16.30 val. trispalvės spalvomis nušvito ir Klaipėdos kariliono bokštas.

17 val. prie Klaipėdos miesto savivaldybės užsiliepsnojo trys simboliniai atminimo laužai, kuriuos uždegė Žvejų rūmų jaunimo liaudiškų šokių ansamblis „Žilvinas“. Fone suskambo 14 kariliono varpų dūžių.

Sveikinimo žodį tarė miesto meras Vytautas Grubliauskas. Prisiminimais apie tragiškąją 1991 m. sausio 13-osios naktį pasidalino ir įvykių liudininkai.

Susirinkusiuosius prie laužų džiugino atlikėjos Bjelle dainos. Šildė ir Klaipėdos pagyvenusių žmonių asociacijos, ir Bendruomenės namų meno ansambliai, Simono Dacho progimnazijos moksleiviai.

Renginys truko apie valandą.

Po valandos, 18 val., visi skubėjo pasižiūrėti aštuonias minutes trunkančios vaizdo instaliacijos „Žuvusiems už meilę laisvei“ premjeros. Jos autorius – videomenininkas, teatro dailininkas, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas Rimas Sakalauskas.

Jis gimė ir užaugo gausioje patrioto, laisvės gynėjo, nukentėjusio dėl Sausio 13-osios nakties įvykių, Antano Sakalausko šeimoje.

Šviesios atminties R.Sakalausko tėvas 1991 m. buvo apdovanotas IV laipsnio Vyčio kryžiaus ordino Karininko kryžiumi, o 1992 m. – Sausio 13-osios atminimo medaliu.

Rodant vaizdo instaliaciją fone skambėjo monumentali kompozitoriaus, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojo, Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininko Mykolo Natalevičiaus muzika.

„Po tamsios nakties ateina šviesus rytas. Virtualus memorialas pakvies pajausti laisvės virpulį imersinės trimatės instaliacijos pagalba. Abstrakčiais grafiniais elementais – teksto iškarpomis, smėlio dalelėmis, tiesiomis ir chaotiškomis linijomis, įtemptomis ir atsipalaiduojančiomis stygomis bus atkurta šviesos ir tamsos mūšio arena. Iš šių vizualinių, semantinių ir fonetinių dėmenų sukurta instaliacija ar projekcija žymės tą lemiamą naktį, kai žmonės jautė laisvę visais savo jutiminiais impulsais, o keturiolika užgesusių sielų išvadavo viltį iš tamsos gniaužtų“, – apie savo kūrinį spaudos pranešime mintimis kalbėjo R.Sakalauskas.

Instaliaciją bus galima pamatyti ir rytoj, Sausio 13-ąją, nuo 17 iki 23 val. Jos trukmė – aštuonios minutės.

Bokštas taps trispalvis

Sausio 12-ąją trispalvėmis papuošti vainikai bus padėti prie Klaipėdos savivaldybės, Klaipėdos radijo ir televizijos bokšto Giruliuose ir prie buvusios Klaipėdos tarybos pastato Vilties g. 12.

Vakarop 16.30 val. Lietuvos vėliavos spalvomis nušvis Klaipėdos kariliono bokštas.

17 val. prie miesto savivaldybės užsiliepsnos trys simboliniai atminimo laužai, kuriuos uždegs Žvejų rūmų jaunimo liaudiškų šokių ansamblis "Žilvinas".

Sveikinimo žodį tars miesto meras Vytautas Grubliauskas. Prisiminimais apie tragiškąją 1991 m. sausio 13-osios naktį pasidalys ir įvykių liudininkai.

Susirinkusiuosius prie laužų džiugins atlikėjos Bjelle dainos. Šildys ir Klaipėdos pagyvenusių žmonių asociacijos ir Bendruomenės namų meno ansambliai, Simono Dacho progimnazijos moksleiviai.

Planuojama, kad renginys truks apie valandą.

Nušvis ir instaliacija

Sausio 12-ąją nuo 18 iki 23 val. ant Klaipėdos piliavietės kalno šlaito iš Pilies g. pusės bus rodoma vaizdo instaliacija "Žuvusiems už meilę laisvei".

Instaliacija buvo užsakyta pernai Laisvės gynėjų dienos 30-mečiui, bet dėl pandemijos nebuvo pademonstruota.

Ją sukūrė dailininkas Rimas Sakalauskas.

"Po tamsios nakties ateina šviesus rytas. Virtualus memorialas pakvies pajausti laisvės virpulį pasitelkus imersinę trimatę instaliaciją. Abstrakčiais grafiniais elementais – teksto iškarpomis, smėlio dalelėmis, tiesiomis ir chaotiškomis linijomis, įtemptomis ir atsipalaiduojančiomis stygomis bus atkurta šviesos ir tamsos mūšio arena. Iš šių vizualinių, semantinių ir fonetinių dėmenų sukurta instaliacija / projekcija žymės tą lemiamą naktį, kai žmonės jautė laisvę visais savo jutiminiais impulsais, o keturiolika užgesusių sielų išvadavo viltį iš tamsos gniaužtų", – pranešime mintimis pasidalijo R.Sakalauskas.

Rodant instaliaciją skambės monumentali Mykolo Natalevičiaus muzika.

Instaliacija klaipėdiečius džiugins ir sausio 13-ąją nuo 17 iki 23 valandos.

Bėgikai startuos nuo Girulių televizijos bokšto ir bėgs iki miesto savivaldybės. Šiemet bėgimą organizuoja Klaipėdos lengvosios atletikos mokykla.

