atsakomybė už sveikatą | Diena.lt

VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą

VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Galima būtinoji ir planinė pagalba užsienyje

Viena iš europiečių teisių – galimybė prireikus gauti būtinąją medicinos pagalbą kurioje nors iš Europos Sąjungos (ES) valstybių, Europos ekonominės erdvės šalių – Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, taip pat Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Tokią teisę turi valstybiniu sveikatos draudimu apdrausti šių šalių gyventojai.

Kad apdraustieji galėtų pasinaudoti šia garantija, jiems reikia turėti dokumentą, patvirtinantį teisę gauti būtinosios medicinos pagalbos išlaidų kompensavimą – Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK). Prireikus būtinosios medicinos pagalbos, kortelę reikia pateikti kitos šalies nacionalinei sveikatos sistemai priklausančiai gydymo įstaigai. Lietuvoje šias korteles nemokamai išduoda teritorinės ligonių kasos (TLK). Vietoje kortelės mūsų šalies gyventojai į mobilųjį įrenginį gali atsisiųsti ir kortelę pakeičiantį sertifikatą. Iš anksto užsisakyti ESDK ar atsisiųsti sertifikatą galima internete čia. Norint pasiimti ESDK, reikia atvykti į TLK arba pageidaujantiems kortelė gali būti siunčiama paštomatu.

ES valstybių gyventojai taip pat turi teisę gauti planinio gydymo paslaugas viešnagės kitoje ES valstybėje metu. Bet kurios iš tų šalių apdraustasis, (atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir ligos eigą, negalintis laiku gauti reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų šalyje, kurioje yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) arba gyvena, gavęs šį klausimą sprendžiančios įstaigos leidimą, gali vykti į kitą ES valstybę ir gauti reikiamas paslaugas. Jei siunčiama dėl konkretaus planinio gydymo į užsienį, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) išduoda dokumentą S2. Sprendimą jį išduoti priima speciali VLK komisija.

VLK infografikas.

Galima sumokėti ir atgauti išlaidas

Vienoje Europos šalyje apdraustas, tačiau kitoje Europos valstybėje gyvenantis žmogus turi teisę nemokamai gauti sveikatos priežiūrą gyvenamojoje valstybėje. Už paslaugų apmokėjimą atsakinga šalis, kurioje žmogus apdraustas socialiniu draudimu. Norint pasinaudoti tokia teise, gyvenamosios valstybės sveikatos draudimo įstaigoje reikia užregistruoti dokumentą S1. Jis išduodamas šalyje, kurioje žmogus apdraustas. Mūsų šalyje dokumentą S1 išduoda TLK. Jį gali gauti Lietuvos apdraustieji, persikėlę gyventi į kitą Europos valstybę, tačiau toliau dirbantys ir socialinio draudimo įmokas tebemokantys Lietuvoje arba gaunantys Lietuvoje paskirtą pensiją.

Dar viena galimybė – teisė apdraustiesiems gydytis kitoje šalyje ir atgauti už gydymą sumokėtus pinigus. Šia teise į tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugas galima pasinaudoti ES šalyse, Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje, tačiau tokia teisė negalioja Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Taigi Lietuvos gyventojas, apdraustas PSD ir turintis gydytojo siuntimą tam tikrai sveikatos priežiūros paslaugai gauti, gali pats pasirinkti, ar kreiptis dėl šios paslaugos į Lietuvos gydymo įstaigą, ar savo lėšomis vykti į užsienį. Pasirinkus tyrimus, gydymąsi ar pan. kitoje šalyje, už paslaugas reikia susimokėti, o grįžus galima kreiptis į TLK dėl išlaidų kompensavimo. Išlaidos kompensuojamos tokia apimtimi ir tvarka, kokia būtų kompensuojamos atitinkamos sveikatos priežiūros išlaidos Lietuvoje. Kompensuojamoji suma negali viršyti faktinių apdraustojo išlaidų tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai.

