago.

2013 m. – dokumentinių filmų kūrėja, filantropė Dalia Kanclerytė.

2014 m. – Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos "Klaipėdos viltis" vadovė Janina Tulabienė.

2015 m. – Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorė Aldona Kerpytė.

2016 m. – gydytoja, Klaipėdos universitetinės ligoninės dermatologė Jolanta Česienė.

Apie darbą

Tai, jog sies savo gyvenimą su menu, A.Baroti žinojo dar vaikystėje ir, nors buvo puiki mokinė, kiti galimi pasirinkimo variantai nesudomino.

Tiesa, kelią į galerininkės veiklą atrado ne iš karto.

Baigusi mokyklą A.Baroti iš Vilniaus atvyko į Klaipėdą, kur paniro į liaudies teatro režisūros studijas.

Po mokslų ištekėjo, augino sūnų, dirbo savo dramos studijoje, tačiau atslinkus politinėms permainoms studijos nebeliko. Stojo sunkūs laikai tiek profesinėje srityje, tiek asmeniniame gyvenime, ir moteris buvo nusprendusi grįžti į Vilnių.

Tuomet ją sulaikė kvietimas prisidėti kuriant Baltąją galeriją. Tai buvo pirmoji A.Baroti, kaip galerininkės, patirtis, kur pravertė ir jos režisūriniai gebėjimai. Po kurio laiko pasiekė kvietimas talkinti ir kuriant Baroti galeriją.

"Izrailas mane pasikvietė ir taip jau atsitiko, kad galerija mus labai suartino, vėliau mes tapome šeima. Jau 25 metai, kai esu galerijoje, nuo pat pirmos jos įkūrimo dienos, ir nė minutės negalvoju apie išvykimą į Vilnių. Gyvenimas galerijoje yra nepaprastai įdomus", – pasakojo viena iš šių metų pretendenčių į Metų klaipėdietės apdovanojimą.

Pasak pašnekovės, galerija – jos ir vyro bendras kūdikis.

Darbas meno sferoje nėra paprastas, nes šioje srityje dirba labai įvairūs ir išskirtiniai žmonės. Juos reikia išmokti suprasti, "atrakinti". Ne ką mažiau sudėtinga ir išgyventi iš menininkės veiklos.

Tačiau kultūrininkė to nedramatizuoja, o ieško būdų, kaip pritraukti kuo daugiau žmonių į galeriją, kaip jiems padėti atrasti meną, susipažindinti su juo.

"Per galeriją man teko Klaipėdoje pažinti pačius nuostabiausius žmones", – tikino A.Baroti.

Apie šeimą

Gausybės laiko ir jėgų reikalaujanti galerijos puoselėjimo veikla visuomet buvo greta moters šeiminio gyvenimo.

"Kartais būdavo baisu, kad galerija netaptų tuo "numeris 1", nes mūsų galerijos gyvenimas nesibaigdavo namuose. Ir mūsų namai – beveik galerija, kur yra begalė menų", – neslėpė viena finalininkių.

Moteris yra sukūrusi antrą šeimą. Sutuoktiniai rūpinasi ir puoselėja bendravimą su ankstesnėse santuokose gimusiais vaikais, pirmuoju vaikaičiu.

Andželika pripažino, jog visą save menui, galerijai atiduodantys tėvai į šį spalvingą pasaulį, kuriame nebuvo skaičiuojamos darbo valandos ir dirbama tiek, kiek reikia, buvo panardinę ir savo atžalas.

Galbūt todėl visi trys sutuoktinių vaikai taip pat patraukė meno keliu.

Apie pomėgius

Visas A.Baroti gyvenimas prisotintas meno.

Niekur neišnyko aistra teatrui, domina kinas. A.Baroti dažnai galima sutikti įvairiuose koncertuose.

Nesu iš tų žmonių, kurie senatvėje galėtų išvažiuoti į vienkiemį ir ten ramiai būti gamtoje.

"Kultūriniai renginiai yra mano gyvenimo dalis ir aš be jų negalėčiau gyventi. Tikrai žinau, kad nesu iš tų žmonių, kurie senatvėje galėtų išvažiuoti į vienkiemį ir ten ramiai būti gamtoje", – patikino pašnekovė.

Kai prireikia ramybės, A.Baroti pasineria į literatūrą, renkasi pasivaikščiojimus prie jūros. Tiesa, ši įdomiausia ne vasarą, o tuo metu, kai pajūryje mažiau žmonių. Šiltuoju metų laiku šeima mieliau traukia prie ežero.

Vis dėlto moteris pripažino, jog kartais sunku tiksliai nubrėžti ribą tarp darbo ir poilsio, laisvalaikio, mat abu šie pasauliai labai susiję, persipynę.

Apie Klaipėdą

Žinoma uostamiesčio kultūros pasaulio atstovė pripažino, jog jai ir pačiai kartais keista, kaip smarkiai ji ir jos vyras pamilo Klaipėdą.

Galbūt todėl ir galerija neužsiima vien parodų rengimu ir meno kūrinių pardavimu, o nuolat vykdo įvairius projektus miesto erdvėse, užsienyje.

