Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, Romoje jis su Italijos užsienio reikalų ministru Antonio Tajani aptars dvišalius Lietuvos ir Italijos santykius, saugumo iššūkius Europoje, Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, tolesnę paramą šiai šaliai, ES plėtros, migracijos klausimus, Izraelio užpuolimą.

Vizito Italijoje metu taip pat suplanuoti susitikimai su verslo įmonių bei tyrimų centrų atstovais. Tarptautinių santykių institute organizuojama diskusija, kurioje ministras pasisakys apie Europos saugumo ateitį.

Anot ministerijos, Italija yra svarbi verslo partnerė. Lietuvos ir Italijos prekybos apimtys pernai išaugo 12 proc. ir siekia 2,8 mlrd. eurų.

Italija yra 11-oje vietoje tarp Lietuvos prekybos partnerių.

„Demokratija yra demokratija. Jeigu Jungtinė Karalystė bus valstybė narė (Europos Parlamento) rinkimų dieną – ji išsirinks savo atstovus. Tai yra, juos išrinks Britanijos žmonės. Visa tai man nekelia rūpesčių. Demokratija manęs niekada neišgąsdins“, – per spaudos konferenciją Briuselyje sakė A. Tajani..

Jis paaiškino neįžvelgiąs problemos, kad britų kandidatai balotiruotųsi į gegužę vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, nors jų darbas gali trukti neilgai – kol Jungtinė Karalystė išstos iš Bendrijos.

„Kai Jungtinė Karalystė pasitrauks (iš ES), jos atstovai paliks Parlamentą“, – sakė A. Tajani.

Trečiadienį vykstančiame ES viršūnių susitikime Bendrijos lyderiai nagrinėja Britanijos premjerės Theresos May [Terezos Mei] pateiktą prašymą dar kartą atidėti JK išstojimo iš bloko datą, šįkart – iki birželio 30 dienos. Tačiau šįkart išlieka tikimybė, kad lyderiai pasisakys už „Brexit“ atidėjimą daug ilgesniam laikui.

Britanijos vyriausybė nusprendė prašyti ES antrąkart atidėti „Brexit“ datą, šalies parlamentui nesugebėjus pritarti su Briuseliu suderintai išstojimo sutarčiai, taip pat nepriėmus jokio alternatyvaus plano ir nesutikus išstoti be jokio susitarimo.

Iš pradžių numatytas Britanijos išstojimo iš ES kovo 29 dienos terminas jau kartą buvo pratęstas iki balandžio 12 dienos, JK parlamentui tris kartus neparėmus susitarimo, kurį Th. May ir kitų 27 ES šalių lyderiai pasirašė lapkričio mėnesį.

Europos Komisija paskelbė pavasarį atliktos standartinės „Eurobarometro“ apklausos duomenis, atskleidžiančius visuomenės suvokimą apie ES institucijas. 50 proc. apklaustų ES gyventojų teigė, jog jie pasitiki Europos Parlamentu. Palyginti su 2017 m. rudeniu, šis rodiklis pakilo 5 proc. punktais, o nepasitikėjimo Europos Parlamentu lygis per tą patį laiką nukrito 3 proc. punktais. Lietuvoje pasitikėjimo Europos Parlamentu rodiklis dar didesnis - 67 proc.

Per visą šią Europos Parlamento kadenciją pasitikėjimas šia institucija sustiprėjo nuo 34 proc. (2014 m. gegužę) iki dabartinio rekordinio lygio - 50 proc. Apklausa taip pat parodė, jog 93 proc. jos dalyvių žino apie Europos Parlamentą - gerokai daugiau nei apie kitas institucijas ir šiek tiek daugiau nei per praėjusią „Eurobarometro“ apklausą.

Europos Sąjunga vidutiniškai pasitiki 42 proc. jos gyventojų - pasitikėjimas ja išlieka didesnis nei valstybių valdžios institucijomis (34 proc.). Lietuvoje šis rodiklis yra pats didžiausias iš visų Sąjungos šalių - 66 proc.

Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajanis taip komentavo šiuos „Eurobarometro“ apklausos rezultatus: „Esamas Europos Parlamentas siekia sumažinti ES institucijų ir piliečių atotrūkį, ir jis dirba savo darbą gerai. Tai rodo pačių piliečių atsakymai į naujausią „Eurobarometro“ apklausą. Parlamentas yra labiausiai vertinama ES institucija, o per pastaruosius šešis mėnesius pasitikėjimas Europos Parlamentu dar labiau išaugo. Norėčiau padėkoti visiems europarlamentarams, kurie sudaro šią Asamblėją. Mes įrodėme, jog sugebame atlikti esminį vaidmenį svarstant, kaip pakeisti Europą ir padidinti jos veiksmingumą. Konkrečiai, padėjome surasti europietišką atsaką imigracijos iššūkiui, kuris, kaip patvirtina „Eurobarometro“ duomenys, yra svarbiausias mūsų piliečiams rūpimas klausimas. Praėjusį lapkritį priėmėme savo poziciją dėl prieglobsčio sistemos reformos, kurioje dera tvirtumas ir solidarumas. Mes taip pat pasiūlėme trumpo, vidutinio ir ilgo laikotarpio strategijas, skirtas sustabdyti priverstinį žmonių išvykimą iš Afrikos. ES Taryba nebegali atidėlioti prieglobsčio reformos ir privalo suvokti, jog imigracijos valdymas daro didelę įtaką Sąjungos ateičiai.„

Buvęs italų eurokomisaras tokiomis prognozėmis pasidalijo jo gimtojoje šalyje valdžią besirengiant perimti prieš isteblišmentą nusiteikusio judėjimo ir kraštutinių dešiniųjų partijos koalicijai. Tai yra dar vienas smūgis Briuseliui po „Brexit“.

„Po metų, gegužės 23-26 dienomis, Europos ateitis bus apie 450 mln. europiečių iš 27 šalių rankose“, – A. Tajani sakė per spaudos konferenciją, surengtą likus lygiai metams iki EP rinkimų. Naujieji europarlamentarai bus renkami praėjus vos kelioms savaitėms po planuojamo Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES.

Paklaustas, ar tarp europarlamentarų padaugės euroskeptikų, A. Tajani atsakė: „Tikriausiai taip.“

„Tačiau šiemet turėsime sunkiai dirbti, kad nutiestume kelią proeuropietiškam parlamentui“, - sakė jis. Tai bus pirmi rinkimai, kuriuose nedalyvaus Britanija.

Šiuo metu apie 80 europarlamentarų iš 751 priklauso politinėms frakcijoms, griežtai nusiteikusioms prieš ES.

Pagrindinis „Brexit“ kampanijos vedlys Nigelas Farage'as (Naidželas Faradžas), remiamas Italijos isteblišmentui oponuojančio Penkių žvaigždučių judėjimo (M5S), vadovauja frakcijai „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“. Tuo tarpu Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto (FN) atstovai dominuoja Tautų ir laisvės Europos frakcijoje.

„Mums reikia gerų atsakymų, nes problema nėra partijos; (problema) yra tai, kodėl daug piliečių nori balsuoti už šias partijas“, – sakė A. Tajani.

„Būtina parodyti piliečiams, kad Europa prisideda prie jų gerovės ir jų apsaugos“, – pridūrė jis.

EP pirmininkas pabrėžė, kad, kaip rodo 2018-ųjų Eurobarometro tyrimas, du trečdaliai europiečių yra įsitikinę, jog narystė ES teikia privalumų.

EP duomenimis, tai yra didžiausias taip manančiųjų vidurkis nuo 1983-ųjų.

Tokie tyrimo rezultatai buvo „nepaisant balsavimo dėl JK pasitraukimo iš ES, o galbūt – kaip tik dėl to balsavimo“, teigė A. Tajani.

Šiemet Italija yra vienintelė ES narė, kurioje mažiau nei pusė gyventojų (44 proc.) mano, kad jų šalis gavo naudos iš narystės Bendrijoje.

A. Tajani sakė, kad jo tautiečių nepasitikėjimas ES iš dalies yra susijęs su tuo, kad kitos Bendrijos šalys narės nepakankamai stengiasi palengvinti migrantų, atvykstančių į Italijos pakrantes, krizę.

„Europos įsipareigojimas atėjo pernelyg vėlai, o piliečiai yra nepatenkinti, ką Europa daro šioje srityje“, – teigė EP pirmininkas.