Galima vaistus pirkti užsienyje

Europos pacientai taip pat gali gauti receptą, kuris pripažįstamas ir suprantamas visose ES šalyse, kad galėtų pirkti vaistus ne tik gyvenamojoje šalyje.

Žmogus, ketinantis pagal receptą įsigyti vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kitoje Europos šalyje, turi apie tai informuoti gydytoją. Pastarasis, atsižvelgdamas, kokį (kompensuojamąjį ar nekompensuojamąjį) vaistą ar priemonę turi išrašyti, atitinkamos formos popierinio recepto blanke turi nurodyti nustatytus privalomus recepto elementus. Recepte vaistai turi būti išrašyti bendriniu veikliosios medžiagos pavadinimu, išskyrus keletą išimčių.

Perkant vaistą ar medicinos pagalbos priemones užsienyje, pacientui teks sumokėti visą jų kainą. Grįžęs į Lietuvą gyventojas ne vėliau kaip per 1 metus nuo įsigijimo Europos valstybėje dienos gali kreiptis į TLK, kad jo patirtos kompensuojamojo vaisto ar priemonės įsigijimo išlaidos būtų kompensuotos.

VLK infografikas.

Kai yra teisių, yra ir pareigų

Be šių minėtų teisių Europos pacientai turi teisę gauti informaciją apie saugos ir kokybės standartus Europos šalyse, medicininių įrašų kopijas, būti gydomi saugia medicinine įranga, kvalifikuoto sveikatos priežiūros personalo. Europos pacientų teisių chartijoje taip pat numatyta pacientų teisė į paslaugas ligos prevencijai užtikrinti, teisė aktyviai dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su savo sveikata, teisė laisvai pasirinkti gydymo procedūras ir gydymo įstaigas, teisė į privatumą ir konfidencialumą, teisė į naujoves ir asmeninį gydymo būdą, teisė skųstis patyrus žalą ir kitos teisės.

Ligonių kasos pacientams primena, kad turėdami daug teisių, jie turi prisiimti ir asmeninę atsakomybę už savo sveikatą, nepamiršti savo pareigų. Pagal Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymą, pacientas turi pasirašytinai susipažinti su jam pateiktomis sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, kitais sveikatos priežiūros įstaigos dokumentais ir vykdyti juose nurodytas pareigas. Jis privalo nepiktnaudžiauti savo teisėmis, rūpintis savo sveikata, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojais, suteikti jiems kuo išsamesnę ir tikslesnę informaciją apie savo sveikatą, persirgtas ligas, atliktas operacijas, vartotus ir vartojamus vaistus, alergines reakcijas, genetinį paveldimumą ir kitus žinomus duomenis, reikalingus tinkamai suteikti sveikatos priežiūros paslaugas.

VLK ikonografikas.

Pacientas, gavęs informaciją apie jam skiriamas sveikatos priežiūros paslaugas, savo sutikimą ar atsisakymą dėl šių paslaugų suteikimo turi patvirtinti raštu. Jis privalo pagarbiai ir deramai elgtis su visais sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojais ir kitais pacientais, turi vykdyti specialistų paskyrimus ir rekomendacijas arba gali jų atsisakyti. Pacientas turi informuoti sveikatos priežiūros specialistus apie nukrypimus nuo paskyrimų ar nustatyto režimo, dėl kurių jis davė sutikimą.

Nereikėtų pamiršti ir to, kad gyventojai yra patys atsakingi ir už savo sveikatos draudimą. Juo turėtų nuolat rūpintis, nes sveikatos priežiūros paslaugos nemokamai teikiamos tik apdraustiesiems PSD.

Daugiau apie pacientų teises galite rasti čia.

