Vėlai šeštadienį Iranas paleido daugiau kaip 300 dronų ir raketų į Izraelį. Tačiau jie buvo perimti padedant Jungtinėms Valstijoms ir kitoms sąjungininkėms, todėl ataka padarė tik nedidelę žalą.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) pažadėjo atsakyti į išpuolį, o pasaulio galybės, įskaitant pagrindinį sąjungininką Vašingtoną, paragino elgtis santūriai, siekiant išvengti tolesnio kelis mėnesius trunkančio karo Gazos Ruože eskalavimo ar išplitimo regione.

Izraelio visuomeninis transliuotojas „Kan“ pranešė, kad po diskusijų su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) B. Netanyahu nusprendė nesiimti iš anksto parengtų planų dėl atsakomųjų smūgių Iranui atakos atveju.

„Suveikė diplomatinės subtilybės“, – „Kan“ sakė aukšto rango Izraelio pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, ir pridūrė, kad atsakas bus, tačiau kitoks, nei planuota iš pradžių.

„ABC News“, remdamasi trimis neįvardytais Izraelio šaltiniais, pranešė: „Izraelis rengė, bet vėliau atšaukė atsakomuosius smūgius Iranui mažiausiai dvi naktis praėjusią savaitę.“

Tarp galimų atsakomųjų priemonių, kurias svarstė Izraelio karo ministrų kabinetas, buvo variantas atakuoti Irano įgaliotinius kitose regiono vietose arba surengti kibernetinę ataką, sakė šaltiniai „ABC News“.

Pirmadienį vykusiame vyriausybės posėdyje Izraelio pareigūnai svarstė galimybę suteikti kariuomenei leidimą smogti Iranui, tačiau „dėl operatyvinių priežasčių“ nusprendė to nedaryti, JAV naujienų portalui „Axios“ sakė du neįvardyti Izraelio pareigūnai.

Irano remiamos ginkluotos grupuotės visame regione vykdo išpuolius nuo spalio mėnesį prasidėjusio karo tarp Izraelio ir „Hamas“.

Savaitgalį Teherano surengta ataka – pirmasis tiesioginis išpuolis prieš Izraelio teritoriją – buvo atsakas į balandžio 1 dieną įvykdytą mirtiną smūgį Irano konsuliniam skyriui Damaske, dėl kurio buvo apkaltintas Izraelis.

Vašingtonas ir Briuselis pažadėjo sugriežtinti sankcijas Iranui, o Irano prezidentas perspėjo, kad bet kokie atsakomieji veiksmai sulauks ryžtingo ir daug griežtesnio atsako.

Reaguodamas į diplomatinį spaudimą, B. Netanyahu trečiadienį tvirtino, kad Izraelis pats priims sprendimus ir „darys tai, ko reikia, kad apsigintų“.

„Daugiau kaip 600 Ukrainos karių žuvo“ per raketų smūgį Kyjivo pajėgoms, dislokuotoms dviejuose pastatuose Kramatorske, buvo sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Per Naujųjų metų išpuolį Ukraina smogė pastatui okupuotame Ukrainos rytiniame Makijivkos mieste. Rusija pripažino, kad pastate, kuris buvo naudojamas kaip kareivinės, žuvo 89 jos kariai. Ukraina teigia, kad per šią ataką žuvo per 400 rusų karių.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos atmetė Rusijos pareiškimą apie smūgį Kramatorske.

„Ši informacija yra taip pat teisinga, kaip duomenys, kad jie sunaikino visas mūsų [JAV tiekiamas raketų sistemas] HIMARS“, – žiniasklaidos priemonei „Suspilne“ sakė Ukrainos kariuomenės Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatas.

Minėtą pastatą Makijivkoje ukrainiečiai atakavo HIMARS raketomis.

Ši informacija yra taip pat teisinga, kaip duomenys, kad jie sunaikino visas mūsų HIMARS.

Pasak S. Čerevato, Rusija negalėjo suduoti itin tikslių smūgių.

Rusijos pareiškime nenurodyta, kada tiksliai buvo smogta, tačiau teigta, kad Rusijos žvalgyba „per pastarąsias 24 valandas“ patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų laikino dislokavimo Kramatorske taškus.

Sprogimai

Maskvos teigimu, dviejuose pastatuose buvo apgyvendinta daugiau kaip 1 300 Ukrainos karių.

AFP žurnalistai šeštadienį, kai ortodoksai šventė Kalėdas, rytiniame Donecko regione esančiame Kramatorske prieš vidurnaktį išgirdo mažiausiai keturis sprogimus.

Donecko regioninės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko sekmadienį sakė, kad rusai Kramatorską apšaudė septyniomis raketomis.

Jis sakė, kad „buvo apgadinta švietimo įstaiga, pramonės objektas ir garažų kooperatyvas“ ir kad aukų nėra.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė ortodoksų Kalėdoms paskelbti 36 valandų paliaubas.

Ukrainiečių pareigūnai, kurie paliaubas atmetė kaip cinišką propagandinį triuką, sakė, kad Rusija šiaip ar taip jų vis tiek nesilaikė.

Sekmadienį savo vakaro kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė iškart po Kalėdų Rusijos įvykdytą Ukrainos pietryčiuose esančio „Chersono apšaudymą padegamaisiais šaudmenimis“.

„Smūgiai Kramatorskui ir kitiems Donbaso miestams buvo nukreipti į civilinius objektus ir kaip tik tuo metu, kai Maskva skelbė tariamą kariuomenės „tylą“, – pridūrė jis.

V. Putino „paliaubos“ baigėsi šeštadienį 23 val. Ukrainos ir Lietuvos (24 val. Rusijos) laiku.