Kaip teigiama pranešime, viešajame sektoriuje jis sudarė 864,4 euro ir buvo 17,6 proc. didesnis, privačiajame – 803,8 euro ir buvo 12,7 proc. didesnis.

Tuo metu vidutinis mėnesio atlyginimas „ant popieriaus“, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė beveik 1,3 tūkst. eurų. Pašalinus nuo 2019 metų bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“, palyginti su 2018 metais, padidėjo 8,8 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 1,37 tūkst. eurų ir buvo 12,3 proc. didesnis, privačiajame – 1,26 tūkst. eurų ir buvo 7,3 proc. didesnis.

Realusis darbo užmokestis praėjusiais metais, palyginti su 2018 metais, šalies ūkyje padidėjo 11,6 proc.: viešajame sektoriuje – 15 proc., privačiajame – 10,2 proc.

Kaip nurodo Statistikos departamentas, vidutinis darbuotojų skaičius skirtingose ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose kito nevienodai. Labiausiai – 11,5 tūkst. – vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo transporto veiklos įmonėse, o labiausiai sumažėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto bei švietimo įmonėse ir įstaigose (po 1,9 tūkst.).

Didžiausias vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ 2019 metais buvo sostinės regione – 1,45 tūkst. eurų ir, palyginti su 2018 metais, pašalinus nuo 2019 metų bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, padidėjo 8,9 proc. Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis padidėjo 8,3 proc. ir sudarė 1,18 tūkst. eurų. Darbo užmokesčio „ant popieriaus“ atotrūkis tarp šių regionų 2019 metais sudarė 273,8 euro.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ 2019 metais, palyginti su ankstesniais metais, pašalinus minėtą įtaką, padidėjo visose apskrityse – nuo 6,5 proc. Telšių iki 9,6 proc. Kauno.

Didžiausias atlyginimas „ant popieriaus“ 2019 metais buvo Vilniaus mieste ir siekė 1,50 tūkst. eurų, o mažiausias – 922 eurai – Kalvarijos savivaldybėje. Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir Kalvarijos savivaldybės sudarė 579,4 euro.

Devyniolikoje savivaldybių, pasak Statistikos departamento, vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, nesiekė tūkstančio eurų.

Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione darbo užmokestis buvo 1241,5 euro ir per ketvirtį išaugo 2,7 proc. Užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų sudarė 267,9 euro.

Tuo metu vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį padidėjo visose apskrityse – nuo 0,7 proc. Tauragės iki 4,1 proc. Klaipėdos apskrityje.

Didžiausią – 1 509,4 euro – darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 1 044 eurus – uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.

Vidutinis mėnesinis užmokestis per metus (pernai ketvirtą ketvirtį, palyginti su 2018 metų ketvirtu ketvirčiu) didėjo visose apskrityse, labiausiai – 9,3 proc. – Kauno apskrityje.

Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per metus didėjo nuo 4,1 iki 8,9 proc.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „į rankasׅ“ per metus augo visose apskrityse – nuo 9,5 iki 14,7 proc., nurodoma pranešime.

Tuo metu vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje 2019 metų ketvirtą ketvirtį, palyginti su trečiu ketvirčiu, sostinės regione didėjo 0,1 proc., Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione – sumažėjo 0,6 proc.

Vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį išaugo Kauno ir Vilniaus apskrityse (po 0,1 proc.), kitose apskrityse nedaug sumažėjo.

Pagal pranešimą, atlyginimai viešajame sektoriuje išaugo 16,9 proc., privačiajame – 12,9 proc.

Realusis darbo užmokestis minimu laikotarpiu šalies ūkyje padidėjo 11,9 proc.: viešajame sektoriuje – 14,6 proc., privačiajame – 10,7 proc.

Tuo metu darbo užmokestis „ant popieriaus“, pašalinus nuo 2019 metų bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, minimu laikotarpiu šalies ūkyje padidėjo 8,6 proc.: viešajame sektoriuje išaugo 11,3 proc., privačiajame – 7,4 proc.

Nurodoma, kad per metus šalies ūkyje padidėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 5 proc. (didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto) iki 14,6 proc. (žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo).

