Pataisoms pritarė 116 parlamentarų, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė penki, pranešė Seimo kanceliarija.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad ateityje sprendimai bus priimami įprastai, kaip dėl visų panašių objektų – atominių, atliekų deginimo ar kitų gamyklų – bus vertinamas poveikis aplinkai ir poveikis žmonių sveikatai.

„Šiuo metu galiojanti įstatymo versija yra tokia, kad Vyriausybė sprendžia dėl tokių objektų, kurie yra 20 kilometrų atstumu ir gali būti žalingi visuomenei ir sveikatai. Įstatymas tikslinamas, reglamentuojant, kad sprendimai bus priimami įprasta tvarka, kaip dėl visų panašių objektų – ar tai būtų atominė elektrinė, ar atliekų tvarkymas, ar kita gamykla – bus vertinamas poveikis aplinkai ir poveikis sveikatai“, – pranešime sakė S. Gentvilas.

Anot jo, pataisomis  įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas.

Įstatyme atsisakyta reguliavimo, susijusio su tokių jėgainių pripažinimu valstybinės reikšmės objektais. Dėl to atsisakoma ir nuostatos dėl 20 km atstumo nuo kogeneracinių jėgainių. Be to, įstatymas ir toliau nustato, kad kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos tik išrūšiavus likusios perdirbti netinkamos atliekos.

Aplinkos ministras sako, kad valdantieji priimdami dabar antikonstitucinėmis pripažintas nuostatas siekė nuraminti visuomenę. Tuo metu opozicija įsitikinusi, kad tokių elektrinių statyba buvo politizuojama, pataisomis bandyta varžyti ūkinę laisvę.

„Diskusijos apie naujas (jėgaines –  BNS) sunkiai tikėtinos. Abejoju, kad tokio tipo jėgainių dar galėtų atsirasti. (...) Dabar kalbame apie esamų trijų kogeneracinių elektrinių pajėgumus ir poreikį atliekų deginimui... Energijos gamybai poreikį matome, bet dėl pačių atliekų kiekio klausimas kyla, nes skatiname perdirbti, rūšiuoti, mažinti pakuočių, o tai reiškia, kad kuro toms elektrinės kuo toliau, tuo bus mažiau, ir skaičiai rodo, kad atliekų gali nepakakti energijai gaminti, reiks kito kuro“, – BNS sakė aplinkos ministras. 

„Tas projektas, kuris buvo jau prasidėjus elektrinių statyboms, buvo bandymas nuraminti visuomenę, bet, kaip matome, turbūt pažeidžiant Konstituciją“,  – pridūrė jis.

K. Mažeika mano, kad atstumas nuo atliekų deginimo jėgainių iki gyvenamųjų vietovių turi būti nustatytas, tačiau kiekvienu atveju jis turi būti įvertintas atskirai, vertinant poveikį aplinkai.

„Kai kuriais atvejais galbūt reikia ne 20 kilometrų, o 30 kilometrų ar dar toliau, o kitais atvejais galbūt užtenka ir kelių kilometrų. Į tai turi atsakyti ekspertizės, studijos, aplinkosaugos aplinkybės, vėjo vyraujančios kryptys, gyventojų ar miško tankumas. Yra daugybė faktorių, kuriais remiantis turi būti nustatytas optimalus ir tinkamas atstumas“, – aiškino jis.

Opozicija: pataisomis atliekų deginimo jėgainių statyba buvo politizuojama

Seimo narys konservatorius Mykolas Majauskas, sako, jog KT sprendimas pripažinti antikonstitucinėmis įstatymo pataisas, leidusias atliekų deginimo jėgaines statyti tik toliau nei 20 kilometrų nuo gyvenviečių, yra svarbus signalas investuotojams – sustabdžius jau įgyvendinamus projektus būtų prarastos šimtamilijoninės ES lėšos ir  investicijos į šalies energetikos infrastruktūrą.

„Atliekų deginimo gamyklos sudaro galimybę efektyviau panaudoti komunalines atliekas perdirbant jas į pigią šilumos energiją. Tuo pačiu tai mažina išmetamų anglies dioksido dujų kiekį, nes mažiau reikia atliekų vežti į sąvartynus“, – pranešime sakė M. Majauskas, 2018 metais inicijavęs kreipimąsi į KT. 

Anot jo, ES yra apie 500 atliekų deginimo gamyklų, dauguma jų pastatytos miestų centrinėse dalyse, nes deginimo metu gaunama šilumos energija turi būti panaudojama kuo efektyviau ir transportuojama kuo mažesniu atstumu iki vartotojų.

„Todėl Seimo priimtas sprendimas leisti atliekų deginimo gamyklas, tačiau ne arčiau kaip 20 km iki gyvenamųjų teritorijų, yra neproporcingas ūkinės laisvės suvaržymas ir praktiškai neįgyvendinamas, nes nėra Lietuvoje tokių vietų, kurios būtų nutolusios daugiau nei 20 km atstumu nuo gyvenamosios teritorijos“, – sakė M. Majauskas.

Pasak jo, KT kartu atšaukė Atliekų įstatymu įtvirtintą draudimą deginti komunalines atliekas energijos gamybai ir kartu sustabdė valstybės institucijų kišimąsi bei konkurencijos ribojimą šilumos energijos gamyboje.  

