Gera žinia iš Briuselio
Įvairūs projektai, kurie susieti su Baltijos jūros išvalymu nuo sprogmenų, bus pradėti vykdyti nuo 2024 m.
Tai, kad pirmąją diskusiją dėl Antrojo pasaulinio karo sprogmenimis užterštos Baltijos ES Parlamente surengus 2019 m. iki lėšų skyrimo praėjo ketveri metai, laikoma sėkme ES biurokratinėje institucijoje.
Juo labiau, kad nesprogusios amunicijos problema lyg ir neatrodo skubi. Gulėjo sprogmenys jūros dugne daugiau nei 70 metų nuo II pasaulinio karo pabaigos ir dar pragulėtų. Esmė ta, kad problema iš tiesų egzistuoja ir jos negalima atidėti neribotam laikui. Ji ne tik egzistuoja, bet ir su kiekvienais metais didėja rizika Baltijos jūros aplinkai.
ES politikai turi nuomonę, kad įtakos skirti pinigų ES biudžete valyti Baltijos jūrą nuo sprogmenų galėjo turėti ir Europoje vykstantis karas, mat karo tematika Briuselio koridoriuose tapo gerokai jautresnė.
Apsisprendimą valyti Baltijos jūrą nuo Antrojo pasaulinio karo sprogmenų galėjo lemti ir tai, kad ši jūra iš esmės yra tapusi vidine NATO ir ES šalių jūra. Lėmė ir tai, kad prie Baltijos jūros gyvena ir nemažas kiekis žmonių.
Situacija: Baltijos jūroje suversta dešimtys tonų įprastų ir cheminių ginklų. / „Portalmorski.pl“ nuotr.
Yra ir lietuviškas pėdsakas
Prie to, kad ES institucijos uždega žalią šviesą Baltijos jūros išvalymo projektams, nemažai prisidėjo ir Lietuva, tarp jų ir už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas ES komisaras Virginijus Sinkevičius.
Jo iniciatyva šiemet rugsėjį Palangoje buvo surengta konferencija „Mūsų Baltija“. Joje daugiausia dėmesio ir buvo skirta Baltijos jūrai išvalyti nuo nesprogusių karo ginklų. Tai padaryti nėra lengva, nes Baltijoje įvairiose vietose palaidoti palyginti dideli kiekiai (apie 50 tūkst. tonų) nesprogusių cheminių ginklų.
Dalyje vietų bombos ir kiti sprogmenys su ipritu, dar vadinamomis garstyčių dujomis, arsenu ir kitomis nuodingomis medžiagomis.
Baltijos jūroje labiausiai žinomos dvi cheminių ginklų laidojimo vietos – prie Bornholmo salos ir Gotlando įduboje. Čia cheminiai ginklai guli maždaug 100–120 metrų gylyje. Juos utilizuoti gali būti lengviau, nes užtaisai yra konkrečiose vietose.
Didesnė problema su cheminiais ginklais, kuriuos sovietų kariūnai po II pasaulinio karo iš laivų įvairiose vietose mėtė po Baltijos jūrą. Žinoma, kad tokių pavienių ginklų gali būti Lietuvos jūrų šelfo dalyje.
Pinigų naudojimo kryptys
Šiuo metu Baltijos jūroje jau yra pradėtas Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo remiamas projektas, kurio tikslas yra nustatyti, kur ir kokie kiekiai cheminių ginklų guli Baltijos jūros dugne.
Kiek anksčiau tyrimai buvo vykdomi ir Gdansko įlankoje. Joje taip pat buvo rasti cheminio ginklo pėdsakai. Nelaukiant ES lėšų, Lenkijoje jau netgi buvo pradėti rinkti pinigai Gdansko įlankai valyti. Į specialų įlankos išvalymo nuo cheminių ginklų fondą pritraukta apie 20 mln. zlotų.
Dėl Europoje vykstančio karo Briuselis tapo gerokai jautresnis ir tai galėjo lemti, kad ES biudžete pirmą kartą numatyti pinigai Baltijos jūrai išvalyti.
Kol kas neaišku, kaip bus naudojamos ES biudžete patvirtintos Baltijos jūros išvalymo lėšos. Gali būti, kad pinigai, kaip įprasta ES, bus skirstomi pagal pateiktus jūros išvalymo projektus.
Tai gali turėti ir neigiamų pasekmių. Iš jūros dugno išgriebti senas, gerokai parūdijusias statines su cheminiais ginklais yra ne tas pats, kas jūroje „sugaudyti“ žvejų pamestus tinklus ar „surinkti“ ant dugno nusėdusį plastiką.
Apie tai, kad cheminiams ginklams šalinti bus reikalingi ir specialūs laivai, ir specialios talpos, ne kartą buvo užsiminta įvairiose specialistų konferencijose. Problema bus ir ta, kaip iš jūros dugno iškeltus cheminius ginklus utilizuoti. Ar cheminių ginklų laidojimas netaps panašaus lygio problema, kokia įvairiose šalyse, įskaitant ir Lietuvą, yra su atidirbtu branduoliniu kuru.
Kol kas yra pirminiai duomenys, kad Baltijos jūros išvalymo nuo cheminių ginklų lėšos bus naudojamos pagal penkias kryptis. Tarp jų numatyta ne tik ginklo paieškos, tyrimai, cheminio ginklo iškėlimas, specialios įrangos pritaikymas, bet ir cheminio ginklo saugojimas.
Gali būti, kad cheminio ginklo pašalinimo iš Baltijos jūros problema bus sprendžiama ne vienus metus. Laikomasi nuostatos, kad palaidotų Antrojo pasaulinio karo ginklų problemą anksčiau ar vėliau reikėjo pakelti. Ir gerai, kad tai daroma nuo Baltijos jūros regiono, kur problema bene aktualiausia. Po to gali būti pereita ir prie kitų regionų. Įvairių ginklų, įskaitant ir cheminius, Europoje palaidota ir Šiaurės, ir Adrijos jūros regionuose. Taip pat dar neaišku, kiek jau naujos kartos ginklais po Ukrainos ir Rusijos karo bus užteršta Juodoji jūra, kurioje taip pat yra likę ginklų ir nuo II pasaulinio karo laikų.