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ 2019 metų ketvirtąjį ketvirtį sudarė 1,36 tūkst. eurų ir, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 3,1 proc.: viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1,46 tūkst. eurų ir buvo 6,8 proc. didesnis, privačiajame – 1,31 tūkst. eurų ir buvo 1,3 proc. didesnis.

Sostinės regione bruto užmokestis buvo 1459,4 euro ir, palyginti su antru ketvirčiu, padidėjo 1,5 proc., praneša Statistikos departamentas.

Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1208,5 euro ir per ketvirtį išaugo 2,8 proc. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp abiejų regionų trečią ketvirtį sudarė 250,9 euro.

Trečią ketvirtį bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų buvo 251 euras.

2019 m. trečią ketvirtį didžiausią – 1 459,4 euro – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 1 036,8 euro – uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis (po mokesčių) siekė 834,3 euro, per ketvirtį išaugo 2 proc. Visose apskrityse jis augo nuo 1,4 iki 3,4 proc.

Pasak Statistikos departamento, darbo užmokesčio padidėjimą 2019 m. trečią ketvirtį lėmė didesnis darbo dienų skaičius, sezoniškumas ir kitos priežastys.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis neto darbo užmokestis praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2016 m., padidėjo 8,4 proc. iki 690,5 euro. Viešajame sektoriuje jis padidėjo 7,5 proc. iki 705,5 euro, o privačiame 8,9 proc. iki 683,1 euro.

Vidutinis bruto darbo užmokestis per metus išaugo 7,5 proc. iki 884,8. Viešajame sektoriuje atlyginimai kilo 6,7 proc. iki 906,7 eurų, privačiajame sektoriuje - 8 proc. iki 874 eurų

Realusis darbo užmokestis per metus šalies ūkyje padidėjo 4 proc. - viešajame sektoriuje 3,2 proc., privačiajame - 4,5 proc.

„Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo 2017 metų sausio 1 dienos padidinta tam tikrų žemiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginė alga, nuo 2017 metų liepos 1 dienos padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams“, - teigiama pranešime.

Statistikai praneša, kad pernai ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, neto arba „į rankas“ gaunamas darbo užmokestis ūgtelėjo 3,5 proc. Viešajame sektoriuje jis augo sparčiau - 5,6 proc., o privačiame - 2,4 proc.

„Darbo užmokesčio padidėjimą 2017 metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2017 metų trečiuoju ketvirčiu, lėmė sezoniškumas, išmokėtos didesnės vienkartinės premijos, priedai ir piniginės išmokos bei kitos priežastys“, - teigiama Statistikos departamento pranešime.

Realusis darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 2,5 proc.: viešajame sektoriuje - 4,6 proc., privačiame - 1,4 proc.

Tuo metu vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį augo 4 proc. Viešajame sektoriuje atlyginimai kilo 6,4 proc., privačiame sektoriuje - 2,8 proc.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį labiausiai (padidėjo kasybos ir karjerų eksploatavimo24 proc.), švietimo (9,1 proc.) ir meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje (6,8 proc.). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sumažėjo finansinėje ir draudimo (1,3 proc.), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (1,2 proc.) veikloje.

Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 2,5 proc. (kitos veiklos) iki 19,8 proc. (kasybos ir karjerų eksploatavimo).

PENSININKAS

Nuo sausio vidutinė senatvės pensija, turint 30 metų stažą, turėtų siekti 332 eurus – apie 30 eurų daugiau nei dabar. Stažo nesukaupusiems žmonėms ji gali augti apie 12 eurų. Be būtinojo stažo į pensiją išeina apie ketvirtadalis žmonių. Kritikai sako, kad toks netolygus pensijų augimas gali didinti atskirtį tarp pačių pensininkų.

Vidutinė netekto darbingumo (invalidumo) pensija turėtų paaugti nuo 198 iki 212 eurų, vidutinė našlių ir našlaičių pensija – nuo 33,6 euro iki 36 eurų.

MOKYTOJAS

Mokytojų algos turėtų keistis nuo rugsėjo, įvedus vadinamąjį etatinį apmokėjimą. Vyriausybė skaičiuoja, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis „į rankas“ turėtų pakilti nuo 685 iki 750 eurų. 2019 metais prognozuojama vidutinė alga – 810 eurų į rankas.