Pasak Seimo Aplinkos pasaugos komiteto nario Simono Gentvilo, įstatymu reglamentuota tokių jėgainių statyba buvo politizuojama, o KT dabar parodė, kad „valstiečių“ siekis sustabdyti Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių statybą buvo pigus populizmas.

„KT įrodė, kad tai buvo antikonstitucinės pataisos. Buvo pigiai politikuojama tokiu projektu. „Valstiečiai“ darė viską kad šituos projektus sustabdytų ir tai naudojo prieš D. Grybauskaitę Sauliaus Skvernelio rinkimų kampanijoje (prezidento rinkimų – BNS)“, – BNS teigė parlamentaras.

Pasak jo, „valstiečiai“ nieko nepadarė, kad sustabdytų šiuos projektus, tik priėmė įstatymą, kurį KT pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai.  

Pataisas rengė valdantieji, rėmė dalis opozicijos

Seime pataisas dėl 20 km atstumo nuo jėgainių iki gyvenviečių dar 2016 metų rugsėjį registravo „valstiečiai“ Rima Baškienė, Valerijus Simulikas ir Povilas Urbšys, vėliau palikęs šią frakciją, bei konservatorius Algis Strelčiūnas.

„Valstietis“ Naglis Puteikis prisijungė 2017 metų birželį o 2018 metų kovą – buvęs „valstietis“ Vytautas Bakas, Aplinkos apsaugos komiteto narys socialdemokratas Linas Balsys ir jo frakcijos kolega Algimantas Salamakinas, konservatoriai P. Saudargas ir Kazys Starkevičius. Jie pasiūlė pataisą, kad dėl jau pradėtų atliekų deginimo jėgainių statybos ir jų veiklos Vyriausybė priimtų sprendimus atsižvelgdama į visuomenės interesus. 

Vyriausybė Seimui tuomet rekomendavo pataisoms nepritarti, bet Seimas balsavo kitaip, atmetęs ir prezidentės Dalios Grybauskaitės veto. Bet tada valdantieji pareiškė nebesieksią 20 km atstumo reikalavimo – tuometinis Aplinkos apsaugos komiteto vadovas „valstietis“ K. Mažeika 2018 metų lapkritį  įregistravo tai numatančią pataisą.

Tada K. Mažeika BNS sakė, kad „valstiečių“ frakcija, anksčiau palaikiusi nuostatą dėl 20 km atstumo,  palaikytų jo pasiūlymą. Jis pripažino, kad naują pataisą paskatino prezidentės abejonės. 

Tačiau K. Mažeikos pataisa Seime taip ir liko nesvarstyta, o 2018-ųjų lapkričio pabaigoje V. Simulikas pasiūlė ne tik palikti 20 km atstumo reikalavimą, bet ir nustatyti, kad tokios jėgainės būtų statomos tik ten, kur gyventojų tankumas mažesnis negu 1 tūkst. kvadratiniame metre – esą taip siekiama apsaugoti Vilniaus, Kauno ir kitų didžiųjų miestų gyventojus nuo tokių elektrinių neigiamo poveikio žmonių sveikatai bei aplinkai.

Dėl Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų 2018-ųjų rudenį į KT kreipėsi 31 Seimo narys iš opozicijos. Kreipimąsi parengė konservatorių, liberalų ir socialdemokratų frakcijų nariai bei tuomet valdančiųjų  socialdemokratų darbo frakcijai priklausęs Algirdas Butkevičius.

Parlamentarai pabrėžė, jog pataisos ginčija jau statomas jėgaines, leidžiant Vyriausybei apriboti iki įstatymo įsigaliojimo Vilniuje ir Kaune pradėtas statyti jėgaines. Be to, anot jų, atsižvelgus į Lietuvos gyventojų tankumą ir pasiskirstymą šalyje, tokių jėgainių būtų neįmanoma statyti praktiškai visoje šalies teritorijoje.

Premjeras S. Skvernelis anksčiau kritikavo abu projektus, bet kartu tikino neturintis asmeninio intereso dėl Vilniaus projekto, nepaisant to, jog gyvena netoli statomos jėgainės.

Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę baigia statyti valstybės valdoma „Ignitis grupė“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Kauno jėgainė jau bandoma ir komercinę veiklą pradės pavasarį, o Vilniaus – rudenį. Klaipėdoje atliekos deginamos nuo 2013 metų.

Teismas nutarė, kad toks reikalavimas yra neproporcingas.

KT taip pat paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos, kuriomis Vyriausybei pavesta nustatyti tokių jėgainių pripažinimo valstybinės reikšmės projektais kriterijus bei Vyriausybės nutarimu jau patvirtinti kriterijai, taip pat leista priimti sprendimus dėl jau pradėtų įgyvendinti projektų tolesnio įgyvendinimo.

Dėl šių pataisų 2018-ųjų rudenį į KT kreipėsi 31 Seimo narys iš opozicijos. Kreipimąsi parengė konservatorių, liberalų ir socialdemokratų frakcijų nariai bei tuomet valdančiųjų  socialdemokratų darbo frakcijai priklausęs Algirdas Butkevičius.