Pasak jo, nepriklausomybės referendumas Katalonijoje buvo neteisėtas ir įstatymo viršenybė turi būti atkurta. Jis dar pridūrė esąs prieš ES tarpininkavimą, pabrėždamas, kad ši krizė yra Ispanijos vidaus rūpestis.

A. Tajani sakė, kad Ispanijos sprendimas rengti naujus rinkimus vienašališkai nepriklausomybę paskelbusioje Katalonijoje „yra teisingas ir būtinas įgyvendinti“.

Europos Parlamento vadovas su žurnalistais bendravo išvykdamas iš Vatikano po forumo apie Europos ateitį.

Pasak jo, Europos pozicija yra labai aiški: „Niekas niekada nepripažins Katalonijos nepriklausoma šalimi. Referendumas buvo neteisėtas... Įstatymo viršenybė turi būti atkurta“.

Rinkimai leis katalonams „nuspręsti, kokios vyriausybės jie nori; viskas turi vykti pagal Ispanijos konstituciją“, pridūrė A. Tajani.

Europa tikisi, kad dialogas gali padėti išspręsti „sudėtingą situaciją“, sakė jis ir dar pridūrė, kad „tai nereiškia, kad Europos Sąjunga galėtų tarpininkauti, nes tai yra Ispanijos vidaus klausimas“.

Šis raginimas nuskambėjo po to, kai žurnalistės artimieji apkaltino Maltos vyriausybės vadovą Josephą Muscatą (Džozefą Muskatą) prisidėjus prie žmogžudystės. Tai dar sustiprino būgštavimus dėl tyrėjų galimybių tinkamai ištirti D. Caruanos Galizios nužudymą.

„Tikiuosi, kad Maltos valdžia dės visas pastangas, kad iki galo išsiaiškintų, kas nutiko“, – sakė A. Tajani, kreipdamasis į Europos Parlamento narius Prancūzijos rytiniame Strasbūro mieste.

„Turi būti patikrinta kiekviena detalė. Mano požiūriu, turėtų dalyvauti ir Europolas. Turėtų būti tarptautinis tyrimas, kurį vykdant visos policijos pajėgos galėtų dirbti išvien, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn“, – sakė Europarlamento vadovas.

Atlikti tarptautinį žurnalistės nužudymo tyrimą paragino ir ES asamblėjoje kalbėjęs Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas).

„Žiaurus ir brutalus Daphne nužudymas, taip pat faktas, kad tai nutiko ES valstybėje, yra giliai sukrečiantys“, – sakė jis ir pagerbė žurnalistę už darbą, kurį ji nuveikė būdama kovos su korupcija tinklaraštininke.

53 metų D. Caruana Galizia ne vienerius metus rašė apie korupciją J. Muscato artimoje aplinkoje, o pastaruoju metu jos žurnalistinių tyrimų taikiklyje buvo atsidūrusi ir opozicija.

Po žurnalistės nužudymo jos artimieji apkaltino J. Muscatą atvėrus kelią į vyriausybę sukčiams ir leidus įsivyrauti nebaudžiamumo atmosferai, dėl kurios Malta tapo „mafijos sala“.

Pastaruoju metu didžioji dalis D. Caruanps Galizios tyrimų buvo susiję su vadinamaisiais Panamos popieriais, atskleidusiais pasaulinį sukčiavimo naudojantis mokesčių rojais mastą.

„Daphne žudikai negali likti nenubausti. Kaip galime reikalauti ginti žurnalistus kitur pasaulyje, jei negalime užtikrinti jiems apsaugos ir teisingumo netgi čia, namuose“, – sakė A. Tajani.

Jis taip pat pranešė, kad pagerbiant nužudytos žurnalistės atminimą, jos vardu bus pavadinta Europos Parlamento spaudos konferencijų salė Strasbūre.

Romos dienraščiui „Il Messaggero“ A. Tajani sakė, kad Europa privalo „žinoma, nuogąstauti“ dėl mažų tautų sklaidos.

