Nutekėjo neviešinami duomenys?

Klaipėdietis Giedrius (pavardė redakcijai žinoma – A.D.) turi 83-ejų mamą, kurią telefoniniai sukčiai apgavo kelis kartus. Jie nuolat skambindavo jai į fiksuoto ryšio telefoną.

Po vieno atvejų, kai moteris neteko nemenkos sumos pinigų 2012 m., jos sūnus sumanė atsisakyti kompanijos "Teo" (dabar "Telia") paslaugų.

Tačiau telekomunikacijų bendrovė pasiūlė kompromisą – pakeisti numerį, kuris nebūtų viešinamas. Giedrius sutiko.

"Dviejose sutarties vietose pasirašiau, kad tas numeris niekur negali būti skelbiamas. Mane patikino, kad taip ir bus. Tą numerį žinojome tik aš, mano sesuo ir mama. Ir štai praeitą savaitę mama vėl sulaukė skambučio iš kontoros, vadinamos "Alio, mama". Jie kreipėsi į ją vardu, neįsivaizduoju, kaip sužinojo numerį. Vėl giedojo tradicinę dainelę "apie sužeistą sūnų, apie tai, kad jam reikia pinigų". Gerai, kad mama perskambino man. Buvau labai piktas, nes manau, kad kokiu nors būdu galėjo nutekėti nevieši duomenys nusikaltėliams", – dėstė klaipėdietis.

Įtarimus kategoriškai atmetė

Kompanijos "Telia" atstovas Audrius Stasiulaitis kategoriškai atmetė tikimybę, kad nusikaltėliams prieinami jų klientų duomenys.

Esą šis atvejis su klaipėdiete tik dar kartą parodo, kad telefoninių sukčių problema Lietuvoje nėra įveikta ir reikia būti ypač budriems net ir tada, kai telefono numeris yra žinomas tik patiems artimiausiems žmonėms.

"Mūsų duomenų bazė dar kartą patvirtina, kad šį telefono numerį turinti klientė yra pageidavusi jo neskelbti jokiuose kontaktuose ir jis nėra niekur paviešintas. Numeris – senas, iki 2012 m., kai jis buvo priskirtas dabartinei klientei, buvo naudojamas kito asmens. Todėl jokių viešų sąsajų per telefonų knygas ar per kontaktų centrą informacijos numeriu 118 su dabartine savininke nėra. "Telia" niekada neskelbia savo klientų duomenų be jų sutikimo", – dienraščiui teigė A.Stasiulaitis.

Anot A.Stasiulaičio, visais telefoninio sukčiavimo atvejais kompanija bendradarbiauja su policija ir ragina žmones taip pat kreiptis į teisėsaugą.

Praktika rodo, kad telefoniniai sukčiai skambina masiškai rinkdami numerius atsitiktine tvarka arba naudoja senas telefoninių kontaktų knygas.

O asmens vardą nusikaltėliai dažniausiai išgauna pokalbio metu iš paties žmogaus, kuriam skambina, todėl esą reikia būti itin atsargiems, kalbant su nepažįstamais asmenimis.

"Šiuo atveju, jei klientė tikrai įsitikinusi, kad pirmojo skambučio metu į ją kreipėsi vardu, primygtinai siūlome pranešti apie tai policijai, nes variantų žmogaus tapatybei nustatyti yra daugiau, nei vien tik skambinant atsitiktine tvarka. Juo labiau kad iš pateiktos informacijos ir ypatingo atsargumo priemonių, kurių ėmėsi klientė ribodama savo telefono numerio prieinamumą, galima daryti prielaidą, kad ji galėjo būti susidūrusi su panašia situacija anksčiau", – teigė A.Stasiulaitis.

Klaipėdiečiui trūko kantrybė

Po sukčių skambučio Giedriaus mamai jų telefono numeris liko "aukos" telefono aparato atmintyje.

Jį žinodamas klaipėdietis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė, jog štai šiuo numeriu telefoniniai sukčiai ieško aukų, ir paprašė imtis veiksmų, kad nebūtų nuskriausti kiti žmonės.

"Kaip manote, koks buvo rezultatas? Ogi šitas numeris po to veikė dar penkias dienas. Vadinasi, dar beveik savaitę jie galėjo apgaudinėti kitus žmones. Per tą laiką pats nusprendžiau veikti. Paskambinau pats tuo numeriu. Iš pirmų žodžių supratau, kad veikėjai sėdi kalėjime. Pradžioje klausiausi tik jų keiksmų", – pasakojo klaipėdietis.

Vyras mėgino išsiaiškinti, iš kur jie gavo jo mamos numerį, jei jis yra neviešinamas.

