Atrodo, kad po Ban Ki-Moono ateinančiu JT generaliniu sekretoriumi tikriausiai taps portugalas Antonio Guterres. Jis surinko daugiausia balsų per kelis bandomuosius 15 narių Saugumo Tarybos balsavimus, turi ir penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių palaikymą. Tik kai jo nominacijai pritars JT Generalinė Asamblėja procesas baigsis jo naudai.
Tuo džiaugėsi Lisabonos dienraštis „Diario de Noticias“: „Tai būtų ne tik asmeniška pergalė A. Gutteres, ne tik valstybinė sėkmė Portugalijai, bet ir skaidriausi generalinio sekretoriaus rinkimai per daugiau kaip 70 JT istorijos metų.
A. Guterres yra favoritas, nepaisant to, kad jis nei moteris, nei iš Rytų Europos. Būta daug spaudimo patenkinti būtent šiuos du kriterijus, tačiau jis iššovė į priekį, nes yra pats geriausias.
Vis dėlto jį sutiks milžiniški iššūkiai, pradedant pabėgėlių krize ir kova su skurdu ir baigiant būtinybe reformuoti pačias JT. Tačiau portugalas parodė, kad jis tam pakankamai pasikaustęs.
Užtat ir būtų teisinga, jeigu 2017 sausio 1 d. A. Guterres perimtų Ban Ki-Moono pareigas“, – neabejojo Portugalijos sostinės dienraštis.
Nyderlandų laikraščio „Telegraaf“ požiūriu, „didžiausią iššūkį A. Guterres suteiks Artimieji Rytai. JAV šią savaitę nutraukė derybas dėl Sirijos su Rusija. Dvi pirmosios pasaulio galybės, atrodo, leidosi į naują šaltąjį karą. Užtat JT ir privalo forsuoti Sirijos pilietinio karo sprendimą.
Ar A. Guterres tai pavyks, siejasi su antru didžiuliu iššūkiu: JT vėl reikia padaryti kažką reiškiančias. Čia visų svarbiausia refermuoti Saugumo Tarybą, ypač taisykles, susijusias su jos nuolatinėmis narėmis.
Iš A. Guterres čia ir laukiama kūrybingų sprendimų pasiūlymų“, – rašė Amsterdamo laikraštis.
Šiame fone Paryžiaus nepriklausomų kairiųjų dienraštis „Liberation“ ir stebėjosi, kad „atsižvelgus į šiandienos įtampą tarp Maskvos ir Vašingtono, vienbalsis pasisakymas už A. Guterres buvo reta vieningumo akimirka.
Tačiau užkulisiuose tik labai mažai kas tikisi, jog šis sutarimas dėl būsimo generalinio sekretoriaus kaip nors pagerins Rusijos ir Amerikos santykius. O kas vylėsi, jog pagaliau JT viršūnėje atsistos moteris, bus tikriausia nusivylęs“, – rašė Prancūzijos laikraštis.
„Publico“, antras Lisabonos laikraštis, teigė, jog „iki paskutinės minutės skambėjo reikalavimas, kad postą perimti turėtų moteris iš Rytų Europos, kaip antai bulgarė Kristalina Georgieva, o ne A. Guterres. Kas galų gale nulėmė vieningą nuomonę Saugumo Taryboje, to niekas tikrai nežino.
Vis dėlto K. Georgieva yra kompetentinga funkcionierė, o A. Guterres yra politinis kandidatas. Jis buvo Portugalijos ministras pirmininkas, kai Portugalija prisidėjo prie Vakarų karinės intervencijos Balkanuose, ir 10 metų tarnavo JT vyriausiojo pabėgėlių komisaro poste.
Reikšmingi ir jo komunikaciniai sugebėjimai. Ir ne tik A. Guterres kandidatūra, bet ir jo savo būsimų pareigų vizija yra politiška, o tai ne tik Vašingtonas, bet visų pirma Maskva turės kaip nors suvirškinti“, – prognozavo Portugalijos sostinės dienraštis.
Visai kitaip šį poslinkį interpretavo Slovėnijos sostinės dienraštis „Delo“, pažymėjęs, jog „kai kam šis JT Saugumo Tarybos sprendimas pasirodė per ankstyvas ir iškrėtė staigmeną. Tačiau šis paskubėjimas gali turėti tik vieną priežastį: didžiosios galybės akivaizdžiai įsitikinusios, jog JT generalinio sekretoriaus postas pakankamai nereikšmingas, kad dėl jo reikėtų pradėti rimtesnius ginčus JT aukščiausiame organe“.
Suprask – Saugumo Taryboje yra svarbesnių, Amerikos ir Rusijos interesus skaudžiau ir betarpiškai liečiančių dalykų, nei JT generalinio sekretoriaus išrinkimas.
Briuselyje įvykusioje tarptautinėje konferencijoje šalys donorės Afganistanui per ateinančius ketverius metus pažadejo daugiau nei 15 mlrd. dolerių paramos.
