Tiesa yra kita
Regis, dauguma žino, kad pirmas tarpukario Lietuvos žuvęs karys savanoris yra Povilas Lukšys, o pirmas žuvęs karininkas – Antanas Juozapavičius, tačiau tiesa yra kita. Priminsime, kad P.Lukšys žuvo 1919-ųjų vasario 9 d. netoli Kėdainių, prie Taučiūnų kaimo, o A. Juozapavičius – po kelių dienų, t. y. vasario 13-ąją, Alytuje. Pirmasis savanorių kraujas buvo pralietas Kaune. Tai atsitiko 1919 m. sausio 11 d., kai žuvo du jauni savanoriai, vos kelias dienas tarnavę kariuomenėje. Kas jie buvo ir kaip tai įvyko?
Pačioje 1919 m. pradžioje Lietuvos Vyriausybei persikėlus į Kauną, sausio 5-ąją Kaune buvo įkurta Karo komendantūra, kuriai vadovavo karininkas Juozas Mikuckis. Pradėjus organizuoti naujus kariuomenės dalinius, jau kitą dieną, sausio 6-ąją, iš Zapyškio valsčiaus į Kauną atvykęs 19-metis Juozas Kalasiūnas ir 23-ejų šakietis Antanas Zambacevičius įstojo savanoriais į Lietuvos kariuomenės 2-ąjį pėstininkų pulką, dislokuotą Aukštojoje Panemunėje.
Beje, vos J.Kalasiūnas įstojo į 2-ąjį pėstininkų pulką, buvo paskirtas saugoti Raudonojo Kryžiaus (dabar – Karo medicinos tarnyba) ligoninę Kaune. Tuo metu šeimininkais Kaune jautėsi dar užsilikę vokiečiai, būriavosi bolševikai, bermontininkai ir visokie plėšikai.
Nušovė vokiečiai
Kaip rašoma Kauno apskrities bibliotekos elektroniniame žinyne, sausio 11-ąją savanoriai J.Kalasiūnas, A.Zambacevičius, Kazys Švelnys ir Saliamonas Žilaitis, vadovaujami Jurgio Sutkaus, vilkėdami palaikiais civilių drabužiais, avėdami klumpėmis, bet jau su uniforminėmis kepurėmis, patruliavo Geležinkelio stoties rajone. Apie 21 val. eidami Vytauto prospektu viešbutį, veikusį 19 numeriu pažymėtame pastate, pamatė prie durų stovėjusį vokiečių kareivį su atstatytu šautuvu. Šis kareivis netikėtai iššovė į nieko blogo nejautusius savanorius.
Nuaidėjus pirmajam šūviui, parkrito J.Kalasiūnas, po antrojo – A.Zambacevičius. Šaligatvis nusidažė krauju, o iš viešbučio išbėgę keli vokiečių kareiviai suėmė likusius savanorius, juos nuginklavo ir nuvarė į belaisvių stovyklą. Kauno komendantūra veikė ryžtingai – suimtieji savanoriai netrukus buvo paleisti, vokiečių vadovybė priversta atsiprašyti ir pripažinti, kad jų kariai buvo neblaivūs.
Mažai apie juos žinoma
Prie 49-jo Vytauto prospekto pastato, kur dabar veikia Karo medicinos tarnyba, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno apskrities skyrius iniciatyva 1999 m. atidengta memorialinė lenta su įrašu: „Šioje vietoje 1919 m. sausio 11 d. eidami tarnybines pareigas garbingai žuvo Lietuvos kariuomenės antrojo pėstininkų pulko savanoriai Juozas Kalasiūnas ir Antanas Zambacevičius“.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.
„Manoma, kad J.Kalasiūnas palaidotas Panemunės kapinėse. Mažai žinomos ir žuvusių savanorių biografijos. Gal todėl, kad jie žuvo ne mūšyje, o susidūrę su savivaliavusiais Kaune vokiečiais. Tačiau vis vien šie du savanoriai – pirmosios kariškos mūsų aukos“, – sakė istorikė dr. Aušra Jurevičiūtė, drauge su Lietuvos šaulių sąjungos, Karininkų ramovės Kaune vadovais, kitų kariškų organizacijų atstovais atėjusi pagerbti pirmųjų žuvusių savanorių atminimą. Iškilmingai Kauno įgulos rikiuotei vadovavo kpt. Vytautas Žymančius. Nors žuvusiųjų atminimo įamžinimas labai kuklus, palyginti su P.Lukšio ir A.Juozapavičiaus, tačiau pirmieji žuvę savanoriai Kaune tikrai nepamiršti. Beje, A.Zambacevčius Savanorio kūrėjo medaliu apdovanotas 1930 m., o J.Kalasiūnas – 1929 m.
