Žmonės papasakojo, ką mieliau renkasi nuo peršalimo – natūralias priemones ar vaistus?

„Linkstu į natūralias priemones. Renkuosi arbatas“, – kalbėjo moteris.

„Nelabai vartoju vaistus. Dažniausiai geriu arbatas su medumi ir imbieru“, – teigė mergina.

„Sušalau baseine, skauda gerklę. Galvoju, kad šitie vaistai tiks ir nuo gerklės, ir nuo visko. Nelabai renkuosi natūralias priemones“, – sakė senjorė.

„Pirmiausiai renkuosi natūralias žoleles. Antroje eilėje būtų pastilės. Kai jau nebepakylu iš lovos, tada pagalvoju apie skambutį gydytojui“, – teigė moteris.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Ką daryti peršalus, plačiau papasakojo vaistininkė Jovita Aleknienė.

– Kaip reikėtų įsivertinti žmogui, kuris pajuto pirmus peršalimo simptomus? Ar reikėtų jau griebtis kokių tablečių, o gal pradžioje būtų galima prasisukti su natūraliomis priemonėmis?

– Labai nesudėtinga tai nustatyti. Reikėtų kliautis vienu kriterijumi – temperatūra. Jei turite temperatūros iki 38 laipsnių, tai užtenka vaistažolių arbatos, medaus, imunitetą stiprinančių vitaminų. Bet jei temperatūra jau yra aukštesnė nei 38 laipsniai, tuomet reikėtų tablečių gydyti peršalimą.

– Ar reikia skubėti pas savo šeimos gydytoją, o gal pradžioje užtenka pasikalbėti su vaistininku?

– Tik prasidėjus simptomams, geriausia yra kreiptis į vaistinę ir pasitarti su vaistininku. Prasidėjus pirmiems simptomams, ypač, kai nėra temperatūros, turime visą aibę vaistų pasiūlyti. Bet jei yra temperatūra, stiprus gerklės skausmas, labai alinantis kosulys, tuomet reikia kreiptis pas gydytoją.

– Jei temperatūra nėra aukšta, bet savijauta labai prasta, ar reikėtų sunerimti?

– Jei temperatūra nėra aukšta, bet savijauta prasta, pradžiai užtenka ateiti į vaistinę ir padėti gydytis pagal vaistininko patarimą. Tačiau jei negerėja per tris dienas, tada kreiptis pas gydytoją.

– Kokias klaidas daro lietuviai gydant peršalimą?

– Manau, kad lietuviai gan neblogai moka gydytis peršalimą. Bet didžiausia klaida yra, kai namuose turi antibiotikų ir galvoja, kad jų išgėrus, greičiau praeis. Dažniausiai peršalimą sukelia virusas, o antibiotikai neveikia viruso. Todėl tokiu atveju galima net pasunkinti ligos eigą. Kita klaida yra gerti dideles dozes vaistų nuo temperatūros, kai tos temperatūros dar nėra.

– Žmonės dar kartais mėgsta pamaišyti tas veikliąsias medžiagas. Ar galima taip daryti?

– Žinoma, kad galima. Tik reikėtų nepamiršti, kad reikia padaryti pertrauką. Išgeriame vieną tabletę, palaukiame iki šešių valandų ir tik tada imame kitą tabletę. Taip daryti reikia tik tada, kai išgėrus tabletę, temperatūra nekrenta, tada palaukus išgeriame kitą.

– Kas dar gali būti veiksminga iš paprastų priemonių, kurių turime namuose?

– Tinka visos vaistažolių arbatos. Neturite vaistažolių arbatos, tada tinka bet kokia arbata. Svarbu, kad tai būtų šiltas skystis. Galima įdėti į arbatą citrinos, medaus. Jei kyla temperatūra, galima daryti šaltus kompresus, dėti vėsius, drėgnus rankšluosčius ant riešų, kaktos.

– Kokia jūsų nuomonė apie vis populiarėjančias inhaliacijas?

– Jos labai gerai, kai yra pritaikytos. Jei turime sausą kosulį, tai nereikėtų daryti inhaliacijos su vaistais, kurie skatina atsikosėjimą ir gleivių išsiskyrimą. Tai tik dar labiau pasunkins sausą kosulį.

– Ar saugu naudotis tais būdais, kurie yra bandyti dar mūsų močiučių? Jos išvirdavo puodą bulvių, uždėdavo rankšluostį ant galvos reikėdavo kvėpuoti.

