Po devynis mėnesius trukusio bylinėjimosi praėjusią savaitę Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino šalių taikos sutartį.
Jos turinio nei architektų biuro, nei Architektų rūmų atstovai nedetalizuoja, tačiau nurodo, kad taikiai susitarti nuspręsta po to, kai sudaryta darbo grupė regioninių architektūros tarybų veiklai tobulinti.
„Cloud architektų“ vadovas Antanas Dagelis BNS sakė, kad įsteigus darbo grupę, nebeliko priežasčių ginčytis teisme.
„Architektų rūmai po diskusijų sutiko kurti darbo grupę, kurios tikslas – tobulinti regioninių architektūros tarybų veiklą. Kadangi vienas iš mūsų keliamų klausimų buvo dėl netobulos sistemos, ir iš principo sutarėme, kad reikia ją gerinti, esminės mūsų ieškinio dalies nebeliko, nusprendėme siekti taikos. Abi šalys suinteresuotos stipria savivalda ir tobulėjimu“, – sakė jis.
„Darbo grupė bus instrumentas, kuris leis visiems rūmų nariams teikti pasiūlymus tarybai. Pasiūlymai darbo grupėje bus aprobuojami ir teikiami tvirtinti. Lūkesčiai yra, kad greičiau nei už pusės metų, kai visuotiniame suvažiavime bus nauji rinkimai, turėtume veiklos gaires, kuriomis bus patenkinti visi mūsų bendruomenės nariai“, – aiškino A. Dagelis.
Pasak Architektų rūmams laikinai vadovaujančio Luko Rekevičiaus, darbo grupė suburta balandį, o po to nuspręsta ir teismo ginčą baigti taikiai.
„Supratome, kad mūsų tikslas yra vienas – architektūros kokybė, tik mes jo siekiame skirtingais būdais. Kadangi konfliktinė situacija buvo kilusi dėl regioninės architektūros tarybos, kuri yra vienas iš organų, padedančių užtikrinti architektūros kokybę, susitarėme. Rūmai iš savo pusės jau prieš kelis mėnesius pradėjo daryti narių apklausas, kaip galėtų tarybų veiklą patobulinti, įkūrė darbo grupę, kuri analizuos ir siūlys. O ieškovas, tai matydamas, pasiūlė sudaryti taiką. Kadangi mūsų tikslas yra ne kovoti, o kurti, mielai sutikome“, – BNS sakė jis.
Supratome, kad mūsų tikslas yra vienas – architektūros kokybė, tik mes jo siekiame skirtingais būdais.
L. Rekevičius kol kas darbo grupės teikiamų siūlymų neįvardijo.
„(Darbo grupė pasiūlymų – BNS) yra pateikusi, bet jie nėra apibendrinti. Todėl apie juos kol kas nepasisakysiu“, – teigė jis.
Nori daugiau ekspertų ir operatyvumo
Klausiamas, kokie yra lūkesčiai dėl regioninių architektūros tarybų veiklos tobulinimo, A. Dagelis teigė manantis, kad į jas būtų galima įtraukti ne tik architektūros, bet ir kitų sričių ekspertų.
„Pagrindiniai principai, ko trūko – platesnio spektro specialybių dalyvavimo vertinime. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje įtraukiami kraštovaizdžio architektai, urbanistai, paveldo specialistai. Pas mus dominavo architektai-praktikai. Kad tarybos taptų platesnės kompetencijos, kur atėjęs architektas būtų ne kritikuojamas, o norėtų eiti pas ekspertus ir gautų patarimų, kaip patobulinti projektus“, – sakė jis.
Anot architekto, regioninės architektūros tarybos taip pat turėtų vertinti projektus iškart po to, kai jų projektiniai pasiūlymai paskelbiami viešai. Nes dabar, pasak A. Dagelio, pasitaiko atvejų, kai tarybos svarsto jau statomų objektų projektus.
„Projektai turėtų būti vertinami ne galutinėje, o projektinių pasiūlymų stadijoje. Kaip gali atsižvelgti į rekomendacijas, kai projektas yra baigtas? Pradinėje stadijoje turi vykti visos diskusijos ir turime rasti kompromisą. Beveik visi projektai turi būti viešinami visuomenei, tai visi matome, kas yra projektuojama ir yra laikas dvi – tris savaites teikti pasiūlymus bei pastabas. Tai geriausias momentas projektams nagrinėti“, – aiškino A. Dagelis.