KT teigimu, Konstitucijoje įtvirtinta ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti – ji gali būti ribojama siekiant užtikrinti bendrą tautos gerovę, saugoti nuo kenksmingų poveikių žmonių sveikatą ir aplinką, atlyginti gamtai padarytą žalą. Tačiau siekiant šių tikslų būtina laikytis konstitucinio teisinės valstybės principo – teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui.

„Išsikeltas tikslas – sumažinti neigiamą atliekų deginimo įrenginių poveikį visuomenės sveikatai – gali būti pasiektas kitomis, atliekų deginimo ūkinę veiklą mažiau varžančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, nustatant pareigą atlikti privalomą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, kurio metu, be kita ko, atsižvelgus į planuojamos ūkinės veiklos vietą, įvertinamas šios ūkinės veiklos poveikis aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai“, – rašoma KT pranešime.

Todėl, anot KT, reikalavimas atliekų deginimo jėgaines statyti ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamosios teritorijos, kuris nėra grindžiamas objektyviais kriterijais, neproporcingai apsunkina galimybė atliekas tvarkyti aplinkai ir visuomenės sveikatai palankiausiu būdu.

KT teigimu, įstatymo pataisomis suteikiant Vyriausybei teisę priimti sprendimus dėl jau pradėtų atliekų deginimo jėgainių projektų ateities, numatant galimybę juos apriboti arba iš viso nutraukti, paneigiami tokių jėgainių plėtotų teisėti lūkesčiai, be to, nėra aišku, kaip Vyriausybei priimant sprendimus dėl jau pradėtų projektų tolesnio įgyvendinimo būtų taikomas visuomenės sveikatos interesų kriterijų, į kurį jau buvo atsižvelgta atliekant minėtų projektų poveikio aplinkai vertinimą.

Įstatymo reikalavimas, kad atliekų deginimo jėgainės turi atitikti Vyriausybės nustatytus kriterijus, pagal kuriuos jos pripažįstamos valstybinės reikšmės objektais, KT vertinimu, yra esminė po rūšiavimo likusių ir perdirbti netinkamų komunalinių atliekų deginimo ūkinės veiklos vykdymo sąlyga.

KT vertinimu, tokie kriterijai turi būti nustatomi ne Vyriausybės nutarimu, kaip yra dabar, o įtvirtinti įstatyme, nes pagal Konstituciją tai leistų užtikrinti viešąjį interesą, kad atliekos būtų tvarkomos tinkamai, nekeltų grėsmės aplinkai ir visuomenės sveikatai. Kriterijus, nustatytus Vyriausybės nutarimu patvirtintame Valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo ir pripažinimo tvarkos apraše, KT pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai.

Tačiau KT taip pat pažymėjo, kad jo sprendimas nukreiptas į ateitį, todėl nutarimas dėl kriterijų prieštaravimo Konstitucijai nėra pagrindas ginčyti teisės aktų, priimtų vadovaujantis jais, atitiktį Konstitucijai.

Į KT parlamentarai 2018-ųjų rudenį kreipėsi po to, kai Seimas pasipriešino tuometinės prezidentės Dalios Grybauskaitės veto pataisoms, sugriežtinančioms atliekų deginimo jėgainių statybas.

Vyriausybė pernai lapkritį ketino spręsti dėl kogeneracinių jėgainių projektų Vilniuje ir Kaune tolesnio įgyvendinimo. Ministrų kabinetas turėjo įvertinti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymą, kad projektai būtų įgyvendinami toliau, tačiau buvo nuspręsta šio klausimo kol kas nesvarstyti.

SAM siūlė pritarti Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektų pabaigimui, remdamasi jau atliktų poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimų rezultatais, kad elektrinės neturės neigiamos įtakos žmonių sveikatai. 

Premjeras Saulius Skvernelis anksčiau kritikavo abu projektus, bet kartu tikino neturintis asmeninio intereso dėl Vilniaus projekto, nepaisant to, jog gyvena netoli statomos jėgainės.

Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato valstybės valdoma „Ignitis grupė“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.

Apie tai teisėja Daiva Petrylaitė pranešė parlamentarų kreipimosi į KT iniciatoriui konservatoriui Mykolui Majauskui.

KT prašoma ištirti, ar Seimo priimtos pataisos, sugriežtinančios atliekų deginimo jėgainių statybas, neprieštarauja Konstitucijai. Po tokiu prašymu pasirašė 31 Seimo narys.

Kreipimąsi inicijavo konservatoriai, jį taip pat pasirašė parlamentarai iš liberalų, socialdemokratų frakcijų ir valdantiesiems priklausančių socialdemokratų darbo frakcijos seniūno pavaduotojas Algirdas Butkevičius.

Parlamentarai pabrėžia, jog pataisos ginčija jau statomas jėgaines, leidžiant Vyriausybei apriboti iki įstatymo įsigaliojimo Vilniuje ir Kaune pradėtas statyti jėgaines.

Valdantieji pareiškė nebesiekiantys, kad statant atliekų deginimo jėgaines, būtų išlaikytas 20 kilometrų atstumas nuo gyvenviečių. Aplinkos apsaugos komiteto vadovas „valstietis“ Kęstutis Mažeika pateikė tai numatančias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisą, kuria atsisako tokio reikalavimo.

