„Ma­no, kaip mi­nist­rės, tiks­las yra ne­mes­ti pi­ni­gų bet kur ir ten, kur tie mi­li­jo­nai jau bu­vo in­ves­tuo­ti. Ne­iš­taš­ky­ti pi­ni­gų pro­jek­tams, ku­rie yra apie šie­no ra­vė­ji­mą (...) Ši­tos in­ves­ti­ci­jos rei­ka­lin­gos mū­sų tech­no­lo­gi­nei pa­žan­gai ir at­ei­čiai, ir mes jas in­ves­tuo­si­me at­sa­kin­gai“, – praėjusią savaitę Seime tvirtino ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Anot ministerijos, kaip ir buvo patvirtinta plane „Naujos kartos Lietuva“, lietuvių kalbos išteklių, reikalingų kuriant dirbtinio intelekto sprendimus, veiklos bus įgyvendintos visa apimtimi – tam skirta 35 mln. eurų.

„Siekdama užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą, ministerija laukia Europos Komisijos pritarimo dėl atrinktų projektų apjungimo iki penkių projektų. Ministerijos tikslas – šiems projektams skirtas lėšas panaudoti tikslingai ir sukurti ilgalaikę naudą tiek verslui, tiek žmonėms, kad ateityje dirbtinio intelekto sprendimai (produktai) suprastų bei kalbėtų lietuviškai“, – BNS pranešė ministerija.

Anot jos, šiuo metu rengiamos projektų finansavimo sąlygos, pagal kurias bus atrinkti profesionaliausi projektų įgyvendintojai. Kvietimą numatoma paskelbti kitų metų pirmą ketvirtį.

Siekdama, kad projektai būtų kokybiški, ministerija kreipėsi į Europos Komisiją dėl jų įgyvendinimo laikotarpio pratęsimo iki 2026 metų antrojo ketvirčio.

I. Gelūno / BNS nuotr.

Buvęs VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis praėjusią savaitę per spaudos konferenciją Seime teigė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija vilkina 35 mln. eurų skyrimą kuriant dirbtinio intelekto sprendimus lietuvių kalba.

„Planas patvirtintas dar 2021 metais, o 23 svarbiems lietuvių kalbos projektams planuotas 48 mėnesių vykdymo laikotarpis, tačiau dėl tokio vilkinimo projektų vykdymo trukmė sutrumpės per pusę“, – sakė A. Antanaitis.

Planas patvirtintas dar 2021 metais, o 23 svarbiems lietuvių kalbos projektams planuotas 48 mėnesių vykdymo laikotarpis, tačiau dėl tokio vilkinimo projektų vykdymo trukmė sutrumpės per pusę.

Anot jo, toks užsitęsęs „Naujos kartos Lietuva“ plano koordinavimas gali atsiliepti efektyviam ir kokybiškam projektų įvykdymui arba juos visai sužlugdyti.

Šis klausimas ketvirtadienį nuskambėjo ir Seimo plenarinio posėdžio metu.

„Valstietis“ kalbininkas Stasys Tumėnas stebėjosi, jog nė karto nekritikuotas A. Antanaitis nebuvo apskritai išrinktas į komisiją ir teigė, kad „diskusijoje tarsi išlindo viena priežastis“.

„Pa­aiš­kė­jo, kad kal­ti vos ne 35 ar 37 mln. eu­rų, ku­rie Eu­ro­pos Są­jun­gos yra skir­ti skait­me­ni­nei erd­vei su­lie­tu­vin­ti. Jau 11 mė­ne­sių tos lė­šos yra įšal­dy­tos Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­jo­je, nors Lie­tu­vos kal­bi­nin­kai, spe­cia­lis­tai pa­si­ren­gę vyk­dy­ti pro­jek­tus ir tuos dar­bus at­lik­ti“, – tvirtino parlamentaras.

Anot jo, dar rugsėjį A. Antanaitis pristatė žingsnius, ateities programą ir kaip šias lėšas būtų galima panaudoti. S. Tumėnas svarstė, ar nenutiks taip, jog minimi 35 mln. eurų grįš į Europos Sąjungos biudžetą.

