Aštuntos klasės mokinių lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatų vidurkis šiais metais siekia 70,2 proc., kai 2023 metais buvo 67,5 proc. Matematikos rezultatų šiemet vidurkis yra 42,6 proc., kai 2023 metais siekė 48,7 proc.

Kaip teigia NŠA, matematikos patikrinime mokiniams geriausiai sekėsi skaičiai ir skaičiavimai bei geometrija ir matavimai, sudėtingiausia buvo problemų sprendimo sritis.

Lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) patikrinimo rezultatai parodė, kad aštuntokams geriausiai sekėsi rasti informaciją ir interpretuoti, prasčiau – vertinti ir daryti tiesiogines išvadas.

Taip pat lietuvių kalbos patikrinimą laikiusiems mokiniams gerai sekėsi suprasti teksto visumą, išskirti veikėjus ir objektus. Sudėtingiau buvo dėl teksto pobūdžio ir kalbinės raiškos, nuomonės ir požiūrių.

„Šių metų lietuvių kalbos ir literatūros rezultatus į viršų kilstelėjo šiek tiek didesnis aukštesnįjį ir pagrindinį pasiekimų lygius pasiekusių mokinių skaičius. Tuo tarpu matematikoje įvyko atvirkščiai: dėl mažesnės pasiekusiųjų aukštesnįjį ir pagrindinį pasiekimų lygius mokinių dalies rezultatai žemesni. Nedidelį kilimą lyginant su praėjusiais metais rodo ir mokinių gimtųjų kalbų skaitymo rezultatai“, – NŠA pranešime patikrinimo rezultatus apibendrina agentūros direktorius Aidas Aldakauskas.

Antrus metus iš eilės aštuntokų žinių patikrinimo pasiekimai įvertinti ne tik taškais: kiekvienam dalyviui priskirtas atitinkamas pasiekimų lygis – nepasiektas patenkinamas, patenkinamas, pagrindinis arba aukštesnysis.

Nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio mokiniams devintoje klasėje bus sudaromas individualus jų mokymosi pasiekimų gerinimo planas.

Lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) patikrinime aukštesnįjį lygį pasiekė 21,1 proc. (2023 m. – 15,2 proc.) aštuntokų, pagrindinį lygį – 57,2 proc. (2023 m. – 58,4 proc.), patenkinamą lygį pasiekė – 21,3 proc. (2023 m. – 25,6 proc.). Nepasiektu patenkinamu lygiu buvo įvertinta 0,5 proc. (2023 m – 0,8 proc.) mokinių.

Matematikos patikrinime aukštesnįjį lygį pasiekė 4,6 proc. (2023 m. – 5,2 proc.) aštuntokų, pagrindinį lygį – 35,4 proc. (2023 m. – 35,0 proc.), patenkinamą – 49,8 proc. (2023 m. – 50,1 proc.). Patenkinamo lygio nepasiekė 10,2 proc. (2023 m. – 9,7 proc.) mokinių.

Aštuntokai taip pat laikė gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų ar rusų) žinių patikrinimą.

Aukštesnįjį lygį jame pasiekė 22,1 proc. (2023 m. – 24,2 proc.) aštuntokų, pagrindinį lygį – 68,5 proc. (2023 m. – 67,9 proc.), patenkinamą lygį pasiekė – 8,5 proc. (2023 m. – 7,2 proc.). Nepasiektu patenkinamu lygiu buvo įvertinta 0,9 proc. (2023 m – 0,7 proc.) mokinių.

NŠA  duomenimis, aštuntos klasės Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinime (NMPP) dalyvavo daugiau nei 28,8 tūkst. mokinių.

Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai 8 klasėje vyksta kasmet nuo 2012 metų.

Jų tikslas – suteikti objektyvią informaciją mokykloms, jų savininkams apie ugdymo proceso rezultatus ir jo tobulinimo kryptis. Patikrinimų rezultatai mokytojams, mokiniams ir jų tėvams leidžia objektyviai įvertinti mokinių žinias, gebėjimus ir atitinkamai nukreipti jų pastangas siekiant geresnių rezultatų.

Aštuntos klasės mokinių lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatų vidurkis šiais metais siekia 70,2 proc. (2023 metais – 67,5 proc.), matematikos – 42,6 proc. (2023 metais – 48,7 proc.), pranešė Nacionalinė švietimo agentūra.

„Šių metų lietuvių kalbos ir literatūros rezultatus į viršų kilstelėjo šiek tiek didesnis aukštesnįjį ir pagrindinį pasiekimų lygius pasiekusių mokinių skaičius. Tuo tarpu matematikoje įvyko atvirkščiai: dėl mažesnės pasiekusiųjų aukštesnįjį ir pagrindinį pasiekimų lygius mokinių dalies rezultatai žemesni. Nedidelį kilimą, palyginti su praėjusiais metais, rodo ir mokinių gimtųjų kalbų skaitymo rezultatai“, – sakė Nacionalinės švietimo agentūros direktorius Aidas Aldakauskas.

