Taip ši diena minima visame pasaulyje.

Vilniuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje, pirmadienio vakarą bus aukojamos šv. Mišios nusižudžiusių artimųjų intencija, kauniečiai ir miesto svečiai šia proga kviečiami nemokamai pasižiūrėti filmą „Rūta“, kuriame garsi plaukikė Rūta Meilutytė atvirai kalba apie išgyventą depresiją.

Lietuvoje nusižudo dvigubai daugiau žmonių nei vidutiniškai ES, taip pat pirmaujame pagal mirčių, kurių galima išvengti, skaičių, gegužę pateiktoje ataskaitoje apie sveikatos situaciją Bendrijoje konstatavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai.

Kaip Eltai komentavo Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro vedėjas Marius Strička, penktadienį pateiktoje ataskaitoje vadovaujamasi 2014-2015 metų duomenimis, tad, galima sakyti, apžvelgiama mūsų praeitis.

„Kalbant apie savižudybes, nuo 2014 metų stebime savižudybių mažėjimo tendencijas“, - konstatavo jis.

Pasak M. Stričkos, Lietuva išsikėlusi ambicingą tikslą iki 2020 metų savižudybių skaičių sumažinti iki 19,5 šimtui tūkstančių gyventojų. 2017 metais nusižudė 748 asmenys, ir preliminariai šimtui tūkstančių gyventojų teko 26,4 asmenų.

Palyginti su 2016 metais, savižudybių gana stipriai sumažėjo, nes tuomet šimtui tūkstančių gyventojų teko 28,7 savižudybės. 2015 metais, kurių duomenis naudojo EBPO ekspertai, Lietuvoje šimtui tūkstančių gyventojų teko 32,9 savižudybės.

„Per trejus metus Lietuvoje savižudybių skaičius sumažėjo šešiais procentiniais punktais, įvertinus populiacijos mažėjimą. Bet tikrai negalime užmigti ant laurų. Išdrįsus išsikelti ambicingą tikslą iki 2020 metų savižudybių skaičių sumažinti iki 19,5 šimtui tūkstančių gyventojų, pasiektume antrą blogiausią šalį - Vengriją, kurioje savižudybių skaičius šimtui tūkstančių gyventojų yra apie 19“, - komentavo Eltos pašnekovas.

ES savižudybių vidurkį, kuris yra apie 12 šimtui tūkstančių gyventojų, Lietuva užsibrėžusi tikslą pasiekti 2025 metais.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje miestiečiai ėmė rinktis dar prieš 13 val. Minioje sukosi skautai, ateitininkai,

tremtiniai, kariai, politikai ir atsitiktiniai praeiviai.

Vieni jų patogiai įsitaisė ant sustumtų kėdžių, kiti apspito Nežinomojo kareivio kapą. 13 val. kaunietės Bronės Paulavičienės lūpose suskambo Lietuvos himnas. Pirmu balsu moteris traukė neatsitiktinai. "Jau 30 metų esu tremtinių choro vadovė", – į laikrodį dirstelėjo garbaus amžiaus moteris.

Skaitymai truks visą naktį. Tiek pat tęsis ir garbės sargyba. Esame viskam pasiruošę.

Jai pasisekė – norinčiųjų skaityti tremtinių vardus ir pavardes buvo daug, tačiau akcijos koordinatoriai dėl garbaus amžiaus jai skyrė ankstesnį laiką – prie tribūnos su knyga B.Paulavičienė žengė lygiai 14 val.

"Kaip gali neskaityti, – prisiminusi tremtį moteris braukė ašarą. – Mums vis kartojo: negrįšite namo, negrįšite. Todėl kaskart žiūrėdama į vakaruose besileidžiančią saulę sakydavau: kaip tau pasisekė, kilsi Lietuvoje, o aš būsiu čia."

Garbaus amžiaus moteris džiaugėsi – gimtinę ji ir vėl išvydo. Tačiau ne visiems pasisekė taip, kaip jai. "Sąraše prie tokių pavardžių rašoma "likimas nežinomas". Būčiau laiminga, jei tokių būtų kuo mažiau, – atsiduso B.Paulavičienė.

105 tūkst. – tiek vardų, pavardžių ir likimų suplanuota perskaityti "Misija Sibiras" akcijos "#Ištark #Išgirsk #Išsaugok" metu. Kaune nuskambėjo dešimtadalis sąrašo – 10 tūkst. istorijų.

"Praėjusiais metais skaitėme iki kitos dienos 10 val. ryto. Veikiausiai tiek pat truksime ir šį kartą, – spėliojo akcijos pagalbininkė skautė Simona Uleckienė. – Naktimis žmonių mažiau, todėl skaitoma greičiau. Dieną skaitymas vyksta lėčiau, mat prie tribūnos stoja ir vaikai, ir vyresnio amžiaus žmonės."