– Tas būdas nėra blogas, tačiau reikia daryti labai atsargiai. Mes jo nerekomenduojame, nes veido odai nėra labai gerai nei karštas vanduo, nei karšti garai. Galima nusideginti.

„Keičiam tą situaciją ir net organizuojame džiovinimą pas save, bet tada galime surinkti žolę tik iš aplinkinių rajonų. Vaistažolių negalima ilgai laikyti, kad nesušustų. Todėl patys vežame žmones į augimvietes rinkti“, – BNS teigė apie pusšimčio pavadinimų vaistažoles superkančios įmonės „Švenčionių vaistažolės“ direktorius Elmantas Pocevičius. 

Anot jo, šie metai įmonei bus sunkūs – eksportas mažėja penktadaliu, pardavimai Lietuvoje taip pat smunka, nes žmonės perka mažiau arbatų.

„Situacija dabar yra bloga: žolės derlius nedžiugina, šiemet mažėja per pandemiją išaugę arbatų pirkimai – virš 10 proc. Jau pernai metų gale pajutome, kad mažėja pirkimai ir kitose šalyse, nes eksportuojame. Eksportas menksta virš 20 proc. Tai daug. Šie metai bus sunkūs. Apskritai vaistažolių Lietuvoje nuperkama vis mažiau ir mažiau, nors lietuviai labai mėgsta vaistažolių produktus ir suvartoja labai daug, bet auginti ar rinkti nemėgsta“, – tvirtino įmonės vadovas. 

Šie metai bus sunkūs.

Anot jo, gamintojams kasmet pritrūksta beveik visų vaistažolių. Įmonė per metus superka apie 300 tonų lietuviškos ir atsivežtinės žolės. Jeigu geri metai, pusė būna lietuviškos vaistažolės, o jeigu blogi – iki trečdalio. „Švenčionių vaistažolės“ 30-40 proc. lietuviškų vaistažolių nuperka iš gyventojų, kitas – iš jas auginančių ūkių.

„Mažai ko turime pakankamai ir netrūksta – liepų žiedų kasmet trūksta, kaip ir čiobrelio, ramunėlių, melisos, dabar – gauromečio“, – sakė „Švenčionių vaistažolių“ vadovas. 

E. Pocevičiaus teigimu, vaistažolių verslui plėstis pastaruoju metu trukdo Žemės ūkio ministerijos pievų šienavimo politika. 

„Liepia nušienauti laukines pievas, o mes savininkų negalime priprašyti šiek tiek luktelti, kol užaugs ar pradės žydėti vaistažolės, kurias mūsų žmonės susirinktų. Tas priverstinis šienavimas mums yra labai blogai – žmonės neberanda vaistažolių“, – teigė įmonės vadovas.

Anot E. Pocevičiaus, kai kurie vaistažolių rinkėjai atneša ir toną sudžiovintos produkcijos: „Tiek dilgėlių pririnkti nėra sunku“.

Jo teigimu, Lietuvoje yra labai mažai ūkių, kurie augina vaistažoles, nes tai brangu: reikia specialios žolės nuėmimo technikos, džiovyklų: „Lenkijoje situacija kitokia. Lenkai yra pagrindiniai vaistažolių tiekėjai“.

Džiovinti dilgėlių lapai superkami po 2,1 euro už kilogramą – gerokai pigiau nei liepų žiedai (po 11 eurų). Brangiausiai kainuoja raktažolių žiedai (28 eurai) ir šaknys (8,2 euro) bei pataisų sporos (30 eurų). Už ramunėlių žiedus, kurie yra vieni populiariausių, supirkėjai moka po 4,7 euro.

Pasak E. Pocevičiaus, vaistažolių kainas diktuoja Europos rinka, todėl visur jos panašios.

Vilniaus „Parapharm homeopatijos“ vaistinės, kurioje prekiaujama žolininkės Jūratės Rutkauskienės vaistažolių ūkio produkcija, vaistininkė Aida Dargužytė BNS teigė trejus metus stebinti, kad gyventojai vis labiau domisi gydymu vaistažolėmis.

„Tie žmonės, kurie domisi natūralia medicina, renkasi mažiau smulkintos žolės arbatą, mažiau aparatų liestas vaistažoles“, – BNS teigė A. Dargužytė.

