„Bus etatų mažinimas, tai bus neženklus etatų mažinimas – apie 5 proc. šiame etape“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.

Pasak jo, šiuo metu peržiūrimos kai kurių darbuotojų funkcijos, tik tada bus priimti sprendimai dėl atleidimų.

„Dabar mes peržiūrime visų darbuotojų funkcijas, kadangi mes jau dabar dirbame puse savo pajėgumų daugiau nei pusantrų metų ir artimiausiu periodu numatomas tas stovėjimas, dalis perteklinių funkcijų šiuo metu jau yra, visa tai peržiūrima, kaip būtų galima padengti kitų darbuotojų funkcijomis ir visa tai išgryninus bus etatų mažinimas“, – kalbėjo „Achemos“ vadovas.

„Sodros“ duomenimis, įmonėje dirba 1250 žmonių. 

Anot R. Miliausko, laikinai sustabdžius veiklą dalis darbuotojų bus išleista į prastovas pusei mėnesio, dalis – visam mėnesiui. 

„Yra priimti principiniai sprendimai, kaip žmonės dirbs tiesiogiai aptarnaudami, jie į prastovas eina dalines – pusę mėnesio ir visą mėnesį, šiuo metu sudaromi grafikai“, – sakė R. Miliauskas.

Anot jo, prastovos bus apmokamos taip, kaip numatyta Darbo kodekse: „Priimtas sprendimas, kad prastovų apmokėjimas bus pagal Darbo kodeksą“.

Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius BNS trečiadienį sakė, kad pelningai pirmąjį pusmetį dirbusi „Achema“ už prastovas galėtų mokėti ne pagal Darbo kodeksą – tai yra 40 proc. vidutinio atlyginimo išmokas, o pademonstruoti socialinę atsakomybę ir mokėti, pavyzdžiui, 50-70 proc.

R. Miliauskas nekomentavo bendrovės pirmojo pusmečio rezultatų, nes jie skaičiuojami finansiniams metams pasibaigus ir pridūrė, kad pastaruosius du mėnesius ji dirbo nuostolingai dėl didėjančių kaštų ir ilgalaikių įsipareigojimų.

„Pati „Achema“ rezultatų neskaičiuoja pusmečiais ar ketvirčiais, periodas yra metinis, tikrai šiuo metu nekomentuosime, tik galiu pabrėžti, kad jau antrą mėnesį įmonė dirba nuostolingai, ženkliai, rekordiškai kylant dujoms, tie ilgalaikiai kontraktai su trąšų pardavimai jau neleidžia dirbti pelningai“, – spaudos konferencijoje sakė „Achemos“ vadovas.

„Achema grupės“ valdybos pirmininko pavaduotojo Gintaro Balčiūno teigimu, tai M. Sinkevičiaus komentarai yra politikavimas. 

„Labai gaila, kad Lietuvoje ir toliau kai kurie politikai, užuot realiai padėję verslui bei gyventojams šiuo visiems sunkiu metu, tai supranta tik kaip dar vieną progą „užlipti ant bačkos“ bei garsiai politikuoti ir samprotauti apie verslo socialinę atsakomybę ir panašiai, patys dėl to realiai elgdamiesi priešingai“ – BNS atsiųstame komentare sakė G. Balčiūnas.

„Jonavos savivaldybė nuo rugsėjo panaikino maršrutinių autobusų susiekimą su „Achema“ bei kitomis įmonėmis, esančiomis industriniame parke, perkeldama šią naštą įmonėms ir jų darbuotojams, kurie sumoka didžiąją dalį mokesčių į savivaldybės biudžetą“, – pridūrė jis.

„Achemos“ generalinis direktorius sako, jog nuo rugsėjo įmonė pajamų beveik neturės, o nuostoliai sieks „dešimtimis milijonų“.

„Tai bus minimalios pajamos, kurios nedengs nei pastovių, nei energetinių kintamų kaštų, kiekvieną mėnesį gamyklos rezultatai bus minusiniai, dešimtimis milijonų minusiniai“, – sakė R. Miliauskas.

Anot jo, pagal dabartinius planus gamyklos veikla bus stabdoma iki gruodžio, tačiau gali būti reaguojama į pokyčius gamtinių dujų ir trąšų rinkose.