K. Mažeikos pataisa numato, kad nuo 2019 metų sausio atliekų deginimo elektrinės galėtų būti statomos įstatymų nustatytų aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimų. 

Valdančioji dauguma spalį pasipriešino prezidentės veto pataisoms, sugriežtinančioms atliekų deginimo jėgainių statybas. Be draudimo atliekų deginimo jėgaines statyti arčiau kaip 20 km nuo gyvenviečių, pataisos numatė  leidimą Vyriausybei priimti sprendimus dėl jau statomų dviejų elektrinių ateities, atsižvelgus į visuomenės sveikatos interesus.

Pastarosios nuostatos K. Mažeika nesiūlo koreguoti.

Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato energetikos grupė „Lietuvos energija“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.

Prezidentė sako, kad Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos grąžinamos Seimui tobulinti, nes jomis be jokių pagrįstų aplinkosaugos kriterijų apribojamos galimybės Lietuvoje statyti naujas atliekų deginimo jėgaines, taip pat kvestionuojama jau statomų jėgainių ateitis.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika sako, kad veto buvo galima  tikėtis. Jis mano, kad pataisos bus koreguojamos, tačiau naujų jėgainių statybos arti gyvenviečių ateityje bus draudžiamos.  

„Galbūt vietoje 20 kilometrų atstumo bus pasirinkti aplinkosauginiai, poveikio žmonių sveikatai kriterijai,  atsižvelgiant į statybų vietą, tiek į vėjo vyraujančias kryptis ir kitus aspektas“, – BNS sakė K. Mažeika.    

Jis taip pat mano, kad dėl dabar statomų elektrinių Vyriausybė pati gali priimti sprendimus, kad būtų atsižvelgta tiek į gyventojų, tiek aplinkosaugos interesus.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas mano, kad pataisos buvo priimtos tenkinant ambicijas, todėl ir „žlugo“.

„Buvo vieša paslaptis, kad Seimo sprendimas buvo grįstas ne faktais, sveiku protu ir teisės aktais, bet asmeninėmis vieno žmogaus ar žmonių grupės ambicijomis“, – BNS teigė M. Majauskas. Jis buvo vienas iniciatorių kreiptis į šalies vadovę ir prašyti vetuoti pataisas.

„Prezidentės sprendimas visapusiškai reikšmingas – šis veto ne tik apgynė Lietuvos teisę, bet apsaugojo valstybę nuo šimtų milijonų eurų nuostolių bei sudarė galimybes, įgyvendinus valstybinius projektus, sumažinti šildymo kainas miestiečiams“, – pridūrė jis. 

Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas pareiškė, kad šalies vadovė parodė, jog negali būti leidžiami įstatymai, galiojantys atgaline data ir sustabdantys 400 mln. eurų vertės projektus. 

Pasak jo, prezidentės sprendimas parodė, kad šis Seimas, skirtingai negu teigia „valstietė“ Agnė Širinskienė, nedirba „totaliai profesionaliai“.

„Tie žmonės, kurie sako, kad šis Seimas dirba profesionaliausiai per visus laikus, turėtų praryti šią karčią prezidentės piliulę ir pripažinti, kad negali išleidinėti įstatymų, kurie kenkia ir valstybės įvaizdžiui, ir mokesčių mokėtojams“, – BNS teigė S. Gentvilas.

Pasak jo, jeigu valdantieji norėjo sustabdyti jėgainių statybas, jie turėjo tai daryti anksčiau: „Jie pradelsė dvejus metus“.

Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė apgailestavo, kad vetuodamas pataisas, šalies vadovė neatsižvelgė į gyventojų, gyvenančių šalia statomų jėgainių, prašymus: „Prezidentė galėjo atsižvelgti į žmonių poziciją. Kaune surinkta 10 tūkst. žmonių parašų, Vilniuje – 12 tūkst.“

„Palaikydami didelius atliekų deginimo pajėgumus, neskatiname nei jų tvarkymo, perdirbimo, nei žmonių ekologinio sąmoningumo rūšiuoti“, – pridūrė ji. 

Pasak vieno pataisų autoriaus, konservatoriaus Algio Strelčiūno, prezidentė pataisas vetavo, nes per ilgai užtruko jų svarstymas.

„Jis buvo registruotas 2016 metais. (...) Net Vyriausybė davė išvadą (Ministrų kabinetas nepritarė pataisoms – BNS) po 9 mėnesių. (...) Tai įsivaizduoju, kad prezidentė, pamačiusi, kad tas laikas ėjo ėjo ir jau norima įvertinti ir esamas gamyklas, todėl ir priėmė tokį sprendimą“, – BNS sakė parlamentaras. 

A. Strelčiūno teigimu, pataisos buvo parengtos siekiant ne sustabdyti elektrinių statybas, o įvertinti jų pajėgumus.

„Nebūtinai uždaryti, ten nebuvo taip parašyta. Vilniuje visgi statoma atliekų deginimo gamykla yra triskart galingesnė už planuojamą Kaune. Ir dėl Vilniaus yra problema, kad ji statoma 3 kilometrų nuo gyvenamųjų rajonų ir ten vyraujantys vėjai. Tą situaciją reikia įvertinti“, – BNS komentavo jis.  

