– Visų aplinkybių nežinant sunku būtų spėlioti, tačiau žinant azartinių lošimų tvarkos reikalavimus, turbūt pažymėtina, kad azartinių lošimų organizatoriai turi aibę pareigų, susijusių tiek su tapatybės nustatymu, tiek su klientų piniginių lėšų nustatymų, tiek su operacijų stebėsena. Lošimų organizatoriai turi begalę pareigų, kiekvieną dieną stebėti lošėjų elgesį. Todėl atsakyti į klausimą, kaip tokia suma galėjo būti pralošiama yra sudėtinga, bet, manyčiau, kad buvo lošiama ne vieną savaitę. Manau, kad per trumpą laiko tarpą nėra įmanoma pralošt. Čia būtų tiesiog mano spėjimai pagal tai, kokia yra skelbiama informacija viešojoje erdvėje.

– Ar jūs žinote skaičius, kiek Lietuvoje yra kazino įstaigų?

– Taip, mes žinom skaičius ir kiekviena organizacija, kuri nori organizuoti lošimus, privalo gauti leidimą.

– Kiek jų yra?

– Jeigu kalbam apie lošimo namus kazino antžeminius, tai yra septyniolika, o jeigu kalbam apie lošimo organizatorius, jų yra dvylika bendrovių.

– O kaip yra tikrinami lošėjai?

– Kalbant apie internetinę erdvę, kiekvienas lošėjas, norintis dalyvauti lošime, iš pradžių turi sudaryti sutartį nuotoliniu būdu, jo tapatybė yra patvirtinama, jis persiveda pinigus iš savo banko ir atlieka statymus. Lošimų organizatorių pareiga yra nustatyti, ar dokumentas yra galiojantis, po to pareiga nustatyti lėšų kilmę. Jeigu lošimai vyksta antžeminiuose kazino, tai į juos vykstant privaloma registracija, kiekvienas lošėjas, patekęs į kazino, iškart yra registruojamas. Po to jau lošia lošimo vietoj, organizatoriai turi skirti žmogiškuosius išteklius ir stebėti, kiek žmogus išleidžia, ar tos operacijos nėra įtartinai didelės, galbūt, jeigu tai naujas klientas, išsiaiškinti, iš kur jis gauna pajamų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Sakykit, atėjo klientas savaitgalį vakare į kazino, atsinešė 10 tūkst. grynais ir pradėjo lošti. Kaip galima patikrinti, iš kur jis gavo tuos pinigus?

– Na, jeigu klientas atsisako teikti informaciją, tai lošimo organizatorius neturėtų tokiu atveju turėti santykių, kadangi tai būtų vienas iš rodiklių, kad lošėjas turi kažkokią informaciją, kurios nenori atskleisti. O lošimo organizatoriai nėra detektyvai, jie neprivalo atlikti išsamaus tyrimo, tiesiog jeigu kyla kažkokių įtarimų, perduoda nusikaltimų tyrimų tarnybai.

– Ar yra kažkokia vieninga tvarka valstybėje dėl patikrinimo? Ar kiekvienas kazino, kiekviena įstaiga tikrina taip, kaip jai atrodo, kad reikia tikrinti?

– Yra klientų tapatybės nustatymo reikalavimai ir yra nustatyti tam tikri būdai. Jeigu kalbant apie internetinę erdvę, turi būti nustatomas minimalus informacijos kiekis – vardas, pavardė, asmens kodas. O antžeminiuose lošimuose taip pat nustatyta, ką lošimų organizatoriai turi patikrinti ir kokią informaciją turi saugoti.

O lošimo organizatoriai nėra detektyvai, jie neprivalo atlikti išsamaus tyrimo, tiesiog jeigu kyla kažkokių įtarimų, perduoda nusikaltimų tyrimų tarnybai.

– Tos sumos, kurias lietuviai suneša į kazino, ar jos nerodo, kad kažkas veikia ne taip su lošimų namų priežiūra?