Posėdyje dalyvavusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, jog skaitmeninimui skirti pinigai yra milžiniški ir ministerija jų nenori paskirti bet kam.

„Iš tik­rų­jų tai yra mil­ži­niš­ki „Nau­jos kar­tos Eu­ro­pa“ fon­do pi­ni­gai, ku­rių, kiek man ži­no­ma, vi­si, kas dir­ba su kal­ba, la­bai la­bai lau­kia ir į ku­riuos no­ri pre­ten­duo­ti. Ta­čiau yra svar­bus da­ly­kas: į kal­bą ir kal­bos skait­me­ni­ni­mą bei dirb­ti­nio in­te­lek­to tech­no­lo­gi­jas lie­tu­vių kal­bo­je jau yra in­ves­tuo­ti mi­li­jo­nai“, – kalbėjo ministrė.

„Naujos kartos Lietuva“ – tai Europos Komisijos pasiūlyta  Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė. Reaguojant į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes ji skirta finansuoti valstybių narių struktūrines reformas ir skatinti ūkio atsigavimą. Kaip vienas prioritetų numatyta skaitmeninė transformacija.

Po slapto balsavimo trečiadienį kitai kadencijai VLKK nariais siūloma skirti šešis dabartinius komisijos narius.

Jais perrinkti Albina Auksoriūtė, Laimantas Jonušys, Lina Murinienė, Rūta Kazlauskaitė, Vidas Valskys ir Vilma Zubaitienė.

Jei Seimas pritars, VLKK taip pat dirbs Daiva Sinkevičiūtė, Dalia Gedzevičienė, Edmundas Budvytis, Jurga Trimonytė Bikelienė, Laura Kamandulytė-Merfeldienė, Ramunė Kasperė, Vilija Sakalauskienė, Virginija Stukaitė-Laniauskienė, Vitalija Stravinskienė bei Žydronė Kolevinskienė.

Pirmininką rinksime po dviejų savaičių. Dabar prašome komiteto narių konsultuotis, klausinėti, kas gali būti pirmininku.

Dabartinis VLKK pirmininkas A. Antanaitis surinko šešis balsus ir komisijos nariu nebebus skiriamas.

„Pirmininką rinksime po dviejų savaičių. Dabar prašome komiteto narių konsultuotis, klausinėti, kas gali būti pirmininku“, – paskelbus balsavimo rezultatus sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.

Iš viso į VLKK narius buvo pateikta 30 kandidatūrų. Komitetas atrinko 16. Vienas – Albinas Drukteinis – paskirtas anksčiau.

VLKK narius ir pirmininką Seimo Švietimo ir mokslo komiteto teikimu tvirtina Seimas.

Kalbos komisiją sudaro 17 narių, jie skiriami penkeriems metams.

Ši komisija sprendžia Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus, teikia su kalbos politika susijusias išvadas, ekspertizę, nustato lietuvių kalbos tvarkybos kryptis, sprendžia jos norminimo ir kodifikavimo klausimus, rūpinasi lietuvių kalbos diegimu į informacijos technologijas, visuomenės kalbos kultūra ir pan.

„Toks asmenvardžių rašymo įstatymas dokumentuose yra reikalingas. Jo projektas svarstomas ne pirmą dešimtmetį. Išties, jis turėjo būti priimtas. Dabar yra kitas klausimas, kokia yra jo kokybė. Priminsiu, ką dėl šito įstatymo galvojo VLKK. Pirmiausia, mes pasisakome už asmenvardžių rašymą asmens dokumentuose lietuviškai ir lietuviškomis raidėmis, tačiau manome, kad reikalingos dvi išimtys: susituokusiems su užsieniečiais ir jų vaikams galima rašyti sutuoktinio pavardę lotyniško pagrindo abėcėle ir įgyjantiems Lietuvos pilietybę užsieniečiams pagal jų turėtą kitos šalies dokumentą. Šitos išimtys yra labai reikalingos, komisija joms pritaria, siūlo tas išimtis Seimui priimti, ir siūlė jau daug metų ne vieną kartą. Dėl to tas įstatymas yra reikalingas“, – sakė VLKK primininkas A. Antanaitis.

