Anot „Senukų“ dizainerių, planuodami namų apdailą, turėtumėte apgalvoti kiekvieną žingsnį – nuo dizaino iki estetikos, nuo funkcionalumo iki ilgaamžiškumo, nuo smulkių išlaidų iki bendro biudžeto. Tinkamas planavimas padės išvengti nenumatytų aplinkybių, sutaupys laiko ir pinigų. Taip pat svarbu nepamiršti savo asmenybės, individualumo, kad namų erdvėje jaustumėtės jaukiai ir patogiai.

Populiariausios – natūralios medžiagos, pastelinės spalvos

Specialistų teigimu, pastaraisiais metais itin populiarios tapo natūralios medžiagos – medis, akmuo, molis, betonas. Todėl jaukių akcentų namuose ieškantiems pirkėjams verta rinktis akmens rašto plyteles, metalo ir stiklo elementus, natūralaus akmens paviršius.

„Senukų“ nuotr.

Taip pat vėl populiarūs įvairūs smėlio atspalviai, derinami su sodriomis spalvomis. Šviesesnės spalvos, pavyzdžiui, balta spalva ir pasteliniai variantai sukuria didesnės erdvės pojūtį, todėl jas dažnai renkasi mažų būstų gyventojai. O siekiantys namuose sukurti prabangos įspūdį, turėtų rinktis tamsius tonus – juodos ar pilkos spalvos variantus.

Madingų interjero elementų vonios kambaryje norintiems naujakuriams rekomenduojama pasidomėti atviromis dušo sienelėmis, juodos arba aukso spalvos santechnika, įmantresnių formų rankšluosčių džiovintuvais bei didelio formato plytelėmis. Svetainėje šiuolaikišką interjero įspūdį sukurs klasikiniai baldai, didelių matmenų šviestuvai, LED juostų apšvietimas lubose.

Dėmesys tvarumui ir ilgaamžiškumui

Interjerus kuriantys „Senukų“ dizaineriai sako, kad šiuo metu dominuoja minimalistiniai arba modernios klasikos interjerai, neretai pasirenkamas skandinaviškas stilius. Vis tik jie rekomenduoja pasidomėti interjero dizaino stiliais, kurie padės išryškinti individualų skonį. Juk namai – asmeninė erdvė, turinti atspindėti šeimininkų asmenybes.

Pastebima tendencija, kad smarkiai auga dėmesys tvarumui. Įsirengiantieji namus vis dažniau domisi, iš ko yra pagamintos prekės, ar jos tvarios ir yra draugiškos gamtai ir aplinkai. Dizainerių teigimu, labai svarbus ir praktiškumas, ieškoma žinomų prekės ženklų, vertinama kokybė ir ilgaamžiškumas.

Dizaino įvertinimui – 3D namų vizija

Ieškodami geriausių sprendimų, kaip įrengti savo namus, žmonės vis dažniau kreipiasi į profesionalius dizainerius, norėdami jų konsultacijų ir projektavimo paslaugų. Prekybos tinklo statistika rodo, kad apie 70 proc. žmonių kreipiasi dėl bendro interjero ir tik kas trečias – dėl detalių, pvz., užuolaidų ar šviestuvų, parinkimo.

Dažniausiai naujakuriai kreipiasi jau turėdami savo būsto viziją. Vis tik projektavimo eigoje, atsižvelgiant į patalpos dydžius, pradinė vizija gali pasikeisti iš esmės. Taip pat svarbu nepamiršti, kad kai kurie daiktai ar detalės, kurios buvo pamatytos interjero nuotraukose, gali visai kitaip atrodyti namuose.

Iš dizainerio dažniausiai tikimasi ne tik pagalbos, derinant spalvas bei medžiagas, bet ir ieškant patarimų, kaip tinkamai sutalpinti norimus elementus patalpoje. Naujakuriai nori pamatyti ir 3D savo namų vizijos variantą, kad galėtų įvertinti, ar tikrai visi suplanuoti sprendimai jiems yra tinkami.

