Kyšiai ir juodoji kasa
Šiauliuose, kaip ir Panevėžyje, medicinos fronte jau kelinti metai siaučia kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi skersvėjai.
Šių metų kovą sveikatos apsaugos ministras iš pareigų atšaukė Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorių Ivaną Dorošą. Motyvas – direktorius kartu su kitais asmenimis teisiamas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, kyšininkavimo, svetimo turto iššvaistymo.
Atliekant tyrimą, I.Dorošas 2015 m. mėnesį buvo suimtas, vėliau kuriam laikui nušalintas nuo pareigų.
2015 m. savotiškai buvo įsimintini ir Šiaulių medikams, kai Respublikinėje Šiaulių ligoninėje į tuomečio direktoriaus Petro Simavičiaus duris pasibeldė STT agentai.
Neseniai Šiaulių apygardos teismui perduota šios ligoninės korupcijos byla. Joje už kyšininkavimą anksčiau nuteistas jau buvęs Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius P.Simavičius kaltinamas kyšininkavimu, piktnaudžiavimu ir didelės vertės turto pasisavinimu veikiant su bendrininkais. Prokuratūros teigimu, kaltinimai dėl piktnaudžiavimo ir didelės vertės turto svetimo pasisavinimo taip pat pareikšti Šiaulių ligoninės strateginio valdymo direktorei Aušrelei Šalkauskienei bei Infrastruktūros direktoriui Vygentui Jociui. Individualios įmonės savininkas R.J.J. kaltinamas P.Simavičiaus papirkimu.
Ikiteisminio tyrimo metu išsiaiškinta, kad kai kuriems ligoninės darbuotojams buvo skiriami priedai ir priemokos prie atlyginimų, tačiau juos gavusieji, vykdydami vadovų nurodymus, pastariesiems didžiąją dalį gautų pinigų atiduodavo. Manytina, kad taip buvo formuota juodoji ligoninės kasa. Pasak prokurorų, taip vien 2010–2015 m. buvo pasisavinta daugiau nei 68 tūkst. eurų ligoninės lėšų.
Kai kuriems ligoninės darbuotojams buvo skiriami priedai ir priemokos prie atlyginimų, tačiau juos gavusieji, vykdydami vadovų nurodymus, pastariesiems didžiąją dalį gautų pinigų atiduodavo.
Jau buvo nuteistas
Pasak STT agentų, P.Simavičius 2005–2015 m. sistemingai iš dabar kartu teisiamo verslininko priimdavo kyšius, kurių bendra vertė siekia daugiau nei 15 tūkst. eurų. Teigiama, kad šie pinigai buvo mokami už verslininko įmonei palankius sprendimus dėl patalpų nuomos ritualinėms paslaugoms teikti ir mokamo mirusiųjų kūnų pervežimo.
Taip pat įtarta, kad, vykdant viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė – šimtai tūkstančių eurų, buvo siekiama, kad juos laimėtų iš anksto pasirinktos įmonės. Už tai iš šių įmonių vadovų buvo reikalaujami ir priimami kyšiai. Taip pat tiriamos aplinkybės, susijusios su ligoninės lėšomis įsigytais ir, kaip įtariama, pasisavintais įvairiais brangiais daiktais bei kitos ligoninės lėšų pasisavinimo schemos. Iš viso, atliekant šį didelės apimties ikiteisminį tyrimą, įtarimai dėl įvairių korupcinių veikų pareikšti dvylikai asmenų.
Beje, P.Simavičius jau yra nuteistas, kai iš šio ikiteisminio tyrimo buvo išskirtas mažesnės apimties ikiteisminis tyrimas. Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad jis priėmė 50 eurų kyšį už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus: pasistengė, kad į jį besikreipusiam asmeniui būtų atliktas sveikatos patikrinimas, išduodant trims dienoms nedarbingumo pažymėjimą, nenurodant alkoholio vartojimo. Antros instancijos teismas ne tik patvirtino apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo P.Simavičiui buvo paskirta 75 MGL (2824,5 euro) bauda, bet bausmę dar sugriežtino – atėmė teisę trejus metus dirbti vadovaujamąjį darbą valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar įmonėse.
Taigi, sveikatos apsaugos ministrui nieko kito neliko, kaip iš pareigų atleisti ir P.Simavičių, kuris daugiau kaip metus jau buvo nušalintas nuo pareigų.