Agentūros duomenimis, matematikos patikrinime mokiniams geriausiai sekėsi skaičiavimai bei geometrija ir matavimai, sudėtingiausia buvo problemų sprendimo sritis.

Lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) patikrinimo rezultatai parodė, kad aštuntokams geriausiai sekėsi rasti informaciją ir interpretuoti, prasčiau – vertinti ir daryti tiesiogines išvadas.

Taip pat mokiniams gerai sekėsi suprasti teksto visumą, išskirti veikėjus ir objektus. Sudėtingiau buvo dėl teksto pobūdžio ir kalbinės raiškos, nuomonės ir požiūrių.

Jau antrus metus iš eilės aštuntokų pasiekimai įvertinti ne tik taškais: kiekvienam dalyviui priskirtas atitinkamas pasiekimų lygis (nepasiektas patenkinamas, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio mokiniams devintoje klasėje bus sudaromas individualus jų mokymosi pasiekimų gerinimo planas.

Lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) patikrinime aukštesnįjį lygį pasiekė 21,1 proc. (2023 metais – 15,2 proc.) aštuntokų, pagrindinį lygį – 57,2 proc. (2023 metais – 58,4 proc.), patenkinamą lygį pasiekė – 21,3 proc. (2023 metais – 25,6 proc.). Nepasiektu patenkinamu lygiu buvo įvertinta 0,5 proc. (2023 metais – 0,8 proc.) mokinių.

Matematikos patikrinime aukštesnįjį lygį pasiekė 4,6 proc. (2023 metais – 5,2 proc.) aštuntokų, pagrindinį lygį – 35,4 proc. (2023 metais – 35,0 proc.), patenkinamą – 49,8 proc. (2023 metais – 50,1 proc.). Patenkinamo lygio nepasiekė 10,2 proc. (2023 metais – 9,7 proc.) mokinių.

Aštuntokai dar laikė gimtosios kalbos – baltarusių, lenkų, rusų – skaitymo patikrinimus.

Gimtųjų (baltarusių, lenkų, rusų) skaitymo patikrinime aukštesnįjį lygį pasiekė 22,1 proc. (2023 metais – 24,2 proc.) aštuntokų, pagrindinį lygį – 68,5 proc. (2023 metais – 67,9 proc.), patenkinamą lygį pasiekė – 8,5 proc. (2023 metais – 7,2 proc.). Nepasiektu patenkinamu lygiu įvertinta 0,9 proc. (2023 metais – 0,7 proc.) mokinių.

Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai 8 klasėje vyksta kasmet nuo 2012 metų.

Jų tikslas – suteikti objektyvią informaciją mokykloms, jų savininkams apie ugdymo proceso rezultatus ir jo tobulinimo kryptis. Patikrinimų rezultatai mokytojams, mokiniams ir jų tėvams leidžia objektyviai įvertinti mokinių žinias, gebėjimus ir atitinkamai nukreipti jų pastangas siekiant geresnių rezultatų.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiemet aštuntos klasės nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime dalyvavo per 28,8 tūkst. mokinių.

Kaip ir ankstesniais metais, NMPP vykdomas elektroniniu būdu. Aštuntokai atliks lietuvių kalbos ir literatūros skaitymo testą, o vasario pabaigoje tikrinsis matematikos gebėjimus.

Patikrinimai pasibaigs vasario 29 dieną gimtosios kalbos (lenkų, rusų, baltarusių) skaitymo testu aštuntokams.

Šiais metais NMPP ketina dalyvauti 96,2 proc. visų aštuntų klasių mokinių. Kiek anksčiau tokie patikrinimai jau vyko ketvirtokams. Šis patikrinimas yra pasirenkamas ir privalomu taps nuo kitų mokslo metų.

Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai ketvirtoje ir aštuntoje klasėje vyksta kasmet nuo 2012 metų. Jų tikslas – suteikti objektyvią informaciją mokykloms, jų savininkams apie ugdymo proceso rezultatus ir jo tobulinimo kryptis.

Anot Lietuvos nacionalinės švietimo agentūros, patikrinimų rezultatai mokytojams, mokiniams ir jų tėvams leidžia objektyviai įvertinti mokinių žinias, gebėjimus ir atitinkamai nukreipti jų pastangas siekiant geresnių rezultatų.

9.45 val. – mokiniai Amerikoje renkasi į pirmą pamoką. Taip vėlai pamokos prasideda ne visose mokyklose, tačiau amerikiečiai mokiniai sako, kad toks tvarkaraštis kur kas geresnis.

