-
Prokuratūra apskundė išteisinamąjį nuosprendį Panevėžio merui R. M. Račkauskui
Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, kaltintojų manymu, R. M. Račkauskas buvo išteisintas nepagrįstai. Prokuratūra taip pat nesutinka ir dėl krepšinio klubo „Lietkabelis“ prezidento Alvydo Bieliausko išteisinimo dėl prekybos poveikiu.
Balandį Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad byloje nebuvo nustatytas prekybai poveikiu būtinas korupcinis susitarimas, korupciniai mainai. Teismas padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų, jog R. M. Račkausko reikalavimas, prašymas duoti paramos buvo susijęs su jo tikru ir realiu ketinimu gauti kyšį už savo veikimą ar neveikimą.
Pasak apygardos teismo, byloje taip pat nebuvo nustatytas ir A. Bieliausko realus ketinimas papirkti R. M. Račkauską.
Prokuratūra mano, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas padarius esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, pagrįstas prielaidomis.
„Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Reikalavimas išsamiai nustatyti bylos aplinkybes pažeidžiamas, kai teismo išvados daromos nesiėmus visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertinus visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų duomenų; klaidingai pasisakant dėl atskirų įrodymų turinio ar įrodymų tarpusavio ryšio“, – teigia prokuratūra.
Teisėsauga skelbė, kad per ikiteisminį tyrimą surinko duomenų, jog 2019 metų pavasarį, lankydamasis A. Bieliausko biure Vilniuje, R. M. Račkauskas galbūt paprašė šio vilniečio verslininko paslaugos – padengti jo vadovaujamo visuomeninio rinkimų komiteto skolą, likusią savivaldos rinkimų, – 3 tūkst. eurų.
Įtariama, kad už tai R. M. Račkauskas pažadėjo, jog kelios Panevėžio miesto savivaldybės valdomos įmonės suteiks vilniečio vadovaujamam krepšinio klubui papildomą finansinę paramą be jau skiriamos iš miesto biudžeto.
Taip pat nustatyta, kad R. M. Račkauskas galėjo pasinaudoti savo, kaip mero, įtaka, kad į Panevėžio miesto verslo tarybą, kurios steigėjas yra Panevėžio miesto savivaldybė, būtų įtrauktas jį palaikantis panevėžietis verslininkas.
Pats R. M. Račkauskas įtarimus neigė ir anksčiau tvirtino, kad savivaldybė „Lietkabeliui“ skiria tokio paties dydžio paramą jau trejus metus.
Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama kita Panevėžio miesto mero R. M. Račkausko byla, čia svarstomi jo ir mero patarėjos Gintarės Maskoliūnienės apeliaciniai skundai dėl Šiaulių apygardos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio.
Sausio 24 dieną Šiaulių apygardos teismas Panevėžio vadovą pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo ir skyrė jam 30 tūkst. eurų baudą.
Merui penkerius metus atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje, taip pat konfiskuota daugiau nei 5 tūkst. eurų.
Panevėžio vadovas kaltintas per savo patarėją G. Maskoliūnienę davęs neteisėtų nurodymų savivaldybės tarnautojams, taip siekęs, kad savivaldybės organizuojamų viešinimo ir komunikacijos srities viešųjų pirkimų laimėtoja taptų su verslininku Mariumi Vaupšu susijusi įmonė „Lukrecijos reklama“.
G. Maskoliūnienė taip pat pripažinta kalta, jai skirta 25 tūkst. eurų bauda, jai taip pat atimta teisė penkerius metus dirbti valstybės tarnyboje. M. Vaupšas yra miręs, todėl jo atžvilgiu byla pernai buvo nutraukta.
Tiek meras R. M. Račkauskas, tiek patarėja G. Maskoliūnienė šiuo metu eina savo pareigas, jie nėra nušalinti.
-
Prokuratūra apskundė K. Pūko išteisinimą seksualinio priekabiavimo byloje 9
„Paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą dėl Kęstučio Pūko išteisinimo. Apeliaciniu skundu prašome panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir pripažinti jį kaltu pagal visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas – tai yra keturi seksualinio priekabiavimo atvejai bei šaunamojo ginklo bei šaudmenų taisyklių pažeidimo “, – BNS sakė kaltinimą K. Pūko byloje palaikanti Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Agnė Stankevičiūtė.