Nenurimo, skambino jiems ir vėl. Kol išvedė juos iš kantrybės, pagaliau keiksmų kiek sumažėjo, pokalbis jau daugmaž tapo panašus į žmonių kalbėjimą, tačiau nusikaltėliai ir toliau tyčiojosi, esą "jei tie senukai "lochai", tai juos ir toliau mulkins".

Jie gavo gal 4 tūkst. mano SMS. Kaip suprantu, "nulaužiau" jų telefono aparatą, per tą laiką jie negalėjo vystyti "savo verslo".

"Po pirmųjų trijų šimtų mano skambučių jiems (jūs teisingai išgirdote), jie tapo sukalbamesni. Paskui išbandžiau dar vieną labai veiksmingą būdą, turiu teisę siųsti nemokamas SMS žinutes, todėl nustačiau tokią programą išmaniajame telefone ir jiems siunčiau žinutes kas dvi sekundes. Jie gavo gal 4 tūkst. mano SMS. Kaip suprantu, "nulaužiau" jų telefono aparatą, per tą laiką jie negalėjo vystyti "savo verslo". Kitaip tariant, įvariau juos į kampą", – šypsojosi klaipėdietis, nubaudęs senolių skriaudikus.

"Kur gavome telefono numerius? Internete, kompiuterinėje bibliotekoje. Kas gali mums neleisti ja naudotis? Skambinėjame, kam norime. Tu gal nesveikas? Ko čia mums skambini? Kodėl siunti tas SMS? Atvažiuosime, surasime tave ir padėsime į vietą", – maždaug taip, išmetus keiksmažodžius, skambėjo sukčių grasinimas klaipėdiečiui, kuris sumanė juos pamokyti.

Skambučiai – iš kalėjimo

Tokios savotiškos klaipėdiečio "pamokos" telefoniniams sukčiams vyko beveik savaitę.

Per tą laiką jų telefonas kartais būdavo išjungiamas, kartais jie neatsiliepdavo, tačiau nuolatos atakuojami buvo priversti kalbėtis su atkakliu, jų žodžiais tariant, "lochu".

Giedrius suprato, kad jei tie veikėjai, net taip "terorizuojami", negalėjo atsisakyti tos telefono kortelės, turi tam rimtų priežasčių.

Kilo įtarimų, kad jie veikiausiai sėdi įkalinimo įstaigoje. Įvedus tą sukčių numerį į interneto paiešką, išaiškėjo, jog paslaugos teikėjas yra bendrovė "Tele 2".

Veikiausiai nusikaltėliai apsirūpino išankstinėmis mokėjimo kortelėmis.

Bendrovės "Tele 2" atstovas Andrius Baranauskas patarė iš karto kreiptis į policiją, nes jie turi visas galimybes atlikti tyrimus, tačiau klaipėdietis, susidūręs su nepaprastai vangiu policijos darbu, įgyvendinti savotišką teisingumą ėmėsi pats.

"Mes galime nustatyti tik apytikslią vietą, iš kur yra skambinama. Jei telefono kortelė ilgą laiką "nejuda" (nes paprastai telefoną turintis žmogus migruoja), o ją aptarnaujanti stotis aptarnauja įkalinimo įstaigą, tada atsakymas daugiau nei akivaizdus", – teigė A.Baranauskas.

Netrukus A.Baranauskas patvirtino, kad minėtu telefonu tikrai buvo skambinta iš vienos įkalinimo įstaigos.

Kortelė šiuo metu jau yra užblokuota.

Žinoma, kyla kitas klausimas: kaip gali būti, kad kaliniai turi mobiliuosius telefonus?

"Patikrinę, pamatėme, jog pagal visus požymius minėtu numeriu buvo skambinta iš įkalinimo įstaigos. Žinoma, kyla kitas klausimas: kaip gali būti, kad kaliniai turi mobiliuosius telefonus?" – stebėjosi A.Baranauskas.

Sukčiavimo mastai stulbina

Kai išaiškėja tokie atvejai, telekomunikacijų bendrovė, bendradarbiaudama su policija, gali apriboti kortelės veikimą. Tokių kortelių pastaruosius metus yra blokuota tūkstančiai.

Dienraščio duomenimis, išeinantys skambučiai yra stebimi pagal specialų algoritmą, jei skambučiai sukelia įtarimų dėl galimų telefoninių sukčiavimų ar kitų nusikalstamų veiksmų, telekomunikacijų kompanija tam klientui siunčia įspėjimo žinutę, kad kortelė yra blokuojama, jei nori blokavimą panaikinti, klientas turi ateiti į bet kurį bendrovės saloną.