Susidomėjimas namų atnaujinimo sprendimais itin išauga prasidėjus pavasariui. Prekybos tinklo atstovai pastebi, kad šiuo laikotarpiu išauga plytelių, santechnikos prekių, grindų dangos, dažų ir įvairių šviestuvų paklausa. Šių kategorijos prekės yra perkamos tiek fizinėse, tiek elektroninėje parduotuvėje.

Praktiškumas svarbiau už vizualinį vaizdą

Specialistai atkreipia dėmesį, kad žmonės, kurie įsirenginėja arba renovuoja būstą patys, nepasikliaudami profesionalų patarimais, padaro klaidų, kurios neretai pareikalauja papildomo laiko ir išlaidų. Pavyzdžiui, nesuderina spalvų, naudoja 3 ar net 4 spalvas vienoje erdvėje, netinkamai pasirenka daiktus, nesuderina jų spalvų ir raštų.

Taip pat neretai neįvertinami realūs baldų išmatavimai, funkciškai netinkamai suprojektuojamas apšvietimas, klaidingai apskaičiuojami reikiamų medžiagų kiekiai.

Su nemenkomis problemomis susiduria ir tie klientai, kurie neteisingai suplanuoja savo būsto išplanavimą – jie neįvertina praktiškumo aspekto, galvodami tik apie vizualinį vaizdą, pabrėžia „Senukų“ dizaineriai.

Panykiai tapo Ilguva

Vos už pusšimčio kilometrų nuo Kauno Šakių rajone esantis Ilguvos dvaro statinių kompleksas formavosi nuo XVIII a. pabaigos iki pat XX a. pirmosios pusės.

Kaip primena Kultūros paveldo departamentas (KPD), 1583 m. dabartinė Ilguvos vietovė Zapyškio parapijos aprašyme minima Panykiais. XVII a. pirmojoje pusėje žemės priklausė Gardino teisėjui Grigalijui Masalskiui, kurio sūnus Aleksandras pardavė dalį Panykių žemių. Jas 1640 m. įsigijo Žemaičių katedros prelatas, Veliuonos klebonas Liudvikas Talko-Grincevičius-Ilgovskis. Greta jau esančio kaimelio jis įkūrė vasaros rezidenciją.

Ekspertai: fragmentiškai nuiminėjamas bažnyčios išorinio fasado apkalimas, atidengdami sienojai ir praktiškai vertinama jų būklė. / V. Kasperavičiūtės nuotr.

1694 m. duomenimis, čia buvo didelis namas, du svirnai, tvartai, daržinė, kepykla, pirtis ir bravoras. 1758 m. dvarą su keliais gretimais palivarkais nusipirko Veliuonos klebonas Viktorinas Talko-Grincevičius-Ilgauskas.

Visi autentiški bažnyčios ir varpinės pastato elementai būtų išsaugoti, o neišlikusieji atkurti pagal autentiškus analogus.

1765 m. dvaro sodybos teritorijoje buvo pastatyta vėliau sudegusi medinė bažnyčia. Dvarą 1767 m. paveldėjo brolio Pranciškaus sūnus Jonas Grincevičius, karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio dvaro šambelionas. Tuo metu Panykius imta vadinti Ilguva.

1790 m. buvo pastatyti mediniai dvaro rūmai. Po J. Grincevičiaus mirties 1806 m. dvarą valdė jo žmona Kristina de Karpe Grincevičienė, kuri 1814 m. su parapijiečiais fundavo naujos bažnyčios statybas. Šventovė liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su dviem šoniniais priestatais, apside ir trimis bokšteliais. Medinių statinių tvora aptvertame šventoriuje pastatyta medinė trijų aukštų varpinė.

1852 m. motinai mirus, dvarą paveldėjo sūnus Julijonas Grincevičius, Marijampolės apskrities Taikos teisėjas, Vilniaus universitete baigęs medicinos studijas. 1861 m. dvaras atiteko jo sūnui Henrikui, kurio valdymo metu buvo pastatytas mūrinis kumetynas, parapijos namai ir tvartai.