„Problema prasidėjo tada, kada prie šitų logiškų išimčių, kurios patvirtina susiklosčiusią teismų praktiką ir kurios reikalingos dešimtims tūkstančių, staiga yra prisegama dar viena – teisė perrašyti savo pavardes ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečiams. Štai čia kyla teisėtumo klausimas, kadangi Konstitucija sako, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba, Konstitucinis Teismas yra labai aiškiai pasakęs, kad dokumentuose turi būti rašoma lietuviškai, lietuviškomis raidėmis ir kad išimčių neturi būti daug. Kalbos komisija šitai išimčiai nepritarė, o Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad į VLKK nuomonę Seimas turėtų atsižvelgti. Vis dėlto galutinis žodis vis tiek yra Seimo. Taigi šiuo atveju Seimo sprendimas ir Konstitucinio Teismo nutarimas yra skirtingi. Štai čia aš matau problemą ir nemanau, kad tai iš karto reikėtų vadinti išdavyste ir t. t. – sprendimas buvo reikalingas, bet teisinėje valstybėje sprendimas turi būti derintas su įstatymais ir su Konstitucinio Teismo nutarimu“, – teigė A. Antanaitis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad į VLKK nuomonę Seimas turėtų atsižvelgti. Vis dėlto galutinis žodis vis tiek yra Seimo.

Esą Seime yra ir daugiau diskusijų. Štai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai siūlė leisti dokumentuose pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais. Šis pasiūlymas nesurinko reikiamos paramos, bet valdantieji sakė iš principo pritariantys šių ženklų įteisinimui. A. Antanaičio nuomone, tokioms diskusijoms dabar ne laikas ir ne vieta.

„Pasiūlymas pateiktas jau po svarstymų. Dabar teik, neteik – jis yra neišdiskutuotas ir atsiradęs paskutinę akimirką ar netgi po paskutinės akimirkos. Tai nelabai yra ką svarstyti. Antras dalykas, jeigu pats nutarimas segregacijos tautybių pagrindu pasirodytų neteisėtas, tai dėl diakritinių ženklų nei šilta, nei šalta. Esmė ta, kad reikia atsakyti į klausimą, kodėl tik daliai Lietuvos piliečių bus leidžiama perrašyti savo pavardę, o kitai daliai nėra neleidžiama. Kodėl ne lietuvių tautybės žmonėms leidžiama, o lietuvių tautybės neleidžiama? Negalima skirstyti žmonių nei pagal tautybę, nei pagal rasę, nei pagal lytį, nei pagal amžių. O šiuo atveju, buvo paskirstyta pagal tautybę – vieniems leidžiama, kitiems ne. Diakritiniai ženklai yra ne šiam metui ir ne šioje situacijoje“, – komentavo VLKK pirmininkas.

Kaip A. Antanaitis minėjo, siūlymai įteisinti originalią vardų ir pavardžių rašybą egzistavo jau dešimtmečius. Jis paaiškino, kodėl prireikė tiek daug laiko.

„Žinoma, yra labai skirtingos nuomonės. Mūsų teisinė sistema ir Konstitucija sako viena, o tam tikra piliečių dalis nori šį klausimą išspręsti iš apačios, o ne iš viršaus. Čia reikėtų pradėti nuo Konstitucijos ir išaiškinti, ar Konstitucija tą leidžia, ar ne. Konstitucinis Teismas pasakė, kad ne, tai natūralu, kad reikėjo, kad susidarytų tam tikra dauguma ir tam tikras drąsos kiekis pasielgti kitaip, negu yra sakęs Konstitucinis Teismas“, – kalbėjo VLKK pirmininkas.

Pasak A. Antanaičio, VLKK nuosekliai pasisako už originalias užsieniečių, turinčių Lietuvos pilietybę, taip pat su užsieniečiais susituokusių Lietuvos piliečių pavardes lotyniškos abėcėlės pagrindu. Šią oficialią poziciją VLKK dar kartą paskelbė paskutinę praėjusių metų dieną.