Pasak A.Baranausko, iš tų kelių tūkstančių užblokuotų kortelių turėtojų nė vienas kol kas neatėjo panaikinti savosios blokavimo.

Galima tik spėti, kokie yra telefoninių sukčiavimų, kuriuos vykdo taip pat ir įkalinimo įstaigose sėdintys nusikaltėliai, mastai.

Susidarė įspūdis, kad jie nieko nebijo, jie jaučiasi nebaudžiami.

"Aš daug kalbėjau su tais sukčiais telefonu, jei tai galima vadinti pokalbiais. Man susidarė įspūdis, kad jie nieko nebijo, jie jaučiasi nebaudžiami. Jų policija neidentifikuoja, jie net savo balsų nemaskuoja. Todėl daugiau nei keistos Vyriausybės abejonės, kam reikia įteisinti išankstinio mokėjimo kortelių registravimą. Telefoninių apgaudinėjimų apimtys – stulbinamos, o kai kas dvejoja dėl privalomo kortelių registravimo, prisidengdami žmogaus laisvėmis", – stebėjosi Giedrius.

Į lauką išvarė su pačiūžomis

Prekybos centro "Akropolis" valdytojas Ovidijus Zibalis teigė, kad pirmadienį 16.50 val. sulaukus žinios apie galbūt pastate padėtą sprogmenį, paskutinis žmogus iš milžiniško pastato išėjo maždaug po 18 minučių.

Greičiausiai evakuoti pirkėjus pavyko iš parduotuvės "Maxima".

Tam užteko penkių minučių, nors tai buvo piko metas, kai parduotuvėje paprastai būna daugiausiai žmonių.

Pirkėjai paliko savo prekes ir išėjo jų nenusipirkę. Prie kasų liko pilni prekių vežimėliai.

Panašu, kad kirpykloje tuo metu būta pusiau nukirptų ar plaukus besidažiusių klientų.

Tiesa, kavinėse maisto užsisakiusių ar nebaigusių valgyti būta ne vieno. Jiems už maistą mokėti nereikėjo, tai – kavinių nuostoliai.

Buvo nutrauktas filmo žiūrėjimas ne vienam kino teatro lankytojui. Jiems šis nepatogumas bus kompensuotas bilietais į kitus ar tuos pačius kino filmų seansus.

Daugybė žmonių buvo paprašyti nutraukti boulingo ar kitų žaidimų partijas. Nutrūko ir kitos pramogos.

Ledo ritulio treniruotėje dalyvavę jaunuoliai į lauką išskubėjo nenusiavę pačiūžų ir tebevilkėję savo sportiniais rūbais.

Šildėsi autobusuose

"Apsaugos darbuotojai per centrinę radijo sistemą pranešė apie pradedamą evakuaciją. Žmonės paklusniai išėjo, nebuvo besipriešinančių, piktų ar nepaklususių šiam prašymui. Visi geranoriškai suprato situaciją ir sklandžiai išėjo iš pastato", – pasakojo O.Zibalis.

Iš "Akropolio" buvo evakuota apie 3,8 tūkst. žmonių, šie duomenys gauti iš prekybos ir pramogų centre įrengto skaičiuotuvo. Visi jie tądien patyrė nepatogumų.

Prekybos centro klientai išsivaikščiojo ir išvažinėjo vos paprašyti palikti pastatą. Prie durų liko tik smalsuoliai.

Nuo 16.50 val. iki 20.23 val. leidimo grįžti į darbo vietas laukė apie 800 darbuotojų. Dalis jų sėdo į savo automobilius ir juose šildėsi.

Prekybos centro administracija netrukus po gautos žinios apie tai, jog teks išvesti visus žmones, susisiekė su Autobusų parko vadovais ir užsakė du autobusus "Neoplan". Juose prisiglaudė dalis darbo vietas palikusių žmonių.

Kokią žalą patyrė visi "Akropolyje" dirbantys verslininkai, dar skaičiuojama. Tikslesni skaičiai turėtų paaiškėti savaitės pabaigoje.

Tikisi pažinti iš vaizdo įrašų

Grasintojo paieškų jau tos pačios dienos vakarą ėmėsi Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.

Labai greitai tapo žinoma, kad, sprendžiant iš balso, itin jaunas, galbūt net nepilnametis vaikinas du kartus skambino iš Klaipėdoje esančių taksofonų.

Pirmasis jo skambutis užfiksuotas 16.36 val. Tąkart jis skambino iš automato, įrengto prie Taikos pr. 117, netoli prekybos centro "Žardė".