„Ekspertai neturėtų stengtis sustabdyti ar žlugdyti, turėtų vengti asmeniškumų, interesų konfliktų. Taryba – priemonė pagerinti projektą, bet ne jį stabdyti ar žlugdyti“, – sakė jis.
L. Rekevičius taip pat teigė, jog regioninės architektūros tarybos turėtų sudaryti galimybes architektams gauti ekspertų patarimų.
„Pats principas yra vienas, kad norėdami užtikrinti architektūros kokybę, turėtume tų svarbių projektų svarbiose vietose autoriams kažkaip ekspertiškai padėti. Jeigu vyksta konkursas – tai padaro vertinimo komisija. Jeigu jo nėra, o daugeliu viešųjų pirkimų atvejų nėra, tuomet siektume, kad kuo daugiau architektų pasinaudotų ta kita ekspertine galimybe – regionine architektūros taryba“, – teigė jis.
Architektų rūmų vadovas pripažino, kad šiuo metu regioninės architektų tarybos turi kitokį įvaizdį.
„Čia turbūt ir toks įvaizdžio klausimas, nes nemažai architektų galvoja, kad čia toks susidorojimo įrankis. Bet tarybos tokios nėra: jų darbas – kolegiškai patarti, atkreipti dėmesį į problemas, kurias šiandien gal ir galėtume lengvai apeiti, bet vėliau tai gali tapti teisminiais ginčais, profesinės etikos pažeidimais ir t. t. Tarybos yra pasitikrinimas, ar su projektu viskas gerai“, – kalbėjo L. Rekevičius.
Ginčas – dėl teismų pastato projekto
Teisme „Cloud architektai“ siekė negaliojančiais pripažinti Lietuvos architektų rūmų sprendimus dėl Vilniaus regioninės architektūros tarybos sudėties. Ieškinį teismui biuras pateikė 2018 metų rudenį, kai tarybos posėdyje nuspręsta svarstyti jo rengtus naujo teismų pastato Šnipiškių gatvėje bei investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondo biurų pastato Lvovo gatvėje sostinėje projektus.
„Cloud architektai“ siekė, kad tarybai būtų laikinai uždrausta svarstyti projektus, tačiau teismas atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismų pastato projektą svarstyti prašė Šnipiškių, Tuskulėnų ir Žirmūnų bendruomenės, biurų pastato Lvovo gatvėje – Kęstutis Matuliauskas.
„Cloud architektai“ tvirtino, kad taryba neinformavo, kokiu pagrindu ir aspektais bus svarstomi projektai. Įmonė taip pat kaltino regionines architektų tarybas veikiant neskaidriai, nes jų nariai svarsto konkurentų projektus, kėlė klausimą dėl narių paskyrimo teisėtumo.
2018-ųjų pabaigoje iš Vilniaus regioninės architektūros tarybos pareigų pasitraukė Tomas Grunskis, motyvuodamas sprendimą dideliu krūviu.
Šį balandį iš kelių regioninių architektūros tarybų, tarp jų ir Vilniaus, savo noru pasitraukė dalis narių, nusprendę, jog rūmų nariai turėtų dalyvauti tik vieno organo veikloje.
Dėl teismų pastato projekto Vilniaus regioninė architektūros taryba 2018-ųjų pabaigoje pateikė išvadą, kad jis neatitinka architektūros kokybės kriterijų. Be to, projektui, tarybos nuomone, turėjo būti skelbtas architektūros konkursas. Tačiau objektą planuojanti statyti Nacionalinė teismų administracija nusprendė į tarybos išvadas neatsižvelgti, projekto nekoreguoti ir šį birželį paskelbė rangos darbų konkursą.
Tuo metu „Lords LB Asset Management“ fondo įmonės planuojamo biurų pastato Lvovo gatvėje projektui architektai pastabų neturėjo. Šį birželį pradėtos jo statybos, į kurias iki 2021 metų vidurio planuojama investuoti 40 mln. eurų.
