Nerealizuotas kapitalas

Šią savaitę Baltieji rūmai pasiūlė didinti mokesčius turtingiausiems amerikiečiams ir korporacijoms. J.Bidenas 2023 m. biudžete bando nubrėžti keletą iniciatyvų, kuriomis siekiama sumažinti federalinio biudžeto deficitą ir panaikinti spragas, leidžiančias turtingiesiems manipuliuoti savo mokesčių sąskaitomis.

Minimi pasiūlymai tarsi atgaivina J.Bideno ekonominės darbotvarkės elementus, kuriems pastaruoju metu sunkiai sekėsi įsitvirtinti Kongrese. Vienas iš tokių pavyzdžių – nesėkmingas pagrindinio 2017 m. mokesčių įstatymo, kurį priėmė respublikonai, komponentų atšaukimas. J.Bidenas siekia skatinti, kaip pats tai įvardija, ekonominį sąžiningumą.

Taikant naująjį mokestį būtų reikalaujama, kad Amerikos namų ūkiai, kurių vertė viršija 100 mln. JAV dolerių, mokėtų bent 20 proc. savo pajamų, taip pat už nerealizuotą jų likvidaus turto vertės padidėjimą, pavyzdžiui, už akcijas ir obligacijas, kurių vertė gali kilti daugelį metų, bet kurios apmokestinamos tik tada, kai yra parduodamos. Skaičiuojama, kad toks mokestis būtų taikomas maždaug 700 Amerikos namų ūkių.

„Šis minimalus mokestis bus taikomas tik turtingiausiems 0,01 proc. namų ūkių, kurių vertė daugiau kaip 100 mln. dolerių (90,9 mln. eurų), o daugiau kaip pusė šių pajamų bus gauta vien iš milijardierių“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

Pasiūlyme pagrindinis dėmesys skiriamas nerealizuoto kapitalo prieaugiui apmokestinti. Baltieji rūmai skaičiuoja, kad naujasis mokestis per dešimtmetį padėtų surinkti apie 360 mlrd. JAV dolerių.

J.Bideno pasiūlymas apmokestinti milijardierius yra pirmas kartas, kai jis paragino įvesti tam tikros rūšies turto mokestį techniškai – mokestį už asmens neapmokestintą investicijų pelną. Šia sąlyga metiniame biudžeto pasiūlyme patenkinamas J.Bideno Demokratų partijos progresyviųjų įstatymų leidėjų reikalavimas didinant mokesčius turtingiausiems amerikiečiams spręsti nelygybės problemą.

Baltųjų rūmų pareigūnai teigė, kad pasiūlymas pašalins spragas ir mokesčių planavimo strategijas, kurias turtingieji taikė daugelį metų, kad jų federaliniai mokesčiai būtų mažesni nei daugelio vidutines pajamas gaunančių amerikiečių.

Šį rudenį J.Bideno administracijos atliktas tyrimas parodė, kad 400 milijardierių namų ūkių nuo 2010 iki 2018 m. vidutiniškai mokėjo tik 8,2 proc. savo pajamų mokestį, o tai dažnai būdavo gerokai mažesnė procentinė dalis, nei skaičiuota daugeliui JAV namų ūkių.

Kalbant apie konkrečius asmenis, „Tesla“ įkūrėjas Elonas Muskas turėtų sumokėti papildomus 50 mlrd. JAV dolerių mokesčių, o „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas – papildomai maždaug 35 mlrd. JAV dolerių, rodo Kalifornijos universiteto Berklyje ekonomisto Gabrielio Zucmano skaičiavimai.

Rizika investicijoms

Naujasis mokestis būtų taikomas tik tiems, kurie dar nemoka 20 proc.  savo pajamų ir nerealizuoto pelno mokesčio tarifo. Tie, kurie moka mažiau šio lygio, turėtų sumokėti skirtumą tarp dabartinio mokesčio tarifo ir naujojo 20 proc. tarifo.

400 milijardierių namų ūkių nuo 2010 iki 2018 m. vidutiniškai mokėjo tik 8,2 proc. savo pajamų mokestį.

Kongreso demokratai jau yra apsvarstę įvairiausių mokesčių pasiūlymų, kurie būtų skirti turtingiausiems amerikiečiams, tačiau J.Bideno administracija pabrėžė, kad jo pasiūlymas skiriasi nuo turto mokesčių, kuriuos anksčiau siūlė kiti demokratai.