„Štai kodėl niekas Europoje neketina pripažinti Katalonijos, – sakė jis. – Net ir britų premjerė Theresa May (Tereza Mei), nepaisant visų „Brexit“ bėdų, pareiškė, kad Jungtinė Karalystė niekada nepripažins Katalonijos. Ispanija istoriškai yra viena valstybė su daugybe autonominių regionų, skirtingais gyventojais, kalbančiais skirtingomis kalbomis. Tačiau jie yra vienos valstybės dalis. Menkindami valstybingumą, mes nestiprintume Europos“.

Sekmadienį vyksta referendumai Lombardijoje, kuriai priklauso Milanas, ir Venete, kuriam priklauso Venecija. Šiems regionams tenka beveik trečdalis Italijos BVP, čia gyvena ketvirtadalis šalies gyventojų.

Rinkėjų klausiama, ar jie pritaria tam, kad jų regionas gautų „autonomijos papildomų formų ir tam tikrų sąlygų“. Jeigu tam bus pritarta, laikui bėgant Roma neteks vis daugiau galių.

Tačiau separatistinės nuotaikos šiuose dviejuose turtinguose regionuose būdingos tik nedidelėms grupėms, kurios nesulaukia didelio palaikymo. Būtent dėl to A. Tajani siekia atskirti Katalonijos siekį atsiskirti nuo Ispanijos ir čia surengta neteisėtu laikomą referendumą ir referendumus Italijoje.

„Pirmiausia, kalbant apie šiuos du referendumus, jie yra teisėti, skirtingai nuo Katalonijos atvejo. Ispanijoje dabar kalbama ne apie autonomiją, o apie nepriklausomybės paskelbimą, nesilaikant įstatymų ir Ispanijos Konstitucijos“, – sakė EP pirmininkas.

Lombardija į valstybės biudžetą sumoka 54 mlrd. eurų daugiau mokesčių, nei gauna finansavimo iš jo. Veneto grynasis įnašas yra 15,5 mlrd. eurų. Abu regionai nori šiuos įnašus sumažinti perpus.

Abiejų regionų prezidentai, abu priklausantys kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Šiaurės lygai, ketina prašyti suteikti daugiau galių infrastruktūros, aplinkosaugos, sveikatos ir švietimo srityje.

Be to, norima daugiau galių spręsti klausimus, susijusius su saugumu ir imigracija, tačiau tam reikėtų keisti Italijos Konstituciją.

Europarlamentarai per pirmadienio posėdį nutarė Strasbūre surengti diskusiją dėl Katalonijos krizėa, teigė jis.

Debatuose bus aptarta „Konstitucija, teisės viršenybė ir pagrindinės teisės Ispanijoje atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius Katalonijoje“, nurodo EP pareigūnai.

Pagrindinės EP frakcijos – konservatoriai, socialistai ir liberalai – išreiškė savo paramą debatų dėl Katalonijos idėjai.

Žaliųjų frakcija paragino į situaciją žvelgti griežčiau ir per debatus aptarti „policijos smurtą prieš taikius Katalonijos piliečius“.

Per šiuos debatus EP galės išreikšti savo nuomonę apie Katalonijos krizę; kitos ES institucijos šiuo klausimu kol kas buvo gana santūrios. Vis dėlto europarlamentarai po debatų neplanuoja balsuoti dėl jokios rezoliucijos.

Europos Komisija pirmadienį paragino abi nepriklausomybės referendumo išprovokuotos krizės Katalonijoje šalis „labai greitai“ pradėti dialogą.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas savo ruožtu paragino Ispanijos ministrą pirmininką Mariano Rajoy (Marianą Rachojų) vengti „jėgos naudojimo“ sprendžiant Katalonijos krizę.

„Niekas nebando paveikti rinkimų kampanijos Jungtinėje Karalystėje baigties“, – Europos istorijos muziejaus Briuselyje atidarymo užkulisiuose žurnalistams sakė A.Tajani.

„Kai sakoma, kad būti Europos Sąjungos nare yra ne tas pats, kas nepriklausyti ES, tai nėra nei ataka, nei blogas žodis“, – sakė A.Tajani.

T.May trečiadienį apkaltino Briuselį bandymu paveikti rinkimus „grasinimais Britanijai“ dėl „Brexit“ derybų, ES ir Londonui apsikeitus kirčiais dėl skyrybų sąlygų.