Antrąjį kartą jis tą patį tekstą apie prie pagrindinio "Akropolio" įėjimo padėtą sprogmenį pakartojo 17.07 val. skambindamas iš taksofono Herkaus Manto gatvėje.

Matyt, skambinusiojo būta ne paties kvailiausio. Vaikinas bandė kalbėti kaip galima žemesniu balsu, siekdamas sudaryti kiek įmanoma vyresnio vyro įspūdį.

Galima spėti, kad pirmąjį kartą jis paskambino prieš įlipdamas į autobusą.

Kadangi pro savo pokšto taikinį jis pravažiavo tada, kai ypatingo šurmulio prie "Akropolio" dar nebuvo, išlipęs Herkaus Manto gatvėje jis tą patį tekstą pakartojo dar kartą.

Vakar pareigūnai bandė peržiūrėti miesto gatvėse veikiančių vaizdo kamerų įrašus. Miesto autobusuose taip pat yra įrengti panašūs vaizdo stebėjimo įrenginiai.

Galbūt jų įrašai padės nustatyti nevykusio pokšto autorių.

Pareigūnai turi ir kitų nusikaltimo tyrimo bei sekimo būdų, kurių neviešina.

Tad vis dar yra vilties, kad jaunuolis nėra nuovokesnis už organizuotų gaujų nusikaltimus tiriančius pareigūnus.

Avantiūristams palanki atgyvena

Šiuo metu Klaipėdoje veikia pusšimtis taksofonų. Per pusmetį iš visų jų uostamiestyje ir aštuonių, veikiančių Klaipėdos rajone, skambinta apie 2 tūkst. kartų.

Apie penktadalį jų sudaro skambučiai iš prekybos centro "Akropolis".

Klaipėdiečiai jau yra pastebėję, kad taksofonais čia dažniausiai naudojasi iš Kaliningrado srities atvykę žmonės.

Kaip informavo bendrovės "Teo" atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis, taksofonais daugiausiai skambinama iš kalėjimų.

Visoje šalyje šiuo metu veikia apie tūkstantis taksofonų.

Taksofonų naudotojai nėra identifikuojami. Tai ypač palanku anonimams, pranešantiems apie nesamą grėsmę.

Taksofonų valdytoja bendrovė "Teo" prie šių įrenginių vaizdo stebėjimų kamerų nėra įrengusi, tad skambinančiuosius galima pamatyti tik tokiu atveju, jei miesto vaizdo kameros yra nukreiptos į jų pusę.

"Taksofonai yra nuostolinga paslauga, tačiau teikti ją įpareigoja šalies įstatymai. Taksofonų kiekis toliau mažėja visoje Europoje ir visame pasaulyje. Kaip universalios paslaugos jų apskritai nuspręsta atsisakyti jau devyniose ES šalyse, – teigė A.Stasiulaitis. – Taksofonai Lietuvoje jau yra visiška atgyvena, nes pasauliniu mastu esame viena labiausiai telekomunikacijų srityje išsivysčiusi šalių. Lietuvoje jau dabar mobiliųjų telefonų yra daugiau nei gyventojų, o pagal mobiliojo ryšio kainą esame vieni iš konkurencingiausių Europoje".

Populiarūs buvo prieš 10 metų

Prieš kelerius metus atliktas tyrimas atskleidė, kad taksofonais naudojosi tik 0,9 proc. vartotojų. Šis skaičius nuo 2011 m. sumažėjo dvigubai.

Pasak bendrovės statistikos, Lietuvoje per mėnesį iš vieno taksofono vidutiniškai kalbama iki valandos, o skambinama 7 ar 8 kartus.

Daugiau kaip iš trečdalio šalies taksofonų per mėnesį nepaskambinama nė karto.

Pastaruoju metu nauji taksofonai nėra įrengiami ir jų tinklas nėra plečiamas, o tik išlaikomas stengiantis perkelti taksofonus iš ten, kur jie nėra naudojami, į populiaresnes vietas.

Lietuvoje didžiausią populiarumą taksofonai buvo pasiekę maždaug prieš dešimtmetį. Tuo metu jų buvo daugiau nei 7,5 tūkstančio.

Nuo to laiko naudojimasis taksofonais smuko dešimtis kartų.

Išgirdo balsus iš anapus

Ypatingą anonimo įžūlumą ir gudrumą atskleidžia būtent tai, kad jis neskambino iš mobiliojo ryšio telefono.

Mat anksčiau panašiai pokštavę asmenys buvo nustatyti tą pačią dieną.

Pernai sausio 28-ąją nerišliai kalbėjusi anonimė pranešė, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto dujų terminale stovinčiame laive "Independence" padėtas sprogmuo, kuris tuoj sprogs.