„Stovėjimo grafikai skaičiuojami iki gruodžio pirmos dienos, kiekvieną savaitę stebima situacija rinkose, dujų ir trąšų, pasikeitus bus kiti sprendimai “, – kalbėjo R. Miliauskas.

Jo teigimu, norint dirbti konkurencingai dujų megavatvalandė turėtų kainuoti 90 eurų, o ne 280 eurų.

„Kad Europos gamintojai galėtų būti konkurencingi – ne tik mūsų gamykla yra stabdoma – visi Europos gamintojai arba stovi, arba nepasileido, dujų kaina, lyginant ją su šiandienine kaina – 280 eurų, tai turėtų nukristi iki 90 eurų, kad galėtume konkurencingai parduoti trąšas“, – sakė R. Miliauskas.

Jeigu aukšta dujų kaina laikysis artimiausius 1-2 metus, bendrovė tokių sąnaudų neatlaikys, teigė R. Miliauskas.

„Tikrai įmonė negalės atsilaikyti prie tokių didelių energetinių sąnaudų, nes mes jas šaltuoju periodu turime agregatus tam tikrus šildyti, juos nesugadinti, tokių sąnaudų ilgai patirti negalėsim“, – sakė „Achemos“ generalinis direktorius.

Registrų centrui pateikti duomenys rodo, kad „Achema“ pernai gavo 590,3 mln. eurų pardavimo pajamų – 57 proc. daugiau nei 2020 metais, ir uždirbo 53,2 mln. eurų grynojo pelno – 13 proc. mažiau nei 2020 metais. Šiemet įmonė tikėjosi gauti 596 mln. eurų pagrindinės veiklos pajamų, rašoma įmonės 2021 metų veiklos ataskaitoje.

Šiemet „Achema“ akcininkams, kurių didžiausia – „Achemos grupė“, BNS skaičiavimais, išmokėjo 67,9 mln. eurų dividendų – įmonės interneto svetainėje nurodoma, kad balandį akcininkai nutarė už 2021 metus išmokėti 103,44 euro dividendų akcijai.

Pernai įmonė akcininkams išmokėjo 47,65 mln. eurų dividendų už 2020 metus, o užpernai – 23,99 mln. eurų už 2019 metus.  

„Klientams vis dažniau renkantis alternatyvius siuntimo būdus bei mažėjant jų srautui pašto skyriuose, priėmėme sprendimą mažinti darbuotojų skaičių. Suprantame, kad šis sprendimas yra skaudus ir sudėtingas, tačiau privalome jį priimti“, – pranešime teigė Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė. 

Bendrovė planuoja atleisti maždaug 600 iš 3,7 tūkst. darbuotojų. Jų išeitinėms išmokoms numatoma skirti apie 800 tūkst. eurų.

Pasak Lietuvos pašto vadovės, įmonė darbuotojus atleisti planuoja nuo birželio iki lapkričio.

„Didžioji atleidžiamų darbuotojų dalis bus laiškininkai bei klientų aptarnavimo specialistai, taip pat mažės darbuotojų ir logistikos grandinėje bei administracijoje“, – BNS sakė A. Sungailienė.

„Paraleliai investuosime į darbuotojų darbo sąlygų gerinimą: šiemet darbo užmokesčio didinimui skirsime 2,6 mln. eurų, dauguma laiškininkų bus aprūpinti naujais tarnybiniais automobiliais, taip pat didžiajai daliai darbuotojų užtikrinsime penkių darbo dienų savaitę“, – pridūrė ji.

Reaguodama į situaciją ir šiais metais toliau kylančias sąnaudas bendrovė skelbia jau priėmusi sprendimą didinti paslaugų tarifus.

Didžioji atleidžiamų darbuotojų dalis bus laiškininkai bei klientų aptarnavimo specialistai.

„Paslaugų tarifų kėlimas vyksta keliais etapais: nuo sausio jau įsigaliojo nauji, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) patvirtinti universaliųjų pašto paslaugų tarifai. Artimiausiu metu vėl planuojame teikti pasiūlymą RRT dėl šių įkainių atnaujinimo. O vasarą keisis paslaugų įkainiai verslo klientams: pokytis apims ir verslo bei viešojo sektoriaus laiškų tarifus, ir „LP express“ paslaugų įkainius“, – BNS teigė A. Sungailienė.