T.May savo salvę paleido bloko „Brexit“ derybininkui Micheliui Barnier (Mišeliui Barnjė) perspėjus, kad derybos dėl Britanijos išstojimo iš ES nebus greitos ir neskausmingos.

Ministrė pirmininkė sakė, kad Europos Komisija savo poziciją toku metu griežtina „tyčia“, kad paveiktų birželio 8-osios rinkimų rezultatus.

Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) atstovas neteikė didelės reikšmės T.May komentarams, kuriuos priskyrė rinkimų kampanijos retorikai.

„Mes nesam naivūs. Žinome, kad Jungtinėje Karalystėje vyksta rinkimai“, – trečiadienį sakė Europos Komisijos atstovas Margaritis Schinas.

„Mes čia, Briuselyje, labai užsiėmę savo politikos darbu, turime labai daug darbo, – sakė jis. – Trumpai (sakant), mes labai užsiėmę ir „nebreksinsime“ savo darbo.“

Išbandymas premjerės pozicijai dėl „Brexit“

Theresos May (Terezos Mei) ketvirtadienį laukia pirmasis rinkimų išbandymas nuo tada, kai ji stojo prie Didžiosios Britanijos vyriausybės vairo.

Šie vietos rinkimai vyksta Th.May sugriežtinus savo poziciją dėl „Brexit“ derybų likus kelioms savaitėms iki svarbių visuotinių rinkimų.

Britai ketvirtadienį išrinks tūkstančius naujų vietos tarybų narių, o šie rinkimai bus atidžiai stebimi laukiant patvirtinimo, kad Th.May Konservatorių partija, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, tvirtu žingsniu juda link pergalės birželio 8 dieną vyksiančiuose parlamento rinkimuose.

Anglijoje, Škotijoje ir Velse ketvirtadienį vyksta kova dėl beveik 5 tūkst. vietos tarybų narių mandatų. Taip pat tiesiogiai renkami aštuoni merai.

Ekspertai ragina nesiremti šių vietos rinkimų rezultatais prognozuojant ateinantį mėnesį vyksiančių visuotinių rinkimų baigtį. Jie pažymi, kad vietos rinkimuose daugiausiai dėmesio skiriama vietos problemoms ir rinkėjai per juos dažnai linkę nubausti esamą vietos valdžią.

Tačiau šie vietos rinkimai vyksta ypatingomis sąlygomis, turint galvoje politinius neramumus, kuriuos išprovokavo praėjusių metų „Brexit“ referendumas, ir faktą, kad vos už kelių savaičių bus renkamas šalies parlamentas.

„Grasinimai Britanijai“

Th.May kovo 29 dieną oficialiai inicijavo dvejus metus truksiantį išstojimo iš Europos Sąjungos procesą

Prieš dvi savaites premjerė netikėtai nusprendė skelbti pirmalaikius rinkimus, siekdama užsitikrinti tvirtesnį mandatą prieš derybas su Briuseliu.

Vyriausybės vadovė puikiai supranta, kad ketvirtadienį daug rinkėjų eis prie balsadėžių galvodami apie „Brexit“

Balsavimo apylinkės atsidarė 7 val. (9 val. Lietuvos laiku) ir dirbs iki 22 valandos. Rezultatų laukiama penktadienį.

Trečiadienį kalbėdama prie savo rezidencijos Dauningo gatvėje Londone, Th.May pažėrė kritikos Briuseliui, kuris, pasak jos, svaidosi „grasinimais Britanijai“ dėl „ skyrybų “proceso.

Londonas ir Briuselis surėmė ietis dėl Britanijos išstojimo sąskaitos, o Th.May apkaltino ES, kad ši tyčia būtent dabar sugriežtino savo poziciją, „siekdama paveikti ateinantį mėnesį vyksiančių visuotinių rinkimų rezultatus“.

Opozicijos lyderiai tvirtina, kad premjerė naudoja derybų su ES kortą siekdama atitraukti dėmesį nuo kitų problemų, o leiboristų lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) apkaltino Th.May „žaidžiant pramoginius žaidimus“.

Leiboristai viešosios nuomonės apklausose daugiau nei 20 procentinių punktų atsilieka nuo konservatorių. Vietos rinkimai turėtų patvirtinti, koks rimtas iššūkis laukia J.Corbyno partijos visuotiniuose rinkimuose.