Dabar statomos dvi šimtamilijoninės vertės Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės. Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato energetikos grupė „Lietuvos energija“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.

Planuojama, kad 345 mln. eurų vertės Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o 150 mln. eurų vertės Kauno jėgainė – 2020 metais.

Seimo priimtos pataisos taip pat prieštarauja ekonomiškai efektyviai, moderniai ir saugiai Europos Sąjungos (ES) šalių atliekų tvarkymo praktikai, pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Pranešime pabrėžiama, kad dėl galimų neatitikčių Konstitucijai dar prieš priimant įstatymą parlamentarus įspėjo paties Seimo Teisės departamentas. Neigiamas išvadas pateikė ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) bei Europos teisės departamento, Vyriausybės ekspertai.

Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus bet kokios ūkinės veiklos apribojimai ar pakeitimai turi būti pagrįsti, adekvatūs, proporcingi ir nustatomi tik įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu. Anot prezidentės, Seimo priimtame įstatyme įtvirtintas teritorinis draudimas statyti atliekų deginimo įrenginius 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos yra niekuo nepagrįstas ir neužtikrina visuomenės sveikatos saugumo.

D. Grybauskaitė siūlo naujai statomiems atliekų tvarkymo objektams Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, taikyti ne niekur Europoje nenaudojamus geografinius apribojimus, o įstatymuose numatytus griežčiausius aplinkosauginius taršos mažinimo bei visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimus. Deginamų atliekų kiekis taip pat turi būti kontroliuojamas – pagal ES direktyvas bent pusė atliekų privaloma perdirbti, o deginti tik perdirbimui netinkamas atliekas.

Be to, pasak šalies vadovės, Seimas neįvertino šio įstatymo pasekmių šilumos kainoms ir atliekų tvarkymo mokesčiams. Prezidentės nuomone, atliekų panaudojimo šilumai ir elektrai gaminti ribojimai skatins šilumos kainų didėjimą, o dėl sąvartynų perkrovos ir vis didesnių jų tvarkymo sąnaudų augs atliekų tvarkymo mokesčiai gyventojams.

Pranešime pažymima, kad Seimo sprendimas paneigia geriausias pasaulio atliekų tvarkymo praktikas. Dauguma šalių atsisako sąvartynų, o netinkamas perdirbimui šiukšles naudoja energijos gamybai. Vienos, Kopenhagos, Londono ir Skandinavijos šalių pavyzdžiai rodo, kad atliekų deginimas yra pigus ir saugus šilumos ir elektros gamybos bei efektyvus neperdirbamų atliekų tvarkymo būdas.

ES veikia 489 atliekų deginimo jėgainės, nutolusios vidutiniškai 3 kilometrų atstumu nuo miesto centro, teigiama pranešime.

Prezidentės teigimu, nuogąstavimai dėl aplinkos taršos gali ir turi būti suvaldyti, naudojant specialias apsaugos priemones ir taikant griežčiausius reikalavimus diegiamoms technologijoms.

Seimas Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas priėmė rugsėjo pabaigoje – už balsavo 62 Seimo nariai, susilaikė 7. Iš viso balsavime registravosi 72 parlamentarai. Tiek balsų užteko pataisoms priimti, nes anksčiau jas blokavo opozicija bei dalis valdančiųjų.

Pataisoms įsigaliojus, iškiltų grėsmė jau statomoms šimtamilijoninės vertės Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms – Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato energetikos grupė „Lietuvos energija“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.

Seimo valdančiųjų užmojai stabdyti bent jau Kauno projektą, atsiduodantį neskaidriais verslo ir valdžios ryšiais, susiduria su mistiniais įsipareigojimais. Bet viešai visi atsisako atskleisti, kas pažadėta suomių bendrovei "Fortum", vis labiau plečiančiai verslą ir Rusijoje.

Politikų užmojai perkratyti buvusios Vyriausybės palaimintus šiukšlių deginimo projektus vis dar rusena. Seimas iš antro karto pritarė įstatymo pataisai, numatančios tokius objektus statyti ne arčiau 20 km. nuo gyvenamųjų vietovių.

Seimas praėjusį ketvirtadienį taip pat leido Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau statomų atliekų deginimo elektrinių.

Tačiau valstybei priklausančios bendrovės "Lietuvos energija" vadovų, atrodo, Seimo valia visai nedomina. "Dabartinis Seimo sprendimas nedaro įtakos mūsų įgyvendinamiems projektams", – teigiama BNS atsiųstame "Lietuvos energijos" komentare.

"Lietuvos energijos" atstovai jau neigia, kad Vilniaus jėgainėje bus sumažintas deginamų atliekų kiekis, nors dar prieš keletą mėnesių tai viešai žadėjo premjerui. (Butauto Barausko nuotr.)