Matė garsenybių

Ilguvos dvaro paveldėtoja tapo Henriko duktė Ona ir Kybartuose gimęs jos vyras smuikininkas, kompozitorius, dirigentas Emilis Mlynarskis. 1897 m. šeima persikėlė gyventi į Varšuvą – E. Mlynarskis tapo pirmuoju naujai įkurtos Varšuvos filharmonijos dirigentu. Pats kompozitorius su žmona Ona Ilguvoje pastoviau gyveno 1905–1914 m. E. Mlynarskis finansiškai parėmė žmonos Onos sesers Vandos dukrą, auksinio balso savininkę dainininkę Beatričę Grincevičiūtę (1911–1988), kuri gyveno Ilguvos dvare.

Į Ilguvos dvarą iki Antrojo pasalinio karo atvykdavo ir dvarininkų duktės Anelijos Mlynarskos vyras, legendinis pianistas Artūras Rubinšteinas. Dažnai lankydavosi ir Lenkijos mokslų akademijos narys, antropologas, profesorius Julijonas Talko-Grincevičius, kiti to meto žymūs Lenkijos ir Lietuvos visuomenės atstovai: dailininkas Ferdinandas Ruščicas (1870–1936), prozininkas, dramaturgas Steponas Žeromskis (1864–1925), pianistas ir valstybės veikėjas Ignacas Janas Paderevskis (1860–1941), dirigentas Gžegožas Fitelbergas (1879–1953), kompozitorius, dirigentas, muzikos publicistas, pedagogas Stasys Šimkus (1887–1943), kunigas, Peterburgo akademijos hebraistikos profesorius Justinas Bonaventūra Pranaitis (1861–1917), kunigas, teologijos mokslų daktaras Antanas Civinskas (1867–1913) ir kt.

Po vyro mirties 1935 m. Ona Mlynarskienė grįžo gyventi į Ilguvą. 1940 m. sovietų valdžia dvarą nacionalizavo. Jame įrengė senelių ir neįgaliųjų namus, o vėliau dar buvo rekonstruoti dvarui priklausę dalis pastatų. Nuo 2010 m. pensionatas pavadintas socialinės globos namais.

Delsti pavojinga

Dvaro kompleksui priklausančių bažnyčios ir varpinės konstrukcijų techninės būklės tyrimus atlikusių specialistų verdiktas nebeleido delsti: pastatų būklė – avarinė. Dalies konstrukcijų (pamatų, rąstų sienų, varpinės karkaso elementų, stogų) itin bloga, bet kuriuo metu, esant didesnėms apkrovoms dėl sniego ar vėjo, gali patirti žymių konstrukcinių nuostolių.

Ekspertinėje išvadoje teigta, kad, siekiant išsaugoti sparčiai nykstančius medinių konstrukcijų objektus, defektai turi būti pašalinti neatidėliotinai.

KPD skyrus finansavimą, pagal architektės Romos Bernadišienės parengtą tvarkybos darbų projektą, numatyta remontuoti ir restauruoti medinę stogo konstrukciją, keisti susidėvėjusią stogo dangą ir apskardinimo elementus, sienojus, užtikrinant sienų stabilumą, išlikusius autentiškus stalių gaminius.

Restauruojamos bažnyčia ir varpinė itin vertingos architektūriniu, dailės, istoriniu, sakraliniu pobūdžiu ir įsikūrusios vaizdingoje kraštovaizdiniu požiūriu vietoje. Tikimasi, kad sutvarkyti pastatai atkreips kultūros turistų, besidominčiu Nemuno slėnio viršutinėje terasoje esančiu paveldu, dėmesį.

Tikslas – išsaugoti autentiką

Nepaisant didelės darbų apimties ir atšalusių orų, pastato tvarkyba juda į priekį: fragmentiškai nuėmus bažnyčios išorinio fasado apkalimus, įvertinama sienojų būklė ir būtini jų remonto darbai. Pasak KPD, apkalimo lentos rastos gana neblogos būklės, todėl bus valomos ir naudojamos pakartotinai.