Vis dėlto J.Bideno siūlomas vadinamasis milijardieriaus mokestis vis tiek gali susidurti su teisiniais iššūkiais, nes mokesčiai už nerealizuotą kapitalo prieaugį skiriasi nuo pajamų mokesčių, kuriuos leidžia 16-oji pataisa.

Mokesčių idėja sulaukė kritikos iš kai kurių konservatyvių grupių, kurios teigia, kad tai atgrasytų investicijas. „Pagal J.Bideno mokesčių pasiūlymą turtingi žmonės būtų apdovanoti už vartojimą ir baudžiami už reinvestavimą savo verslo plėtrai“, – sakė Cato instituto mokesčių politikos studijų direktorius Chrisas Edwardsas.

„Būtų baudžiama už kantrybę ir apdairumą. J.Bideno planas ypač pakenktų pažangiausioms pramonės šakoms, kurios priklauso nuo turtingų investuotojų ir prisiima didelę riziką, skatinančią Amerikos inovacijas“, – pridūrė jis.

Daugiau mokesčių

Baltųjų rūmų siūlomas biudžetas taip pat reikalauja didinti kitus mokesčius turtingiesiems. Planuojama pakelti aukščiausią gyventojų pajamų mokesčio tarifą nuo 37 iki 39,6 proc., o tai pakeistų 2017 m. prezidentavusio Donaldo Trumpo inicijuotą mokesčių sumažinimą. Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas „The New York Times“ pažymėjo, kad tai buvo tas pats aukščiausias tarifas, kuris galiojo Baracko Obamos administracijos laikais.

Šis tarifas būtų taikomas nesusituokusiems mokesčių mokėtojams, kurių pajamos yra 400 tūkst. JAV dolerių ar daugiau, ir susituokusiems asmenims, kurių pajamos yra 450 tūkst. JAV dolerių ar daugiau, sakė vienas Iždo pareigūnas.

J.Bidenas taip pat pasiūlė padidinti pelno mokesčio tarifą nuo 21 iki 28 proc. – taip iš dalies būtų atšauktas 2017 m. įstatyme numatytas pelno mokesčio sumažinimas.

Raginimas didinti pelno mokesčio tarifą sulaukė mažmeninės prekybos kritikos. „Pirmaujantys mažmenininkai labai nusivylė pamatę prezidento mokesčių planą, kuris atgaivina ankstesnius žlugusius planus padidinti pelno mokesčio tarifą iki 28 proc.“, – pareiškė Hana Greenberg, Mažmeninės prekybos pramonės lyderių asociacijos mokesčių viceprezidentė.

„Praktiškai šis mokesčių padidinimas neproporcingai nubaustų mažmenininkus, kurie jau sumoka visus pelno mokesčius“, – pridūrė ji.

Apskritai, mokesčių pasiūlymai siekia 2,5 trln. JAV dolerių mokesčių padidinimą per dešimtmetį. Prezidento administracijai grumiantis su nerimu dėl didėjančios infliacijos, Baltieji rūmai taip pat paskelbė atskirą dokumentą, kuriame teigiama, kad J.Bideno biudžeto pasiūlymas per ateinantį dešimtmetį federalinį deficitą sumažins iš viso daugiau nei 1 trln. JAV dolerių.

Administracijos sprendimas reikalauti įvesti turto mokestį iš esmės atspindi politines realijas – kaip finansuoti J.Bideno ekonominę darbotvarkę? Tokio mokesčio idėja susilaukė populiarumo, kai J.Bidenas buvo išrinktas demokratų prezidentu ir jam teko ieškoti būdų, kaip finansuoti savo plačią klimato ir socialinės politikos darbotvarkę ir užtikrinti, kad turtingiausi amerikiečiai sumokėtų savo dalį.

Skeptiškas požiūris

Senatorė Elizabeth Warren, Masačusetso demokratė, ir senatorius Ronas Wydenas, Oregono demokratas ir Finansų komiteto pirmininkas, praėjusiais metais paskelbė atskirus pasiūlymus, kurie apmokestintų turtingiausius, nors ir skirtingais būdais. E.Warren per savo nesėkmingą prezidento rinkimų kampaniją palaikė turto mokesčio idėją.

Tačiau nuosaikieji demokratai, įskaitant Arizonos senatorę Kyrsten Sinemą, atsisakė padidinti pelno mokesčio tarifą arba pakelti aukščiausią ribinį pajamų mokesčio tarifą nuo 37 iki 39,6 proc., todėl partijai liko nedaug galimybių didinti pajamas.