Moteris teigė, kad sprogmenys yra padėti po laivo vairu.

Gavę tokį pranešimą policijos pareigūnai skubiai pradėjo vykdyti planą "Skydas" ir į uostą nusiuntė visas specialiąsias tarnybas – išminuotojus, ugniagesius gelbėtojus, medikus, narus.

Dalis uosto buvo paralyžiuota, laivams neleista plaukti iki tam tikros ribos.

Po valandos intensyvaus darbo nustatyta, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambinta iš Mosėdžio.

Po poros valandų 1948 metais gimusi moteris jau buvo apklausiama uostamiestyje.

Ji buvo tik šiek tiek apsvaigusi nuo alkoholio, bet kalbėjo nesąmones – esą jai kažkas paskambino, kažkokie balsai liepė jai pranešti tokią žinią.

Rišliai paaiškinti, kodėl taip pasielgė, moteris negalėjo. Jos suaugę vaikai paaiškino, kad moteris išgyveno didžiulį stresą, kuris galėjo paveikti jos psichiką, todėl įtariamoji gali būti nepakaltinama.

Pernai balandžio 10-ąją Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą nesant nusikaltimo sudėties.

Tokio sprendimo motyvai paprasti – melagingu pranešimu apie visuomenei gresiantį pavojų nebuvo sukalta žmonių sumaištis ir nebuvo padaryta didelė žala.

Specialiosios tarnybos pranešė, kad vienai jų padaryta žala siekia 40, o kitai – tik 20 eurų.

Priteisė sumokėti 8 eurus

Dar vienas panašus klaipėdiečius sukrėtęs pranešimas apie sprogmenį gautas pernai birželio 17-ąją.

Tą dieną buvo atidaroma nauja "Rimi" parduotuvė BIG prekybos centre.

Tada dar septyniolikmečiai Henrikas Mika ir Aistis Juozaitis vaikštinėjo parkelyje netoli prekybos centro, abu buvo įkaušę ir sugalvojo pajuokauti.

Kaip ir šį pirmadienį, iš prekybos centro buvo išprašyti visi jame buvę žmonės.

Vėliau "Rimi Lietuva" šį nevykusį pokštą įvertino 8,465 tūkst. eurų, dar 531 euro ieškinį pareiškė parduotuvės "Takko" valdytojai "TK Fashion".

Ugniagesiai gaišatį įvertino 31 euru, "Aro" pareigūnai – 12,5 ir policininkai – 102 eurais.

Teisiami vaikinai ieškojo būdų sugraudinti teismą, vienas jų – nesimokė, nedirbo, antrasis jau augino kūdikį.

Iš teismo salės bičiuliai išėjo šypsodamiesi.

Teismas pripažino juos kaltais, įpareigojo pusę metų naktimis būti namuose ir atmetė didelius ieškinius.

Argumentuota, kad parduotuvės atstovų paskaičiuota suma nėra reali, o tik tariama. Tarnybų ieškiniai patenkinti tik iš dalies.

Kaltininkai įpareigoti sumokėti viso labo kiek daugiau nei 8 eurus – tiek įvertintos pareigūnų sąnaudos degalams.

Konstatuota, kad už pareigūnų sugaištą laiką jaunuoliai neturi mokėti, nes specialiųjų tarnybų darbo užmokestis mokamas ne už iškvietimus.

Penktadienio naktį dėl interneto telefonijos įrangos gedimo iš dalies sutrikus telekomunikacijų bendrovės „Teo LT“ trumpųjų telefonų numerių ir fiksuotų interneto telefonijos linijų veikimui, bendrovė sprendžia problemos padarinius ir aiškinasi gedimų priežastis.

„Visos problemos kol kas neišspręstos, šiuo metu yra perkraunama sistema“, – BNS sakė „Teo LT“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.

Jis negalėjo pasakyti, kada visi gedimai bus galutinai pašalinti.

„Šiuo metu visi pagalbos tarnybų numeriai veikia. (...) Dabar labiausiai yra paveikę klientus, kurie turi interneto telefoniją ir su tuo gali būti susiję kai kurie verslo trumpieji numeriai“, – sakė A.Stasiulaitis. Pasak jo, bendrovė šiuo metu aiškinasi gedimo priežastis.

Kaip pranešė „Teo LT“, gedimas turėjo įtakos skambinant greitosios pagalbos trumpaisiais numeriais 003, 03, 103. Bendrosios pagalbos numeris 112 ir kiti specialiųjų tarnybų numeriai (01, 02, 04) veikia be sutrikimų.