Lietuvą pateikti savo poziciją dėl Europos Sąjungos piliečių teisių į originalius asmenvardžius gruodžio pabaigoje paragino Europos Komisija.

„Valstybinė lietuvių kalbos komisija pasisako, kad užsieniečiams, įgyjantiems Lietuvos pilietybę, ir jų sutuoktiniams būtų perrašoma pavardė pagal išduotą dokumentą, visiškai su visomis raidėmis, kurios įmanomos. Taip pat sakome, kad sutuoktinis turi gauti lietuvišką dokumentą pagal užsienio piliečio sutuoktinio pavardę“, – BNS sakė A. Antanaitis.

Anot VLKK pirmininko, specialistams pasakius savo nuomonę, „dabar sprendimai priklauso nuo politikų ir teisininkų“. Kartu jis primena, jog komisijos pozicija dėl Lietuvoje registruojamų naujų vardų yra kiek kitokia, nes vardai „yra labiau paslankūs“, tad, kalbininkų nuomone, turi būti rašomi laikantis visų lietuvių kalbos taisyklių.

Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos dokumentuose įteisinimo Lietuvoje vyksta jau dešimtmečius, šis Seimas kol kas taip pat neranda sutarimo.

Iki šiol užsieniečiai ir jų sutuoktiniai, norintys originalių pavardžių pasuose ir asmens tapatybės kortelėse, privalo kaskart šią poziciją ginti teismuose, teismai iki šiol priėmė jiems palankius sprendimus.

Teisingumo ministerija gruodį pranešė, jog kreipsis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo dėl nelietuviškų vardų rašybos asmens dokumentuose.

"Manau, kad mes tikrai nemylime ir nepuoselėjame savo kalbos", – apibendrino su A. Antanaičiu ketvirtadienį susitikęs Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis.

Angliški kavinių, barų, parduotuvių pavadinimai, prastas lietuvių kalbos mokėjimas bei piktybinis gimtosios kalbos nevartojimas verčia imtis veiksmų atsakingas institucijas.

A. Cesiulis atkreipė dėmesį, kad dar didesnė problema už klaidas yra sąmoningas lietuvių kalbos atsisakymas.

Verslininkai savo įmonėms mieliau suteikia angliškus pavadinimus, o gimtosios kalbos – bodisi.

"Sąmoningai atsisakome savo tapatybės. Tai rodo tam tikrų vertybių praradimą. 30 metų bandėme labai sparčiai modernėti, tapti vakariečiais ir atsirado visokių neaiškių veikėjų, kurie sako, kad lietuvių kalboje "davai" ir "okay" yra gerai. Berods, dar 2003-aisiais profesorius Aleksas Stanislovas Girdenis išsakė mintį, kad anglų kalba lietuvių kalbai yra pavojingesnė nei rusų", – garsaus kalbininko žodžius pacitavo A. Cesiulis.

Anglų kalba lietuvių kalbai yra pavojingesnė nei rusų.

Komisijos pirmininkas A. Antanaitis ruošiasi duoti savotišką atkirtį akiplėšiškam lietuvių kalbos ignoravimui. Tiesa, ne bausmėmis ir draudimais, bet pasitelkiant švietimą, didinant žmonių sąmoningumą.

Pasak A. Cesiulio, palyginti su Kaunu ir Vilniumi, Klaipėdoje situacija viešųjų užrašų anglų kalba požiūriu yra truputį geresnė.

"Šią problemą žinome mes visi. Klaipėdos centre galima išvysti visokių pavadinimų, tačiau Vilniuje ir Kaune situacija išvis tragiška. Viena bėdų yra ta, kad bandoma pasislėpti po anglų kalba. Tampa gėda būti lietuviu tarptautiniame kontekste", – įžvelgė A. Cesiulis.

Šiuo metu A. Antanaitis važinėja po Lietuvą, susitinka su švietimiečiais, savivaldybių kalbos tvarkytojais, bibliotekų atstovais, politikais ir akcentuoja būtinybę išsaugoti gimtąją kalbą.

