Aktyvūs klaipėdiečiai turi įtarimų, kad mieste prasidėjo iki šiol neregėti lobistiniai žaidimai, ir kai kas suinteresuotas užstatyti Atgimimo aikštę pastatais. Jau yra parengti keturi šios erdvės sutvarkymo variantai, tačiau miestiečiai viešose diskusijose aiškiai pareiškė, kad ten turi likti atvira poilsio erdvė.
Dykrai siūlo išeitį
Kai tik šią savaitę prasidėjo svarstymai dėl Atgimimo aikštės sutvarkymo, dienraščio "Klaipėda" skaitytojai į redakcijos feisbuko paskyrą įkėlė savo versiją, kaip turi atrodyti pagrindinė miesto aikštė.
Miestiečių vizijoje jokių statinių – nei modernių, nei pseudoistorinių imitacijų nėra.
Aktyvūs klaipėdiečiai siūlo išeitį – aikštę modernizuoti, buvusioje Lenino paminklo vietoje turėtų atsirasti fontanas, aplinkui – patogūs suoliukai ir skoninga žaluma.
Savivaldybės pasamdyti projektuotojai, tarp kurių ir Klaipėdos miesto tarybos narės Ramunės Staševičiūtės bendrovė "Pilis", turi savo Atgimimo aikštės matymą – nuo užstatymo iki modernizavimo, bet visais atvejais turėtų būti įrengti požeminiai garažai, skirti net 200 automobilių.
Būtent automobilių stovėjimo aikštelė ir piktina klaipėdiečius, esą garažo miesto centre neturėtų būti.
Tačiau diskusijose R.Staševičiūtė vis prašė nevartoti šios "agresyvios" sąvokos, nes tai bus ne garažas, o tik laikino stovėjimo vieta mašinoms.
Vis tiek kas duobę
Klaipėdos kultūros paveldo visuomeninės komisijos narys istorikas Dainius Elertas suabejojo, ar Atgimimo aikštės vizijos vieši svarstymai nėra demokratijos imitacija, nes diskusija rengiama darbo metu, tad dauguma norinčiųjų ten dalyvauti neturi tam jokių galimybių.
Juolab diskutuoti yra apie ką, nes jau buvo surengti bent šeši panašūs pokalbiai, ir prie bendros nuomonės neprieita.
"Tos keturios vizijos nė vienoje diskusijoje neatlaikė kritikos. Mažiausiai diskusijų kėlė tie variantai, kai buvo siūloma tik sutvarkyti aikštės aplinką ir daugiau nesikišti. O kalbant apie statinių atstatymą, tai dauguma žmonių pritarė senojo Biržos pastato atkūrimui. Bet ne aikštėje, o prie Danės upės", – pabrėžė D.Elertas.
Esą toks objektas puikiausiai derėtų su aplinka, jį atstačius, paaiškėtų masteliai, ką toje aikštėje toliau daryti.
Vis dėlto esą nereikėtų pamiršti ypatingos svarbos objekto – miesto rotušės.
"Todėl rengiant visus tuos projektus, reikėtų atkreipti dėmesį į du svarbius dalykus – gatvių tinklą ir rotušės pastatą, kuris turėtų likti neužgožtas. Dėl kitų aikštėje buvusių pastatų atstatymo – diskutuotinas dalykas. Tačiau glumina kitkas. Beveik visuose projektuose yra siekiama iškasti duobę ir įrengti automobilių stovėjimo aikštelę", – stebėjosi D.Elertas.
Kieno ausys kyšo?
Klaipėdiečiai neabejoja, kad Atgimimo aikštės atnaujinimas rūpi ne tik aktyviems miestiečiams.
Neatmetama tikimybė, kad yra suinteresuotų asmenų grupė, kurie gerokai pasipelnys iš šio projekto – kai kas gaus projektų užsakymą, kai kas laimės atstatymo konkursą.