RRT nurodo, kad nuo sausio korespondencijos siuntų bei Lietuvoje siunčiamų siuntinių tarifai vidutiniškai didėjo 10 proc., į užsienį – 14 proc.

Pasak A. Sungailienės, pagrindinė nuostolingų metų priežastis buvo pasikeitusi pajamų struktūra.

„Iki šiol didžiausią bendrovės pajamų dalį sudarydavo pajamos iš tradicinių pašto paslaugų, tai yra tų, kurios teikiamos pašto skyriuose ar per laiškininkus. Antrąjį 2021 metų pusmetį šios pajamos susitraukė daugiau nei trečdaliu ir šiais metais toliau traukiasi“, – teigė A. Sungailienė.

Pašto vadovės teigimu, šį kritimą lėmė pernai liepą panaikinta PVM lengvata siuntoms ne iš ES šalių – antrąjį pusmetį jų srautas krito 64 proc. Tuo metu netradicinės pašto paslaugos per metus augo: siuntos paštomatais – 67 proc., tarptautinio pašto tarpininkavimo paslaugos – 126 proc.

Lietuvos pašto teigimu, pernai 6 mln. eurų padidėjo bendrovės veiklos sąnaudos, iš kurių apie 40 proc. sudarė darbo užmokestis. Tarptautinio pašto vežimo bei atsiskaitymo su užsieniu išlaidos sudarė apie 30 proc. visų sąnaudų.

Lietuvos paštas 2021 metais gavo per 111 mln. eurų pajamų – 0,8 proc. mažiau nei 2020 metais (112 mln. eurų) ir patyrė 6,4 mln. eurų grynojo nuostolio, kai 2020 metais jos pelnas siekė 1,6 mln. eurų.

„Pagal mūsų paskaičiavimus, tas skaičius yra mažesnis nei skelbia LTG. Mažesnis ne dešimtimis, o keliais šimtais. Sutarėme, kad įvardintas skaičius yra tik maksimalus, koks gali būti, mes dar dėl to kalbėsime, dėl kiekvienos pozicijos kalbėsime, regionų, vietinės struktūros. Mane nustebino vadovų pareiškimas, kad su profsąjungomis suderinta, ta informacija nėra visai tiksli“, – ketvirtadienį BNS sakė Artūras Černiauskas.

LTG ketvirtadienį pranešė, jo planuoja atleisti maždaug 2 tūkst. darbuotojų: apie 1,2 tūkst. – iš antrinės įmonės „LTG Cargo“, apie 500 – „LTG Infra“, apie 300 – LTG. Grupė atsisveikins ir su maždaug ketvirtadaliu įvairaus lygmens vadovų.

A. Černiauskas vėliau patikslino, kad jis informuotas tik apie planuojamų atleisti LTG „Infra“ ir „LTG Cargo“ darbuotojų skaičių, tačiau tikino, kad ir jų gali būti keliais šimtais mažiau. 

„Mums buvo pranešta apie 1,7 tūkst. darbuotojų atleidimą, nes LTG – vadovai, to nežinau – kalbame apie LTG „Infra“ ir „LTG Cargo“, o „LTG Link“ – keleivių pervežimo tai iš viso neliečia šioje situacijoje. Tas skaičius nedidės, bet mažesnis gali būti keliais šimtais“, – teigė geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas.

Bandėme siūlyti dirbti ne pilną darbo dieną ir išsaugoti darbo vietą, bet mes nežinome, kiek laiko taip reikėtų dirbti.

„Labiausiai liečia (atleidimai – BNS) krovinių pervežimą – tai mašinistai, vagonų prižiūrėtojai, kalnelių prižiūrėtojai, konduktoriai, daug kas susiję su krovinių vežimu iš Rytų, kai kurios stotys Baltarusijos pasienyje yra beveik konservuojamos, eismas ten beveik sustojęs. Lieka vietiniai pervežimai, Kaliningrado tranzitas ir nedaug veiklų, kurioms sankcijos netaikomos“, – kalbėjo A. Černiauskas.

Anot jo, planuojant atleidimus būtina įvertinti, ar likę žmonės sugebės užtikrinti kelių saugumą ir priežiūrą, neaišku, kiek darbuotojų prireiks, jeigu per Lietuvą iki Klaipėdos uosto bus vežami grūdai iš Ukrainos.