"Dabar, matyt, kaip Vinco Kudirkos laikais, reikalingas apsišvietimas, kad suprastume, kiek svarbi mums yra lietuvių kalba", – apibendrino A. Cesiulis.

Didžiausia grėsmė lietuvių kalbai esą yra pagarbos jai trūkumas ir anglų kalbos aukštinimas.

„Šiandien, kai esame laisva valstybė, praradome kalbinės savisaugos jausmą. Sovietmečiu rusų kalbą priėmėme kaip okupantų kalbą, todėl ji nekėlė tokio didelio pavojaus kaip dabar anglų kalba. Anglų kalbą priimame savanoriškai ir dažnai nejaučiame pavojaus, kurį ji kelia“, Eltai sakė A. Antanaitis.

Pasak jo, grėsmė lietuvių kalbai yra ne tik tai, kad noriai priimame anglicizmus, bet ir tai, kad lietuviškai dažnai kalbame bei rašome bet kaip. „Pagarba savo kalbai pirmiausia pasireiškia kalbos kultūra, gebėjimu taisyklingai kalbėti viešumoje ir rašyti be klaidų. Šiandien jaunimas dažnai rašo bet kaip. Labai didelę neigiamą įtaką jiems daro internetas“.

Sovietmečiu rusų kalbą priėmėme kaip okupantų kalbą, todėl ji nekėlė tokio didelio pavojaus kaip dabar anglų kalba. Anglų kalbą priimame savanoriškai ir dažnai nejaučiame pavojaus, kurį ji kelia.

A.Antanaičio teigimu, lietuviams dabar labai trūksta sąmoningo didžiavimosi savo kalba.

„Sąmoningos pagarbos savo kalbai, didžiavimosi savo kalba mes pasigendame. Daukša sakė: „nedidelė garbė svetimas kalbas mokėti, kai savo nemoki“. Pas mus dabar yra taip, kad norime mokėti daug kalbų, bet nebesididžiuojame, kad turime seniausią, gražiausią kalbą, kurią reikia puoselėti ir turtinti. Kažkodėl galvojame, kad kalbėti galima bet kaip. Ne, negalima bet kaip kalbėti. Kalba yra gyvas organizmas: rūpiniesi šeima, rūpiniesi valstybe, rūpiniesi automobiliu - turi rūpintis ir kalba“, -sakė A. Antanaitis.

Pasak jo, anglų kalbos invazija į Lietuvos žmonių gyvenimą vyksta neįtikėtinai sparčiai ir sėkmingai. Tam ypač pasiduoda jaunimas.

„Lietuvoje bandoma įvesti antrą valstybinę kalbą. Tokia mintis sklando - reikia antros valstybinės kalbos, t.y. anglų kalbos. Ir jeigu tokia valstybinė kalba būtų įvesta, tai mūsų lietuvių kalba tikrai neilgai konkuruotų su ja. Tai būtų kelių dešimtmečių klausimas. Labai tikėkimės, kad lietuvių kalba visada bus ne tik valstybinė, bet ir vienintelė valstybinė kalba Lietuvoje“, - sakė A. Antanaitis.

A.Antanaičio teigimu, siekiant stiprinti lietuvių kalbą, Lietuvoje būtina neatidėliojant stiprinti ne tik moksleivių, bet ir suaugusiųjų švietimą: „Švietimas, visuomenės švietimas, ne lituanistų, ne studentų, ne moksleivių, bet švietimas likusios visuomenės dalies yra visiškai apleistas. Neturime jokių televizijos, radijo šviečiamųjų laidų, nėra šviečiamųjų straipsnių spaudoje, internetinėje žiniasklaidoje“.

Siekiant aptarti lietuvių kalbos situaciją švietimo, mokslo, kultūros ir kitose valstybės gyvenimo srityse, apsvarstyti lituanistikos ir baltistikos perspektyvas, siekiant sustiprinti lituanistinį ugdymą, lietuvių kalbos ir kultūros prestižą viešojoje erdvėje, Vyriausybėje surengtas forumas „100 metų atkurtai Lietuvos valstybei. Ar švęsdami šimtmetį nepamiršome tautos pamato - lietuvių kalbos?“.