– Čia turbūt yra ne tiek priežiūros klausimas, kiek valstybė turėtų keisti azartinių lošimų reglamentavimą. Turiu omeny atsakingų lošimų organizavimą. Nes visa tai, apie ką mes kalbam ir tas išryškėjęs atvejis parodo, kad lošimų organizatoriai nėra įpareigoti sekti, stebėti lošėjo elgesį ir taikyti atsakingo lošimo principus. Mane kiekvienais metais gąsdina tas skaičių kylimas, nes auga procentais. Tai siekiant išvengti tokių atvejų, kad lošimas būtų pramoga, bet ne problemų šaltinis, įstatyme turėtų būti nustatyti atsakingo lošimo principai t. y., kad lošimo organizatoriai, pastebėję, kad žmogus neprotingai daug išleidžia lošimams, turėtų jį sustabdyti, stebėti, suteikti jam pagalbą. Tačiau šiuo atveju, kai mes kalbam apie šią išryškėjusią situaciją, visas dėmesys yra pinigų plovimo prevencijai arba lošėjų registracijai. Mūsų nuomone, jeigu būtų dar vienas saugiklis – atsakingo lošimo organizavimas – tada gal nebūtų išryškėję, gal būtų galimybė suvaldyti savo potraukį. Nes lošimo organizatorius, stebėdamas tokias dideles pralošiamas sumas, būtų įpareigotas lošėją stabdyti. O, kaip žinia, probleminis patologinis lošėjas savo elgesio kontroliuoti nebegali. Ir tuo metu įsijungia kiti mechanizmai, čia turbūt psichologai galėtų paaiškinti, kaip jis bando atsilošti, bandoma tuos nuostolius padengti. Kaip ir turėtų būti įstatyme nustatyti saugikliai tam, kad lošimų organizatoriai turėtų pareigą stabdyti lošėjus.

Kas panaikino komisiją?

STT atkreipė dėmesį, kad Lošimų priežiūros tarnyboje yra didžiulė korupcijos rizika. Jos direktorius gali plačiai interpretuoti įstatymų leidėjų valią ir vienašališkai priimti sprendimus.

Tokia situacija susidarė po 2012 m. kovo, kai buvo panaikinta Valstybinė lošimų priežiūros komisija, kurią sudarė šeši nariai. Asmenis į ją skirdavo prezidentas, Seimo pirmininkas ir ministras pirmininkas.

Kalbinti specialistai kraipė galvomis, paklausti, kodėl buvo panaikinta komisija ir įsteigta tarnyba. Jie pripažino, kad korupcijos rizika kur kas kas mažesnė, kai sprendimus priima šeši, o ne vienas asmuo.

Žvangančios pajamos

Azartinių lošimų rinka Lietuvoje yra gana nauja. Ši veikla mūsų šalyje legalizuota 2001 m. gegužės 17 d. priėmus Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymą. Šiandien galiojančiame įstatyme nurodomos penkios azartinių žaidimų rūšys: lošimai automatu, bingas, stalo lošimai, totalizatorius, lažybos, internetiniai lošimai.

Antikorupcinio vertinimo išvadoje STT dėsto, kad Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos direktoriaus duomenims, 2017 m. iš visų lošimo rūšių ir loterijų veiklos gautos bendrosios pajamos sudarė virš 138 mln. eurų.

Apie tai, kad azartiniai lošimai ir loterijos gali turėti įtakos neigiamiems padariniams žmonių socialinei ir ekonominei gerovei, kalbėta ne kartą. STT pabrėžia, kad dėl šių priežasčių būtina aiškiai reglamentuoti azartinių lošimų ir loterijų organizavimo, licencijavimo ir priežiūros klausimus.

Azartiniai lošimai yra pramoga, laisvalaikio praleidimo forma. Tačiau azartiniai lošimai nėra įprasta ekonominė veikla. Tai specifinė tiek savo pobūdžiu, tiek ir galimu poveikiu visuomenei veikla, kuri asmenims gali sukelti priklausomybę.

Pastabos tarnybai

Lošimų ir didžiųjų loterijų valstybinės priežiūros funkcijas pavesta vykdyti Lošimų priežiūros tarnybai. STT, atlikusi antikorupcinį vertinimą, jai turi nemažai pastabų, kaip ir jos veiklą reglamentuojantiems įstatymams, taisyklėms, aktams, prieštaraujantiems vienas kitam.

Lošimų priežiūros tarnybai rekomenduojama didinti teisinio reglamentavimo skaidrumą, kuris padėtų išvengti dviprasmiško teisės normų aiškinimo ir prisidėtų prie korupcijai atsparios aplinkos kūrimo.

STT užkliuvo Azartinių lošimų įstatymų dalis dėl licencijos galiojimo panaikinimo pagrindų sąrašo. Pasirodo jis nėra baigtinis, nes pačiame įstatyme nurodoma, kad licencijos gali būti panaikintos ir kitais teisės aktų numatytais pagrindais.

Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad teisiniu požiūriu tai ydinga praktika, kai įstatymas suteikia galimybę žemesnės galios teisės aktams ieškoti papildomų argumentų licencijai nutraukti. STT nurodo, kad pagal ūkinę veiklą ribojančias nuostatas licencijos gali būti reguliuojamos tik įstatyminiu lygiu.