Interneto telefonijos veikla „Teo LT“ buvo sutrikusi nuo 0.55 iki 3 val. ryto. Šiuo metu perkraunama visa internetinės telefonijos platforma, dėl to gali neveikti dalis fiksuotos interneto telefonijos linijų, trumpieji verslo informacijos numeriai.

Naftos perdirbimo gamyklos „Orlen Lietuva“ atnaujinimui buvo skirti per 2 mlrd. litų, o dabar įmonės finansinė padėtis blogiausia per visą bendrovės veiklos laikotarpį nuo 2006-ųjų. Taip teigia „Orlen Lietuva“ atstovas Audrius Stasiulaitis. Tačiau, anot jo, problemų turi ne tik „Orlen Lietuva“, bet ir visa Europos naftos perdirbimo pramonė. 

Pernai įmonė „Orlen Lietuva“ patyrė per 200 mln. litų nuostolių, atleido dalį darbuotojų, o artimiausiu metu ketina atleisti dar per 130. Įmonės atstovo A. Stasiulaičio teigimu, daroma viskas, kad įmonė veiktų efektyviai, tačiau dar esą ir kitų, nuo jų nepriklausančių įmonės smukimo priežasčių.

„Visa Europos naftos perdirbimo pramonė išgyvena iš tikrųjų sunkius laikus, nes visų pirma tai susiję su mažomis maržomis, kurios yra pagrindinis šio verslo indikatorius. Taip pat tai susiję su kitais reikšmingais pokyčiais pasaulio degalų ir naftos rinkose“, – sako A. Stasiulaitis.

Pasak jo, dėl Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV)  įvykusios skalūnų naftos revoliucijos Amerika pati sugeba apsirūpinti pigesniais degalais iš pigesnės žaliavos. Todėl pardavimai Amerikos rinkose, anot A. Stasiulaičio, sumažėję tiek „Orlen“, tiek kitiems Europos pardavėjams.

„Dabartinės prognozės rodo, kad per artimiausius penketą metų planuojama uždaryti dar apie dešimtadalį šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) veikiančių gamyklų. Tas spaudimas, kurį patiria „Orlen Lietuva“ ir sykiu kitos ES naftos perdirbimo įmonės, yra bendras kontekstas, kuriame mes esame“, – teigia A. Stasiulaitis.

Paklaustas, kaip kaimyninėse šalyse vykstantys įvykiai paveikė bendrovės eksportą, A. Stasiulaitis sako, kad į Ukrainą „Orlen Lietuva“ eksportuodavo apie dešimtadalį savo produkcijos. Šiuo metu pardavimai yra šiek tiek sumažėję, kaip ir vartojimas vidaus rinkoje.

„Bet ji jokiu būdu nėra lemiama ar labai reikšminga nei „Orlen Lietuvai“, nei „Orlen “ grupei. Yra specifinės lokalios problemos. „Orlen Lietuva“ yra didžiausia eksportuotoja. Daugiau kaip pusę savo produkcijos įmonė geležinkeliu priversta gabenti iki jūrinių terminalų, o po to plukdyti laivais. Logistikos sąnaudos, kurias patiria įmonė, t. y. geležinkelių tarifai ir jų dydis, „Orlen Lietuvos“ įsitikinimu, yra neadekvatus. Tai – tos problemos, kurias būtų galima išspręsti Lietuvos mastu“, – mano A. Stasiulaitis.

„Lietuvos geležinkeliai“: nesame labdaros organizacija

Dabar pagrindinį savo žvilgsnį „Orlen Lietuva“ nukreipusi į „Lietuvos geležinkelius“. Anot įmonės atstovo A. Stasiulaičio, šiuo metu deramasi, kad valstybės valdoma bendrovė jų produkcijos pervežimui taikytų tokius pat tarifus, kokius taiko Baltarusijos ir Rusijos bendrovėms.

„Vyksta derybos dėl tarifų sumažinimo, kas būtų tikrai labai reikšmingas postūmis įmonei tęsti savo veiklą, kuri šiuo metu yra nuostolinga. Mes tikrai tikime, kad tarifas turi būti teisingas ir ne didesnis nei mūsų konkurentams iš Baltarusijos ar Rusijos, kurie gabena krovinius, naudojasi tomis pačiomis vėžėmis, naudoja tą pačią elektrą ir sykiu moka šiek tiek mažiau“, – sako A. Stasiulaitis.

Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ abejoja, ar mažesnė krovinių vežimo kainodara pagerintų gamyklos finansinę padėtį, teigia „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas Vidmantas Gudas. Pasak jo, „Orlen Lietuva“ finansinėje ataskaitoje matyti, kad bendrovės sąnaudos sudaro 21 mlrd. litų per metus, o geležinkelių paslaugos – 290 mln. litų.