Kovo 1 dieną K. Pūkas buvo visiškai išteisintas dėl seksualinio priekabiavimo.
Jis išteisintas dėl visų jam inkriminuotų baudžiamųjų nusižengimų, kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, per posėdį tada sakė teisėjas Arūnas Budrys.
Prokuratūra pirmą kartą teisiamam politikui prašė buvusiam politikui skirti 1800 eurų baudą. Tokios pat baudos prokuratūra prašo ir dabar.
Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad Konstitucinis Teismas 2017 metų gruodį detaliai ir nuodugniai nustatė bei įvertino K. Pūko elgesį, pripažino politiko veiksmus seksualiniu priekabiavimu kaip tai numatyta Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme.
Tačiau teismas nurodė nenustatęs K. Pūko veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, kurie užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius. Jis nenustatė būtinojo veikos požymio – tikslo – seksualinio bendravimo ir pasitenkinimo siekimo.
„Teismas sprendė, kad susiklostęs faktinis nukentėjusiųjų santykis su į darbą priimti turinčiu teisę asmeniu nelaikytinas juridinio priklausomumo santykiu. Taigi, šioje byloje neįrodytas Baudžiamojo kodekso 152 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėties elementas – priklausomumas pagal tarnybą“, – skelbė teismas.
Tačiau prokuratūra mano kitaip – tikslas yra nustatytas per bylos aplinkybes, kurias konstatavo ir teismas. Jis pripažino visas inkriminuotas faktines aplinkybes kaip įvykusias – vulgarius, gašlius pasisakymus apie nukentėjusias, kandidačių į darbo vietą ir dirbančios moters kūno intymių vietų aptarinėjimą, kalbas apie lytinių santykių pavyzdžius, vedimą į gyvenamąsias patalpas, nors tam nebuvo jokio pagrindo.
„Net ir teismas pripažino, kad tai sudaro tam tikro elgesio modelį ir, kaltinimo manymu, šis modelis net tik pažeidė, pažemino nukentėjusiųjų garbę ir orumą, tačiau sprendžiant iš visų veiksmų pobūdžio, pažeista yra seksualinio apsisprendimo laisvė. Kadangi tokiais veiksmais akivaizdžiai buvo siekiamas seksualinio bendravimo ir pasitenkinimo. Seksualinio bendravimo ir pasitenkinimo siekimas buvo dominuojantis tikslas, mano nuomonė yra tokia“, – BNS sakė A. Stankevičiūtė.
K. Pūko veiksmuose teismas nurodo nenustatęs būtinų nusikalstamos veikos požymių – seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo siekimo ir nukentėjusiųjų kitokio priklausomumo.
Tačiau prokuratūra mano, kad priklausomumas nustatytas iš įsidarbinimo santykių, kuris kyla iš teisės aktų.
„Šiuo atveju šalys yra akivaizdžiai nelygios. Atėjo kandidatės į darbo pokalbį su Seimo nariu, užimančiu aukštas pareigas. Jos pačios buvo be patirties darbinės, ką tik baigusios mokslus. Akivaizdu, kad jų padėtis nebuvo lygiavertė. Įdarbinimo santykis yra labai svarbus ir teismas turėtų dėl to pasisakyti. Įsidarbinimo santykis sudaro kitokio priklausomumo santykį, kadangi nuo įdarbinančio asmens tiesiogiai priklauso besidarbinančiojo padėtis – ar jis įdarbintas ar ne“, – BNS teigė prokurorė.
K. Pūkas davė parodymus teismui, tačiau kaltės nepripažino. Jam mestus kaltinimus jis vadino pasakomis.
Nuo pernai vasaros vykusiuose posėdžiuose teismas apklausė nukentėjusiąsias, liudytojus.
Po išteisinamojo nuosprendžio visų nukentėjusiųjų ieškiniai palikti nenagrinėti.
Byla nagrinėta neviešai.
Ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio priekabiavimo pradėtas 2017 metų kovo mėnesį. Jį atliekant nustatyta, kad būdamas Seimo nariu K. Pūkas kelis mėnesius galėjo priekabiauti prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomų asmenų.
K. Pūkas iš Seimo atsistatydino 2018 metų sausį prieš pat balsavimą dėl jo mandato panaikinimo. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad jis pažeidė Konstituciją priekabiaudamas prie padėjėjų ir jomis pretendavusių tapti merginų.