Direktoriaus kėdė – saviems?
Sveikatos apsaugos ministerija buvo paskelbusi konkursus eiti Panevėžio ir Šiaulių ligoninių direktorių pareigas. Abu konkursai įvyko, paaiškėjo ir jų nugalėtojai. Tačiau A.Veryga neskyrė Panevėžio ligoninės naujuoju direktoriumi konkursą laimėjusio Arvydo Skorupsko.
Panevėžio ligoninės vadovo konkursą laimėjusiam A.Skorupskui užimti postą dar neleidžiama.
"Toks sprendimas priimtas remiantis mus pasiekusia informacija – tiek iš specialiųjų tarnybų, tiek iš sveikatos sistemos institucijų, tiek viešoje erdvėje, kurioje nurodoma, kad ankstesnė jo veikla gali trukdyti skaidriai ir tinkamai atlikti gydymo įstaigos vadovo pareigas", – teigė ministras.
Sveikatos apsaugos ministerija pranešė suradusi ankstesnėje A.Skorupsko veikloje galimų finansinių ir tarnybinių nusižengimų, dėl to kreipėsi į prokuratūrą dėl jo galbūt padarytos 22 tūkst. eurų žalos valstybei. Ministerijai užkliuvo ir tas faktas, kad 2012 m. A.Skorupskas, dirbdamas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, keletui ligonių yra parašęs netinkamus siuntimus pas kitus gydytojus.
Šiandien dar tuščia ir Šiaulių ligoninės nuolatinio direktoriaus kėdė, nors rugpjūčio pabaigoje atrankos konkursą laimėjo Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius R.Mažeika, šias pareigas užimantis dar nuo 2003 m.
Kliūčių R.Mažeikai užimti Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo pareigas matoma daug.
Dėl šios kandidatūros A.Veryga viešai dar neapsisprendė, tačiau jo pavaldiniai jau turi tvirtą nuomonę.
"Sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi šiuo metu galiojančia tvarka, nemato priežasčių, kodėl R.Mažeika negalėtų užimti ligoninės vadovo pozicijos", – dienraščiui atviravo ministro patarėja Vilma Srogė, kuruojanti teisėkūros, teisinio vertinimo, atstovavimo ir efektyvaus teisės taikymo klausimus.
Galimas interesų konfliktas
Vis dėlto teisininkei V.Srogei dėl R.Mažeikos kandidatūros turėtų kilti kai kurių teisinių klausimų. Mat Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius kontroliavo Šiaulių ligoninės veiklą.
Užsimerkus dėl prielaidos, kodėl R.Mažeika ligoninėje nematė korupcijos apraiškų, kyla klausimas: ar jis gali užimti šios gydymo įstaigos direktoriaus pareigas? Mat įstatymas draudžia asmeniui, nustojusiam eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienus metus dirbti įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės vadovu, vadovo pavaduotoju, būti šios įmonės tarybos ar valdybos nariu, taip pat eiti kitas pareigas. Tas, kurios tiesiogiai susijusios su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos ir kontrolės srityse, jeigu per paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės veiklos priežiūra ar kontrole. Arba jeigu asmuo tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant palankius įmonei ar jos kontroliuojamai įmonei sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą.
Taigi, ar miesto Teritorinės ligonių kasos direktorius gali pretenduoti į to paties miesto ligoninės vadovo pareigas?
"Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme yra numatytas vienų metų atvėsimo laikotarpis (apribojimas sudaryti darbo sutartį), kuris taikomas valstybės tarnautojams, jei jie tiesiogiai buvo susiję su įmonės priežiūra ar kontrole. Tačiau, atsižvelgiant į ligoninės, kaip viešosios įstaigos, statusą ir veiklos specifiką, kuri susijusi su viešojo intereso tenkinimo sveikatos priežiūros srityje užtikrinimu, manome, kad ligoninė, kaip viešoji įstaiga, nėra priskiriama įmonių, nurodytų minėtame įstatyme, kategorijai. Be to, tiek teritorinių ligonių kasų, tiek ligoninės funkcijos veikia viešojo intereso pagrindu, o tai reiškia, kad interesų konflikto negali būti", – dienraščiui teigė ministro patarėja teisininkė V.Srogė.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) yra išaiškinusi, ką teigia ir V.Srogė, kad ligoninė yra viešoji įstaiga, tad tokiu atveju kandidatui į ligoninės direktoriaus kėdę R.Mažeikai įstatymas negali būti taikomas. Tačiau VTEK šiuo klausimu yra pasisakiusi ir kitaip.