„Jau vien 1,2 mlrd. eurų, kuriuos Europos Sąjunga (ES) šiam Talibano ir karų suniokotam kraštui teikia kasmet ligi 2020-ųjų, nėra labai daug, palyginus su tuo, ko reikia, kad Afganistanas pagaliau taptų truputį stabilesnis ir saugesnis“, – rašė Vienos dienraštis „Standard“ ir pridūrė, jog „taip pat planuojama didesniu mastu išsiųsti daugelį afganistaniečių iš Europos, bet čia reikia elgtis itin atsargiai.
Talibanas jau ir vėl atsigavo ir žengia pirmyn, daugelis sričių iš pakankamai saugių virsta nebesaugiomis. Todėl kiekvieną Afganistano piliečio prašymą suteikti prieglobstį ar teisę pasilikti reikia ypač kruopščiai patikrinti ir įvertinti prieš pasakant prašytojui „ne“, – teigė Austrijos sostinės laikraštis.
Pesimistiškai apie Afganistano ateitį rašė Čikagos dienraštis „Tribune“. Apgailestavę, jog „gali būti, kad visi pinigai turbūt išeikvojami“ ir „kad Afganistanas – viena korumpuočiausių šalių pasaulyje‘, laikraščio redaktoriai baigė mintimi, jog „Amerika galvojo, jog kareiviai, pinigai ir gera valia prives prie laimingos pabaigos.
Iki šiol taip neįvyko. Tai kodėl mes įsitikinę, kad šie dalykai prie to prives kada nors ateity?“, – domėjosi dienraštis „Chicago Tribune“.
Kabulo laikraštis „Daily Outlook Afghanistan“ neabejojo, kad „Afganistanui reikia tarptautinės bendruomenės paramos, ir kuo ji didesnė, tuo didesnė šalies galimybė plėtotis. Vis dėlto dar svarbiau, kad įstaigos, kurios šiais pinigais naudojasi, būtų sąžiningos, pasišventusios ir nesukčiautų. Šiaip viskas gali nueiti šuniui ant uodegos“, – rašė Afganistano anglakalbis dienraštis.
Pasak Roitlingeno „General-Anzeigerio“, „mainais už paramą Afganistanas bus įpareigojamas priimti kai kuriuos grąžinsimus pabėgėlius, nes tikrai yra provincijų, kuriose pakenčiamas saugumo lygis jau didele dalimi įgyvendintas.
Žinoma, ne visi dabar Europoje atsidūrę pabėgėliai iš Afganistano bus siunčiami atgal į jų tėvynę, nors ir kyla įtarimas, kad pinigais bandoma išsipirkti iš rimtų sprendimų dėl Afganistano ateities priėmimo“, – rašoma Švabijos miesto Roitlingeno laikraštyje.
Tą pačią nuomonę išreiškė ir kitas regioninis Vokietijos dienraštis „Neue Osnabrucker“. Jo žodžiais, „tai, ką ES ir kitos valstybės siūlo kaip paramą Afganistanui, ne tiek kyla iš noro pagelbėti nelaimių kamuojamą šalį, kiek atitinka visų pirma jų pačių, t. y. šalių donorų interesus.
ES savo finansinius pažadus naudoja kaip spaudimo priemonę tam, kad galėtų grąžinti keliasdešimt tūkstančių afganistaniečių į jų tėvynę. Toks bėglių pasiuntimas stambiu mastu namo atgrasytų ir kitus žmones nuo bandymo bėgti Europos link. Bet tai gėdinga“, – rašė Osnabriuko laikraštis.
Pasak Berlyno nepriklausomų kairiųjų dienraščio „Tageszeitung“, „jeigu Kabului dėl korupcijos ir netikusio ūkininkavimo nesuteiksi paramos, ten su Vakarų pagalba įsteigtas ir palaikomas režimas sugrius. To pasekmė – valdžią perims Talibanas ir bus dar daugiau pabėgėlių. Kad taip neįvyktų, vyriausybės priverstos finansų paramą tęsti bei didinti.
Jos tikisi, kad taip jos ne tiek padarys ką nors gera, kiek užkirs kelią daug blogesniems dalykams. Tai ir yra Vakarų bejėgiškumo viršūnė“, – rašė Berlyno laikraštis.
Pasak šiai diagnozei pritariančio nacionalinio dienraščio „Frankfurter Allgemeine“, „Afganistanui suteikta finansų pagalba, kurios pusė atiteko saugumui, bent užkirto kelią dar vieno atviro karo įsiplieskimui. Tačiau nei dėl to įvyko politinis susitaikymas, nei sukurtas pagrindas veikiančiai ekonomikai.
Korupcija, trūkstamas bendruomeniškumo pojūtis, pelninga narkotikų prekyba, Talibanui tekanti parama iš užsienio yra priežastys, dėl kurių atkurti Afganistaną tikriausiai nepasiseks“, – rašė Frankfurto dešiniųjų liberalų laikraštis.
