„Teismo sprendimas yra apskųstas. Jo eiga bus turbūt pateikta, bet šiandien tai nėra esminis mano klausimas“, – BNS šią savaitę sakė J. Sakalauskas.

Jis sakė nekomentuosiantis, kada apskundė teismo sprendimą.

Operos solistas LNOBT vadovavo penkerius metus. Pernai vasarą jis buvo paskirtas vadovauti parodų ir kongresų centrui „Litexpo“, tačiau šią savaitę pranešė iš šių pareigų pasitraukiantis.

Buvęs LNOBT direktorius į teismą kreipėsi pernai vasario viduryje, Operos ir baleto teatro vadovo konkursą laimėjus Laimai Vilimienei.

Vilniaus miesto apylinkės teismas gruodį atmetė J. Sakalausko ieškinį – sprendimą buvo galima apskųsti per 30 dienų.

J. Sakalauskas kėlė abejones abejojo konkurso komisijos sudarymo teisėtumu, teigė ją buvus šališka, o konkursą vykus neskaidriai, draugams ir bendradarbiams proteguojant laimėtoją, komisijai atlikus netinkamą pretendentų ir jų programų vertinimą.

Tačiau teismas konstatavo, jog tokioms išvadoms nėra pakankamo pagrindo, o skunde nurodyti teiginiai yra „hipotetiškai deklaratyvūs ir neįrodyti, paremti negalėjimu ar nenoru susitaikyti su pralaimėjimu“.

Tuo metu Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui nuo 2018-ųjų vadovaujanti L. Vilimienė pernai liepą laimėjo šio teatro vadovo konkursą dar vienai penkerių metų kadencijai.

LNOBT vadovo paskyrimui įstrigus dėl teismų, taip pat daliai teatro kolektyvo protestuojant dėl teatre anksčiau jau dirbusios L. Vilimienės sugrįžimo, pernai kovą įstaigai laikinai vadovauti paskirtas generalinio direktoriaus pavaduotojas, Rinkodaros departamento vadovas Audrius Kundrotas.

Pirmos instancijos teismo kalta pripažinta Neringos Venckienės dešinioji ranka - jos teta Audronė Skučienė bando įrodyti, jog nusikaltimų nedarė ir jiems daryti grupės nebūrė ir nevadovavo.

Šiaulių apygardos teismas dar šiais metais A.Skučienę nuteisė ir pripažino kalta dėl šmeižimo, neteisėto informacijos rinkimo ir paskelbimo bei piktnaudžiavimo.

Jai skirtas 2,5 metų laisvės atėmimas, bet bausmės vykdymas atidėtas. Moteriai skirta beveik 600 eurų bauda.

Be A.Skučienės nuteisti dar septyni žmonės. Visiems skirtos baudos ir laisvės apribojimas.

Pati A.Skučienė su žurnalistais nebendrauja.

Teismo sprendimą skundžia ne tik A.Skučienė, bet ir kiti nuteistieji, bei prokuratūra.

Šis balandį priimtas sprendimas sunkino jos galimybes likti JAV ir išvengti ekstradicijos į Lietuvą. Buvusi politikė anksčiau įtikinėjo JAV institucijas, kad jai tereikia kelių papildomų mėnesių Amerikoje, jog šalies tarnybos apsispręstų dėl prieglobsčio suteikimo.

N. Venckienės sūnus Karolis Venckus delfi.lt patvirtino, kad buvusi politikė šį sprendimą apskundė.

Jos advokatas Markas Davidsonas (Markas Deividsonas) yra sakęs, kad prašymo dėl prieglobsčio atidėjimas pakenks N. Venckienės likimo JAV galimybėms.

Teisininkas tvirtino, jog sprendimą atidėti prieglobsčio klausimą paskelbęs imigracijos teismas nenurodė tam jokios priežasties.

Lietuvos prokurorai siekia N. Venckienės grąžinimo, kad jai galėtų būti pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai nevykdymo, tvirkinimo, neteisėto informacijos rinkimo, piktnaudžiavimo vaiko atstovo teisėmis ir kitų nusikaltimų.

