Į pensijų kaupimą bus įtraukiami tie žmonės, kurie sausio 2 dieną yra jaunesni nei 40 metų, dirba samdomą darbą ar vykdo savarankišką veiklą Lietuvoje – turi galiojantį verslo liudijimą, individualios veiklos pažymą, yra individualios įmonės savininkai ar mažosios bendrijos nariai ir t.t.

Taip pat 2024 metais pakartotinai įtraukiami tie žmonės, kurie atsisakė dalyvauti pensijų kaupime 2021 metais ir dar nekaupia pensijai.

Informacija apie įtraukimą į pensijų kaupimą siunčiama į asmeninę paskyrą. Planuojama, kad informacija bus išsiųsta po sausio 10 d. Prie paskyros prisijungti galima skirtingais būdais: elektronine bankininkyste, elektroniniu paštu arba per elektroninius valdžios vartus.

Jei žmogus yra pasirinkęs ir kitus informavimo būdus, pranešimai apie įtraukimą į pensijų kaupimą jam siunčiami taip pat elektroniniu paštu. Jei gavėjas neperskaito pranešimo asmeninėje paskyroje, jam siunčiamas registruotas laiškas.

Gavusieji pranešimą apie įtraukimą į pensijų kaupimą turės laiko apsispręsti iki 2024 m. birželio 30 d.

Jie turės tris pasirinkimo variantus. Jei norės prisijungti prie kaupimo, nieko daryti nereikės. Nuo 2024 m. liepos 1 d. automatiškai įtraukti žmonės taps pensijų kaupimo dalyviais „Sodros“ parinktoje bendrovėje bei pradės mokėti pensijų kaupimo įmokas.

Jei norės kaupti kitoje bendrovėje, nei parinkta atsitiktiniu būdu, galės sudaryti sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove.

Jei apsispręs nekaupti, iki birželio 30 d. reikės pateikti prašymą asmeninėje paskyroje ar „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje ir atsisakyti dalyvauti kaupime. Prašymas atsisakyti kaupimo asmeninėje paskyroje bus suformuotas ir užpildytas automatiškai, tereikės paspausti mygtuką „Pateikti“.

Žmonės, kurie kitais metais bus įtraukti į antros pakopos pensijų kaupimą ir neatsisakys dalyvavimo kaupime, nuo 2024 m. liepos 1 d. pradės kaupti „Sodros“ atsitiktiniu būdu parinktame pensijų fonde.

Kaupti atsisakiusiam asmeniui kas trejus metus vėl siūloma prisijungti prie pensijų kaupimo. Kitais metais į pensijų kaupimą pakartotinai bus įtraukti tie gyventojai, kurie 2021 metais atsisakė kaupimo.

Tie žmonės, kaip ir įtrauktieji pirmą kartą, galės priimti sprendimą dėl dalyvavimo pensijų kaupime iki birželio 30 d. Neatsisakę dalyvauti pensijų kaupime, jie pradės kaupti antroje pakopoje nuo 2024 m. liepos 1 d.

Kai žmogus sulaukia 40 metų, jis nebeįtraukiamas į kaupimą, tačiau, nepriklausomai nuo amžiaus, gali pats pasirinkti kaupimo bendrovę ir pradėti kaupti pensijai papildomai.

Mėnesio pensijų kaupimo įmoka sieks 3 proc. nuo visų draudžiamųjų pajamų.

Valstybės paskata papildomai pensijai kaupiančiam gyventojui siekia 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį. 2024 m. tai sudarys 27,04 Eur per mėnesį arba apie 324 eurų per metus. Jei žmogus uždirba 1000 eurų per mėnesį (neatskaičius mokesčių), jo pensijų kaupimo įmoka sieks 30 eurų (1000 x 3 proc. = 30 eurų).

Iš valstybės biudžeto lėšų už jį į pensijų fondą bus pervedama dar 27,04 Eur (1 802,40 Eur x 1,5 proc. = 27,04 Eur). Bendra įmoka pensijų kaupimui sieks 57,04 Eur per mėnesį.

„Akivaizdu, kad poreikis turėti lankstesnę sistemą yra ir reikia, šiaip buvo parengti pasiūlymai iš (Socialinės apsaugos ir darbo – BNS) ministerijos, tą sistemą būtina koreguoti“, – trečiadienį Žinių radijui teigė Seimo pirmininkė.

„Manau, kad kitoje rudens seimo sesijoje grįšime prie to klausimo“, – pridūrė ji.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, apskritai atsisakyti pensijų kaupimo sistemos nereikėtų, tačiau gyventojams suteikti didesnę pasirinkimo laisvę – būtina.

„Koreguoti numatant lankstesnį pasitraukimo būdą, iniciatyvų buvo įvairių Seime, tame tarpe ir atsisakymo apskritai tokios sistemos, tai, manau, yra per daug drastiška, bet koreguoti tokiu būdu, kad gyventojai turėtų daugiau pasirinkimo laisvės yra būtina“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

LRT užsakymu atliktos apklausos duomenimis, beveik devyni iš dešimties (88 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus, o ir atsiimti sukauptus pinigus.