„Taigi „Lietuvos geležinkelių“ paslaugos „Orlen Lietuva“ sąnaudų struktūroje sudaro 1 proc. [...] Nesvarbu, kokio dydžio pritaikysime nuolaidas, net jei vešime visiškai nemokamai, „Orlen Lietuva“ sąnaudos sumažės tik 1 proc. Akivaizdu, kad mes nesame labdaros organizacija ir nemokamų vežimų šiai bendrovei tikrai negalėsime užtikrinti. Bet ar tokio dydžio bendrovei, kuri kasmet vien po 14 mln. litų skiria konsultacijoms, tos 30 ar 40 mln. litų nuolaidos per metus  iš tikrųjų yra panacėja, galinti juos išgelbėti?“ – klausia V. Gudas.

„Orlen Lietuva“ atstovas A. Stasiulaitis teigia, kad „Lietuvos geležinkeliai“ yra monopolininkas. Europos Komisija esą neseniai paskelbė ataskaitą, kurioje matyti, kad  „Lietuvos geležinkelių“ konkurencingumas pervežimo srityje yra įvertintas nuliui. „Jie iš tikrųjų gauna didžiulius pelnus, mes patiriame didžiulius nuostolius. Šiuo atveju Vyriausybė, turėdama galimybę kažkaip tiesiogiai paveikti savo valdomą įmonę, turėtų suprasti, kad ta situacija, kuri yra Mažeikiuose, blogiausio scenarijaus atveju būtų daug nuostolingesnė  negu bendro supratimo ir bendradarbiavimo atveju“, – įsitikinęs A. Stasiulaitis.

Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas V. Gudas sako, kad, kalbantis su „Orlen Lietuva“, trūksta konstruktyvaus dialogo. Vien šiemet dėl derybų susitikta penkis kartus, tačiau visi šie susitikimai, V. Gudo teigimu, neatnešę jokio rezultato.

„Tai yra vienos pusės reikalavimai „Lietuvos geležinkeliams“. Jie absoliučiai neina į jokį dialogą. Mes siūlėme jiems vienas nuolaidas, siūlėme, kad jie pateiktų tą patį raštą dėl baltarusiškų tarifų. Sutinkame su viskuo – mes galime daryti kažkokias nuolaidas. Bet tikrai ne tokias, kad dėl to nukentėtų bendrovė. Manau, kad „Lietuvos geležinkeliai“ nėra atpirkimo ožys, ant kurio reikia suversti visas [„Orlen Lietuva“] finansines bėdas“, – sako V. Gudas.

Jis tvirtina negirdėjęs, kad Mažeikiuose įsikūrusi įmonė mažesnių tarifų reikalautų ir iš kitų šalių. Pasak V. Gudo, pavyzdžiui, Lenkijos tarifas yra kone dvigubai didesnis už „Lietuvos geležinkelių“. „Orlen Lietuva“ turi pačias geriausias sąlygas kaip vietinis vežėjas. Manau, „Orlen Lietuva“ tikrai turi galimybių ieškoti, kaip mažinti savo sąnaudas žaliavų pirkime. Tų resursų galbūt net yra vidinių“, – svarsto „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas V. Gudas.

100 proc. „Lietuvos geležinkelių“ akcijų priklauso valstybei. Visos „Orlen Lietuva“ akcijos – didžiausiam Lenkijos naftos koncernui „Orlen“. Dėl krovinių pervežimo geležinkeliais tarifų abi bendrovės prie derybų stalo ketina susitikti artimiausiu metu.

Degalų kainos Lietuvoje šiuo metu mažesnės nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, teigia degalinių atstovai. Jie sako, kad kainos krinta dėl pokyčių naftos rinkoje, dolerio ir lito kurso bei degalinių konkurencijos. Tačiau, jei dolerio kursas didės, degalų kainos vėl gali pakilti.

„ORLEN Lietuva“ atstovas Audrius Stasiulaitis pabrėžia, kad iš anksto numatyti, kaip keisis degalų kainos, negalima.

Degalai gali brangti per didelius šalčius

Pasak bendrovės „Neste Lietuva“ mažmeninės prekybos direktoriaus Audriaus Miežio, per pastaruosius tris mėnesius benzino kainos krito 34 ct, o dyzelinas atpigo 18 ct.

„Šiuo metu degalinėse kainos šiais metais mažiausios, palyginti su kiekvieno mėnesio vidutine kaina. Palyginti su praėjusių metų spaliu, už dyzeliną mokame 1 ct pigiau, už benziną – net 24 ct“, – sako A. Miežys. Jo teigimu, per didesnius šalčius kainos pakyla, nes padidėja vartojimas.