Atidengus pamatų mūrą matyti, kad jis nerišlus, sudarytas iš palaidų lauko akmenų su nerišliu plytų mūru viršutinėje dalyje, be hidroizoliacijos. Ant jo esantis tinkas sutrūkinėjęs, vietomis atšokęs, nuogrindos nėra, todėl būtina siūles užtaisyti sudėtiniu cementiniu skiediniu, fragmentiškai permūryti viršutinę pamatų dalį, įrengti drenuojančią membraną.

„Pagrindinis tiek KPD, tiek tyrimus vykdžiusių ir jais remiantis projektą rengusių, o dabar ir darbus atliekančių specialistų tikslas, – kad visi autentiški bažnyčios ir varpinės pastato elementai būtų išsaugoti, o neišlikusieji atkurti pagal autentiškus analogu“, – akcentuoja KPD.

Pvz., tvarkant langus vietoj sunykusių langų rėmų kaip etalonas bus naudojamas geriausiai išlikęs langas. Fasadų apdaila bus restauruojama taikant šiuolaikinius metodus, tačiau pagal išlikusią autentišką apdailą – apkalimą vertikaliais tašeliais ant vertikaliai kaltų lentų.

Estai, kaip ir skandinavai, nesuka sau galvos dėl buto įrengimo – mūsų kaimynai iš šiaurės labiau mėgsta įsigyti butus su visa apdaila. Remiantis statistika, tokių butų Estijoje parduodama apie 90 proc., Latvijoje – 50 proc.

Lietuva pagal šį rodiklį atsilieka – butus su visa apdaila mūsų šalyje renkasi tik apie 20 proc. pirkėjų. Kokios priežastys lemia, kad perkamas butas su daline, o ne visa apdaila?

Viena vertus, klientui tiesiog gali neįtikti tai, kas siūloma, t. y. žmogus nori įsirengti būstą taip, kad viskas atitiktų jo skonį. Kita vertus, lietuviai – gana taupūs. Jie galvoja, kad įrengti butą, jei tai darys patys arba pasisamdę meistrus, jiems atsieis mažiau.

Vis dėlto pasitaiko, kad būsto įrengimas tampa dideliu galvos skausmu jo savininkui – pavyzdžiui, žmogus pasisamdo prastus meistrus, kurie sugadina jo pirktas medžiagas. Arba už būsto įrengimą sumokama gerokai didesnė suma, nei kainavo butas su visa apdaila.

Nekilnojamojo turto vystytojai tvirtina, kad, pasibaigus krizei, Lietuvoje būtų galima kalbėti apie naują tvarką, pagal kurią parduoti butus būtų galima tik su visa apdaila. Tam reikėtų pakeisti dabar galiojantį Statybų techninį reglamentą, kuris būtent nustato, kokius darbus atlikus, butas gali būti įvardijamas baigtu.

Tiesa, yra ir kita medalio pusė – ne visi nekilnojamojo turto vystytojai šiuo metu yra pajėgūs konkuruoti su meistrais, siūlančiais santykinai mažas buto įrengimo kainas.

Lietuvoje pamažu nyksta tradicija remontuoti ar įsirengti butą pačiam. Vis daugiau naujo buto ieškančių lietuvių nenori rūpintis apdaila – jie linkę įsikelti į jau pilnai įrengtą būstą ir taip sutaupyti laiko. Tokias tendencijas atskleidė nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt ir nekilnojamojo turto plėtotojos „Eika“ gegužę atlikta apklausa.

Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.lt projekto vadovo, daugiau nei pusė apklausos dalyvių – 53 proc. – ieškodami naujos statybos buto prioritetą teikia pasiūlymams su pilna apdaila arba įrengtiems pagal individualius poreikius.

„Dalis naujakurių, norėdami sutaupyti pinigų, buto apdaila rūpinasi patys. Trečdaliui apklausos dalyvių tai priimtiniausias variantas. Tačiau 23 proc. naujo buto ieškančių lietuvių svarbiau sutaupyti laiko, jie neturi noro prižiūrėti darbo eigos, pirkti apdailos medžiagas ar rūpintis atliktų darbų kokybe“, – sako E. Narbuntovičius.

