Pasak organizatorių, sistema tvarkoma ir užduotis bus galima spręsti artimiausiu metu.

„Pirmomis minutėmis prisijungė tūkstančiai žmonių, milžiniškas susidomėjimas. Jau tvarkoma sistema ir tuoj turėtų pradėti veikti“, - Eltai sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto Švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė.

Šiuo egzaminu siekiama paskatinti Lietuvos gyventojų domėjimąsi ekonomika bei finansais. Anot LLRI, finansinis raštingumas Lietuvoje yra labai žemas.

Nacionaliniam egzaminui klausimus kūrė partneriai - ekonomikos mokytojai, universitetų ekonomikos fakultetai, Lietuvos bankas ir kiti. Organizatoriai žada, kad klausimai bus įveikiami kiekvienam.

Jį antradienį internetu galima laikyti nuo 11 valandos. Egzamine yra 30 klausimų, o geriausiai atsakiusiuosius žadama apdovanoti.

Ministro Lino Kukuraičio atstovė spaudai Gabija Vitkevičiūtė BNS tikino, kad Socialinių paslaugų informacinė sistema (SPIS) bus sutvarkyta artimiausiu metu bei ragino gyventojus neskubėti teikti prašymų pirmosiomis sausio dienomis.

„Piliečiai yra labai aktyvūs, kuo labai džiaugiamės. Viskas testuojama ir netrukus veiks, visi šiuo metu dirba, kad sistema būtų atstatyta – iki rytojaus ryto ar šiandien popietės, kai tik galėsime, viską sutvarkysime. Tačiau žmonėms reikia dar sykį priminti, kad ne šiandien ir ne rytoj, o per šiuos metus užsiregistravus pinigai juos tikrai pasieks. Kitaip tariant, jei užsiregistruosite vasarį, balandį ar rugpjūtį, visi pinigai bus atgaline tvarka išmokėti“, – BNS sakė G. Vitkevičiūtė.

Anot jos, ministerija siekė sukurti patogų įrankį gyventojams, o techninės problemos dėl sistemos perkrovos yra laikinos.

Pateikti prašymą išmokai gauti galima elektroniniu būdu per socialinės paramos informacinę sistemą spis.lt arba raštu savivaldybėse ar jų padaliniuose.  SADM taip pat ragina nesant būtinybėms bent kol kas susilaikyti nuo skambučių savivaldybių socialinės paramos skyriams, „Sodrai“, kadangi institucijos taip pat nespėja atsakinėti į gyventojų klausimus.

Internetu kreipiantis dėl universalios 30 eurų išmokos vaikui papildomų dokumentų teikti nereikia. Prašymus teikiant savivaldybių skyriuose reikės pateikti savo asmens dokumentą. Nepriklausomai nuo pajamų už kiekvieną vaiką nuo sausio bus skiriama 30 eurų mėnesinė išmoka. Ji priklausys visiems šalies vaikams iki 18 metų, o jei jie mokosi – iki 21-erių.

Mažai uždirbantiems arba daugiavaikiams tėvams bus mokamos papilomos išmokos. Jei šeima daugiavaikė, ji gaus priedus ir per mėnesį išmoka sudarys 58,5 euro už vaiką iki dvejų metų ir 45,2 euro – už vyresnius vaikus. Jei šeimos pajamos vienam nariui bus mažesnės nei 183 eurai, bendra išmoka už vaiką iki dvejų metų taip pat bus 58,5 euro ir 45,2 euro – už vyresnius. Šios išmokos pakeitė iki sausio tėvams galiojusią mažesnio pajamų mokesčio lengvatą, per mėnesį leidusią tėvams susigrąžinti iki 30 eurų.

Išmoka vaikui, kaip ir kitos socialinės išmokos, bus mokama už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos.

Tačiau savo galimybėmis stebina visame pasaulyje statomi tiltai iš paprastų makaronų – iki 1 kg sveriantys statiniai atlaiko du ar tris šimtus kartų už savo svorį didesnę apkrovą. Kur slypi tiltų statybos paslaptys: konstrukcijose ar statybinėse medžiagose?

Makaronai – išskirtinė statybinė medžiaga

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) lektorius Edgaras Timinskas yra vienas iš „Makaronų tiltai 2016“ organizatorių. „Makaronų tiltai“ – tradicinis VGTU organizuojamas Lietuvos čempionatas, kurio metu atliekami demonstraciniai dalyvių pagamintų tiltų iš makaronų bandymai, siekiant išsiaiškinti, kurios komandos tiltas atlaikys didžiausią apkrovą.

E. Timinskas pastebi tikrų tiltų įkvėptas konstrukcijas, kurias mielai naudoja ir čempionato dalyviai. „Panašiausias į tiltus, kuriuos stato Lietuvos čempionato „Makaronų tiltai“ dalyviai, yra arkinis Sidnėjaus tiltas, kuris atrodo kaip pusė dviračio rato su stipinais. Pagrindinis tokios konstrukcijos privalumas – arkos išorinė dalis yra gniuždoma, o strypukai – tempiami. Kadangi makaronai puikiai atlieka tiek vieną, tiek kitą vaidmenį – jie yra gana universali ir įdomi statybinė medžiaga“, – atkreipia dėmesį E. Timinskas.

