Centro poliklinikos gydytojos Eglės Ignatavičienės teigimu, demencijos priežastys iki galo neaiškios, tačiau yra keletas rizikos veiksnių, kuriuos eliminuojant galima sumažinti susirgimo riziką.
Sunkiai pastebimi pirmi požymiai
Kasmet pasaulyje užregistruojama kone 10 mln. naujų ligos atvejų, tačiau ši liga vystymosi pradžioje gan sunkiai pastebima.
„Kadangi demencija progresuoja lėtai, pats pacientas kylančiais sunkumais taip pat staiga nesiskundžia, nes jų tiesiog nejaučia. Vėlesnėse stadijose, kai sutrikimai ima trukdyti kasdienei veiklai, ligos požymiai labiau atkreipia dėmesį. Dažnai dar prieš formuojantis pastebimiems kognityviniams sutrikimams gali prasidėti nuotaikos svyravimai, nemiga, būti jaučiamas nesaugumo ir neužtikrintumo jausmas“, – pasakojo E. Ignatavičienė.
Anot gydytojos, pirmieji ligos simptomai paprastai pasireiškia nuo 60 metų, tačiau susirgti gali ir jaunesni. Specialistė pabrėžė, kad didesnę riziką susirgti turi tie, kurių šeimoje buvo susirgimo demencija atvejų, taip pat žmonės, sergantys cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, patyrę galvos smegenų traumų.
Greičiausiai pastebima, kai silpsta trumpalaikė atmintis, darosi sunku prisiminti neseniai buvusius įvykius, datas, daiktų pavadinimus, pasimetama laike ir vietoje.
„Greičiausiai pastebima, kai silpsta trumpalaikė atmintis, darosi sunku prisiminti neseniai buvusius įvykius, datas, daiktų pavadinimus, pasimetama laike ir vietoje. Tampa sunku planuoti ar spręsti problemas, kurios anksčiau nekėlė sunkumų, pavyzdžiui, apmokant sąskaitas, vykstant į parduotuvę ar vairuojant. Žmogui, sergančiam demencija, darosi sudėtinga komunikuoti, reikšti mintis, atsiranda nuotaikos svyravimų, gali atsirasti elgesio sutrikimų, kliedesių ar haliucinacijų. Vis dėlto kiekvienas atvejis yra unikalus ir demencijos simptomai ir būklės progresavimas varijuoja itin individualiai“, – kalbėjo ji.
Artimųjų pastangos palaikyti savarankiškumą
Demencijos sunkumo lygmenys skirstomi pagal simptomų stiprumą ir jų įtaką kasdieniam funkcionavimui. Nuo to taip pat priklauso ligonio savarankiškumas.
„Ligos pradžioje asmuo gali būti visiškai savarankiškas, tačiau pasitaiko atvejų, kai būklė kardinaliai pasikeičia per keletą mėnesių. Svarbu padėti ligoniui prisitaikyti prie kintančios sveikatos būklės ir užtikrinti gyvenimą saugioje aplinkoje. Kuo ilgiau bus išlaikomas sergančio asmens savarankiškumas, tuo artimiesiems bus lengviau juo rūpintis. Būtina palaikyti fizinį ir protinį aktyvumą: reguliariai mankštintis, žaisti įvairius loginius žaidimus, pavyzdžiui, šachmatais, spręsti kryžiažodžius, galvosūkius, mintinai skaičiuoti, įsiminti pirkinių sąrašą ar mokytis užsienio kalbos.
Nors kol kas neturime vaistų, kurie sustabdytų ligos progresavimą, tačiau yra skiriama vaistų, kurie palengvina simptomus, padeda ilgiau išlaikyti žmogaus adaptaciją. Labai svarbu kontroliuoti lėtines ligas, reguliariai atlikti tyrimus, stebėti būseną ir vartoti paskirtus medikamentus.
Ankstyvose ligos stadijose daugelis demencijos ligonių gali gyventi gana įprastą gyvenimą, tačiau ligai progresuojant prireikia vis daugiau pagalbos atliekant kasdienes užduotis“, – dėstė gydytoja.
E. Ignatavičienė akcentavo, kad savarankiškumas neatsiranda savaime. Turėtų būti stengiamasi ligonį socializuoti, įtraukti į paprastas, kasdienes veiklas ir leisti jomis užsiimti.
„Padėkite žmogui susiorientuoti namuose, stenkitės išlaikyti rutiną, daryti sąrašus, kalendoriuje žymėti svarbius įvykius ir datas, planuoti veiklas, kurias mėgsta pacientas, ir daryti jas kasdien tuo pačiu metu. Prastėjant gebėjimams, privalu stengtis pritaikyti aplinką, siekiant kuo ilgiau išlaikyti savarankiškumą – naudoti lengvai apsivelkamus drabužius, batus, dušo kėdutę. Duokite užtektinai laiko užduotims atlikti. Išlikite kantrūs ir pagarbūs“, – patarė specialistė.
Būtina nepamiršti savęs
Gydytojos teigimu, kiekvienas ligos atvejis yra individualus, žmonės ligą išgyvena skirtingai ir susitvarko savitais būdais.
„Demencija sukelia nemažai sunkumų pacientui ir jo artimiesiems. Didelis iššūkis yra stebėti, kaip, ligai progresuojant, keičiasi artimo žmogaus asmenybė, kaip jis pamažu praranda gebėjimus, nebesugeba savimi pasirūpinti, nebeatpažįsta artimųjų. Gali kilti nerimas, nežinomybė, beviltiškumas, tad svarbu, rūpinantis artimuoju, sergančiu demencija, nepamiršti pasirūpinti savimi ir savo poreikiais, nepervargti, stengtis artimo žmogaus, sergančio demencija, priežiūra su kuo nors pasidalyti, ieškoti pagalbos. Rasti laiko jėgoms susigrąžinti“, – sakė ji.
Rekomenduojama laikytis sveikos gyvensenos principų, koreguoti kraujospūdį ir gliukozės kiekį kraujyje, rūpintis savo kūnu ir protu, visavertiškai maitintis, sportuoti, atsisakyti žalingų įpročių, stengtis lavinti atmintį, skaityti knygas ir mokytis naujų dalykų. Svarbu rūpintis ir emocine sveikata, stengtis neatsiriboti nuo žmonių, bendrauti. Šie dalykai taip pat turi didelę įtaką ir mažina riziką sirgti demencija.
Pajutę ar pastebėję, kad artimajam pasireiškė demencijos simptomų, kreipkitės į medikus. Daugiau informacijos apie demenciją ir galimybes gauti pagalbą galima rasti https://pagalbasau.lt/demencija/.
Gydytoja E. Ignatavičienė, norint, kad sergantis demencija žmogus būtų kiek įmanoma savarankiškesnis, reikėtų jį socializuoti ir įtraukti į kasdienes veiklas.