„Eika“ plėtros projektų vadovė Jolanta Dobradziejienė pastebi, kad auga naujų butų su pilna apdaila, kuri įrengta pagal individualius pirkėjo norus, paklausa. „Praėjusiais metais tokius butus mūsų projektuose rinkosi 23 proc. pirkėjų, ir jų skaičius kasmet auga“, – teigia J. Dobradziejienė.

Apklausos duomenimis, daugiau nei pusė lietuvių – 60 proc. – pasinaudotų ir paslauga „iki raktų“, kuomet statytojas įrengia būstą pagal kliento pageidavimus ir suteikia apdailai garantiją. „Eika“ atstovė teigia, kad pagrindiniai šios paslaugos pliusai – sutaupytas laikas, garantija atliktiems darbams ir beveik dvigubai mažesnis pradinis kapitalas.

Būstui įsigyti ima paskolas

Apklausa atskleidė ir kitą tendenciją – butui įsigyti didesnė dalis lietuvių imtų paskolą, tačiau būstą įsirengtų savomis lėšomis (apie 33 proc. respondentų). Kita dalis – 27 proc. apklaustųjų -norėtų gauti didesnę paskolą iš banko ir investuoti kuo mažesnę pradinio kapitalo sumą butui su pilna apdaila.

„Jei pirkėjas neturi pakankamai nuosavų lėšų buto įsirengimui, jam aktualiau būtų įsigyti pilnai įrengtą butą, kurio apdailai nereikėtų nuosavų lėšų. Tai ypač aktualu šeimoms su vaikais, jauniems pirkėjams, dar nesukaupusiems pakankamai lėšų, kad užtektų ir pradiniam įnašui, ir buto apdailai, kadangi bankai finansuoja ne daugiau kaip 85 proc. reikiamos paskolos sumos“, – sako E. Narbuntovičius.

Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius, teigia, kad gyventojai, besidomintys finansavimu ir ketinantys pirkti būstą su daline apdaila, dažniausiai į banką ateina jau įvertinę, ar būstą galės įsirengti savo lėšomis, ar ketins skolintis.

„Bankas kartu su paskolą ketinančiu imti klientu jau pirmo susitikimo metu aptaria, kokiomis lėšomis bus įrengtas būstas, ir priklausomai nuo asmens galimybių pasiūlo tinkamiausią finansavimo sprendimą“, – sako V. Doveika.

Pasak jo, tais atvejais, kai asmuo nutaria skolintis ir būsto pirkimui, ir jo įrengimui, bankas suteikia vieną paskolą, tačiau ji yra skaidoma į dvi dalis. Tokiu atveju paskolos suma įrengimui išmokama tik pradėjus vykdyti apdailos darbus.

Atliktos apklausos duomenimis, savo lėšomis butą pirktų apie 30 proc. jaunų, 25-35 metų amžiaus, žmonių. Tuo tarpu vyresnio amžiaus asmenys įsipareigoti bankui linkę mažiau. Savomis lėšomis butą pirktų 51 proc. 36-45 metų amžiaus žmonių ir 63 proc. vyresnių nei 45 metų amžiaus.

Apdailai – iki 40 tūkst. litų

Apklausos dalyvių buvo klausiama, kiek daugiausiai jie mokėtų už naujo 2 kambarių buto įrengimą, kurio plotas 50 kv. metrų. Dauguma – beveik 30 proc. – apdailai skirtų nuo 25 iki 40 tūkst. litų. Tačiau „Eika“ atstovė pažymi, kad labai dažnai naujakuriai apdailai išleidžia daugiau nei yra suplanavę. Pasak jos, daugiausiai pinigų būsto įrengimui skiria vyresni nei 45 metų amžiaus pirkėjai.

„Pamačius didžiulį apdailos detalių pasirinkimą ar susitikus su dizaineriu, kuris pasiūlo įdomių interjero sprendimų, natūralu, jog norai išauga, o apdailai numatytas biudžetas padidėja“, – sako „Eika“ atstovė.