"Pažymėtina, kad ligoninės veikla yra neatsiejama nuo miesto teritorinės ligonių kasos vykdomos kontrolės ir finansų paskirstymo. Tai reiškia, kad įsidarbinęs ligoninės direktoriumi, jis (R.Mažeika – red. past.) galbūt turės dalyvauti ir tose procedūrose, kurias pats kontroliuoja bei prižiūri eidamas dabartines pareigas. Tai suponuoja galimą viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmę būsimoje darbovietėje, o tai nebūtų suderinama su įstatymo tikslais, – siekiu, kad sprendimai valstybinėje tarnyboje būtų priimami nešališkai ir objektyviai", – atsižvelgdama į tai, komisija rekomenduotų neužimti ligoninės direktoriaus pareigų bent vienus metus, skaičiuojant nuo dabartinių pareigų pasibaigimo.
Ministro patarėja V.Srogė dienraščiui teigė, kad šis VTEK išaiškinimas ministerijai yra žinomas, tačiau ligoninė nėra priskiriama įmonių kategorijai, todėl įstatyme numatytas ribojimas nėra taikomas.
Ar miesto Teritorinės ligonių kasos direktorius gali pretenduoti į to paties miesto ligoninės vadovo pareigas?
Įstatymai ir etika
Dienraščio kalbintas R.Mažeika teigė, kad, nepaisant VTEK rekomendacijos neužimti ligoninės direktoriaus pareigų, tam jis nemato teisinių apribojimų.
"Jus klaidina. Kas tai daro, šiandien nenoriu komentuoti. Taip, tai yra valstybės tarnyba ir šiandien aš turiu išaiškinimą. O čia tik rekomendacijos. Kadangi procedūros nesibaigė, nenoriu nieko komentuoti", – sakė R.Mažeika.
Yra ir dar viena aplinkybė, kuri galėtų būti slenksčiu R.Mažeikai siekiant kitų pareigų. Penkiolika metų vadovaujantis Šiaulių teritorinei ligonių kasai, direktorius artėja prie amžiaus ribos, kuri numatyta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme. Jame teigiama, kad biudžetinės įstaigos, akredituotos antriniam ar tretiniam LNSS veiklos organizavimo lygiui, administracijos ar filialo vadovu negali būti vyresnis kaip 65 metų asmuo.
M.Mažeika skaičiuoja 61-us gyvenimo metus, taigi akivaizdu, kad, jį paskyrus ligoninės direktoriumi, visos numatytos penkerių metų kadencijos jis negalės dirbti.
Į klausimą, ar ministerijai buvo žinoma, kad konkurse dalyvavęs R.Mažeika, jam laimėjus, negalės dirbti visos kadencijos, ministro patarėja V.Srogė prisipažino, kad duomenys nebuvo pateikti. Tačiau į klausimą atsakė ir dviprasmiškai: "Ministerija tikisi, kad visi paskirti, konkursus laimėję vadovai visą jų kadencijų laikotarpį užtikrins tinkamą ir skaidrų ligoninių valdymą." Ar toks atsakymas reiškia, kad, R.Mažeiką paskyrus ligoninės direktoriumi, jam bus leidžiama dirbti visą kadenciją?
Dėl amžiaus cenzo dienraštis klausimą uždavė ir R.Mažeikai.
"Labai neetiškai kalbate. Apie amžių kalbėti nelabai etiška", – staiga pokalbį baigė R.Mažeika.
Socialdemokratų statytinis?
R.Mažeika vienuolika metų, iki 1996-ųjų, buvo Tauragės rajono centrinės ligoninės poliklinikos terapinio skyriaus vedėjas-apylinkės terapeutas. 1996 m., kai Seimo daugumą po išankstinių rinkimų sudarė socialdemokratai, jis paskiriamas Tauragės teritorinės ligonių kasos direktoriumi. 2003-iaisiais, kai valdžioje buvo socialdemokratai ir Naujoji sąjunga (socialliberalai), R.Mažeiką vadovauti Šiaulių teritorinei ligonių kasai paskiria liūdnai pagarsėjęs buvęs sveikatos apsaugos ministras Konstantinas Romualdas Dobrovolskis. Tuo metu Šiauliuose viešai kalbėta, kad toks paskyrimas – greičiausiai ne be tuomet įtakingo ir socialdemokratų paramą turinčio Šiaulių ligoninės vadovo P.Simavičiaus pritarimo.