Dabar vidutinė 95 markės benzino kaina yra apie 4,50 Lt už litrą, dyzelino maždaug 15 ct mažesnė. Degalų kainos pastaruoju metu krinta dėl dviejų priežasčių – smunkančio JAV dolerio ir pingančios naftos, teigia „Statoil Lietuva“ Degalų kategorijos departamento direktorius Sigitas Raila.

„Be to, dėl aršios konkurencijos tinklai visokiais būdais stengiasi pritraukti klientų į savo degalines ir vienas iš tokių būdų – mažesnės kainos degalinėse. Tai matome porą paskutinių savaitgalių. Šiandien mūsų tinklo degalinėse (ir daugumoje kitų tinklų) 95 markės benzinas kainuoja 4,55 Lt, dyzelinas – 4,45 Lt, o dujos – 2,54 Lt“, – pastebi S. Raila.

Dujų kainos kyla dėl sumažėjusios pasiūlos

Dujų kaina, S. Railos teigimu, padidėjo dėl išaugusios produkto savikainos – jau nuo vasaros pastebimas didelis kainų šuolis. „Pagrindinė priežastis – planiniai gamyklų remontai Rusijoje, – kalba jis. – Todėl yra mažesnė produkto pasiūla, o paklausa panaši. Taigi, sumažėjus pasiūlai, kyla didmeninė kaina.“

S. Raila sutinka su A. Miežio nuomone, kad kainos krinta dėl pokyčių naftos rinkoje, dolerio ir lito kurso. Tačiau, pasak jo, jei dolerio kursas didės, degalų kainos vėl gali pakilti.

Naftos perdirbimo bendrovės „ORLEN Lietuva“ atstovas Audrius Stasiulaitis teigia, kad didmeninę benzino kainą įmonės sumažino reaguodamos į pokyčius pasaulinėje naftos produktų rinkoje.

„Didmeninės prekybos praėjusią savaitę vidurkis už A95 benziną buvo 4,15 Lt, dyzelinas – 3,93 Lt, dujos – 2,15 Lt. Mes šį vidurkį skelbiame kiekvieną savaitę, kad tiek degalų pirkėjai, tiek verslo analitikai galėtų matyti tendenciją, kuri labai tiksliai atspindi pasaulines naftos produktų tendencijas“, – sako A. Stasiulaitis.

Pokyčių nuspėti neįmanoma

A. Stasiulaičio teigimu, „ORLEN Lietuva“ didmenines kainas nustato pagal „Platts“ agentūros indekso pokyčius – indeksas kasdien keičiamas pagal tai, kaip keičiasi pasiūlos ir paklausos suformuota naftos produktų kaina Europoje. Todėl, pabrėžia A. Stasiulaitis, kainų prognozuoti iš anksto tikrai negalima.

Jis teigia, kad šiuo metu pasaulinėje naftos produktų rinkoje vyksta nauji procesai: „Visų pirma tai atsirandanti JAV rinkos nepriklausomybė nuo kitų eksporto rinkų. Amerikiečiai, išgaudami skalūnų naftą, jau gali patys eksportuoti benziną, kurį anksčiau importuodavo.“

Kita priežastis, A. Stasiulaičio nuomone, – didžiulis gamybos perteklius Europos naftos perdirbimo rinkoje. Dėl pertekliaus, pastebi jis, bendrovės mažina gamybos apimtis, dėl to atsiranda mažos maržos. Tai rodo ir neigiami naftos perdirbimo įmonių rezultatai.

„Pavyzdžiui, Europos naftos perdirbimo bendrovės šiuo metu savo perdirbimo apimtis sumažinusios labiausiai per 24 metus. O benzino marža beveik mažiausia per dvejus metus. Tai reiškia, kad yra didžiulė produktų pasiūla ir mažėjantis vartojimas“, – kalba A. Stasiulaitis. Dėl to, sako jis, per penkerius metus Europoje užsidarė 15 iš 100 naftos perdirbimo gamyklų.

Šios priežastys, su kuriomis susiduria Europos naftos perdirbimo pramonė, daro įtaką naftos produktų kainoms, pastebi A. Stasiulaitis: „Tarkim, praėjusią savaitę kainos buvo pakilusios. Tam šiek tiek įtakos turėjo ir iki beveik metų žemumų sumenkę JAV degalų rezervai. Tačiau kaip kainos toliau keisis, negalime numatyti.“

Ar ilgai išsilaikys per pastaruosius mėnesius sumažėjusios benzino ir dyzelino kainos, nelinkę prognozuoti ir degalų pardavėjai.