Iš viso 1,3 mln. piliečių buvo paraginti balsuoti „už arba prieš specialaus mokesčio įvedimą“ tai automobilių kategorijai, kurią A. Hidalgo apibūdino kaip „keliančią didelį triukšmą, užimančią daug vietos ir kenkiančią aplinkai“. Parkavimo mokestis visureigiams už valandą miesto centre didės nuo 6 iki 18 eurų, o toliau nuo centro esančiuose rajonuose – iki 12 eurų. Už šešių valandų parkavimą centre reikės atseikėti net 225 eurus – iki šiol buvo 75 eurai.

Šis tarifas galios sunkesniems nei 1,6 tonos automobiliams ir elektromobiliams nuo dviejų tonų. „Kuo didesni automobiliai. Tuo labiau jie teršia aplinką“, – gruodį šį žingsnį argumentavo A. Hidalgo. Opozicija ir automobilių lobistai kaltina socialistę merę manipuliacijomis.

Paryžiečių automobiliams išaugęs mokestis nebus taikomas. Jis numatytas Paryžiaus lankytojams.

„Priėmiau sprendimą palikti „X“, – sakė A. Hidalgo Prancūzijos laikraštyje „Le Monde“ paskelbtame straipsnyje. – Pastaraisiais metais „X“ tapo mūsų demokratijų masinio naikinimo ginklu“.

64 metų socialistė, 2022 metais nesėkmingai kandidatavusi prezidento rinkimuose, 2009 metais prisijungė prie tuometinio tviterio ir buvo dažna šios platformos vartotoja.

Ji apkaltino „X“ skatinant „dezinformaciją“, „antisemitizmą ir rasizmą“.

„Pažeidimų sąrašas yra begalinis, – sakė ji. – Ši žiniasklaida tapo didžiuliu pasauliniu kanalizacijos vamzdžiu“.

Nuo tada, kai 2022 metais E. Muskas perėmė tviterio valdymą, nemažai aukšto rango veikėjų pareiškė paliekantys populiarią socialinę platformą, tačiau masinio išėjimo nebuvo.

Pastaraisiais metais „X“ tapo mūsų demokratijų masinio naikinimo ginklu.

Keli politikai, įskaitant už vidaus rinką atsakingą Europos Komisijos narį Thierry Bretoną, paskelbė, kad atidaro paskyras konkuruojančiuose tinkluose, tačiau nesitraukia iš „X“.

Paryžiaus miesto paskyra taip pat lieka „X“ platformoje, AFP pranešė mero biuras.

Ir priešingai, kai kurios organizacijos, įskaitant JAV visuomeninio radijo tinklą NPR arba Vokietijos kovos su diskriminacija agentūrą, žengė šį ryžtingą žingsnį – pasitraukti iš „X“.

A. Hidalgo nuolat patirdavo asmeninio pobūdžio išpuolius socialinėje žiniasklaidoje, įskaitant tviterį, taip pat kartais sulaukdavo kritikos dėl švaros ir saugumo trūkumo Paryžiuje.

Pastaruoju metu ji sulaukė aštrių priekaištų dėl spalio mėnesį įvykusios kelionės į Prancūzijos Ramiojo vandenyno teritorijas – Naująją Kaledoniją ir Prancūzijos Polineziją, apie kurią tuo metu nebuvo skelbta ir kurią ji pratęsė dviejų savaičių asmeninėmis atostogomis.

Ji pakeitė savo poziciją po to, kai praėjusį mėnesį pareiškė mananti, kad Rusijos atletai olimpiadoje galės dalyvauti „po neutralia vėliava“, siekiant išvengti „galimybės varžytis atėmimo“.

Praėjusį mėnesį Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) pareiškė, kad svarsto galimybę leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

Reaguodama į šį pareiškimą Ukraina nurodė, kad apsvarstys galimybę boikotuoti olimpiadą.

Praėjusią savaitę Lenkijos sporto ministras pareiškė, kad net 40 šalių atsisakytų dalyvauti Paryžiuje įvyksiančiose žaidynėse, jei Rusijai ir Baltarusijai bus leista varžytis.

Galiausiai galutinį sprendimą dėl rusų ir baltarusių sportininkų priims TOK, o ne žaidynių organizatoriai ar Prancūzijos valdžios institucijos.