Išsamiau apie gydymosi galimybes keliaujantiems galite rasti čia.
SAM: du trečdaliai Lietuvos gyventojų prisiima atsakomybę už savo sveikatą 1

SAM: du trečdaliai Lietuvos gyventojų prisiima atsakomybę už savo sveikatą 1
Apklausa buvo siekiama išsiaiškinti, kaip gyventojai vertina savo požiūrį į sveiką gyvenseną ir ko reikėtų, kad daugiau žmonių dėl to įdėtų daugiau pastangų. Iš tyrimo aiškėja, kad 63 proc. respondentų visiškai arba labiau sutinka su teiginiu, kad patys atsakingi už savo sveikatą ir jos būklę. Mažuma – vos 9 proc. – linkę nurodyti, kad visą atsakomybę už jų sveikatą turi prisiimti kiti.

Be savęs gyventojai dažniausiai atsakingais už savo sveikatą nurodydavo gydytojus (59 proc.), šeimą ir artimuosius (43 proc.), valstybę (30 proc.), darbdavius (22 proc.). Kaip nurodo tyrimą atlikusios įmonės „BERENT Research Baltic“ vadovė, rinkos tyrėja Vaida Bröcher, dažniausiai atsakomybę už savo sveikatą kitiems perleidžia jaunesnio amžiaus respondentai. Tyrimas atskleidė, kad labiausiai už savo sveikatą atsakingi jaučiasi vyresnio amžiaus gyventojai.

Pasigilinus, kokio amžiaus gyventojai linkę kitus įvardinti atsakingais už savo sveikatos būklę, identifikavome, kad tai 18–25 m. amžiaus žmonės.

„Pasigilinus, kokio amžiaus gyventojai linkę kitus įvardinti atsakingais už savo sveikatos būklę, identifikavome, kad tai 18–25 m. amžiaus žmonės. Jauni žmonės rečiau susiduria su sveikatos problemomis, yra labiau priklausomi nuo artimųjų, tačiau žiūrint į ateitį, tai galėtų būti signalas labiau dirbti su jaunąja karta. Juk nuo požiūrio priklauso ir ateities perspektyva – kokį sveikatos kapitalą sukaupsime ateičiai“, – mano tyrimui vadovavusi V. Bröcher.

Nors du trečdaliai gyventojų įvardino save kaip atsakingais už savo sveikatą, tačiau tik 28 proc. įvertino savo gyvenimo būdą kaip sveiką, dar penktadalis teigė, kad jų gyvenimo būdo tikrai negalima vadinti sveiku. Didžioji dalis apklaustųjų į savo gyvenimo būdą žiūrėjo nuosaikiau.

Tarp priežasčių, kodėl į savo kasdieninį gyvenimą neįtraukia daugiau sveikos gyvensenos įpročių, daugiausiai tyrimo dalyvių (52 proc.) kaip didžiausią priežastį nurodė nenorą keistis ar valios stoką, taip pat reikšmingi – laiko ir finansų trūkumas.

Nors tik ketvirtadalis visuomenės savo gyvenimą įvardina kaip sveiką, tačiau didžioji dalis prisiima atsakomybę už savo sveikatą.

„Apklausos rezultatai nuteikia optimistiškai. Nors tik ketvirtadalis visuomenės savo gyvenimą įvardina kaip sveiką, tačiau didžioji dalis prisiima atsakomybę už savo sveikatą. Yra prielaidos keistis į gerąją pusę, pradėti įvedinėti vieną ar kitą sveikos gyvensenos elementą, tokį kaip fizinis aktyvumas arba mityba. Jauni žmonės dar sveiki, vyresni jau supranta ligų kainą, iš ten tie reikšmingi skirtumai“, – teigia SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius.

Iš būdų, kaip palaiko sveiką gyvenimo būdą, dažniausiai paminėti buvo: buvimas gryname ore, rūpestis savo ir artimųjų psichine sveikata, darbo ir poilsio (miego) režimo, nevartojamas ar saikingai vartojamas alkoholis. Mažai dėmesio skiriama prevencinėms sveikatos patikroms, streso kontrolei, o mažiausiai – reguliariam mankštinimuisi ir sportui.

Apklausa atlikta šių metų vasario-kovo mėnesiais. Jos metu apklausta 1500 respondentų visoje Lietuvoje.

DAUGIAU