Komentaras
Antanas Matulas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys
Apskritai bendra situacija sveikatos sistemoje yra chaotiška, o apie konkursų skaidrumą ir kalbėti neverta. Prisiminkime: ministerija bandė rajonuose minimalizuoti ligonines – tik viešumoje kilus pasipiktinimui, ministras Aurelijus Veryga bandė neigti, kad tokių planų nesama. Padarinys – iš rajonų ligoninių į didesnių miestų ligonines dirbti persikėlė nemaža dalis medikų.
Kompensuojamų vaistų problema: ministro nurodymu, kompensuojami patys pigiausi, iš kompensuojamųjų sąrašo išbraukiant kompleksinius, sudėtinius vaistus. Padariniai – masiškai prasideda komplikacijos, ypač žmonėms, sergantiems epilepsija, Parkinsono liga – ligomis, susijusiomis su smegenų veikla. Rengiamas kreipimasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, matyt, bus kreiptasi ir į Konstitucinį Teismą, nes šiukščiai pažeistos ne tik pacientų, bet ir gydytojų teisės išrašyti receptą pagal gydymo praktiką, gydytojų patirtį.
Analogiška situacija kalbant apie vaistines: ministerija yra pateikusi įstatymo projektą, kad kiekviena vaistinė privalo ne mažiau kaip 50 proc. vaistų parduoti mažiausia kaina.
Ką tik komitete svarstėme įstatymo pataisas, pagal kurias ministrui būtų leidžiama sudaryti komisiją nuspręsti, kokią paslaugą pacientui apmokėti, kokios neapmokėti. Vienas iš apmokėjimo kriterijų – jei tokia paslauga apmokama trečdalyje ES valstybių. Prisiminkime neseniai Kauno medikų atliktą unikalią operaciją, kuri ES, o gal ir visame pasaulyje atlikta pirmą kartą. Jei ne medikai, ligonis galėjo mirti. O A.Verygos norima įvesti tvarka dėl paslaugų apmokėjimo pacientą būtų pasmerkusi mirti.
Kalbant apie konkursus eiti ministerijos pavaldžių įstaigų vadovų pareigas, jau ne tik medikų bendruomenėje buvo kalbama, kad iš anksto žinoma, kas kokį postą užims. Taip buvo ir su konkursu Panevėžyje. Ir tik kilus viešam pasipiktinimui, ministras A.Veryga staiga atseit prisiminė nugalėtojo nuodėmes. Negi ministrui, jo aplinkos ratui jos iki tol buvo nežinomos, nors ne kartą buvo apie tai kalbėta?
Kalbant apie konkursą laimėjusį R.Mažeiką, tai jo, kaip mediko, kompetencija negalėčiau suabejoti. Tačiau aplinkybės, ar jis gali būti paskirtas Šiaulių ligoninės vadovu, kelia kai kurių abejonių.
Pirma, keistai skamba Vyriausiosios rinkimų komisijos rekomendacija, kad asmuo gali užimti pareigas, tačiau to daryti nerekomenduojama. Manyčiau, tokio atsakymo neturėtų būti: arba galima, arba ne. Logiškai mąstant, R.Mažeika kontroliuoja Šiaulių ligoninę, taigi, tapti jos direktoriumi lyg ir negalėtų. Galima spėti, kad tai iki šiol precedento neturėjęs faktas, tad Seimas turėtų taisyti įstatymą: greta įmonių įrašyti ir viešąsias įstaigas.
Keista situacija ir dėl aplinkybės, kad įstatymas neleistų R.Mažeikai vadovauti ligoninei visą kadenciją, mat jis anksčiau sulauks 65 metų amžiaus. Ironiška ir ne, bet nemanau, kad ministerijos atrankos komisija, prieš prasidedant konkursui, nežinojo šios aplinkybės. Gal paprasčiausiai pagalvota, kad to niekas nepastebės? Bet vėlgi kyla klausimas: ar ir Šiauliuose, kaip Panevėžyje, nugalėtojas iš anksto ministrui nebuvo žinomas?