62 metų politikė, apie savo planus siekti prezidento posto paskelbusi prieš mėnesį, socialistų galimybes laimėti balandį vyksiančius rinkimus ketina didinti surengdama aplinkos ir socialinius klausimus akcentuojančią kampaniją.

Suskaičiavus daugiau kaip 90 proc. balsų ketvirtadienį vakare paaiškėjo, kad už A. Hidalgo balsavo per 72 proc. partijos narių, sakė socialistų pirmasis sekretorius Olivier Faure'as (Olivjė Foras).

Merė įveikė vienintelį kitą kandidatą, buvusį žemės ūkio ministrą Stephane'ą Le Follį (Stefaną Le Folį).

A. Hidalgo kampaniją kol kas daug kas vertina kaip blankią.

Apklausos rodo, kad tik 4–7 proc. rinkėjų balsuotų už šią ispanų imigrantų dukterį, jei rinkimai vyktų šiandien.

Tarp daugybės centristo E. Macrono varžovų A. Hidalgo yra viena iš kelių moterų, siekiančių tapti pirmąja Prancūzijos prezidente.

Pats E. Macronas dar nepaskelbė, kad sieks antros kadencijos prezidento poste, tačiau laukiama atitinkamo jo pareiškimo.

Apklausos šiuo metu rodo, kad pagrindinis jo varžovas būtų arba 2017-ųjų rinkimuose jo įveikta kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen), arba ultranacionalistas televizijos ekspertas Ericas Zemmouras (Erikas Zemūras), taip pat galvojantis apie galimybę dalyvauti rinkimuose.

Apklausos taip pat rodo, kad kairieji ir toliau netenka paramos, praėjus ketveriems metams po nepopuliaraus socialistų prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) pasitraukimo išdirbus tik vieną kadenciją.

Daug Žaliųjų partijos, taip pat priklausančios kairiesiems, narių tikisi, jog A. Hidalgo pasitrauks iš rinkimų kovos ir parems jų kandidatą Yannicką Jadot (Janiką Žado), kad nebūtų išsklaidyti kairiojo sparno balsai.

Tačiau A. Hidalgo, kuri susirėmė su Paryžiaus automobilininkais dėl savo siekio uždrausti automobilių eismą kai kuriose sostinės dalyse, tvirtina, kad rinkimų kovoje dalyvaus „iki galo“.

Ji akcentuoja savo patirtį sostinės meto poste nuo 2014 metų, vadovavimą atsakui į teroristines atakas, didžiulį gaisrą Dievo Motinos katedroje ir kitus svarbius įvykius, ir tvirtina, kad yra geriausia kairiųjų kandidatė užimti prezidento postą.

Jos komanda pažadėjo, kad dabar, tapusi oficialia kandidate, ji intensyvins savo kampaniją.

„Anne Hidalgo labai ryžtingai nusiteikusi ir įrodys, kad dalyvauja lenktynėse“, – sakė jos kampanijos vadovė Johanna Rolland (Žohana Rolan).

A. Hidalgo Paryžiui vadovauja nuo 2014 metų.

Ši 62 metų amžiaus politikė, užaugusi nuo Fransisko Franko diktatūros iš Ispanijos pabėgusių imigrantų šeimoje, turi bene daugiausiai šansų būti nominuota Socialistų partijos varžytis dėl prezidento posto. Tačiau A. Hidalgo teks rasti būdų išpopuliarėti visoje šalyje, kad galėtų tapti pirmąja Prancūzijos prezidente moterimi.

Merė laikoma poliarizuojančia politine figūra, nes ne visi paryžiečiai pritaria jos idėjoms uždrausti automobilius sostinėje ir paversti Paryžių žalesniu miestu.

Pati A. Hidalgo teigia, kad jos kukli šeima, kurią sukūrė tėvas elektrikas ir mama siuvėja, yra pavyzdys apie Prancūzijos Respublikos galią padėti vaikams įveikti socialinių klasių lemiamus sunkumus.

Remiantis naujausiomis apklausomis, Paryžiaus merė galėtų tikėtis vos 7–9 proc. balsų pirmajame prezidento rinkimų ture kitų metų balandį.

Apie tokius A. Hidalgo ketinimus buvo kalbama jau kelis mėnesius.