Aukščiausi J.Bideno administracijos pareigūnai anksčiau taip pat skeptiškai žiūrėjo į turto mokesčius. Iždo sekretorė Janet L.Yellen pernai sakė, kad turto mokestis yra „kažkas, dėl ko kyla labai sudėtingų įgyvendinimo problemų“. Natasha Sarin, Iždo departamento patarėja mokesčių politikos ir įgyvendinimo klausimais, buvo viena iš 2019 m. „The Washington Post“ publikuotos nuomonės esė, kurioje teigiama, kad turto mokestis taps „pajamų įvertinimo galvosūkiu“, autorių.

Dėl tokio mokesčio kyla ir teisinių klausimų, ypač ar turto, o ne pajamų mokestis yra konstitucinis. Spėliojama ir apie tokį scenarijų, kad, Kongresui patvirtinus šį mokestį, turtingi amerikiečiai gali mesti teisinį iššūkį politikų pastangoms.

Stevenas M.Rosenthalas, Mokesčių politikos centro vyresnysis bendradarbis, sako, kad Baltųjų rūmų pasiūlymas iškėlė sudėtingų klausimų, pavyzdžiui, kaip mokesčių mokėtojai ir Vidaus pajamų tarnyba įvertins turto, kuriuo neprekiaujama viešai, vertę ir kaip bus tvarkomasi su investicijomis, kai prarandami pinigai.

Jis teigia, kad siūlomas mokestis būtų konstituciškai įtartinas, ypač atsižvelgiant į prokonservatorišką Aukščiausiojo Teismo sudėtį.

„Ar verta siekti šimtų milijardų pajamų, jei niekada jų nesurinksime?“ – retoriškai klausia S.M.Rosenthalas.

Pasaulio turtuoliai ir patys nori mokėti daugiau

Ne vienintelis B.Gatesas laukia, kada jo turtas ir pajamos bus labiau apmokestinti: neseniai daugiau nei 100 turtingiausių pasaulio žmonių grupė taip pat paragino vyriausybes priversti juos mokėti daugiau mokesčių.

Prieš kelis mėnesius grupė, pasivadinusi organizacija „Patriotai milijonieriai“ (angl. Patriotic Millionaires), teigė, kad itin turtingi žmonės nebuvo priversti mokėti savo dalies dėl pasaulinės ekonomikos atsigavimo po koronaviruso pandemijos.

„Mes, kaip milijonieriai, žinome, kad dabartinė mokesčių sistema neteisinga“, – teigiama jų atvirame laiške. Tarp pasirašiusiųjų –  „Disney“ paveldėtoja Abigail Disney ir Nickas Hanaueris – JAV verslininkas ir vienas pirmųjų investuotojų į interneto mažmeninės prekybos milžinę „Amazon“.

„Dauguma iš mūsų gali pasakyti, kad nors pasaulis per pastaruosius dvejus metus išgyveno daug kančių, mes iš tikrųjų matėme, kaip mūsų turtas išaugo per pandemiją, tačiau tik nedaugelis mūsų gali sąžiningai pasakyti, kad mokame sąžiningą mokesčių dalį“, – rašoma laiške, skirtame Pasaulio ekonomikos forumui.

Labdaros organizacija „Oxfam“ taip pat neseniai paviešino ataskaitą, kurioje teigiama, kad dėl pandemijos turtingiausi pasaulio gyventojai tapo daug turtingesni, tačiau tuo pat metu atsirado daugiau skurstančių žmonių.

Gemma McGough, Didžiosios Britanijos verslininkė ir organizacijos „Patriotai milijonieriai“ Jungtinėje Karalystėje narė ir įkūrėja, BBC sakė: „Visai mūsų gerovei – tiek turtingiesiems, tiek vargšams – laikas ištaisyti nelygiame pasaulyje padarytas skriaudas. Laikas apmokestinti turtinguosius.“

G.McGough pridūrė: „Atėjus laikams, kai paprasčiausios pargyvenimo išlaidos vidutiniam namų ūkiui kainuos papildomus 1 200 svarų per metus, mūsų vyriausybė negali tikėtis, kad ja pasitikės, jei ji verčiau apmokestins dirbančius, o ne turtingus žmones.“

„Jei jie ką nors darys per ateinančius kelis mėnesius, turėtų, užuot didinę nacionalinį draudimą, apmokestinti turtinguosius. Apmokestinkite mus“, – atvirai siūlė ji.