„Galiu ruošti namų darbus, kada tik noriu. Įprastai po pamokų būnu pavargusi, todėl man patinka lankstumas, kai galiu atidėti namų darbu į šalį ir dėl jų nesijaudinti. Ir visada žinau, kad galėsiu juos padaryti rytais, nes tas laikas man patinka“, – sakė moksleivė.

„Esu pozityvesnis. Į mokyklą ateinu su šypsena, nereikia nepatenkintam ir mieguistam 7.30 val. lipti iš lovos“, – tokį pamokų tvarkaraštį gyrė ir kitas kalbintas mokyklos mokinys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Paauglių psichikos sveikata visoje Amerikoje vertinama itin prastai. Pandemijos metu vyresnių klasių moksleiviai skundėsi nuolatiniu liūdesiu arba beviltiškumo jausmu. Pakitusias nuotaikas mato ir mokyklos Lietuvoje.

Kada vaikai grįžo į mokyklas, jie buvo atpratę dirbti sociume. Buvo daugiau įtampos, susierzinimo, pykčių, patyčių, net fizinio smurto.

 

„Kada vaikai grįžo į mokyklas, jie buvo atpratę dirbti sociume. Buvo daugiau įtampos, susierzinimo, pykčių, patyčių, net fizinio smurto“, – kalbėjo Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.

Tėvai taip pat pastebėjo banguojančią mokinių emocinę būseną.

„Darželyje – tokia laisva, nepriklausoma atmosfera, ten tavęs niekas neskubina, gali trupučiuką pramiegoti. O paskui vaikai iš karto patenka į tokį griežtą režimą. Pamenu, pirmą pusmetį su abiem savo vaikais buvo neįmanoma susišnekėti vien dėl to ankstyvo kėlimosi“, – teigė Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos tėvų tarybos pirmininkė Urtė Ruškienė.

Ir nors dabar, atslūgus pandemijai, mokyklose nusistovi antipandeminė rutina, mokiniai pripažįsta jaučiantys nervinę įtampą. Sako, kad poilsis padėtų.

„Aš rytais būnu labai pikta. Visos draugės sako: „Na, gerai, palauksiu, kol praeis dvi pamokos, ir tada pradėsime kalbėti“, – teigė aštuntokė Isabelė.

„Poilsis yra svarbus. Dažniausiai per pirmą pamoką truputį dar būni mieguistas“, – porino aštuntokė Kotryna.

„Daugiau rytinio poilsio padėtų geriau pasiruošti mokyklai, įeiti į dienos ritmą“, – pritarė ir aštuntokė Airina.

„Tai turėtų būti suderinta su visokiais būreliais ir t. t. Yra vaikų, kurie ir dabar anksčiau iš pamokų išeina į visokias varžybas ir pan. Ir taip praleidžia dalį pamokų“, – svarstė aštuntokas Dominykas.

Ar vėlesnis pamokų startas tikrai geriausia išeitis, klausimas kyla ir kai kuriems pedagogams. Esą tuomet po pamokų vaikams neliktų laiko nei būreliams, nei apskritai poilsiui.

„Norėtųsi galbūt to komfortabilesnio laiko, kad vaikai galėtų ilgiau pamiegoti, galbūt ir spūsčių atžvilgiu būtų paprasčiau. Tačiau jei žiūrėtume pagal vaikų darbingą laiką, kada jie baigia, kada galėtų būti šeimose, tai, žinoma, visiems patogiau, kad pamokos prasidėtų 8 val.“, – komentavo VGTU licėjaus direktorė Lina Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė. 

Tačiau tėvai pasiryžę prisitaikyti prie pokyčių. Esą svarbiausia yra ne tai, kas patogiausia tėvams, o tai, kas geriausia vaikams.

Pamenu, pirmą pusmetį su abiem savo vaikais buvo neįmanoma susišnekėti vien dėl to ankstyvo kėlimosi

.

„Mes linkę galvoti apie savo patogumą. Taip, jei pavėlintų pamokų laiką, kai kuriems tėvams būtų nepatogu. Bet gal reikėtų galvoti ir apie vaikų psichologinę sveikatą“, – teigė U. Ruškienė.

O mokyklų nuomonės išsiskiria. Vienos įsitikinusios, kad vien galimybė ilgiau pamiegoti neišspręs visų jaunimo psichologinių problemų.  Esą svarbu ir laiku eiti miegoti, ir laiką su šeima praleisti.

„Vaikams reikia režimo. Tada turėsime ir stabilesnę, geresnę emocinę būklę“, – įsitikinusi L. Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė.

Kiti mano, kad 8 val. ryto prasidedančios pamokos – atgyvena. Ir dabar laiką reikėtų skirstyti kitaip.

„Vaikystėje ankstyvas kėlimasis pablogina vaiko emocinę būseną. Ir darbo efektyvumas iš pat ryto krenta“, – teigė R. Remeika.

