Sistemos tikslas
Mažų emisijų zonos diegimas Kaune vyko pastaruosius kelerius metus. Būtent Senamiestyje pokyčių nuspręsta imtis dėl itin didelio automobilių tranzito, kuris ypač piko metu paralyžiuoja eismą siaurose gatvelėse. Todėl ties visais įvažiavimais ir išvažiavimais iš Senamiesčio įrengta transporto priemonių atpažinimo sistema.
25 tūkst. – tiek automobilių per mėnesį įvažiuoja į Kauno senamiestį.
„Pagrindinis sistemos tikslas – mažinti tranzitinį eismą, kai vairuotojai net nestabteli ir važiuoja pro Senamiestį, taip trumpindami kelią, ar rieda šiomis gatvelėmis išvis be konkretaus tikslo. Taip ne tik sudaromos spūstys, bet ir keliamas triukšmas, oro užterštumas. Šios problemos ypač opios vietos gyventojams, čia dirbantiems ar besimokantiems kauniečiams“, – teigė Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Kauno miesto savivaldybės atstovai skelbė, kad tokia sistema sėkmingai veikia Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Dėliojamos gairės
Kol kas dar nėra galutinai nuspręsta, kaip veiks apmokestinimo sistema. Šiuo metu tik dėliojamos gairės. Tačiau eismo specialistai tikina, kad Senamiesčio gyventojų tai niekaip nepalies.
Gairės: apmokestinimo sistema ir įkainiai dar tik dėliojami. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
Taip pat mokestis nebus taikomas tiems, kurie į Senamiestį atvažiuoja turėdami konkretų tikslą ir palieka automobilį ilgesniam laikui. Tokie vairuotojai turės susimokėti tik už automobilio stovėjimą konkrečios zonos tarifais.
„Norime, kad žmonės, atvykstantys į Senamiestį ir čia praleidžiantys daugiau laiko, šio apmokestinimo nepajaustų, nes šiuo sprendimu norime išvengti tik tranzito, kuris vyksta dažniausiai Muitinės, A. Jakšto gatvėse ir Rotušės aikštėje, o ne visai panaikinti automobilių eismą šioje Kauno vietoje. Tiems, kurie įvažiuos, susimokės už stovėjimą, atskirai už įvažiavimą mokėti nereikės“, – pastebėjo M. Matusevičius.
Kitaip tariant, dabar svarstoma, kad, įvažiavus į Senamiestį, reikėtų susimokėti rinkliavą ir automobilis galėtų už tą sumą stovėti mokamoje zonoje. Pavyzdžiui, jei įvažiavimas kainuotų eurą, kauniečiai ir miesto svečiai Senamiestyje galėtų nemokamai pastatyti automobilį maždaug pusvalandžiui. Jei transporto priemonė čia stovėtų ilgiau, vairuotojams tektų už parkavimą primokėti pagal toje zonoje galiojančius tarifus. Tačiau jei automobilis važiuoja tik tranzitu, tuomet sumokėtas mokestis už parkavimą nėra kompensuojamas.
„Iki konkrečių tarifų mes dar nepriėjome, tačiau norime sukurti kuo daugiau nepatogumų tranzitiniam transportui“, – teigė Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas.
M. Matusevičius pažymėjo, kad nemokamai į šią istorinę Kauno vietą galės įvažiuoti vietos gyventojai ir elektromobilių vairuotojai. Verslo atstovai turės gauti leidimus.
„Svarstoma, kad lengvatos turėtų būti panašios, kaip dabar galioja už parkavimą. Gyventojai galės gauti vieną lengvatinį leidimą. Tie, kurie turi suformuotus sklypus, tikrai galės įvažiuoti nemokamai. Verslui, manome, bus panaši sistema, kaip dabar galioja Laisvės alėjoje. Tiekėjai išsiperka mėnesinius ar metinius leidimus ir į šią zoną gali įvažiuoti tam tikromis valandomis. Dėl Senamiesčio dar svarstoma, kokiam laikui būtų galima taip įvažiuoti“, – aiškino eismo specialistas.
Dabartiniais duomenimis į Senamiesčio mažų emisijų zoną per mėnesį įvažiuoja apie 25 tūkst. automobilių. Tikimasi, kad kai vairuotojai pradės mokėti rinkliavą už įvažiavimą, transporto srautas turėtų sumažėti perpus.
Gyventojai galės gauti vieną lengvatinį leidimą. Tie, kurie turi suformuotus sklypus, tikrai galės įvažiuoti nemokamai.
Tik kitais metais
Kol dar nėra iki galo išanalizuoti automobilių ir elektromobilių srautai, sudėliota aiški įvažiavimo į Senamiestį apmokestinimo tvarka, mažų emisijų zona pagal paskirtį neveikia. Planuojama, kad tik kitais metais bus galima pradėti rinkti rinkliavas už įvažiavimą.
Tuomet įvažiuojančius vairuotojus pasitiks skiriamieji ženklai, kad Senamiesčio teritorijoje galioja tam tikras mokestis už čia praleistą laiką. Išvažiuojant iš teritorijos vairuotojai bus informuoti apie prievolę susimokėti. Jokių papildomų užkardų nebus, tad vairuotojai turės patys stebėti švieslentes, kiek jiems reikia sumokėti.
Kaina: miestui mažų emisijų zonos sistemos įdiegimas kainavo apie 200 tūkst. eurų. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
„Manome, kad artimiausius kelis mėnesius visavertiškai sistema dar neveiks, nes dar reikia atlikti visus namų darbus. Turime įsitikinti, kad sistema veikia 100 proc. ir nebus nesklandumų. Be to, reikės pritaikyti ir programėles, kuriomis naudojantis galima mokėti už automobilio stovėjimą, aiškiai informuoti gyventojus apie tokią naujovę. Gali būti, kad apmokestinimo sistema pradės veikti tik pavasarį, gal net jo pabaigoje“, – kalbėjo M. Matusevičus.
Kai bus aiški apmokėjimo tvarka, įkainiai, juos dar turės patvirtinti Kauno taryba.
Mažų emisijų zonos įdiegimas Senamiestyje kainavo beveik 200 tūkst. eurų.