Tačiau labai svarbu žinoti, kokias vaistažoles ir kada reikėtų vartoti. Netinkamai pasirinkta žolelių arbata gali sukelti labai nemalonias pasekmes, kurios ne tik nepadės spręsti sveikatos problemų, bet gali pabloginti savijautą ar paskatinti kai kurias ligas.

Kovai prieš peršalimą

Farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad pasireiškus rimtesniems peršalimo simptomams, rekomenduojama gerti daug skysčių, taip pat ir arbatų. Jos gali padėti išgydyti šiek tiek perštinčią gerklę ar numalšinti šaltkrėtį. Tačiau tokį poveikį turi tik tam tikros vaistažolės. Be to, jei peršalimo simptomai labai rimti, vien arbatomis kliautis tikrai nereikėtų – būtina kreiptis į gydytoją ir vartoti paskirtus medikamentus.

„Susirgus peršalimu, naudinga gerti arbatas, kurių sudėtyje yra liepžiedžių, erškėčio vaisių, aviečių lapų, melisos, ramunėlių ar čiobrelių. Norint numalšinti būtent gerklės skausmą, labai naudingos arbatos iš šalpusnio lapų, piliarožių žiedų ir ajerų šaknų, šalavijų lapų“, – konkrečias žoleles nurodo farmacijos specialistė.

Geriant šias arbatas nebereikėtų vartoti aspirino, nes bus prakaituojama per daug.

Peršalimo metu pakilus kūno temperatūrai, naudinga išprakaituoti. Pasak E. Ramaškienės, tam gali padėti arbatos iš paprastųjų raudonėlių, šalpusnių lapų ir aviečių uogų arba liepų žiedai. Tačiau geriant šias arbatas nebereikėtų vartoti aspirino, nes bus prakaituojama per daug. Ir atvirkščiai, vartojant aspiriną, nereikėtų padauginti šių žolelių arbatų.

Ramiam miegui – valerijono šaknys

Pajutus stresą ar kenčiant didelį nerimą prieš svarbią dieną, nebūtina skubėti kreiptis į sveikatos specialistus. Raminantį poveikį turi didelė dalis žolelių, tereikia teisingai pasirinkti, jog mieguistumą keliančių žolelių poveikis nesugadintų dienos planų.

„Ryte reikėtų rinktis lengvai atpalaiduojančias žoleles – pipirmėtes, melisas, pasifloros žoles. Antroje dienos pusėje galima gerti labiau migdančias ir atpalaiduojančias nervų sistemą arbatas. Tam geriausiai tinka valerijono šaknys, levandos, apyniai ir sukatžolės“, – išskiria „Eurovaistinės“ farmacijos specialistė.

Tiesa, į jonažolių vartojimą ji siūlo atkreipti didesnį dėmesį. Ši žolelė veikia raminančiai, tad jos negalima vartoti kartu su antidepresantais.

Rinktis atsakingai

Nors gamta yra labai svarbus natūralių gydymosi priemonių šaltinis, tačiau kurti įvairius žolelių mišinius bei jais gydytis yra ir rizikinga. Ne visi augalai dera tarpusavyje. Pasak E. Ramaškienės, žoleles galima rinktis tik kaip papildomą gydymo priemonę ir nė vienos vaistažolės negalima gerti be priežasties. Kenksmingas gali būti net kasdienis liepžiedžių vartojimas.

„Liepžiedžių arbata veikia žmogaus temperatūros reguliavimo centrą, todėl gali sutrikti kūno temperatūra. Itin atsargiai žolelės reikėtų rinktis nėščiosioms, pavyzdžiui, petražolėje esantis eterinis aliejus gali sukelti persileidimą“, – įspėja  farmacininkė.

Labai atsakingai vaistažoles turėtų rinktis ir sergantys infekcinėmis ligomis bei asmenys, turintys aukštą kraujo spaudimą. Net ir neturint jokių sveikatos problemų, labai svarbu nepiktnaudžiauti šalpusnio lapų arbata. Nepertraukiamai ją galima gerti iki šešių savaičių, o palikti pritraukti žoleles reikėtų iki 5 minučių, antraip šis augalas gali pakenkti kepenims ar net paskatinti vėžį.