Švietimo, sporto ir mokslo ministerija siūlymo vėlinti pamokas neteikia. Ir palieka spręsti pačioms mokykloms. Tik pastebi, kad per kelis darbus dirbantiems mokytojams arba daugiavaikėms šeimoms vėlesnis pamokų laikas patogus nebūtų.

NMPP šiemet laikė 25972 aštuntokai, antradienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra.

Šiemet aštuntokų skaitymo pasiekimų procentinis vidurkis siekė 67,5 proc., pernai – 67,2 proc., matematikos – 48,7 proc., pernai – 42,6 procento.

„Šių metų pasiekimų patikrinimas atskleidė, kad, skirtingai nuo ketvirtokų, kurių skaitymo ir skaičiavimo gebėjimai iš esmės yra vienodai geri, aštuntokai pasižymi kur kas didesniais skaitymo pasiekimais, o matematikoje jiems dar reikia pasistengti: pusės NMPP dalyvių pasiekimų lygis – patenkinamas“, – pranešime teigia Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Pasak jos, susirūpinti reikėtų beveik dešimtadaliui nepasiekusių patenkinamo lygio: tai rimtas signalas ir mokiniams, ir mokytojams, kad reikia papildomų konsultacijų bei papildomo darbo.

Aštuntokai pasižymi kur kas didesniais skaitymo pasiekimais, o matematikoje jiems dar reikia pasistengti.

Šiemet pirmą kartą aštuntokų NMPP pasiekimai įvertinti ne tik taškais: kiekvienam dalyviui priskirtas atitinkamas pasiekimų lygis.

Matematikos patikrinime patenkinamą lygį pasiekė 50,2 proc. aštuntokų, pagrindinį lygį – 35 proc., aukštesnįjį lygį – 5,2 proc. Patenkinamo lygio nepasiekė 9,7 proc. mokinių.

Skaitymo patikrinime patenkinamą lygį pasiekė 25,6 proc. aštuntokų, pagrindinį lygį – 58,4  proc., aukštesnįjį lygį – 15,2 proc., nepasiektu patenkinamu lygiu buvo įvertinti 0,8 proc. mokinių.

Aštuntos klasės gimtosios rusų kalbos pasiekimų patikrinime dalyvavusių mokinių pasiekimų vidurkis – 80,6 proc., gimtosios lenkų kalbos – 77,8 proc., o gimtosios baltarusių kalbos – 76,1 proc.

Gimtosios baltarusių, lenkų ir rusų skaitymo testus atliko per 2600 aštuntokų.

Informacija apie NMPP dalyvavusių 8 klasės mokinių surinktus užduočių taškus jau perduota mokykloms. NŠA ruošia NMPP rezultatų ataskaitas kiekvienam mokiniui, mokyklai ir savivaldybei. Netrukus jos turėtų pasiekti savo adresatus per Nacionalinės švietimo agentūros duomenų perdavimo sistemą KELTAS.

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, šiemet patikrinime dalyvaus daugiau nei 58 tūkstančiai mokinių iš 750 šalies mokyklų.

Kaip pranešė agentūra, šiais mokslo metais NMPP metu bus įvertinti 29481 ketvirtos ir 28481 aštuntos klasės moksleivių gebėjimai. Pernai NMPP dalyvių skaičius buvo gerokai didesnis, nes jame dalyvavo ir šeštokai.

Gruodį priimtomis Švietimo įstatymo pataisomis patikrinimų šeštoje klasėje atsisakyta, o NMPP ketvirtoje ir aštuntoje klasėje nuo 2024–2025 mokslo metų taps privalomas.

Šiais metais NMPP ketina dalyvauti 95 proc. visų ketvirtų ir aštuntų klasių mokinių. Praėjusiais metais NMPP dalyvavo 85 proc. visų ketvirtokų ir 93 proc. visų aštuntokų.

„Ruošiantis šių metų patikrinimui įgyvendinome kelias naujoves: paankstinus patikrinimo laiką, iš anksto paskelbėme matematikos, lietuvių kalbos ir gimtųjų kalbų – baltarusių, lenkų, rusų – užduočių formatus. Tai padėjo mokytojams pasitikslinti, kokio pobūdžio užduotys bus pateiktos per patikrinimą“, – pranešime cituojama NŠA direktorė Rūta Krasauskienė.

Tai padėjo mokytojams pasitikslinti, kokio pobūdžio užduotys bus pateiktos per patikrinimą.

Taip pat pakeista NMPP organizavimo tvarka: dabar mokyklos pačios skirsto mokinius į srautus ir grupes. Pasak vadovės, tai padės efektyviau vykdyti nacionalinį pasiekimų patikrinimą, atsižvelgti į mokymo proceso ypatumus, skirtingų klasių poreikius.