VLKK mano, kad ją puola organizuota grupė, siekianti sunaikinti lietuvių kalbą.

Komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis sako, kad netikroje VLKK paskyroje apsimetėliai ėmė klaidinti žmones.

„Nuo šiandien Lietuvos vardas Lietuva yra įteisintas“, – skelbiama oficialioje Gruzijos URM feisbuko paskyroje.

Tai, kad Gruzija, vadovaudamasi šalies kalbos departamento rekomendacijomis, įteisino pavadinimą „Lietuva“, patvirtino ir Gruzijos ambasados atstovai Lietuvoje. Iki šiol Gruzija naudojo slavišką Lietuvos pavadinimo versiją „Litva“.

Pabrėžiama, kad šis sprendimas – atsakas į Lietuvos priimtą „draugišką žingsnį“ įteisinti alternatyvų Gruzijos pavadinimą Sakartvelas. Atkreipiamas dėmesys, kad abipusiai sprendimai yra simboliški, kadangi Lietuva švenčia 100-ąjį valstybės atkurimo jubiliejų, tuo metu Gruzija gegužę žymi pirmosios demokratinės respublikos įkūrimo sukaktį.

VLKK gegužės pradžioje leido šalia oficialaus Gruzijos pavadinimo naudoti ir Sakartvelas. Tbilisis prašė šios galimybės argumentuodamas, jog „Gruzija“ yra rusiškas pavadinimas.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis sako, kad tai „gražus atsakomasis žingsnis“.

„Sakome lietuvišką „Ačiū“. Žinoma, tai daugiau simbolinis, ne tokią didelę politinę reikšmę Lietuvai turintis įvykis, mums tai nėra labai svarbu, aktualu, mes nesikreipsime į kitas šalis, kurios naudoja pavadinimą „Litva“. Bet draugiškos valstybės žingsnis norint padaryti mums malonumą iš tikrųjų nusipelno ačiū“, – sakė A. Antanaitis.

Lietuvos vadovai ir Užsienio reikalų ministerija žada Sakartvelo pavadinimą naudoti raštvedyboje.

Pasak A. Antanaičio, tokių renginių reikia, kaip reikia olimpinių žaidynių.

„Turi būti metas ir vieta parodyti lietuvių kalbos grožį, tik svarbu dalyvauti, kaip olimpinėse žaidynėse, kurių devizas „Svarbu dalyvauti, o ne laimėti“. Lietuvių kalbos renginiuose taip pat labai svarbu dalyvauti, o tai darysiantys - laimės, kaip laimės kiekvienas, kuris džiaugiasi lietuvių kalba, supranta, kokia ji graži ir turtinga“, - sakė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas.

Nuo vasario 16-osios iki kovo 11 dienos įvyks beveik 3000 renginių, juose dalyvaus visos savivaldybės. Kaip pabrėžė A. Antanaitis, tai pasiekimas, kuriuo galime džiaugtis.

Įstaigose ir organizacijose numatyta beveik 2700 renginių - popiečių, parodų, žaidimų, susitikimų, viktorinų. Daugiausia - per 200 renginių - vyks Kėdainių savivaldybėje, Kauno, Panevėžio, Tauragės savivaldybės pakvies į daugiau nei 100. „Tik spėk suktis ir džiaugtis“, - sakė A. Antanaitis.

Išskirtinis trečiųjų Lietuvių kalbos dienų bruožas - ypač aktyvus lietuvių bendruomenių dalyvavimas.

„Idėja, apie kurią taip garsiai ir dažnai kalbame - globalioji Lietuva - tampa realybe. Prieš 10-15 metų sakėme, kad Lietuva ten, kur yra lietuvių. Tačiau, kai susitikę lietuviškai kalbasi keli lietuviai, tai „virtuvinė“ Lietuva. Dabar iš namų aplinkos išaugame į pasaulinę bendruomenę. Galime džiaugtis ir didžiuotis, kad mūsų išeivija taip aktyviai įsitraukia į Lietuvių kalbos dienas visame pasaulyje“, - sakė A. Antanaitis.