"Neabejoju, kad yra paslėptų interesų, bet aš jų nežinau, nes niekas jų viešai nedeklaravo. Stebina, kad iki šiol nėra koncepcijos, o kas gi tuose Atgimimo aikštėje atstatytuose pastatuose bus. Kai tai paaiškės, tada taptų aiškiau ir dėl tos pačios aikštės sutvarkymo, ir dėl jos paskirties", – įsitikinęs D.Elertas.
Planuotojai pabrėžia, kad ten galėtų būti savivaldybės pastatas arba daugiafunkcis statinys, kitaip tariant, dar vienas prekybos centras.
Būtų taip, kaip Vilniuje
Ne kartą nuskambėjo, kad prasminga būtų parduoti turimus savivaldybės pastatus ir už tuos pinigus pradėti statyti naujus būtent Atgimimo aikštėje.
Tuomet esą nereikėtų rūpintis pastatų priežiūra, jie būtų perduoti verslininkams valdyti koncesiniais pagrindais, o miesto valdžia tas patalpas iš jų nuomotųsi.
Jei tikėtume šia versija, tai atsakymas, kas turi didžiausią interesą užstatyti Atgimimo aikštę, paaiškės tada, kai bus įvardytas dabartinių savivaldybės pastatų Liepų gatvėje pirkėjas.
Veikiausiai jis pretenduotų ne tik į statytoją, bet ir būsimų pastatų užstatytoje aikštėje koncesininką, iš kurio savivaldybė galėtų nuomotis administracines patalpas.
Panašus modelis buvo Vilniuje, bet Artūro Zuoko laikų savivaldybės variantas esą finansiškai nepasitvirtino.
Sąmokslo teorijos nepagrįstos?
Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas, kuris Atgimimo aikštės atgaivinimo idėją puoselėja jau lygiai 20 metų, mano, kad jokių paslėptų interesų šiuo atveju nėra ir niekieno ausys čia nekyšo.
"Didžiausias ausis turi asilas. Tas ieškojimas galimų interesantų, kai dar niekas nepradėta, nepagrįstas. O įtarinėti, jog kažkas iš to turės kokią naudą, yra didžiausia kvailystė. Apmaudu, kad žmonės tokias kalbas kursto, nes turbūt per savo gyvenimą nieko geriau negali sugalvoti, tik lieti pagiežą. Tokių žmonių visada buvo, ir nieko čia nepadarysi", – dėstė V.Čepas.
Esą interesą sutvarkyti aikštę turėtų turėti visi miestiečiai. Anot vicemero, dažnai žmonės keikia naujoves, ir tokių pavyzdžių istorijoje daug.
Taip žmonės pradžioje baisėjosi statomu Barselonos miestu ar Eifelio bokštu Paryžiuje.
"Mano nuostata – paprasta, visuomenė turi pateikti, ko jie nori toje aikštėje. Tik tada bus aišku, ką ten daryti. Manau, kad ta aikštė turėtų būti sumažinta, nes dabar ten nėra traukos centro. Mes turime visuomenės atsiklausti ir pagaliau sutvarkyti tą aikštę", – tikino V.Čepas.
Keturi Atgimimo aikštės sutvarkymo variantai
1. Siūloma aikštę užstatyti. Ji taptų pritaikyta komercinei ir visuomeninei veiklai.
2. Aikštė liktų tokia, kokia yra šiuo metu, – neužstatyta. Veikiausiai būtų pakeista jos danga, atsirastų suoliukų ar panašių objektų. Šį variantą savivaldybei įgyvendinti būtų lengviausia. Miesto biudžete tam lėšų pakaktų, tačiau aikštės lankomumas, tikėtina, nepasikeistų.
3. Aikštėje atsirastų statinių. Jie turėtų papildyti uostamiesčio rotušės bei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro funkcijas. Svarstoma, kad čia galėtų įsikurti savivaldybė arba privatus verslas.
4. Vadinamasis dalinis užstatymas. Aikštėje atsirastų pastatų, tačiau būtų išlaikyta ir dalis erdvės.
Visais pasiūlytais variantais aikštėje planuojama ir požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Prie jos dar šlietųsi viešieji tualetai bei nedidelės komercinės patalpos.
