Pasak pranešimo, kapinėse pastatytos natūralaus akmens stelos su totorių simbolika, o ant buvusio Lukiškių kalėjimo išorinės sienos atidengta memorialinė lenta su informacija apie sunaikintas šioje vietoje nuo pat bendruomenės įsikūrimo buvusias totorių kapines.

Sunaikintos senosios totorių kapinės pažymėtos Kaune Karaliaus Mindaugo prospekto ir S. Daukanto gatvės sankirtoje bei prie prie mečetės, Vilniuje, Lukiškių gatvėje.

Taip pat Vilniaus rajone, Pagirių gatvėje, Melekonių kaime, Merešlėnų kaime, Liudvinave, Kenoje, Medininkuose, dvejos kapinės Keturiasdešimt Totorių kaime, Alytaus rajone, Punios seniūnijoje.

Anot departamento, senųjų kapinių vietų žymėjimas įgyvendindamas iš Vyriausybės nutarimu patvirtinto Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimo 2021 metais plano lėšų.

Totorių įsikūrimas Lietuvoje siejamas su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Pagrindinė totorių veikla buvo karyba, diplomatinė tarnyba, sargyba. Totoriai sudarė asmeninę Vytauto sargybą, kartu su juo dalyvavo Žalgirio mūšyje.

Totoriai tarnavo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenėje, dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos kariniuose žygiuose, Tado Kosčiuškos bei 1831 ir 1864 metų sukilimuose, 1918 metų Lietuvos nepriklausomybės kovose.

Kaip teigiama ketvirtadienį šios komisijos pirmininkės Paulės Kuzmickienės išplatintame pranešime, nors apie žydus gelbėjusių lietuvių atminimo įamžinimą imta kalbėti prieš beveik du dešimtmečius, tam skirto paminklo artimiausiu metu dar neturėsime.

„Sveikintina, kad vis daugiau atminimo ženklų šioms iškilioms asmenybėms atsiranda ne valstybės valdžios institucijų, o visuomenės iniciatyvomis. Atkreipdama dėmesį į vieną tokių iniciatyvų, kurią pradėjo įgyvendinti architektas Tauras Budzys, pateikiau Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai siūlymą pasekti šios gražios iniciatyvos pavyzdžiu ir atminimo ženklais visoje Lietuvoje pažymėti žydus gelbėjusių Lietuvos piliečių antkapius“, – teigia P. Kuzmickienė.

Anot jos, siekiamybė būtų atminimo ženklais paženklinti visų mirusių Lietuvos žydų gelbėtojų, kurie yra pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais bei tų kurie yra apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, antkapius, skiriant tam reikalingų lėšų. 

Seimo narės duomenimis, 915 Lietuvos piliečių yra pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais. Jų pavardės iškaltos Pasaulio tautų teisuolių sode, Jeruzalėje, o Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu beveik 1,6 tūkst. asmenų, gelbėję žydus nacių okupuotoje Lietuvoje, apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Lietuvos vyskupų konferencija šį mėnesį pritarė architekto Tauro Budzio iniciatyvai pažymėti palaidojimo vietas Lietuvos bažnyčių šventoriuose.

Architektas BNS sakė, kad gavus bažnyčios pritarimą žalvario lydinio ženklai su užrašais lietuvių, jidiš ir anglų kalbomis prie antkapių bus pritvirtinti dar šiemet.

„Kai kapas yra šventoriuje, jį prižiūri bažnyčia. Gavus bažnyčios leidimą, atšilus orams iškart vyksiu į keliones per Lietuvą“, – sakė T. Budzys.

Izraelio Jad Vašemo institutas BNS informavo, kad Pasaulio tautų teisuoliais dėl žydų gelbėjimo yra pripažinęs 19 kunigų iš Lietuvos.

Lietuvos apdovanojimu – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi – apdovanoti 42 kunigai, BNS nurodė Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus.

T. Budzys siekia, kad atminimo ženklais būtų pažymėti visų žydų gelbėtojų kapai, juos taip pat numatoma pažymėti specialiame interneto puslapyje.

Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijai okupavus Lietuvą, naciai ir vietos kolaborantai nužudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.

Izraelis daugiau kaip 900 Lietuvos gyventojų yra suteikęs Pasaulio tautų teisuolio vardą už tai, kad rizikuodami gyvybe gelbėjo žydus.