Lietuvių kalbos dienų renginiai vyks Airijoje, Baltarusijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje, Liuksemburge, Norvegijoje, Rusijoje, Turkijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Islandijoje, Ispanijoje. Pasak A. Antanaičio, tolimiausias taškas - Brazilija, lituanistinė mokykla „Vilnis“.

Visą programą galima rasti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto puslapyje vlkk.lt.

Kaip spaudos konferencijoje sakė Seimo narė Aušra Papirtienė, trečią kartą rengiamos Lietuvių kalbos dienos skirtos Valstybės šimtmečiui paminėti, lietuvių kalbos sklaidai ir kalbos prestižui didinti.

„Kalba susiduria su rimtais iššūkiais, kurių apstu 1000 metų Lietuvos istorijoje. Valstybine lietuvių kalba tapo 20 a., ilgai turėjo priešintis rusifikacijai, dabar tenka pasigrumti su anglų kalba, technologiniais iššūkiais“, - sakė Seimo narė.

Pasak A. Papirtienės, negalime likti abejingi, kai lietuvių kalbos grynumą ir švarumą sotaus miesčionio patogumui norima sudrumsti anglų kalba.

„Kiekvieno lietuvio šventa pareiga, prie kurios prisidedame ir mes, - puoselėti kalbą. Beveik 3000 renginių visame pasaulyje - lietuvių meilės išraiška savo tėvynei Lietuvai“, - sakė parlamentarė.

Lietuvos kultūros sostine paskelbtos Marijampolės savivaldybės Viešųjų ryšių tarnybos vedėja Aurelija Baniulaitienė išskyrė Marijampolės istoriją ir tarmę, kurios pagrindu sunorminta bendrinė lietuvių kalba.

Tai akcentuoja ir Marijampolės širdyje iškilęs paminklas Tautai ir Kalbai, kuris pritraukia vis daugiau turistų. „Jei ne Sūduvos kraštas, dar neaišku, kaip būtų su mūsų valstybe, mūsų kalba“, - sakė A. Baniulaitienė, kviesdama į Marijampolėje vyksiančius Lietuvių kalbos dienos renginius, kurie prasidės jau šį ketvirtadienį.

Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje vidurdienį bus atidengtos atminimo lentos šios mokyklos auklėtiniams - Vasario 16-osios signatarams, taip pat atidengti bareljefai šią gimnaziją baigusiems šviesuoliams - kalbininkui, lietuvių kalbos normintojui Jonui Jablonskiui, tautos patriarchu vadinamam Jonui Basanavičiui, Lietuvos himno kūrėjui, visuomenės veikėjui Vincui Kudirkai.

Taip jis kalbėjo Gruzijos prezidentui Georgijui Margvelašviliui paprašius lietuvių jo šalį vadinti Georgija arba Sakartvelo.

„Net jeigu mes ir priimtumėme antrą variantą kaip Sakartvelija, tai bent iš pradžių jis būtų antras, ir reikėtų labai daug metų, kad jis taptų pirmuoju“, – BNS trečiadienį sakė A. Antanaitis.

Jis teigė, kad VLKK yra pasirengusi svarstyti klausimą dėl Sakartvelijos įtraukimo tarp vartotinų žodžių, bet pirmiausia kas nors dėl to turi kreiptis oficialiai, pavyzdžiui, Gruzijos ambasada ar Užsienio reikalų ministerija.

A. Antanaitis teigė, kad komisija savo iniciatyva neplanuoja imtis šio klausimo, nes „Lietuvoje yra istoriškai įsigyvenęs šitas Gruzijos pavadinimas“.

Gruzijos prezidentas Lietuvos žiniasklaidai lapkričio pabaigoje sakė, kad dabartinis jo šalies pavadinimas lietuvių kalba atspindi rusišką valstybės pavadinimo versiją.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija anksčiau yra išaiškinusi, kad pagrindo keisti Gruzijos pavadinimą lietuvių kalba nėra, nes dabartinė versija turi ilgą vartojimo istoriją ir savitą, prie lietuvių kalbos derančią formą, o autentiško pavadinimo Sakartvelo oficialiai nevartoja jokia Europos Sąjungos valstybė.