„Vienas mano vyriausybės tikslų – prisidėti prie Baltijos jūros apsaugos. Planuojame surengti viršūnių susitikimą dėl šios jūros būklės, siekdami konkretaus tikslo – surinkti papildomų lėšų šiai veiklai.  Jau labai daug nuveikėme ekologijos klausimais ir [ateityje] veiksime drauge“, – sakė A. Rinne po susitikimo su Rusijos vyriausybės vadovu Dmitrijumi Medvedevu.

Kalbėdamas apie bendradarbiavimą gamtos apsaugos srityje A. Rinne taip pat sakė, kad Suomijai yra ką pasiūlyti Rusijai atliekų tvarkymo srityje.

„Kalbama apie pramoninių atliekų ir nuotekų valymą. Suomija turi naujausią patirtį atliekų tvarkymo srityje, nes prieš 10 metų beveik pusė komunalinių atliekų būdavo išmetama į sąvartynus, o dabar ten patenka tik 1 procentas [atliekų]", – sakė Suomijos premjeras.

G. Nausėdos teigimu, susitikimo metu aptarti dvigubos pilietybės, mokslo institucijų, Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo klausimai. Lietuvos idėja yra gyva, tvirtina prezidentas.

„Helsinkyje susitikau su gausia ir aktyvia lietuvių bendruomene, kuri iškėlė aktualius dvigubos pilietybės, mokslo institucijų, Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo klausimus. Tokie susitikimai man primena, jog vienos Lietuvos idėja yra gyva kiekvienoje užsienyje gyvenančio Lietuvos piliečio širdyje“, – rašoma G. Nausėdos feisbuke.

ELTA primena, kad prezidentas G.Nausėda, su darbo vizitu lankydamasis Suomijoje, susitiko su Suomijos prezidentu Sauliu Niinistö, ministru pirmininku Antti Rinne ir parlamento pirmininku Matti Vanhanenu.

Premjeras užsiminė, kad derybos galėtų būti tęsiamos ir po šią savaitę vyksiančio ES viršūnių susitikimo. 

JK vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) viliasi viršūnių susitikime sudaryti vadinamąjį skyrybų susitarimą, kad šalis galėtų spalio 31-ąją tvarkingai palikti Bendriją. 

„Mano nuomone, praktiškai nėra šansų pasiekti susitarimą iki viršūnių susitikimo. Mums reikia daugiau laiko ir derybų po susitikimo“, – sakė A. Rinne žurnalistams Helsinkyje.

Suomija šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai. 

B. Johnsonas pirmadienį pakartojo, kad JK privalo spalio 31-ąją palikti Bendriją. Liepą prie vyriausybės vairo pakeitęs Theresą May (Terezą Mei), jis ne kartą žadėjo, kad nebus daugiau jokių „Brexit“ atidėjimų. 

Jei premjerui nepavyks iki šeštadienio sudaryti „skyrybų“ susitarimo, jis gali būti priverstas prašyti Briuselio atidėti „Brexit“ terminą, nes tai padaryti jį įpareigoja JK parlamento priimtas įstatymas.

Šis įstatymas buvo priimtas siekiant užkirsti kelią potencialiai žalingam „Brexit“ be sutarties scenarijui. 

Praėjus daugiau nei trejiems metams po 2016-ųjų referendumo, kuriame britai nedideliu balsų skirtumu pasisakė už tai, kad JK po beveik penkis dešimtmečius trukusios narystės paliktų ES, derybininkams vis dar nesiseka rasti kompromiso dėl to, kaip išvengti muitinės patikrų tarp Šiaurės Airijos ir Airijos.

Britų parlamentarams atmetus ankstesnį planą, B. Johnsonas anksčiau šį mėnesį pateikė naujų pasiūlymų, tačiau jie sulaukė skeptiškos reakcijos iš Briuselio.

17,7 proc. balsų surinkę socialdemokratai gaus 40 mandatų 200 vietų parlamente, tuo metu euroskeptiška, prieš imigraciją nusiteikusi Suomių partija, sulaukusi 17,5 proc. rinkėjų paramos, turės 39 mandatus.

„Turiu nuoširdžiai prisipažinti: tikėjausi geresnio rezultato, – Helsinkio centre savo šalininkams sakė socdemų lyderis, buvęs finansų ministras ir profesinės sąjungos pirmininkas Antti Rinne (Antis Rinė). – Draugai, leiskite mums vesti suomių visuomenę tvarios klimato, socialinės ir ekonomikos politikos link.“

Sekmadienio rinkimuose ieškota ženklų, kaip euroskeptiškiems populistams gali sektis kitą mėnesį rengiamuose rinkimuose į Europos Parlamentą. Suomių partija priklauso aljansui, kuris tikisi tapti stipriausia EP frakcija ir radikaliai pakeisti Europos Sąjungos politiką migracijos, šeimų ir aplinkosaugos klausimais.

Suomių partijos pirmininkas radikalus europarlamentaras Jussi Halla-aho (Jusis Hala-ahas) surinko daugiausia balsų iš visų kandidatų į Eduskuntą. Jis prisipažino esąs nustebintas gero savo partijos pasirodymo rinkimuose.

„Tikrai niekada nė negalėjau tikėtis tokio rezultato, – tvirtino J. Halla-aho. – Tiesą sakant, niekas iš mūsų nesitikėjo tokio rezultato.“

Draugai, leiskite mums vesti suomių visuomenę tvarios klimato, socialinės ir ekonomikos politikos link.

Suomių partija per savo kampaniją daugiausia dėmesio skyrė imigracijai ir klimato kaitai. Kandidatai ragino suomius „balsuoti už tam tikras sienas“ ir smerkė kitų partijų „klimato isteriją“. Taip pat ši populistinė politinė jėga žadėjo, kad piliečiams neteks mokėti už pastangas suvaldyti klimato kaitą.

Suomiai rinkosi iš beveik 2 500 kandidatų, priklausančių 19 partijų ir judėjimų.

Preliminarūs rezultatai rodo, kad konservatyvi Nacionalinė koalicija liko trečia, parlamente ji turės 37 mandatus, o darbą baigiančio premjero Juha Sipila (Juhos Sipilės) Centro partija turės 31 parlamentarą.

Palyginus su 2015-ųjų rinkimų rezultatais, centristai prarado daugiausia paramos iš visų partijų. Veikiausiai rinkėjai juos nubaudė už nesugebėjimą priimti ambicingo socialinių ir sveikatos apsaugos reformų paketo.

Suomijos tarptautinių reikalų instituto tyrimų programos direktorius Mika Aaltola (Mika Altola) sakė, kad sekmadienio rinkimų rezultatai atspindi nusivylimo tradicinėmis partijomis tendencijas visoje Europoje.

„Parama trims tradicinėms partijoms jau daug metų sumažėjusi. Politinis centras silpsta, o tai yra bendras Europos reiškinys“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

Dabar daugiausia balsų surinkusi partija turės bandyti formuoti vyriausybę. Suomijoje vyriausybę paprastai formuoja trys arba keturios partijos.

Dauguma politologų spėja, kad jei vyriausybę formuoti bus pavesta A. Rinne, jis veikiausiai bandys tartis su Nacionaline koalicija arba centristais ir keliomis mažesnėmis partijomis, pavyzdžiui, žaliaisiais.