Kai kurie ieškos ir naujų tėvynių. Čia jau tokia natūra – bet kur, tik – ne namo. Nors ne visada tokie ieškojimai atsiperka ir pasiteisina. Tik tie ieškantieji niekados neprisipažins klydę.
Ir draugėn surinkti po pasaulį pažirusius tuos tris milijonus lietuvių nebus taip paprasta, kaip žada kai kurie perdėm savimi pasitikintys kandidatai į prezidentus.
Galiausiai, ar to reikia? Tebūnie kiekvienas žmogus laisvas rinktis, kur gyventi, ką valgyti, gerti, skaityti, žiūrėti ir kalbėti.
Ir tada nereikės statyti antkapių dar gyviems prezidentams, kurių geri ketinimai kartais taip įsipyksta piliečiams.
Štai kad ir Tatarstane, Naberežnyje Čelnai mieste, vieno namo kieme gyventojai pastatė antkapį prezidentui V.Putinui.
Ant jo iškaltas šalies vadovo atvaizdas ir užrašyta "Putinas Vladimiras Vladimirovičius 1952–2019".
Kad ir ką tai reikštų, prezidentui tai veikiausiai nepatiko. Ir viskas tik dėl jo siekio izoliuoti šalies interneto tinklą nuo pasaulinio. O juk ponas prezidentas neabejotinai to troško tiktai linkėdamas gero visiems piliečiams.
Bet jiems tas geras turbūt nepatiko ir savo nepasitenkinimą jie išreiškė labai jau makabrišku būdu. Žinia apie monumentą greitai pasklido ir daugumos cinikų buvo teigiamai įvertinta.
"Pasirodo, ir Rusijoje yra gyvybė", – taip šiuo juodu humoru pasidžiaugė internautai Lietuvoje.
Tačiau vargu ar tai prie širdies pačiam "velioniui". Bet taip gali nutikti bet kuriam prezidentui, bet kuriame pasaulio krašte, jei tik jis itin primygtinai savo žmonėms trokš "gero".
Žmonės to nesupranta, galbūt jie to net neverti. Antkapis gyvam prezidentui – viso to liudininkas.