Languose įžiebs žvakes

Be minėtų renginių, minėjimo dieną vyks ir tradicinis vakarinis bėgimas laisvės gynėjų keliais. Renginys prasidės 20 val.

Bėgikai startuos nuo Girulių televizijos bokšto ir bėgs iki miesto savivaldybės. Šiemet bėgimą organizuoja Klaipėdos lengvosios atletikos mokykla.

Bėgimo dalyviai į starto vietą Giruliuose galės vykti užsakytu autobusu, kuris nuo 18.30 iki 19 val. lauks prie savivaldybės (Liepų g. 11). Dalyvių registracija galima prie autobuso ir starto vietoje.

Sausio 13-osios rytą 8 val. Lietuvoje bus vykdoma pilietinė akcija "Atmintis gyva, nes liudija", truksianti dešimt minučių. Visi kviečiami uždegti žvakutes languose ir tylos minute pagerbti kovotojus.

Ši iniciatyva vyks jau 15-ąjį kartą.

Iš liudininkų lūpų

Sausio 13 d. 10 val. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje bus aukojamos mišios už laisvės gynėjus.

15 val. Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro bendruomenė 1991-ųjų sausio didvyrius prisimins tradiciniame renginyje "Atidavėte save Tėvynei".

Centro dailės studijų mokiniai pieš kūrinius, kuriuos instaliuos ant simbolinių barikadų.

Renginio metu degs žvakutės, bus rodomas filmas apie sausio 13-osios įvykius, prisiminimais dalysis liudininkai.

17 val. Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje įvyks pamąstymų ir diskusijų vakaras "Sausio 13-osios portretas: įvykių atgarsiai".

Renginio svečiai – visuomenės veikėjas Dionyzas Varkalis, Klaipėdos universiteto Psichologijos katedros vedėja, rašytoja, socialinių mokslų daktarė Jūratė Sučylaitė, buvęs ilgametis Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro direktorius Aleksas Bagdonavičius, rašytojas, habilituotas socialinių mokslų daktaras Rokas Flick, istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Silva Pocytė.

Įėjimas į renginį – tik su galimybių pasu.

„Vilnius gedi pirmadienį mirusio kaimyninės Lenkijos Gdansko mero Pawelo Adamowicziaus. Šį šeštadienį į Gdanske vyksiančias laidotuves išvyks sostinės meras Remigijus Šimašius. (...) Savaitgalį sostinėje vyks net keletas atminimo renginių: pagerbiant tragiškai žuvusį Gdansko merą, penktadienį ant rotušės fasado nuo 17 val. iki vidurnakčio bus galima išvysti jo nuotraukos vaizdo projekciją, sausio 18 ir 19 dienomis Trijų Kryžių paminklas bus apšviestas Gdansko miesto vėliavos spalvomis – raudonai ir geltonai“, – teigiama savivaldybės pranešime.

Šeštadienį, laidotuvių dieną, Vilniuje bus nuleistos miesto vėliavos.

Lenkų kompozitorė Katarzyna Kwiecien-Dlugosz (Katažyna Kvecen-Dlugoš) prieš keletą dienų parašė epitafiją karilionui nužudyto Gdansko mero garbei. Kūrinys pirmą kartą bus atliktas penktadienį Gdanske, o šeštadienį jis skambės iš Vilniaus šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokšto.

Vilniaus ir Gdansko miestai 1998 metais yra pasirašę bendradarbiavimo sutartį. Anot savivaldybės pranešimo, miestai glaudžiai bendradarbiauja: kasmet Gdanske vyksta Vilniaus dienos, o Vilniuje – Gdansko. Šių renginių pagrindiniu iniciatoriumi buvo P. Adamowiczius.

Penktadienį Lenkijos ambasadoje Vilniuje bus galima pasirašyti užuojautos knygoje.

Lenkijos šiaurėje, prie Baltijos jūros esančio Gdansko uostamiesčio meras P. Adamowiczius sekmadienio vakarą subadytas ant scenos per didelį labdaros koncertą šimtų žmonių akivaizdoje. Jis mirė ligoninėje pirmadienį.

Sulaikytas įtariamasis yra 27 metų Gdansko gyventojas. Šiame Baltijos pajūrio mieste gyvena apie pusė milijono žmonių.

„Ukraina ir visas pasaulis niekada nepamirš siaubingų 1986 metų balandžio 26-osios įvykių. Černobylis amžinai liks negyjančia žaizda šalies širdyje, milijonų žmonių širdyse... Ir šiandien mes turime ne tik padaryti visa, kad ši tragedija niekada nepasikartotų. Mes turime padaryti išvadas iš tų įvykių. Černobylio zona turi tapti naujų pažangių technologijų teritorija“, – ketvirtadienio rytą savo „Facebook“ paskyroje parašė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.

1986 metų balandžio 26 d. dėl avarijos Černobylio atominės elektrinės 4-ajame reaktoriuje buvo radioaktyviai užkrėsta daugiau kaip 200 tūkstančių kvadratinių kilometrų teritorija, pirmiausia Ukrainoje, Baltarusijoje ir Rusijoje. Iš 30 kilometrų zonos buvo evakuota apie 115 tūkstančių žmonių. Avarijos padarinių likvidavimo darbuose dalyvavo daugiau kaip 600 tūkstančių žmonių. Iš jų apie 10 procentų mirė, 165 tūkstančiai tapo neįgaliaisiais.