Pati N. Venckienė tvirtina, kad šie kaltinimai yra politiškai motyvuoti ir kad jos gyvybei iškiltų pavojus, jeigu ji būtų grąžinta į Lietuvą.

Naujienų agentūra „Associated Press“ pranešė, kad N. Venckienės advokatai pateikė skundą apygardos apeliaciniam teismui Čikagoje.

Anksčiau šią savaitę Čikagos teismas atmetė N. Venckienės prašymą sustabdyti jos ekstradicijos procesą.

Lietuvos prokurorai siekia N. Venckienės grąžinimo į Lietuvą, kad jai galėtų būti pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai nevykdymo, tvirkinimo, neteisėto informacijos rinkimo, piktnaudžiavimo vaiko atstovo teisėmis ir kitų nusikaltimų.

N. Venckienė iš Lietuvos išvyko 2013 metais. Ji Čikagoje suimta šiemet vasarį.

Generalinė prokuratūra pranešė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) apskundusi Vilniaus apygardos teismo pernai gruodžio pabaigoje priimto nuosprendžio motyvus, kuriais buvęs Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius K. Ramonas išteisintas dėl piktnaudžiavimo.

Prokurorų nuomone, išteisinamasis nuosprendis K. Ramonui yra priimtas nepagrįstai.

„Buvęs Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius kaltintas, kad sudarė galimybę „Snorui“ ilgą laiką slėpti nuo Lietuvos banko tikrąją turto, esančio Šveicarijos bankuose, priklausomybę. Dėl to nebuvo laiku nustatyta tikroji „Snoro“ finansinė būklė – jog yra reali grėsmė, kad „Snoras“ yra nemokus ir nesugebės vykdyti pagrįstų kreditorių finansinių reikalavimų. Tokiais veiksmais K. Ramonas diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, padarė didelę žalą Lietuvos banko institucijai, sumenkino valstybės tarnautojo autoritetą, dėl to buvo padaryta didelė žala valstybės interesams“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-ųjų kovą pripažino K. Ramoną kaltu ir skyrė jam 7,5 tūkst. eurų baudą, tačiau buvęs bankininkas nuosprendį apskundė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2016 metų sausio 15 dieną patenkino K. Ramono skundą – panaikino jam nepalankų Vilniaus apygardos teismo 2015 metų kovą priimtą sprendimą ir perdavė bylą teismui iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Prokurorų teigimu, dar 2009-ųjų rugsėjį, kilus abejonių dėl Šveicarijos „Bank Syz & Co“ laikomo „Snoro“ indėlio, K. Ramono iniciatyva buvo pakeistas Kredito įstaigų priežiūros departamento parengtas nutarimo projektas, pasiūlęs skirti „Snorui“ 267 tūkst. eurų baudą ir uždrausti skolinti daliai užsienio klientų. K. Ramono nurodymu parengtame kitame projekte, kurį patvirtino LB valdyba, „Snorui“ buvo nustatyti papildomi veiklos rizikos ribojimo reikalavimai, tačiau poveikio priemonės – bauda ir skolinimo apribojimai – nenumatytos.

Anksčiau teismai konstatavo, kad duodamas nurodymą pakeisti nutarimo projektą, K. Ramonas  pažeidė bankų inspektavimo tvarką, tačiau Aukščiausiasis Teismas su tokiu vertinimu nesutiko.

K. Ramonas iš pareigų Lietuvos banke atleistas 2011 metų lapkričio pabaigoje. Bankų priežiūrai K. Ramonas vadovavo 15 metų - nuo 1996-ųjų kovo, o centriniame banke dirbo 19 metų – nuo 1992-ųjų gruodžio. 2013 metų liepą Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad K. Ramonas  iš pareigų atleistas teisėtai.

Lietuvos Vyriausybė „Snoro“ banką nacionalizavo 2011 metų lapkritį.