Belieka tik spėlioti

Specialiųjų tyrimų tarnyba nerado pagrindo pradėti tyrimų dėl galimos korupcijos priimant sprendimus statyti Vilniaus ir Kauno jėgaines. Finansų ministerija pagąsdino, kad atsisakydama projektų valstybė netektų per 160 mln. eurų ir dar apsijuoktų Europoje, nes įranga jėgainėms jau nupirkta ar užsakyta užsienio įmonėse.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, prieš atostogas susitikęs su valstybės kontroliuojamos UAB "Lietuvos energija" vadovybe, išgavo pažadą, kad Vilniaus jėgainėje deginamų atliekų kiekis gali būti sumažintas perpus – nuo 160 iki 80 tūkst. tonų per metus. Tačiau tą patį padaryti Kauno kogeneracinėje jėgainėje esą trukdo įsipareigojimai. Kas, kam ir ką yra įsipareigojęs, visuomenei neskelbiama, nes verslas pageidauja konfidencialumo.

Minimą jėgainę "Lietuvos energija" stato kartu su geru Rusijos partneriu, suomių UAB "Fortum Heat Lietuva". Viešai skelbta, kad ji galės sudeginti apie 200 tūkst. tonų komunalinių ir pramoninių atliekų ir pagaminti 40 proc. Kaunui reikalingos šilumos energijos. Kokie dar įsipareigojimai saisto valstybei priklausančią bendrovę "Lietuvos energija" su privačia "Fortum", kogeneracinių jėgainių projektus pristatančiame tinklalapyje nepavyko rasti. Spėlioja ir visuomenė, ir politikai.

Jeigu mažinti deginamų atliekų kiekio negalima, vadinasi, Lietuva turės užtikrinti, kad jų nepritrūktų? Seimo energetikos komisija su ekspertais seniai išsiaiškino, kad trims šiukšlių fabrikams (Klaipėdoje "Fortum" degina atliekas nuo 2013 m.) Lietuvoje neužteks komunalinių atliekų ir Kauno jėgainė perteklinė, bet projektas vis tiek stumiamas buldozerio principu. Negana to, skandinavų bankas mielai skolina 120 mln. eurų.

Atrodytų, tokie dalykai įmanomi tik korumpuotoje Rusijoje, gal dar Ukrainoje, bet, pasirodo, apsukrūs veikėjai suka savo versliukus už mūsų pinigus ir Lietuvoje.

Tyrimai dar stalčiuose

Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių projektų atsiradimo ir įgyvendinimo aplinkybes tyrinėja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), taip pat Vyriausybėje sudaryta darbo grupė. Pastaroji, Ministro pirmininko patarėjo kovai su korupcija Skirmanto Malinausko teigimu, jau baigia darbą ir greitu metu pristatys jo rezultatus.

"Pats su šeima gyvenu visai netoli Vilniuje pradėtų statyti šiukšlių deginimo įrenginių. Man akivaizdu viena – darant šiuos sprendimus politikams ir tuomečiams šalies vadoms gyventojų nuomonė rūpėjo mažiausiai. Šiandien tikrai sunku keisti ar stabdyti labai toli pažengusius projektus, tačiau sprendimų ieškoma", – tvirtino S.Malinauskas.

Pasak jo, Vilniuje dėl deginamų atliekų kiekio kalbėtis yra lengviau, nes visas projektas yra valstybės rankose, o Kauno atveju pusė projekto priklauso privačiai įmonei, todėl ten situacija visiškai kita.

"Man taip pat trūksta rimtos institucijų analizės, kaip skaidriai vyksta ūkinė veikla jau veikiančioje "Fortum" atliekų deginimo gamykloje Klaipėdoje, – pripažino premjero patarėjas. – Nuolatos plūsta gyventojų laiškai, žinutės, žmonės skambina ir dalijasi informacija. Ne kartą susitikome ir su bendruomenių bei visuomeninių asociacijų atstovais. Pateikta informacija tikrinama. Tai klausimai susiję su žmonių sveikata, todėl skaidrumas turi būti absoliutus."

S.Malinausko žiniomis, Kauno kogeneracinėje jėgainėje numatyta deginti ne tik komunalines, bet ir pramonines atliekas, ir jos ten keliautų iš skirtingų regionų, taip pat ir iš Vilniaus, kur tokių atliekų deginti galimybės nebus. Pramoninės atliekos yra kaloringesnės, iš jų gaunama daugiau energijos, tačiau dažnu atveju jos labiau teršia.

S.Malinauskas neslepia, kad iš Klaipėdos dėl "Fortum" veiklos nuolat plūsta skundų. (M.Morkevičiaus/ELTA nuotr.)

"Bet tikrai nėra užkirstas kelias kalbėtis apie papildomas aplinkosaugines priemones ir apie mažesnius atliekų deginimo kiekius. Tai gali reguliuoti pati valstybė per Aplinkos ministerijos išduodamus taršos leidimus, – neabejojo patarėjas. – Taip pat turi būti išsklaidytos bet kokios abejonės dėl politikų ar kontrolės institucijų vadovų ryšių su stambiu verslu. Nuolatos bendraujame su Seimo NSGK komiteto pirmininku Vytautu Baku, jis ne kartą minėjo, kad stambiems energetikos projektams bus skirtas išskirtinis dėmesys ir visuomenei bus pateikta daugiau informacijos. Seimas tik pradėjo rudens sesiją ir, neabejoju, prie šio klausimo V.Bakas sugrįš."