Kaip ir ankstesniais metais NMPP bus vykdomas elektroniniu būdu. Pirmieji savo žinias ir gebėjimus tikrinsis ketvirtokai: sausio 24–25 dienomis jie atliks skaitymo, o sausio 31 – vasario 1 dienos – matematikos testą.

Aštuntokai vasario 7–8 dienomis atliks lietuvių kalbos ir literatūros skaitymo testą, o vasario 21–22 dienomis tikrinsis matematiką. NMPP pasibaigs vasario 24 dieną gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų,) skaitymo testu. Jį atliks 2652 aštuntokai.

Šiemet pirmą kartą ketvirtokų ir aštuntokų NMPP pasiekimai bus įvertinti ne tik taškais – kiekvienam dalyviui bus priskirtas atitinkamas pasiekimų lygis, t. y. nepasiektas, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis.

Nuo kitų mokslo metų aštuntokams per NMPP nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, devintoje ar pirmoje gimnazijos klasėje bus sudaromas individualus jų mokymosi pasiekimų gerinimo planas. Numatyta, kad jiems bus skirta ne mažiau kaip 20 papildomų konsultacijų ne didesnėse nei penkių mokinių grupėse.

Šiais metais NMPP užduoties formos taip pat pritaikytos specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių grupėms – silpnaregiams, su klausos sutrikimais, turintiems autizmo spektrą, įvairiapusių raidos sutrikimų ar nežymių intelekto sutrikimų.

NMPP dalyvių gebėjimo vertinimo sistema nesikeičia: visos užduotys bus įvertintos automatiškai, elektroninė vertinimo sistema kiekvienam mokiniui užduoties atlikimo lange pateiks išsamų įvertinimą taškais.

Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai 4 ir 8 klasėje vyksta kasmet nuo 2012 metų, siekiant suteikti objektyvią informaciją mokykloms, jų steigėjams apie ugdymo proceso rezultatus.

Vienos iš sostinės mokyklų aštuntokai per nuotolinį karantininį mokymą, pasiilgę gyvo bendravimo su bendraklasiais, antrą mokslo metų savaitę išgirdo netikėtą žinią.

Kai kurie vaikai nori išeiti iš šitos mokyklos dėl paties direktoriaus. Jis vaikšto be kaukės, rėkia, pirmokus gaidžiais vadina.

„Po keturių pamokų atėjo pavaduotoja, pasakė: bus bloga naujiena. Visus išskirstė po kitas klases, visi pradėjo verkti, niekas nenori“, – kalbėjo viena moksleivė.

„Pasakė: neverkite, dvi dienas paverksit ir viskas bus gerai“, – antrino kita. Ji sakė, kad nebuvo pasiūlyta nei psichologo pagalba.

Apie klasės išskaidymą išgirdę moksleiviai puolė skambinti tėvams.

„Man paskambino, pradėjo verkti: mama, mus išskirstė. Sakau: kaip išskirstė? Sako: atėjo ir išskirstė. Sakau: tai ką daryt? Visi verkia. Ką mums daryti? Neįsivaizduoju netgi. Nenori eiti į mokyklą“, – piktinosi vienos aštuntokės mama Ingrida Buiko.

Laikinasis mokyklos vadovas Audrius Pupelis aiškino, kad išlaikyti ketvirtą aštuntokų klasę nebeapsimoka: „Pernai metais klasėje buvo aštuoniolika vaikų. Vienu momentu, praktiškai per savaitę ar dvi, išėjo trys vaikai, klasėje liko penkiolika vaikų. Mes jau į pinigėlius nebeišsitenkame“.

„Kai kurie vaikai nori išeiti iš šitos mokyklos dėl paties direktoriaus. Jis vaikšto be kaukės, rėkia, pirmokus gaidžiais vadina“, – pasakojo mokinė.

Grupelė tėvų nuėjo pas mokyklos vadovybę aiškintis, ką gali padaryti, kad klasė būtų išsaugota.

„Buvo pakeltas balsas ir pasakyta: nieko daryti nereikia, viskas yra nuspręsta“, – sakė klasės tėvų komiteto pirmininkė Olga.

Pasakė: neverkite, dvi dienas paverksit ir viskas bus gerai.

Tėvai piktinasi, kad apie klasės išskaidymą nebuvo pranešta iš anksto, neatsiklausta jų nuomonės.

„Trūksta žodžių. Čia žiaurumas vaikų atžvilgiu. Buvo pasielgta neteisingai. Mano manymu, turėtų būti kažkoks susirinkimas pranešti tėvams“, – kalbėjo Olga.