Antradienį per savo partijos suvažiavimą pietiniame Monpeljė mieste žurnalistams politikė sakė, kad „niekas daugiau“ nebetrukdo jai pradėti savo rinkimų kampanijos.

Keli tame susitikime dalyvavę įstatymų leidėjai AFP sakė, kad A. Hidalgo oficialiai apie savo kandidatavimą paskelbs sekmadienį, kai viešės šiauriniame Ruano mieste.

Rinkėjų apklausos šiuo metu rodo, kad 62-ejų A. Hidalgo, kuri siekia padaryti užterštą Prancūzijos sostinę švaresne ir žalesne ir kurios pastangas nevienodai vertino paryžiečiai, surinktų 7–9 proc. balsų pirmame prezidento rinkimų ture – jei ji bus išrinkta atstovauti socialistams.

Prancūzijos prezidento rinkimai vyks 2022 metų balandžio 10 ir 24 dienomis.

Prancūzijoje prezidentą penkerių metų kadencijai tiesiogiai renka žmonės viename ar dviejuose balsavimo turuose. Jei per pirmąjį turą nė vienas kandidatas neužsitikrina absoliučios balsų daugumos, po dviejų savaičių rengiamas antrasis turas, į kurį patenka du daugiausia balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai.

E. Macronas dar nepaskelbė, kad sieks antros kadencijos prezidento poste, tačiau laukiama atitinkamo jo pareiškimo. E. Macronas ir 2017-ųjų rinkimuose jo įveikta kraštutinių dešiniųjų partijos Nacionalinis sambūris (RN) lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) tebėra artėjančio balsavimo favoritai.

M. Le Pen jau yra paskelbusi, kad dalyvaus kitais metais vyksiančiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose, ir tai bus jos trečias bandymas tapti valstybės vadove.

A. Hidalgo, kuri užaugo ispanų imigrantų šeimoje, pabėgusioje nuo diktatoriaus Francisco Franco (Fransisko Franko) režimo, laukia labai sunki užduotis suvienyti susiskaldžiusius kairiuosius. Jų gretose įsigalėjusi sumaištis nuo 2017 metų, kai socialistai neteko valdžios.

Socialistų lyderis Olivier Faure'as (Olivjė Foras) išreiškė paramą A. Hidalgo kandidatūrai, bet Žaliųjų partija ir kraštutinės kairės partija „La France Insoumise“ („Nepasidavusi Prancūzija“) yra pranešusios apie planus kelti savo kandidatus į prezidento postą.

Antradienį Paryžiaus merė pareiškė, kad prioritetas jos prezidentinėje programoje būtų teikiamas aplinkosaugai, tačiau pabrėžė, jog perėjimas prie „žalesnio“ gyvenimo neturėtų vykti „viduriniosios ir darbininkų klasės nenaudai“.

A. Hidalgo, pernai perrinkta antrai kadencijai Prancūzijos sostinės vadovo poste, sulaukė tiek kritikos, tiek pagyrų dėl savo pastangų uždrausti daugumai automobilių įvažiuoti į Paryžiaus centrą ir suteikti daugiau erdvės dviratininkams.

Gerti svaigiuosius gėrimus, pavyzdžiui, uždrausta Senos pakrantėse, prie San Marteno kanalo, garsiojoje Teatro aikštėje netoli Švč. Jėzaus Širdies bazilikos ir daugelyje kitų miesto vietų, penktadienį pranešė policijos prefektūra. Be to, turės užsidaryti didesnės nei 10 000 kvadratinių metrų pločio ne maisto prekių parduotuvės.

Praėjusį savaitgalį daugybė žmonių naudojosi gražiu oru ir laiką leido lauke. Vietomis Senos pakrantėje ar palei kanalą buvo labai daug žmonių. Paryžius priklauso vienam iš 23 departamentų, kuriuose paskelbtas padidintas perspėjimo dėl koronaviruso laipsnis. Tačiau savaitgalio karantino, kuris galioja, pavyzdžiui, Nicoje, Diunkerke ar Pa de Kalė departamente, sostinėje nėra.

Paryžiaus merė Anne Hidalgo tokį dalinį karantiną pavadino „nežmonišku“.

100 000 gyventojų per septynias dienas tenkantis naujų atvejų skaičius Paryžiuje pastaruoju metu siekė 322. Visoje Prancūzijoje šis rodiklis yra 220.