Degintojams – vien malonės

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Artūras Skardžius abejoja, ar "Lietuvos energijos" viešai skelbiami faktai, ypač dėl Kauno kogeneracinės jėgainės, atitinka tikruosius susitarimus ar įsipareigojimus "Fortum". Pirmiausia dėl to, kad atliekų deginimas šiuolaikiniame žiedinės ekonomikos kontekste apskritai nėra atliekų tvarkymo būdas, normalios valstybės orientuoja verslą į atliekų perdirbimą ir gamybą be atliekų.

"Jeigu kažko perdirbti neįmanoma, tik deginti, turi būti valstybinė ar municipalinė ne pelno siekianti įmonė, kuri tai darytų už savikainą, – įsitikinęs parlamentaras. – Mums dažnai minimas Kopenhagos pavyzdys, bet niekas nesigilina, ar ten iš atliekų deginimo daromas verslas, kaip čia, Lietuvoje. Ar valstybė įsipareigojusi žūtbūt išlaikyti šitą bambagyslę, ir būtent "Fortum"? Nes jų verslui svarbu, kad žmonės atliekų nerūšiuotų, o brangiai mokėtų už jų priėmimą prie "Fortum" vartų."

Jis svarsto, ar tik nebus atliekų degintojai prikišę nagų ir prie to, kad Aplinkos ministerija ilgą laiką nesertifikavo kietojo atgautojo kuro, gaminamo Mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiuose, į kuriuos valstybė yra investavusi apie milijardą litų.

"Mes jau kelis metus mokame, kad tie įrenginiai atsipirktų, o aplinkos ministrui išsukinėjamos rankos, kad nesertifikuotų jų gaminamo produkto, nes tada reikės jį pirkti. Dabar atliekų degintojams kuro nereikia pirkti, klaipėdiečiams jie metų metus gieda savo dainelę apie pigią šilumą. Ką reiškia, atpiginsime 1 centu šilumą, bet milijonus iš jūsų kišenių ištrauksime tvarkydami atliekas? O Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija maloniai suteikė "Fortum" skatinamąjį tarifą už elektrą, bet kažkodėl niekaip negalėjo sureguliuoti šilumos kainos... Jeigu valstybė šitą bambagyslę išdrįstų nukirpti, visi jų projektai žlugtų..."

A.Skardžius abejoja, ar "Lietuvos energijos" viešai skelbiami faktai, ypač dėl Kauno kogeneracinės jėgainės, atitinka tikruosius susitarimus ar įsipareigojimus "Fortum". (A. Ufarto/ BFL nuotr.)

Konkursas vienam dalyviui

Iš tiesų, šiuo metu Klaipėdos jėgainė "Fortum" yra didžiausias kogeneracijos skatinimo gavėjas šalyje – per pastaruosius ketverius metus jai išmokėta beveik 15 mln. eurų iš Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto, iš viso per dvylika skatinimo metų suomių kapitalo įmonė susižers apie 40 mln. eurų vien už tai, kad Klaipėdoje gamina elektrą degindama šiukšles. O Konkurencijos taryba viešai įspėja, kad VIAP parama yra neteisėta valstybės pagalba, kuri iškraipo konkurenciją.

Dideliu skaidrumu nešvyti ir UAB "Lietuvos energija" vykdyta partnerių atranka į Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektus. Mat pretendentams buvo nurodyta, kaip jie gali prisidėti prie projekto įgyvendinimo: tinkama energijos gamybos infrastruktūra, materialiuoju turtu ar piniginėmis lėšomis. Atskirai prašoma duomenų apie partnerio valdomą žemės sklypą ir jo parengimą – atliktą teritorijų planavimą ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.

Sąlyga vienoda visiems, bet kai kurie užsienio investuotojai stebėjosi, ar "Lietuvos energija" ieško potencialaus investuotojo, ar paslaugų teikėjo. Mat 2014 m. vasarą, kai buvo skelbiama partnerių atranka, iš maždaug 20 projektais susidomėjusių užsienio investuotojų vienintelis "Fortum" valdė sklypą Kauno Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), turėjo detalųjį planą ir buvo gavęs savivaldybės pritarimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai. Taigi, visi konkurentai liko it musę kandę.

Negana to, teisės aktai numato, kad įmonės, besikuriančios laisvojoje ekonominėje zonoje ir investuojančios daugiau kaip 1 mln. eurų, pirmuosius 6 atskaitinius laikotarpius nemoka pelno mokesčio, kitus dešimt metų moka tik 50 proc., neapmokestinami ir jų dividendai.