Įvairūs teisės aktai gali būti ganėtinai paprastai keičiami pūstelėjus naujam vėjeliui, todėl STT tai vertina kaip kylančią korupcijos riziką. Neatmetama prielaida, kad gali susiklostyti gana reali situacija, kai, naudojantis lengvai keičiamais dokumentais arba galimybe pasinaudoti žemesnės galios dokumentu nei įstatymas, vienas valdininkas subjektyviai  nustatytų licencijos panaikinimo pagrindą kurio nors konkretaus lošimų organizatoriaus atžvilgiu.

STT įžvalgos padės

Korupcijos rizikos tikrintojai baksnoja ir į tai, kad pagrindinis Azartinių lošimų įstatymas nenumato gairių, kuriomis remiantis būtų galima neišduoti licencijos arba sustabdyti jos galiojimą. Šios ribos įtvirtintos tik Azartinių lošimų licencijavimo taisyklėse, kurios pagal hierarchiją yra gerokai žemesnės galios dokumentas nei įstatymas. STT pastebi analogiškas spragas ir loterijų įstatyme.

Azartinių lošimų priežiūros tarnybos neatrodo, kad labai jaudintųsi dėl STT pateiktų grėsmingų išvadų. "Vertinant šios rinkos specifiškumą, natūralu, kad jos reglamentavimas kelia nemenką susidomėjimą. Galbūt todėl pasiūlymai tobulinti azartinių lošimų ir loterijų organizavimo tvarką teikiami nuo pat lošimų legalizavimo Lietuvoje", – tarnybos poziciją dėstė Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba.

STT atliktą teisės aktų antikorupcinį vertinimą, pasiūlymus ir įžvalgas tarnyba esą priima kaip padedančius apsaugoti visuomenės, lošėjų interesus ir išvengti teisinio reglamentavimo spragų.

"Tarnyba, pagal kompetenciją, rengdama ūkio subjektų priežiūrą reguliuojančių teisės aktų projektus taip pat atlieka antikorupcinį teisės aktų projektų vertinimą, todėl pateiktos įžvalgos padės ne tik šiuo atveju tobulinant Azartinių lošimų ir didžiųjų loterijų organizatorių patikrinimo taisykles, bet ir ateityje tobulinant nurodytus teisės aktus bei rengiant kitų teisės aktų projektus", – pastebėjo A.Dilba.

Vis dėlto kyla pagrįstas klausimas, ar tarnyba, rengdama teisės aktus, visuomet yra objektyvi? Tuo verčia abejoti faktas, kad sprendimą priima vienas direktorius.

Nėra rotacijos

Vis dėlto Azartinių lošimų priežiūros tarnybos atstovas svarsto, kad kritiškas visuomenės vertinimą galėjo lemti ne reali situacija, o su šia specifine veikla kylančios asociacijos. "Azartiniai lošimai yra pramoga, laisvalaikio praleidimo forma. Tačiau azartiniai lošimai nėra įprasta ekonominė veikla. Tai specifinė tiek savo pobūdžiu, tiek ir galimu poveikiu visuomenei veikla, kuri asmenims gali sukelti priklausomybę", – iš tolo apie dažnam kylančias asociacijas pradėjo A.Dilba.

Pernai Lošimų priežiūros tarnyba prižiūrimiems ūkio subjektams surašė 49 administracinio nusižengimo protokolus ir perdavė medžiagą nagrinėti teismui. ūkio subjektai du kartus buvo įspėti apie galimą licencijos sustabdymą.

STT antikorupciniame vertinime paminėtos ir azartinių lošimų bei didžiųjų loterijų tikrinimo spragos. Tikrinimus atlieka įgalioti valstybės tarnautojai, tačiau nenustatytas tikrintojų rotacijos principas.

STT įsitikinimu kaita padėtų išvengti glaudžių ryšių tarp tikrintojų ir tikrinamųjų, iki minimumo sumažinti piktnaudžiavimo galimybes, kai vienas ir tas pats darbuotojas gali neobjektyviai vertinti vienos ar kitos įstaigos veiklą. Ar net piktybiškai jai kenkti.

Azartinių lošimų licencijavimo taisyklės STT požiūriu taip pat ne be priekaištų. Tarkime, Lošimų priežiūros tarnyba įspėja šia veikla užsiimančią bendrovę dėl galimo licencijos sustabdymą už tam tikrus pažeidimus. Per kiek laiko po nustatyto pažeidimo tarnyba turi įspėti bendrovę neapibrėžta.