MEDIKAS

Vyriausybė sako, kad naujasis biudžetas gydytojų ir slaugytojų atlyginimus nuo gegužės leis pakelti penktadaliu. Daugiau algas žadama kelti mažiau uždirbantiems, tačiau konkretūs skaičiai paaiškės vėliau, sveikatos apsaugos ministro įsakymais. Vyriausybės duomenimis, vidutinis gydytojų darbo užmokestis siekia apie 1120 eurų „į rankas“, slaugytojai gauna apie 580 eurų.

Rezidentų algas svarstoma kelti jau nuo sausio – jaunesniojo gydytojo rezidento atlyginimas, numatoma, augs nuo 343 iki 374 eurų „į rankas“, vyresniojo gydytojo rezidento – nuo 415 iki 456 eurų „į rankas“.

TARNAUTOJAS

Dėl bazinio dydžio pakėlimo apie 70 proc. viso valstybės tarnybos korpuso sudarantiems specialistams pareiginis atlyginimas augs maždaug 10–12 eurų. Šiuo metu vidutinis valstybės tarnautojų darbo užmokestis „į rankas“ siekia apie 800 eurų.

STATUTINIS PAREIGŪNAS

Visiems pasieniečiams atlyginimai nuo sausio turėtų didėti apie 5 proc.: pradedantysis pasienietis „į rankas“ turėtų uždirbti 26 eurais daugiau – apie 535 eurus, turintis 20 metų darbo stažą – apie 840 eurų, arba 40-čia eurų daugiau, nei šiemet.

Visiems ugniagesiams atlyginimai turėtų būti keliami mažiausiai po 25 eurus – pradedantysis ugniagesys uždirbtų 467 eurus, turintis 20-ies metų darbo stažą – apie 730 eurų. Po neeilinių vertinimų dar per 1,5 tūkst. ugniagesių atlyginimai papildomai kiltų 26 eurais.

Vidaus reikalų ministerija tikisi, kad ugniagesių ir pasieniečių algas Seimas dar šiek tiek padidins per paskutinį balsavimą antradienį.

Policijoje atlyginimai nuo sausio turėtų didėti tik aukštesniosios grandies pareigūnams – per 1,3 tūkst. asmenų atlyginimai turėtų augti apie 45 eurus. Policijos patrulis, kaip ir iki šiol, gautų 700 eurų, tyrėjai ir specialistai – apie 850 eurų „į rankas“.

VALSTYBĖS VADOVAI 

Prezidentės Dalios Grybauskaitės alga atskaičius mokesčius bus 5538 eurai – beveik 84 eurais daugiau nei dabar. Reprezentacinės išlaidos bus 27,5 euro didesnės ir sieks 1822 eurus.

Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio alga didės 44 eurais iki 2910 eurų, premjero Sauliaus Skvernelio – 50 eurų iki beveik 3253 eurų „į rankas“.

TĖVAI

Nuo sausio įvedamos 30 eurų išmokos už vaikus, bet naikinama papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio lengvata. Vidutines pajamas gaunančioms šeimoms iš esmės niekas nesikeičia – jos per lengvatą praras tiek, kiek gaus su išmokomis.

Mažų pajamų šeimos, iki šiol negalėjusios pasinaudoti lengvata dėl mažų tėvų algų, pajus realius pokyčius – jos dabar gauna po 28 eurus už vaiką iki dvejų metų ir 15 eurų už vyresnį, nuo sausio išmokos atitinkamai augs iki 58 ir 45 eurų.

VERSLININKAS

Verslininkai viliasi, kad bendras gyventojų pajamų didėjimas paskatins vartojimą, tačiau dalis regionuose dirbančių mažų įmonių sako, jog susidurs su iššūkiais dėl minimalios algos didinimo 20 eurų iki 400 eurų.

Keičiasi užsiimančiųjų individualia veikla apmokestinimas – jis priklausys ne nuo darbo pobūdžio, o nuo pajamų lygio – 5 proc. pajamų tarifą mokės gaunantys iki 20 tūkst. eurų per metus, perlipus šią ribą tarifas augs proporcingai ir 15 proc. pasiektų ties 35 tūkst. eurų. Kaip tai paveiks mokesčių surinkimą, daug priklausys nuo to, ar pavyks pažaboti realias pajamas slepiančius verslininkus.