Trojos arklys

Kauno miesto aprūpinimas šilumos energija, A.Skardžiaus požiūriu, unikaliausias šiuolaikinio lobizmo pavyzdys: "Dabar Kaunas savo šilumos gamybos poreikį tenkinasi kone 150 proc. Kai prezidentė neva kovojo prieš šilumos monopoliją Vilniuje, atsirado leidimas statyti šalyje privačius biokuro katilus. Kaune buvo pristatyta "arbatinukų", kurie degino pigų biokurą, o šilumą pardavinėjo už kainą, artimą tai, kuri susidaro deginant tris keturis kartus brangesnes dujas. Gyventojai "atpirko" tų privačių investuotojų įrenginius per keletą metų, dabar šiluma pigiausia. Bet tada ateina lobistas "Fortum", susitaria su valstybine UAB "Lietuvos energija", ir ši tampa Trojos arkliu – lobiauja Vyriausybės nutarimą, kad atliekų deginimas yra valstybinės reikšmės. Valstybinis verslas atsineša pilve partnerį, užsienio privatų verslą, ir sako: dabar jūs visi pasitraukite, mes konkuruosime, ir šiluma dar atpigs, sutaupysite 13 ar 15 mln. eurų... Labai įžūlus verslo būdas išspardyti rinkos dalyvius, valstybinę "Lietuvos energiją" išnaudojant kaip Trojos arklį."

Buvęs Seimo Energetikos komisijos narys priminė, kad galimybės megztis korupciniams ryšiams atsirado, kai pertvarkant energetikos sektorių į UAB "Lietuvos energija" įsitrynė grupės buvusių saugumo ir specialiųjų tarnybų pareigūnų, kurie naudojosi tam tikra informacija ir tenkino savo interesus.

"Atrodytų, tokie dalykai įmanomi tik korumpuotoje Rusijoje, gal dar Ukrainoje, bet, pasirodo, apsukrūs veikėjai suka savo versliukus už mūsų pinigus ir Lietuvoje, – piktinosi A.Skardžius. – Net politikus jie geba paimti už vadžių, įtikinti, paspausti, pagąsdinti komisijomis ir pan. Pats esu nukentėjęs, bet nutilti nesiruošiu."

Įdomu ir, pavyzdžiui, koks "Fortum" įnašas į naująją 150 mln. eurų vertės jėgainę, jeigu valdo 49 proc. akcijų, bet investavo, kaip viešai skelbiama, 27 mln. eurų? Gal likusi dalis yra sklypas Biruliškių kaime, padėjęs bendrovei laimėti tarptautinį konkursą ir tapti "Lietuvos energijos" partnere pagal jos pačios nustatytas sąlygas? Visuomenei, o ypač kauniečiams, kuriems teks mokėti už jėgainės gaminamą šilumą ir ten deginti nuvežtas šiukšles, labai rūpi, koks iš tiesų bus "vartų" mokestis, kaip įmonės partneriai dalysis pelną, kas grąžins 120 mln. eurų paskolą "Swedbank" ir kt.

Ką tai reiškia – atpiginsime šilumą 1 centu, bet milijonus iš jūsų kišenių ištrauksime tvarkydami atliekas?

Tai bent kontrolė!

Šiuos ir kitus klausimus pateikusi Finansų ministerijai, kuri yra oficiali "Lietuvos energijos" įmonių grupės akcininkė, dienraštis gavo atsakymą, kad ministerija tik priima sprendimus dėl bendrovės valdymo, tačiau nedalyvauja kasdieninėje UAB "Lietuvos energija" ir jos įmonių grupės veikloje.

"Kauno kogeneracinės elektrinės projekto įgyvendinimas vykdomas kartu su privačiu investuotoju, sprendimai priimami verslo pagrindais", – tiek visuomenei tepaaiškino Finansų ministerija.

UAB "Lietuvos energija" įmonių grupės korporatyvinės komunikacijos vadovė Laura Šebekienė pirmiausia paneigė žmonėms vilčių teikusią informaciją, kad Vilniuje bus deginama mažiau šiukšlių: "Nėra jokių įsipareigojimų dėl deginamų atliekų kiekio mažinimo nei Vilniuje, nei Kaune. Abiejuose projektuose techniškai galima deginti iki 50 proc. nominalios įrenginio galios, visiškai užtikrinant reglamentuotus griežčiausius aplinkosaugos rodiklius."

Kitų galimų įsipareigojimų, kurie itin aktualūs gyventojams, "Lietuvos energijos" atstovė nedetalizavo, bet patikino, kad valstybinės bendrovės santykiai su tarptautine energetikos įmone "Fortum" yra apibrėžti Vyriausybės sprendimu turėti partnerį projekte. Žodžiu, santykiai valdžios palaiminti, vadinasi, teisėti.

"Lietuvos energija" ir "Fortum" projektą finansuoja 51 su 49 proc. proporcija. Tiesioginės investicijos apima tik akcininkų įnašus pinigais, kitos lėšos yra skolinamos iš bankų, kuriems akcininkai, proporcingai savo turimų akcijų daliai, suteikia garantijas. Pradėjus veikti Kauno kogeneracinei jėgainei, jos gaminama elektros energija bus parduodama rinkos sąlygomis. Šiluma bus parduodama kasmėnesiniuose aukcionuose, konkuruojant su esamais šilumos gamintojais. "Vartų" mokestis komunalinėms atliekoms, pradėjus ūkinę veiklą, sieks apie 35 eurus už toną. Jokių išskirtinių susitarimų ar įsipareigojimų, kurie nebūtų įprasti tarp akcininkų, nėra. Negalime komentuoti kitų subjektyvių teiginių, nes jie neturi jokio pagrindo", – teigiama "Lietuvos energijos" atsakyme.