Mokyklos pinigus gauna ne už mokinių, o už klasių skaičių, o penktose–dvyliktose klasėse moksleivių gali būti iki 31. Tad, anot Vilniaus savivaldybės, kuriai pavaldi mokykla, joje jau pernai turėjo būti ne keturios, o trys dar septintokų klasės.

„Pernai mokykla turėjo keturias septintokų klases, tačiau mokinių skaičius buvo 87, kas, po 30 skaičiuojant, sutelpa į tris klases. Mokykla jau dirbo daugiau, negu gavo finansavimo“, – komentavo Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas.

Tačiau dėl to, kaip bus išskirstyta klasė, savivaldybė turi pastabų.

„Klasės pasikeitimas ir vaikams, ir tėvams – jautrus klausimas, visi tą suprantame. Manau, kad iškomunikuoti tuos dalykus, paaiškinti iš anksto yra labai reikalinga“, – pridūrė T. Gulbinas.

Švietimo ministerija patvirtino: pagal mokinių skaičių šioje mokykloje pakaktų trijų aštuntų klasių. Tačiau mažinti jų skaičių jau prasidėjus mokslo metams nederėtų.

„Tokių dalykų rugsėjo viduryje neturėtų nutikti. Šitie dalykai turi išsispręsti iki rugsėjo 1 d. Po rugsėjo 1 d., net atsitikus taip, kad keli vaikai paliko ir dėl to klasė galėtų išsiskirstyti į kitas klases, tokių dalykų neturėtų būti“, – sakė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas Aidas Aldauskas.

Vis dėlto, anot ministerijos atstovo, tėvams bei vaikams derėtų nusiraminti. Jei pasirinkta ši mokykla, vadinasi, tenkina jos ugdymo kokybė ir neturėtų būti svarbu, A ir C klasėje vaikas mokosi.

Abiturientų brandos egzaminų sesijos, prasidėjusios šią savaitę, rezultatų teks ilgokai palaukti, jaunesnių mokinių patikrinimo įvertinimai jau aiškūs. 

Kauno miesto savivaldybės atstovai portalui kauno.diena.lt teigė, kad mokyklas Kaune lankantys vaikai ir jaunuoliai užduotis įveikė geriau nei likę šalies mokiniai, nors vidurkis nėra labai geras.

„Šių metų Kauno miesto savivaldybės dešimtokų lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai 3,1 procento, o matematikos 2,6 procento aukštesni už Lietuvos  vidurkį“, – komentavo savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Martinkienė.

Lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų patikrinimo maksimalus galimas taškų skaičius buvo 60, šalies taškų vidurkis – 29,5, o Kauno miesto savivaldybės – 32,5 taško.

Matematikos pasiekimų patikrinimo maksimalus galimas taškų skaičius – 45, šalies taškų vidurkis 25,0, o Kauno miesto savivaldybės – 27,6 taško.

Prieš dvejus metus Kauno miesto savivaldybės lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu aukščiausius įvertinimus (9-10 balų ) gavo 20.02 procento dešimtos klasės mokinių, visos Lietuvos aukščiausi įvertinimai (9-10 balų ) – 14,45 proc. 

2019 metų Kauno miesto savivaldybės matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu aukščiausius įvertinimus (9-10 balų) gavo 17,64 procento dešimtos klasės mokinių, visos Lietuvos aukščiausi įvertinimai (9-10 balų ) – 10,29 proc. 

Šiųmetiniai ketvirtokai pirmą kartą tokio tikrinimo užduotis ir uždavinius sprendė prie kompiuterio ekranų, dėl ko nebegalėjo viršyti testui skirto laiko – sistema nebeleisdavo įvesti atsakymų. Anksčiau mokiniai, mokytojams leidžiant, dar galėdavo baigti užduotis. Pavyzdžiui, matematikos teste per 45 min. reikėjo įveikti 40 užduočių.

Kiek jų nespėjo su dideliu užduočių kūrėjų ritmu ir nespėjo net perskaityti visų užduočių, savivaldybės atstovė nepateikė, nes tokia informacija saugoma atskirai mokyklose.

Anot R. Martinkienės, Kauno miesto savivaldybės ketvirtokų, šiemet dalyvavusių elektroniniame nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime, lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai 2,3 procento, o matematikos 1,1 procento aukštesni už Lietuvos  vidurkį.

Kauno miesto savivaldybės surinktų taškų vidurkis skaitymo 23,0 iš 31 (šalies – 21,9), matematikos 29,5 iš 40 (šalies – 27,0) taškų. 

R. Martinkienė pridūrė, kad „dešimtokai kovo mėnesį atliko bandomuosius elektroninius pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo testus, todėl atliekant pagrindinio ugdymo pasiekimo testus  gegužės mėnesį, nesklandumų nebuvo“. 

Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinime dalyvavo ir aštuntokai. Nacionalinė švietimo agentūra akcentavo, kad „visiems mokiniams šis patikrinimas yra turimų žinių įvertinimas, parodantis, kurias žinias ir gebėjimus reikia stiprinti“.

Agentūros direktorė Rūta Krasauskienė pranešime spaudai atkreipė dėmesį, kad ketvirtokų patikrinimo rezultatai nėra naudojami svarstant, ar mokinys galės mokytis penktoje klasėje, lygiai kaip ir aštuntokų rezultatai nelemia perkėlimo į devintąją klasę. Patikrinimas nėra privalomas.

Aštuntokų matematikos surinktas šalies taškų vidurkis siekė 29,6 taško iš 50 maksimalaus galimų taškų skaičiaus, o skaitymo surinktas šalies taškų vidurkis siekė 27 taškus iš 37 maksimalaus galimų taškų skaičiaus. Šių testų atlikimui skirta 60 minučių.

Tiek skaitymo, tiek matematikos užduotys buvo parengtos ir lenkų bei rusų kalbomis mokiniams, kurie mokosi tautinių mažumų mokomąja kalba.  

Ketvirtokų ir aštuntokų pasiekimų patikrinimą sudarė skaitymo ir matematikos testai, informuoja Nacionalinė švietimo agentūra.

Ketvirtokų skaitymo pasiekimų patikrinime dalyvavo 24 tūkst. 88 mokiniai, matematikos pasiekimų patikrinime dalyvavo 24 tūkst. 207 mokiniai.

Ketvirtokų matematikos surinktas šalies taškų vidurkis siekė 27 taškus iš 40 maksimalaus galimų taškų skaičiaus, o skaitymo surinktas šalies taškų vidurkis siekė 21,9 taško iš 31 maksimalaus galimų taškų skaičiaus.

Aštuntokų skaitymo pasiekimų patikrinime dalyvavo 21 tūkst. 762 mokiniai, matematikos pasiekimų patikrinime dalyvavo 21 tūkst. 570 mokinių.

Aštuntokų matematikos surinktas šalies taškų vidurkis siekė 29,6 taško iš 50 maksimalaus galimų taškų skaičiaus, o skaitymo surinktas šalies taškų vidurkis siekė 27 taškus iš 37 maksimalaus galimų taškų skaičiaus.

„Šios klasės pasirinktos neatsitiktinai, nes jas baigus peržengiamas tam tikras mokymosi etapas. Ketvirtokai baigia pradinę mokyklą, aštuntokai – pagrindinės mokyklos pirmąjį etapą. Tačiau svarbiausia, visiems mokiniams šis patikrinimas yra turimų žinių įsivertinimas, parodantis, kurias žinias ir gebėjimus reikia stiprinti“, – sakė Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad ketvirtokų patikrinimo rezultatai nėra naudojami svarstant, ar mokinys galės mokytis penktoje klasėje, lygiai kaip ir aštuntokų rezultatai nelemia perkėlimo į devintąją klasę. Patikrinimas nėra privalomas.

Ketvirtokų kiekvieno testo atlikimui buvo skirtos 45 minutės. Tiek skaitymo, tiek matematikos užduotys parengtos ir lenkų bei rusų kalbomis mokiniams, kurie mokosi tautinių mažumų mokomąja kalba. Aštuntokų testams atlikti skirta 60 minučių. Matematikos užduotis taip pat buvo parengta ir lenkų bei rusų mokomąja kalba.

„Tarptautiniuose TIMSS tyrimuose Lietuvos ketvirtokų ir aštuntokų matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai ir toliau gerėja ir yra reikšmingai aukštesni už tarptautinius vidurkius. Palyginti su 2015 metų tyrimų rezultatais, Lietuvos ketvirtokų gamtos mokslų, o aštuntokų – ir gamtos mokslų, ir matematikos pasiekimų rezultatai stipriai pagerėjo. Lietuvoje visose srityse padaugėjo ir ketvirtų, ir aštuntų klasių mokinių, pasiekusių aukščiausią tarptautinį pasiekimų lygmenį“, – sako laikinai einantis pareigas švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Tarptautiniai kas ketverius metus vykstantys matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrimai atlikti 2019 metais, juose dalyvavo 72 šalys ir regionai.

Lietuvos ketvirtokus reikšmingai lenkia 6–8 šalių bendraamžiai

Lietuvos 4 klasės mokinių matematikos rezultatas – 542 skalės taškai. Lietuva užima 12 poziciją iš 58 šalių dalyvių, statistiškai reikšmingai Lietuvos ketvirtokus lenkia 8 šalių bendraamžiai.

Lietuvos 4 kl. mokinių matematikos 2019 m. rezultatas, palyginti su 2015 m., pakilo 7 taškais. Į Lietuvos ketvirtokų matematikos pasiekimus panašūs Airijos, Latvijos, Norvegijos (5 kl.), Austrijos ir Nyderlandų mokinių rezultatai.