"Mes ją tikrai mylime ir labai skauda širdį, kai čia kas negerai. Labai stengiamės, kiek įmanoma, kultūros sferoje padėti, spręsti problemas, puošti miestą", – pastebėjo A.Baroti.

Pašnekovė pripažino, jog ją liūdina pastebimai ištuštėjusi Klaipėda, apmiręs senamiestis, išsisklaidžiusios menininkų bendruomenės, ryškus jaunimo, idėjų, polėkio stygius.

"Po Vilniaus likau Klaipėdoje, nes ji man pasirodė absoliučiai kitoks miestas. Jame dvelkė laisve. Tai buvo laisvų žmonių miestas, turint omenyje tuos sovietinius laikus", – prisiminė A.Baroti.

Vis dėlto pašnekovė vylėsi, jog Klaipėdai tapus Europos kultūros sostine atsirastų galimybė atgaivinti kultūrinį gyvenimą, prisišaukti jaunų ir kuriančių, idėjų nestokojančių žmonių, kurie galbūt čia ir pasiliktų.

Gyvenimo credo

"Svarbiausia, kad gyvenimas nebūtų nuobodus ir pilkas. Šito labai bijočiau. Galbūt dėl to kažkada pasirinkau meną ir neapsirikau. Labiausiai gyvenime bijočiau monotonijos, rutinos, pilkų ir neįdomių dienų, neturėjimo emocijų. Gyvenimas turi būti įdomus, spalvingas", – įvardijo pretendentė į Metų klaipėdietės apdovanojimą.

Pašnekovė pabrėžė, kad dar viena gyvenimo taisyklė – siekis gyventi sąžiningai.

Apie Metų klaipėdietę

A.Baroti neslėpė, kad žinia, jog buvo išrinkta tarp septynių finalininkių – buvo netikėta, tačiau maloni.

"Galbūt dėl to, kad iš tiesų atėjo laikas pasitikrinti. Kai 25 metus užsiimi ta pačia veikla, kartais kyla abejonės, ar kažkur nenuklydai, ar iš tiesų tai, ką tu darai, yra įdomu kitiems. Mes nedirbame sau, visas mūsų darbas yra kitiems", – dėstė ji.

Anot pašnekovės, vien tai, kad ji pateko tarp septynių finalininkių, jai reiškia daug, glosto širdį ir skatina judėti pirmyn.

Baroti galerijoje Klaipėdoje penktadienį atidaroma paroda iš ciklo „XX  a. klasikai“. Joje bus pristatyti 1940–1980 m. laikotarpio piešiniai, grafika, akvarelės, sukurti to meto žymiausių Lietuvos dailininkų – J.Švažo, A.Petrulio, T.Valiaus, V.Kisarausko, A.Skačkausko, A.Surgailienės, B.Žilytės, V.Antanavičiaus ir kitų.

Baroti galerijos direktorė Andželika Baroti tikisi, kad šioji paroda sudomins ne tik meno žinovus ir kad jie nepraleis galimybės papildyti savo kolekcijas žymiausių Lietuvos dailininkų mažo formato darbais.

Kartu norima ir plačiajai visuomenei pristatyti praėjusio šimtmečio kūrybines paieškas (eskizus), eksperimentus, kurių galbūt tuo laiku autoriai net negalėjo įgyvendinti.

Vernisažas – vasario 28 d. 18 val. Baroti galerijoje Klaipėdoje (Aukštoji g. 1).

Šią, kaip ir kitas Baroti galerijos parodas, bus galima apžiūrėti nemokamai.

Paroda veiks iki kovo 26 d.

 

Baroti galerijoje Klaipėdoje (Aukštoji g. 1) visą gruodį veikia kalėdinė Lietuvos dailininkų kūrinių paroda.

Kaip teigė galerijos direktorė Andželika Baroti, pristatomi meno kūriniai gali ne tik papuošti bet kokį interjerą, bet ir papildyti rimtas meno kolekcijas.

Parodoje eksponuojami Vilmanto Marcinkevičiaus, Audriaus Gražio, Sigito Staniūno, Dovilės Norkutės, Ryčio Martinionio, Klaudijaus Petrulio, Arvydo Karvelio tapybos darbai bei Isroildžono Baroti, Ryto Jakimavičiaus ir Jolantos Kvašytės keramika.

„Apie kitus metus galiu pasakyti, kad jau visi jie suplanuoti ir kas tris savaites toliau rengsime Lietuvos dailininkų – Jūratės Mykolaitytės, K.Petrulio, Kęstučio Grigaliūno, Vaidoto Janulio ir kitų kūrinių parodas, pristatysime XX a. Lietuvos klasikų grafikos kolekciją  Be to, sulauksime dailininkų iš Gruzijos ir Lenkijos parodų – dalijosi planais Baroti galerijos direktorė. – Kitą penktadienį su Trakų pilimi ruošiamės pasirašyti sutartį, kuria  įsipareigosime jos erdvėse surengti maždaug penkias Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos narių parodas.“

Galerija ketina vystyti ir projektinę veiklą. Planuojama papuošti Klaipėdos miestą keramikos (akmens masės) skulptūromis bei tęsti projektą „Decentralizacija“, jei šiuos projektus parems miestas.

Kalėdinė paroda Baroti galerijoje veiks iki gruodžio 31 d.