„Jie (vietos rinkimai) suteiks tam tikros svarbios informacijos apie paramos pobūdį, taip pat – kur partijų pozicijos yra stipriausios ir kur – silpniausios“, – sakė Anthony Wellsas (Entonis Velzas) iš sociologinių tyrimų bendrovės „ YouGov“.

Papildomas poveikis

„Konservatoriams labai gerai sekasi, ir tai beveik neabejotinai padarys papildomą poveikį vietos rinkimams“, – sakė Kardifo universiteto politologijos profesorius Rogeris Scully (Rodžeris Skalis).

Vis dėlto susidaryti bendrą vaizdą apie nuotaikas šalyje pagal ketvirtadienį vystančius rinkimus bus nelengva, nes nebus renkamos vietos tarybos Anglijos didžiuosiuose miestuose, kuriuose paprastai būna įsitvirtinę leiboristai.

„Pažiūrėkime, kas nutiks. Galbūt tai bus įdomi galimybė įvertinti padėtį platesniu kampu ir (patikrinti), kiek tikslios yra apklausos“, – sakė vienas aukšto rango šaltinis Leiboristų partijoje.

Mažesnė proeuropietiška Liberalų demokratų partija, anksčiau dirbo koalicinėje vyriausybėje su konservatoriais, bet buvo beveik visiškai nušluota nuo politinio žemėlapio per 2015 metų visuotinius rinkimus. Ji tikisi ketvirtadienį sustiprinti savo pozicijas ir įgyti tam tikrą pagreitį prieš birželio visuotinius rinkimus.

Kita vertus, prieš ES ir masinę imigraciją nusistačiusi Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP), kaip prognozuojama, praras daugumą turimų vietų tarybose. Kai buvo pasiektas pagrindinis UKIP tikslas – užsitikrinti „Brexit“, jai sunkiai sekėsi rasti naują vaidmenį.

Tuo tarpu Škotijoje vietos valdžios rinkimai parodys, kiek tvirta yra valdančioji Škotijos nacionalinė partija (SNP). Po „Brexit“ referendumo ši partija ragino surengti naują referendumą dėl Škotijos nepriklausomybės.

74 metų Januszas Korwinas-Mikke (Janušas Korvinas Mikė) jau anksčiau buvo sulaukęs ES asamblėjos sankcijų dėl rasistinių komentarų ir pasisakymą apie Holokaustą.

„Žinoma, kad moterys turi uždirbti mažiau už vyrus, nes jos yra silpnesnės, mažesnės ir ne tokios protingos, todėl turi uždirbti mažiau“, – sakė J.Korwinas-Mikke parlamente trečiadienį.

Sulaukęs europarlamentarų skundų Europos Parlamento vadovas Antonio Tajani (Antonijus Tajanis) pradėjo tyrimą dėl „seksistinių pareiškimų“, už kuriuos gali būti skirta bauda arba nušalinimas nuo pareigų.

„Ponui Tajani apie incidentą iš karto pranešė keli parlamentarai“, – sakoma ketvirtadienio vakarą paskelbtame pranešime, kuriame priduriama, kad EP pirmininkas matė šios kalbos įrašą.

Pastarasis varlytę ryšinčio ūsuoto J.Korwino-Mikkes skandalingas pareiškimas nuskambėjo ispanų parlamentarei Iratxe Garcia-Perez (Irači Garsijai Peres) sakant kalbą.

Nutraukęs pranešėją jis prabilo apie moteris sporte: „Ar žinote, kiek moterų yra geriausių šachmatininkų šimtuke? Galiu atsakyti: nė vienos“.

Į tai I.Garcia Perez atsakė: „Pagal tai ką jūs kalbate... aš neturėčiau teisės čia būti“.

„Manau, kad turiu ginti Europos moteris nuo tokių vyrų kaip jūs“, – pridūrė ji.

Anksčiau J.Korwinas-Mikke yra pareiškęs, kad nacių lyderis Adolfas Hitleris „nežinojo apie žydų naikinimą“, pabėgėlius pavadino „žmonių atmatomis“ ir vartojo rasistinį terminą kalbėdamas apie juodaodžius.