„Mums svarbios konkrečios pozicijos, ar likę darbuotojai sugebės užtikrinti tas funkcijas, saugumą ir priežiūrą kelių, ar užteks mašinistų. O jeigu situacija pasikeis? Mes kalbamės su darbuotojais regionuose, jie sako, kad nebus palikta užtektinai žmonių arba grafikai nesiderina. Vadovai irgi akcentavo, kad situacija nėra visiškai aiški, kas dirbs, kas ne. Neaišku ir su ukrainietiškais grūdais, kaip tie pervežimai bus“, – kalbėjo A. Černiauskas.

Pasak profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko, buvo svarstomas ir darbo krūvio mažinimas išlaikant darbo vietas, tačiau šio varianto atsisakyta.

„Bandėme siūlyti dirbti ne pilną darbo dieną ir išsaugoti darbo vietą, bet mes nežinome, kiek laiko taip reikėtų dirbti, ar tai tęsis mėnesį, ar metus, ar ilgiau. Bet tokiu atveju mažėtų atlyginimai, kompensacijos, tad tokio sprendimo atsisakyta, šis variantas tinkamas tik esant konkrečiai datai“, – BNS sakė A. Černiauskas.

LTG grupės bendrovėse dirba apie 9,2 tūkst. darbuotojų.

Bendrovė pranešė, kad šiemet perveš maždaug dukart mažiau krovinių – apie 26,5 mln. tonų. Tai bus didžiausias krovinių apimčių kritimas ir mažiausias pervežtas krovinių kiekis per įmonės veiklos istoriją. Dėl to grupė šiemet gali netekti apie 150 mln. eurų pajamų.

Darbuotojai bus atleidžiami iš „Air France“ ir regioninio oro linijų padalinio „Hop!“.

Po susitikimo tarp vadovų ir personalo atstovų paskelbtame pranešime teigiama, kad „Air France“ bus atleista 6 560 iš 41 000 darbuotojų, o „Hop!“ – 1 020 iš 2 420 darbuotojų.

Šeštadienio vakarą išplatintame pranešime spaudai sakoma, kad gali būti panaikinta apie 350 darbuotojų funkcijos arba jos gali būti perkeltos į kitą šalį.

Dabar „Barclays“ Vilniuje dirba daugiau nei 1,1 tūkst. darbuotojų.

Pasak „Barclays“ operacijų centro Lietuvoje vykdomojo direktoriaus Mariano Andrade Gonzalezo (Mariano Andradės Gonsaleso), šis sprendimas susijęs su ilgalaike globalia banko strategija bei procesų optimizavimu.

„Kaip bet kuri kita didelė organizacija, „Barclays“ nuolat peržiūri savo veiklą visame pasaulyje. Tokiu būdu siekiama, kad bendrovės struktūra ir lokacijos, kuriose ji veikia, užtikrintų didesnį veiklos efektyvumą. Dėl to nuolat svarstome įvairias galimybes optimizuoti savo veiklą visame pasaulyje, įskaitant JAV, Indiją, Aziją ir Ramiojo vandenyno regioną bei Jungtinę Karalystę ir Europą, o joje – ir Lietuvą. Pabrėžiame, kad šie svarstymai vyksta globaliu lygmeniu, ir yra visiškai nesusiję su Lietuvos investicine aplinka“, – pranešime teigia jis.

Centro Lietuvoje vykdomojo direktoriaus teigimu, bendrovė apie tai jau informavo visas suinteresuotas šalis, o šiuo metu vyksta konsultacijos su darbo taryba.

„Dėl tolimesnės „Barclays“ strategijos Lietuvoje, įskaitant Vilniuje veikiančią verslo startuolių darbo erdvę „Rise Vilnius“, šiuo metu daugiau jokių sprendimų nėra priimta“, – teigia M. Andrade Gonzalezas.

„Barclays“ technologijų centras Vilniuje pradėjo veikti 2010 metų gegužę. „Barclays“ IT centras veikia „Green Hall“ centre, esančiame dešiniajame Neries krante. 2014 metais „Barclays“ atidarė žmogiškųjų išteklių valdymo centrą, esantį šalia „Ozo“ parko ir „Siemens“ arenos įsikūrusiame „Gama“ verslo centre.