Tinktūrų gaminimas namuose

Žolininkė Nijolė Degutienė pabrėžė žolelių tinktūrų svarbą. Šis  tradicinis vaistinis preparatas gaminamas iš įvairių vaistažolių ir spiritinės kilmės skysčio, etanolio. Specialistės teigimu, tradicinės augalinės priemonės yra efektyvus būdas profilaktiškai stiprinti širdį.

"Gudobelės žydi pavasarį, tad tokiu metu jas reikia rinkti su mažomis šakelėmis ir lapais, susmulkinti žirklėmis ir užpilti 40 laipsnių spiritiniu tirpalu. Rudenį, kai gamtoje atsiranda raudonų vaisių, jų reikia prisirinkti ir sutraiškyti. Uogomis ir džiovintais lapais užpildykite du trečdalius trijų litrų indo ir pridėkite saują – 200–300 g smulkintų sukatžolių. Jas skinkite kiek vėliau nei gudobeles – luktelėkite, kol šakelės užaugs iki 20 cm ir ims žydėti. Visą šį žolelių mišinį užpilkite etanolio turinčiu skysčiu", – gamybos procesą komentavo N.Degutienė ir patarė šią tinktūrą vartoti kasdien metus, du arbatinius šaukštelius įpylus į pusę stiklinės vandens.

Tai, anot žolininkės, veiksminga priemonė tiems, kurių širdis nepakelia didelių krūvių.

"Gaminant bet kokią tinktūrą reikia laikytis taisyklių. Jei tai žolės, jų nedėkite su šakelėmis, naudokite tik lapelius. Kruopščiai susmulkinkite juos su žirklėmis, nesuspaudžiant, tuomet užpilkite truputėlį spiritinio tirpalo ir palikite tokioje vietoje, kad galėtumėte indą pakratyti. Indelį su tinktūra vertėtų laikyti tamsioje, šiltoje vietoje, kad būtų ištrauktos visos gerosios medžiagos", – pataria žolininkė.

Nors specialistai neabejoja žolelių veiksmingumu, skundžiantis  širdies ritmo sutrikimais, eksperimentuoti vis dėlto nereikėtų. Dažniausiai patariama įsigyti tradicinių augalinių vaistinių preparatų vaistinėje ir jais greičiau bei patikimiau stiprinti širdį.

Gudobelių tepalas širdžiai

Sveikos gyvensenos specialistė Danutė Kunčienė teigia, kad vienas geriausių senovės žolelių receptų širdžiai stiprinti, jos veiklai gerinti ir nuraminti – gudobelės žiedų tepalas, naudojamas išoriškai. Šis tepalas – puiki priemonė tiems, kurie serga neuroze, jaučia širdies ar kraujotakos sutrikimų.

"Tepalui gaminti prireiks 200 g riebalų – vegetarai gali naudoti kokosų aliejų, kiti, pagal originalią senolių receptūrą, – kiaulės taukus. Imame gerą saują – apie 500 g šviežių gudobelės žiedų. Juos ir riebalus sudedame į puodą, keletą minučių iš lėto pakaitiname ir uždengę masę paliekame pernakt. Ryte ją pašildome, nukošiame ir padedame šaltai", – nesudėtingą tepalo receptą atskleidė žolininkė D.Kunčienė.

Ji pabrėžė, kad tepalui virti puikiai tiks varinis puodas, kuris papildo turinį naudingomis medžiagomis. Nors tiks ir paprastas geležinis puodas. Kaip sako D.Kunčienė, gudobelių žiedų kvapas yra itin specifinis ir gali patikti ne visiems. Tokiu atveju į masę galima įmaišyti eterinių aliejų. Tepalui ypač tiks rožių esencija – šios gėlės ramina širdį ir suteikia malonų dvelksmą.

"Gudobelių žiedų tepalą reikėtų naudoti širdies aktyvumo valandomis – dieną nuo 11 iki 13 val. ir vakare prieš miegą, apie 23 val. Širdies plotą dešine ranka tepkite pagal laikrodžio rodyklę, brėždami ratą. Odą švelniai pamasažuokite keletą minučių, geriausia, jei tai darysite tyloje, be išorinių dirgiklių. Šio tepalo nuplauti nereikia – juo pamaitinsite odą, o reikalingos medžiagos pasieks kraujotaką ir stiprins širdį. Po savaitės turėtumėte pajusti akivaizdų rezultatą", – apie tepalo poveikį kalba žolininkė.