Visi norintieji prisidėti prie skaitymų knygos iš anksto galėjo užsiregistruoti internetu. Skubėjusiųjų tai daryti nebuvo itin daug, tačiau organizatoriai neabejojo – norinčiųjų skaityti nepritrūks.

"Skaitymai truks visą naktį. Tiek pat tęsis ir garbės sargyba. Esame viskam pasiruošę", – vakar kalbėjo S.Uleckienė. Nedideles erdves naktinėtojams užleido Karo muziejaus administracija. Šalia pastato skautai ir ateitininkai išsiskleidė palapinę. Pasiruošė maisto ir karštos arbatos.

"Jei kas nors labai norės miego, galės nubėgti iki skautų būstinės centre", – šyptelėjo skautė.

Ketvirtadienį popiet Vilniuje vyko akcija tragiškai žuvusiam menininkui Tomui Dobrovolskiui atminti. Menininko žmona Akvilė Dobrovolskienė, dainininkė Neda Malūnavičiūtė, akcijos sumanytoja menininkė Lina Fisheye, kiti T.Dobrovolskio artimieji ir draugai bei visi norintys prisidėti vilniečiai  rankomis plovė sostinės Vingrių gatvę. Pusšimtis į akciją susirinkusių žmonių dirbo  labai kruopščiai ir tylomis, akcija truko maždaug pusvalandį.  Vyksmas simbolizavo ir  renginio “PIN diena: kultūros maratonas Kablys” pradžią.

Vingrių gatvėje, prie 17 numeriu pažymėto namo, pernai prieš Kūčias ir buvo nužudytas  aktyvus praėjusių metų kultūros maratono dalyvis T.Dobrovolskis.  Baras, kuriame prasidėjo lemtingomis muštynėmis pasibaigęs konfliktas, šiuo metu jau nebeveikia. Šalia jo, primindamos tragediją, degė žvakės.

Akcijos-performanso sumanytoja menininkė Lina Fisheye pasakojo, kad gatvės plovimas  simbolizuoja  T.Doblovolskio šeimos, draugų ir meno žmonių norą Vilnių matyti švarų -  be smurto. Be to, menininkai  siekia atkreipti dėmesį į  T.Dobrovolskio nužudymo tyrimą ir paskatinti kuo skaidresnę jo eigą.

Kibirais, šluotomis ir skudurais apsiginklavę žmonės,  pabaigę gatvės plovimą, patraukė  kultūros baro “Kablys” link. Po valandos ten startavo keturias paras vyksiantis renginys “PIN diena: kultūros maratonas Kablys”. 

Kultūros maratono dalyviai – jauni ir perspektyvūs menininkai: Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai, kitų menų mokyklų auklėtiniai,  nepriklausomi kūrėjai ir muzikantai. Prie Vilniaus ir Kauno menininkų šiemet prisijungs ir Klaipėdos, Šiaulių, Druskininkų kūrėjai. Pirmą kartą renginyje savo kūrybą pristatys ir neįgaliųjų meno bei saviraiškos studijos iš įvairų Lietuvos miestų.

Šiuolaikinio meno gerbėjai per keturias dienas 3000 kv. metrų ploto “Kablyje” išvys net 67 teatro, kino, muzikos, mados, šokio, dailės, fotografijos, instaliacijų projektus.

Laisvės gynėjų dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prisijungia prie naujos pilietinės iniciatyvos „Neužmirštuolė", skirtos Sausio 13-ajai atminti ir Laisvės gynėjams pagerbti.

„Kol atmintis gyva, niekas negali atimti Lietuvos laisvės ir iškreipti mūsų istorijos. Sausio 13-ąją beginkliai, tačiau stiprūs savo dvasia ir vienybe, žmonės pasipriešino melui ir prievartai. Šiandien esame laisvi ir naujoji karta tikriausiai net neįsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip. Tačiau laisvė nėra duotybė. Tai - atsakomybė kiekvienai kartai prisiminti ir didžiuotis, kad esame savarankiška valstybė ir patys kuriame savo ateitį", - sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Nacionalinė iniciatyva „Neužmirštuolė" kviečia visus Lietuvos gyventojus per Laisvės gynėjų dieną į atlapą įsisegti vieningą ženkliuką - neužmirštuolės žiedą. Simbolį orios, savarankiškos ir sėkmės Lietuvos.

Sausio 13-ąją Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat lankysis Vilniaus „Ryto" progimnazijoje, kur kartu su moksleiviais dalyvaus pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija". Šioje gimnazijoje mokėsi Lietuvos Laisvės gynėjas Darius Gerbutavičius.

Prezidentė kviečia šalies gyventojus aktyviai dalyvauti Sausio 13-ajai skirtose pilietinėse akcijose ir parodyti, kad mes prisimename, kodėl esame laisvi.