Lietuvos čempionato „Makaronų tiltai 2016“ organizatorius sako, kad neretai sulaukia juokais išsakomų priekaištų: „Daug kas klausia, kodėl mes gadiname maistą ir nestatome tiltų iš šiaudų, popieriaus ar kitų medžiagų. Bet makaronai yra labai įdomi statybinė medžiaga! Savo gamyba jie panašūs į betoną: betonas gaunamas sumaišius statybinius miltus su vandeniu, kaip makaronai – valgomuosius miltus ir vandenį. Abiem atvejais išgaravus skysčiui lieka kieta medžiaga, kuri yra gana trapi – tiek makaronas, tiek betonas lenkiamas lūžta“.

Be šių panašumų, VGTU lektorius pastebi ir skirtumus, kurie makaronus padaro universalesne statybine medžiaga: „Jei iš makaronų tešlos padarytume kubelį, jis savo savybėmis primintų  betoną –  būtų patvarus spaudimui, gniuždymui. Bet jei makaroną temptume centriškai – jis puikiai atlaikytų apkrovą. Ši savybė nebūdinga betonui, šiuo atveju makaronai labiau panašėja į stiklą arba plieninę armatūrą“, – pasakoja E. Timinskas.

Tiltų statyboje – svarbiausias konstruktorius

E. Timinsko teigimu, žmonės dažnai painioja projektuotojus ir konstruktorius su architektais, tačiau jie skiriasi: „Jei žmogų įsivaizduotume kaip konstrukciją, tai griaučiai būtų tie atraminiai kaulai, kurie laiko žmogų. Už tuos griaučius, jų skaičiavimus ir formą būtų atsakingas konstruktorius, o išore – kaip žmogus atrodo – rūpintųsi architektas. Pastate visas konstrukcinis grožis yra paslepiamas, o tiltuose – matomas išorėje ir atkleidžia visą konstruktoriaus esybę“, – pasakoja E. Timinskas.

Anot jo, kaip matematika yra vadinama mokslų motina, taip inžinerijos moksle tokį vaidmenį atlieka tiltų inžinerija. „Jei moki projektuoti tiltus, esi aukščiausio lygio inžinierius“, – sako VGTU lektorius.

„Tiltas – tai inžinerinis stebuklas, kuris suteikia tam tikrą patogumą, išsprendžia su transportu susijusias problemas ir yra tam tikras grožio elementas“, – vardija E. Timinskas. – „Tai ilgalaikis statinys, projektuojamas taip, kad tarnautų daugiau nei 100 metų. Kadangi tiltas stovi taip ilgai, suprantama, kad dažnai jis ima reprezentuoti miestą, kuriame yra, tampa jo simboliu, pvz.: Auksinis vartų tiltas Kalifornijoje arba Mijo viadukas Prancūzijoje“.

Nuo ko priklauso, kiek apkrovos gali atlaikyti tiltas?

Lietuvos čempionato „Makaronų tiltai 2016“ organizatorius pasakoja, kad tilto atlaikoma apkrova priklauso nuo statinio konstrukcijos ir atstumo tarp atramų, kurias perdengia tiltas. „Įsivaizduokime paprastą situaciją: norėdami pereiti per upelį nuo vieno iki kito kranto permetame rastą. Jis gali būti lengvesnis už žmogų, bet gali išlaikyti vieną ar net du žmones. Bet kai tarpas tarp atramų tampa ilgesnis ir vieno rąsto neužtenka, tada konstrukcijos tampa sudėtingesnės, tiltas didesnis ir sunkesnis, bet jo apkrauti daug negalima“, – aiškina E. Timinskas.

Kiekvieną tiltą taip pat veikia įvairūs poveikiai: išilgai viso tilto juda transporto srautai, iš šonų pučia vėjas. Statant tiltą būtina atlikti visų poveikių skaičiavimus. E. Timinskas atkreipia dėmesį, kad nors VGTU organizuojamose „Makaronų tiltų“ varžybose tiltai tokių poveikių nepatiria, juos projektuojant vis tiek atliekami visi inžineriniai procesai: skaičiavimai, medžiagų pažinimas, braižyba, gamybos technologija, darbų planavimas, statyba, eksploatacija. „Tokio tilto statymas yra puiki pramoga žmonėms, kuriems inžinerija yra tiesiog įdomi. Tokia žaidimo forma jie gali prisiliesti prie sudėtingo inžinerijos mokslo“, – sako VGTU lektorius.

Gerina rekordus

Šiemet balandžio 27 d. čempionatas vyks jau 5-ą kartą. Lietuvos čempionato „Makaronų tiltai 2016“  taisyklės paprastos – reikia pagaminti kuo stipresnį tiltą iš 1 kg pasirinktos formos makaronų ir klijų.

Pirmojo čempionato, vykusio 2011 m., nugalėtojų tiltas svėręs vos iki 1 kg, atlaikė 23 kg. Po metų rezultatas buvo padvigubintas – makaronų tiltas atlaikė 56,7 kg apkrovą. 2014 m. pirmą kartą peržengta 100 kg riba – komanda „Be 100 (k)g nelūšim“ patvirtino savo pavadinimą, jų tiltas lūžo atlaikęs 122 kg apkrovą. 2015 m. čempionate vėl buvo pagerintas rekordas – tiltas atlaikė triuškinančius 251 kg.

Čempionato organizatorius E. Timinskas prognozuoja, kad atsižvelgiant į šiuometinį dalyvių pasirengimą, rekordas turėtų būti dar kartą pagerintas.