Širdies duona vadinamą gudobelę galima naudoti ir paprasčiau. Vienas iš būdų – širdį stiprinanti šviežių gudobelės lapų, žiedų ir uogų arbata.

Arbatos ir sulčių mišiniai

Širdies duona vadinamą gudobelę galima naudoti ir paprasčiau. Vienas iš būdų – širdį stiprinanti šviežių gudobelių lapų, žiedų ir uogų arbata.

Džiovintas žoleles ir uogas puodelyje reikia užpilti 60 laipsnių vandeniu ir, palaikius 2–3 min., mažais gurkšneliais išgerti. Žolininkė pataria šią arbatą vartoti du kartus per dieną.

D.Kunčienė vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduoja dar vienos rūšies arbatą. Jai pagaminti reikalingas vienas valgomasis šaukštas žolelių mišinio: tris jo dalis turėtų sudaryti sukatžolės, kitas tris – pelkinių pūkelių žolės, o vieną dalį – ramunėlių žiedai. Šį mišinį viena stikline verdančio vandens reikia užplikyti termose ir laikyti 8 val. Arbatą vertėtų gerti susijaudinus, geriausia – praėjus valandai po valgio, po pusę stiklinės tris kartus per dieną.

"Profilaktikai rekomenduoju sultis. Prireiks 500 g sunokusių gudobelių vaisių. Iš jų išspauskite sultis. Uogas susmulkinkite ir į masę įpilkite 100 ml vandens. Pašildykite iki 40 laipsnių ir išspauskite nuovirą. Sultys geriamos po vieną valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną, prieš valgį. Šis žolinis receptas itin švelniai veikia širdį, ypač tinka vyresnio amžiaus žmonėms, senjorams", – pasakoja žolininkė.

Padeda atgauti ramybę

Širdies sveikata glaudžiai susijusi su nervų sistema. Gerai jos veiklai ir sutrikimų prevencijai žolininkė D.Kunčienė pataria vartoti nuo seno žinomą raminančią žolelę – valerijoną. Nusiraminti, sumažinti nemigą bei stresą padeda valerijonų šakniastiebiai, sukatžolės, mėtos, pipirmėtės. Valerijonus taip pat tikslinga maišyti su gudobelėmis ir sukatžolėmis.

"Šiuos receptus reikėtų periodiškai vartoti iki susirgimo, dar nesijaučiant labai blogai. Kiekvienas receptas žmones veikia labai individualiai. Valerijonas retina pulsą", – pabrėžė D.Kunčienė.

Gerai centrinės nervų sistemos būklei palaikyti tiks sukatžolių tinktūra. Ji padeda įveikti nuovargį ir akivaizdžiai pagerina miego kokybę, ypač tinka dirbantiesiems protinį darbą, kūrybiniams darbuotojams. Ilgametę patirtį turinti žolininkė pataria žoleles  rinkti patiems. Tačiau, pabrėžia, pakelėse augančių žolelių skinti negalima, mat tokie augalai gali būti praradę dalį vertingųjų savybių. Anot D.Kunčienės, jeigu yra galimybė, geriausia žoleles rinkti atviruose laukuose, prie ežerų.

Augalų pritaikymas medicinoje yra atskiras mokslas, kuriame svarbios proporcijos, tikslus gamybos procesas ir specialios receptūros. Vaistinėse parduodami tradiciniai augaliniai vaistiniai preparatai yra saugūs, nes įveikia reikiamus testus, jų gaminimus yra pagrįsta ne tik ilgametėmis tradicijomis, bet ir mokslu, moderniausiomis technologijomis.

„Arabai žino mėtas, ramunėles, o apie kitų vaistažolių savybes ir naudą tenka kiekvienam išaiškinti. Tai daryti padeda partneriai. Be to, šiose šalyse susiformavusi tokia kultūra, kad vaistažolės priskiriamos farmacijos sektoriui ir parduodamos vaistinėse ar specializuotose parduotuvėse“, - teigė bendrovės eksporto vadovas Donatas Kiaušas.

„Švenčionių vaistažolių“ eksportas sudaro apie 35 proc. pardavimo. Į arabų šalis išvežama apie 30 proc. eksporto, 60 proc. parduodama Europoje, 10 proc. - Šiaurės Amerikoje. Planuojama, kad per šiuos metus Švenčionių įmonės eksportas šiemet paaugs mažiausiai penktadaliu.