Sėkmingiausi Singapūro (625 taškai), Honkongo (602 taškai), Pietų Korėjos (600 taškų) ir Taivano (Kinija, 599 taškai) mokiniai, prasčiausiai sekasi Filipinų (297 taškai) ir Pakistano (328 taškai) mokiniams.

Lietuvos ketvirtokų ir aštuntokų matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai ir toliau gerėja ir yra reikšmingai aukštesni už tarptautinius vidurkius.

Lietuvos ketvirtokų gamtos mokslų rezultatas – 538 skalės taškai. Lietuva užima 10 poziciją iš 58 šalių dalyvių, statistiškai reikšmingai mūsų šalies ketvirtokus lenkia tik 6 šalių mokiniai.

Lietuvos 4 kl. mokinių gamtos mokslų 2019 m. rezultatas, palyginti su 2015 m., pakilo 10 taškų. Į Lietuvos ketvirtokų gamtos mokslų pasiekimus panašūs Latvijos, Norvegijos (5 kl.), JAV, Švedijos, Anglijos, Čekijos, Australijos ir Honkongo mokinių rezultatai.

Sėkmingiausi Singapūro (595 taškai) ir Pietų Korėjos (588 taškai) mokiniai, prasčiausiai sekasi Filipinų (249 taškai) ir Pakistano (290 taškų) mokiniams.

Lietuvos aštuntokų rezultatai: Lietuvą lenkia tik 5–6 šalys

Lietuvos 8 kl. mokinių matematikos rezultatas – 520 skalės taškų. Lietuva užima 8 poziciją iš 39 šalių dalyvių, tačiau statistiškai reikšmingai mūsų aštuntokus lenkia tik 6 šalių mokiniai.

Lietuvos 8 kl. mokinių matematikos 2019 m. rezultatas, palyginti su 2015 m., pakilo 9 taškais. Į Lietuvos aštuntokų matematikos rezultatus panašūs Airijos, Izraelio, Australijos, Vengrijos, JAV ir Anglijos mokinių rezultatai.

Sėkmingiausi Singapūro (616 taškų), Taivano (Kinija) (612 taškų) ir Pietų Korėjos (607 taškai) mokiniai, prasčiausiai sekasi Maroko (388 taškai), PAR (389 taškai) ir Saudo Arabijos (394 taškai) mokiniams.

Lietuvos 8 kl. mokinių gamtos mokslų rezultatas – 534 skalės taškai. Lietuva užima 7 poziciją iš 39 šalių dalyvių, statistiškai reikšmingai mus lenkia 5 šalys.

Lietuvos 8 kl. mokinių gamtos mokslų 2019 m. rezultatas, palyginti su 2015 m., pakilo 15 taškų. Į Lietuvos aštuntokų gamtos mokslų rezultatus panašūs Rusijos, Vengrijos ir Australijos mokinių rezultatai.

Sėkmingiausi Singapūro (608 taškai), Taivano (Kinija) (574 taškai) ir Japonijos (570 taškų) mokiniai, prasčiausiai sekasi PAR (370 taškų) ir Libano (377 taškai) mokiniams.

Geriausi rezultatai – pradinėse mokyklose ir progimnazijose

Geriausius matematikos ir gamtos mokslų rezultatus 4 klasėje pasiekė mokiniai, kurie mokosi pradinėse mokyklose, o 8 klasėje – progimnazijų ir gimnazijų mokiniai. Ketvirtokų, kurie mokosi gimnazijose, rezultatai nesiekia Lietuvos rezultatų vidurkio visose srityje. Ir ketvirtos, ir aštuntos klasės mokinių, kurie mokosi pagrindinėse mokyklose, rezultatai taip pat nesiekia Lietuvos rezultatų vidurkio visose srityse ir yra 16–45 taškais žemesni.

TIMSS tyrimuose 2019 m. Lietuvoje dalyvavo 5 328 ketvirtų klasių mokiniai iš 281 mokyklos ir 5 513 aštuntokų iš 266 mokyklų.

Tyrimas TIMSS (angl. Trends in International Mathematics and Science Study) – tai tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrimas, kas ketverius metus vykdomas daugelyje šalių, esančių beveik visuose pasaulio žemynuose. Tyrimu TIMSS tiriami 4 ir 8 klasės mokinių matematikos ir gamtos mokslų mokymosi pasiekimai, taip pat surenkama daug aktualios kontekstinės informacijos. Tyrimas padeda šalims dalyvėms stebėti nacionalinio švietimo būklę, ją lyginti su kitų pasaulio šalių švietimu ir remiantis patikima, kiekviename cikle atnaujinama informacija, tobulinti švietimo politiką ir praktiką.