Nueina ilgą kelią
Pasakojimą apie Arvydo Padvaisko distileriją Vilniaus rajone pradėsime nuo Normandijos. Turtingas šimtų rūšių obuolių, regionas šiaurinėje Prancūzijos dalyje nuo neatmenamų laikų garsėja ne vynu, o kalvadosu. Ilgą laiką laikytas prasčiokų, Normandijos kaimų karčemų gėrimu, kalvadosas triumfavo, kai savo romane „Triumfo arka“ jį apdainavo Erichas Maria Remarkas. Nuo tada kalvadosas – mėgstamas prancūzų ir kitų šalių bohemos gėrimas. Teisę vadintis kalvadosu turi tik nesaldinto sidro distiliuotas obuolių brendis, pagamintas iš Kalvadoso apylinkėse vaisius nokinančių obelų. Kitur, kitokiu būdu ar iš kitokios žaliavos distiliuoti gėrimai vadinami obuolių sidro distiliatu – apple brandy arba applejack. Prieš 100 metų iškilusiame įspūdingame Jelenskių dvaro pastate Glitiškėse, kur ir įsikūrė A. Padvaisko distilerija, pastaruosius kelerius metus brandinamas dviejų rūšių obuolių vyno disitiliatas, per trumpą laiką sulaukęs pripažinimo net Azijoje.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
„Distilerijoje gaminame dviejų rūšių gėrimus – obuolių vyno spiritą ir obuolių vyno brendį. Jie skiriasi ir skoniu, ir spalva, – distilerijos įkūrėjas, kaimo turizmo sodybos ir čiužinių fabriko „Padvaiskas ir Ko“ vadovas A. Padvaiskas į rankas paėmė jau paruoštus gaminius.
Tiesa, kol įgauna tokį pavidalą, gėrimas nueina ilgą kelią. Nuo pat pradžios iki kol buteliai sudedami į dėžes, juo žingsniuoja ir pats A. Padvaiskas, duotąjį gyvenimo etapą vadinantis vienu įdomiausių.
Rezultatą diktuoja meistras
Viskas prasideda tarsi Ievos ir Adomo istorijoje – nuo obuolio. Saldaus, kartaus, saldžiai kartaus ir rūgštaus. Tam, kad būtų pagamintas unikalus aukštos kokybės sidras, būtina maišyti visas šias rūšis. Skaičiuojama, kad vienam gėrimo buteliui pagaminti reikia maždaug 11 l sidro, o jam – apie 12 kg obuolių.
Skaičiuojama, kad vienam gėrimo buteliui pagaminti reikia maždaug 11 l sidro, o jam – apie 12 kg obuolių.
Pradinio gamybos etapo metu obuoliai smulkinami ir spaudžiami, sultys fermentuojamos be mielių. Į A. Padvaisko distileriją atkeliauja paruoštas obuolių sulčių koncentratas. Neskiestas, savo konsistencija jis primena tirštą medų. Sumaišius 1 l sirupo su 9 l tyro vandens, gaunama 10 l obuolių sulčių. Pagrindinis gamybos etapas – distiliacija. Prancūzijoje istoriniais alembikais atliekama dviguba distiliacija. Dėl modernių ir labai išmanių įrenginių A. Padvaisko distilerijoje pakanka vieno etapo, kurio metu išgaunamas 85 ° stiprumo obuolių spiritas.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
„Spiritas išpilstomas į ąžuolo ir šilkmedžio statines arba į nerūdijančio plieno talpyklas, į kurias panardinami specialūs maišai su ąžuolo ir šilkmedžio gabalėliais. Tada prasideda brandinimas“, – iš maišo pasėmęs saują ąžuolo skiedrų, kurias vadina čipsais, A. Padvaiskas įkvėpė sodraus jų aromato.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Griežtų taisyklių, kaip turi būti brandinamas gėrimas, nėra. Viskas priklauso nuo meistro žinių, sugebėjimo ir fantazijos. Svarbiausias uždavinys – įgyvendinti svajonę, kurią jis nešioja galvoje. Jaunesniam gėrimui būdingas stiprus vaisių skonis, vyresniam – tabako, vanilės ar riešutų skonių atspalviai. Obuolių sidro distiliato stiprumas – ne mažiau kaip 40 proc. ir ne daugiau kaip 50 proc. Etiketės ant A. Padvaisko gėrimų liudija apie 45 proc. stiprumą. Tie, kurie neišmano, veikiausiai pasakys, kad galutinis rezultatas – žaliavos ir laiko tandemas. Žinovai, lenkdami pirštus, išvardys bent kelis svarbius veiksnius, lemiančius gėrimų kokybę. Jiems antrina ir A. Padvaiskas. Svarbi statinių medžiaga, jų talpa, brandinimo patalpų ventiliacija, santykinės drėgmės lygis, temperatūra, meistro žinios ir patirtis.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Poilsis įspūdingame dvare
Distilerijos svečiai su obuolių vyno gėrimo gamybos procesu gali susipažinti iš arčiau. Pirmiausia vietos šeimininkas A. Padvaiskas suka ratą pirmame aukšte, tarp įrenginių, ąžuolo ir šilkmedžio statinių. Vėliau kviečia užsukti ir į antrą aukštą. Čia įrengta nedidelė kavinaitė ir muziejus, kuriame saugomos senos, anuomet vaistinėje naudotos stiklinės talpyklos ir kiti daiktai: svarstyklės, medicininės švirkštų kaitinimo dėžutės.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
„O štai čia – mūsų senieji distiliatoriai. Vienas jų vokiškas, dabartinių distiliatorių pirmtakas“, – visus, susipažinusius su distilerija, potyrių kelionę A. Padvaiskas kvietė pratęsti Širvio ir Mūsios ežerų bičiulystėje įsikūrusiame Padvaisko dvare.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
2011-aisiais statytoje autentiškoje aukštaitiškoje sodyboje tarsi sustoja laikas, todėl čia laukiami visi, pavargę nuo kasdienės rutinos. Dvare įrengta 20 kambarių.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Kiekvienas jų ne tik su patogumais, bet ir su tam tikra istorija. Antai, viename kambaryje – A. Padvaisko močiutės siuvinėta staltiesė, kitame – rankų darbo lovatiesė, už solidžią sumą pirktas senelio radijo imtuvas, įrėmintos istorinių laikraščių iškarpos, nuotraukos ir nedidelis muziejus svetainės spintoje. Jame – senos knygos, fotoaparatai, kvepalų buteliukai, politikų skulptūrėlės ir kiti daiktai, laiką atsukantys keliomis dešimtimis metų atgal.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Saugant svečių privatumą ir ramybę, visi apartamentai yra išdėstyti atokiau nuo pagrindinio pastato, kuriame organizuojamos konferencijos ir privačios šventės.