Apskritai Prancūzijoje jau kelias savaites nuo 18.00 val. galioja griežta komendanto valanda. Tada vaikščioti lauke yra tabu. Išimtys taikomos tik vykstantiems iš ar į darbą.

Ta proga lankytojų laukia prancūzų atlikėjos Jeanne Added koncertas bei šviesų šou. Pradžią iškilmėms, kurios prasidės 20.30 val. Lietuvos laiku, duos Prancūzijos sostinės merė Anne Hidalgo.

Inžinierius Gustave'as Eiffelis Eifelio bokštą suprojektavo 1889 metais Paryžiuje vykusiai Pasaulinei parodai. Gegužės 15-ąją prieš 130 metų bokštas pirmą kartą buvo atvertas lankytojams. Nuo tada jis laikoma viena didžiausių turistų atrakcijų pasaulyje.

324 metrų aukščio Eifelio bokštą kasmet aplanko 6 mln. žmonių. Jis yra vienas lankomiausių Paryžiaus turistinių objektų.

Bendrame tekste, kuris buvo išsiuntinėtas žiniasklaidos organizacijoms visame pasaulyje ir paskelbtas internete, 40 didžiųjų pasaulio miestų (C-40) merai savo atstovaujamų „šimtų milijonų piliečių“ vardu ragina G-20 lyderius „vykdyti savo įsipareigojimus kovoti su klimato kaita, viena didžiausių pasaulio problemų“.

Turint omenyje JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimą pasitraukti iš Paryžiaus klimato susitarimo, „kitų 19 lyderių būsimame G-20 viršūnių susitikime ryžtas apsaugoti mūsų planetos ateitį yra svarbesnis nei bet kada“, priduriama pareiškime.

G-20 valstybių lyderių susitikimas vyks liepos 7-8 dienomis Hamburge Vokietijoje.

Pasaulio miestų merai, vadovaujami Paryžiaus merės Anne Hidalgo (An Hidalgo), sakė, kad juos įkvėpė daugiau kaip 300 JAV miestų merų pademonstruota drąsa: nepaisant D.Trumpo sprendimo, jie įsipareigojo laikytis Paryžiaus susitarimo.

Pagrindinis Paryžiaus susitarimo tikslas yra šalių priemonės, kuriomis pasaulio klimato šiltėjimas galėtų būti apribotas dviem laipsniais pagal Celsijų.

Tačiau D.Trumpas yra pasakęs, kad šis klimato susitarimas, pasirašytas beveik 200 šalių, užkraus Jungtinėms Valstijoms „drakonišką finansinę ir ekonominę naštą“ ir kad Vašingtono varžovams šiuo atžvilgiu bus daug lengviau.

Tarp minimą pareiškimą pasirašiusių merų yra ir Karačio, Monrealio, Rio de Žaneiro, Melburno, Čikagos, Varšuvos, Seulo, Vankuverio vadovai.

„Vietos lyderiai visame pasaulyje palaiko jus, dvigubindami mūsų įsipareigojimus drąsiems veiksmams dėl klimato kaitos, dirbdami su verslo lyderiais ir piliečiais visame pasaulyje“, – sakoma merų pareiškime. Jie taip pat ragina paprastus piliečius pasirašyti peticiją ir taip paremti jų reikalą.

„Mes visi privalome drauge dirbti, kad išgelbėtume planetą“, – akcentuojama pareiškime.

Priėmimo centras yra viename šiaurinių rajonų ir gali priimti 400 žmonių. Miesto pareigūnai sakė, kad pirmoji migrantų grupė turėtų atvykti vėliau šią savaitę.

Nuo 2015 metų birželio daugiau kaip 18 tūkst. migrantų buvo perkelti iš Paryžiaus gatvių bei parkų ir gavo laikiną pastogę.

Anksčiau šį mėnesį Prancūzijos pareigūnai likvidavo improvizuotą stovyklą netoli metropoliteno Stalingrado stoties, kur palapinėse gyveno daugiau kaip 3 tūkst. žmonių. Ši operacija buvo surengta po beveik 7 tūkst. žmonių perkėlimo iš „Džiunglėmis“ vadintos stovyklos Kalė uostamiestyje.